Civilinė byla Nr. 2S-1552-601/2014
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-08015-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija:116.8.1; 121.18; 122.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo ieškinį atsisakyta priimti civilinėje byloje Nr. 2-11875-329/2014 pagal pareiškėjo V. S. ieškinį atsakovei I. S. įpareigojimo kas mėnesį teikti ataskaitą apie lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti I. S. kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos teikti jam ataskaitą apie visas dukters M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui naudojamas lėšas įskaitant tiek V. S. teikiamą ir I. S. administruojamą kasmėnesinį išlaikymą, tiek pačios I. S. skiriamus pinigus ir gaunamas išmokas vaikui, o būtent iki einamojo mėnesio 15 d. už praėjusį mėnesį teikti piniginių lėšų ataskaitą su išlaidas patvirtinančiais įrodymai. Tuo atveju, jei mokėjimo kvite nenurodytos prekės ar paslaugos pavadinimas, raštu nurodyti, kokia prekė ar paslauga buvo pirkta. Reikalavimą grindė CK 3.203 straipsniu. Nurodė, Kauno apylinkės teismo 2013-07-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5362-924/2013 priteisto išlaikymo M. S. vertė yra 1 500 Lt, o V. S. priteista išlaikymo suma (1 000 Lt), kuri, pareiškėjo manymu, yra labai didelė kalbant apie 2 metų amžiaus vaiko poreikių tenkinimą, būtų racionalu kontroliuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą bei jų administravimą. I. S., kaip motinai, Norvegijos valstybė į sąskaitą, atidarytą Norvegijos banke iki dukters pilnametystės skiria apie 300 Lt siekiančią pašalpą, skaičiuojant ekvivalentu, taigi 1 300 Lt biudžetas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. S. prašymą dėl įpareigojimo kas mėnesį teikti ataskaitą apie lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą (b. l. 8-9)
Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 1.137 straipsnio bei 3.203 straipsnio nuostatomis, asmens teisės gali būti ginamos teisme tuo atveju, kai teisės yra pažeistos. V. S., prašydamas teismo įpareigoti I. S. teikti ataskaitą apie nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą remiasi CK 3.203 str. 2 d. įtvirtinta įstatymine nuostata, tačiau iš pareiškėjo pateikto procesinio dokumento matyti, kad jis neturi jokių duomenų apie įvykusį vaikui skirto išlaikymo netinkamą panaudojimą. Taip pat iš pareiškėjo pateikto prašymo matyti, kad jis nėra kreipęsis į I. S. su prašymu pateikti informaciją (ataskaitą), kaip yra panaudojamos nepilnametės šalių dukters išlaikymui jo mokamos lėšos. CK 3.165 str. 3 d. numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Ir tik kilus ginčui, tėvų nesutarimo klausimą sprendžia teismas. Kadangi pareiškėjas nėra kreipęsis į I. S. su prašymu pateikti informaciją (ataskaitą) apie šalių nepilnametės dukters išlaikymui priteistų lėšų panaudojimą, todėl nėra pagrindo manyti, kad šiuo klausimu tarp tėvų kilo ginčas ir kad I. S. pažeidė pareiškėjo V. S. teises. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pateiktame teismui procesiniame dokumente visiškai nenurodo, kokiu būdu ir kokios konkrečiai jo teisės yra pažeistos, kurias teismas turėtų apginti.
- Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas (pareiškėjas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11875-329/2014 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 11-12).
Motyvuose nurodė, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, rėmėsi CPK 137 str. 2 d. 1 p., kuris nurodo, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau nepateikė argumentų, kodėl tokio pobūdžio prašymas civilinio proceso tvarka nėra sprendžiamas. Nutartimi išspręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas pasisakė įrodymų vertinimo aspektu, ko daryti neturėjo teisės. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, jog pareiškėjas neturi jokių duomenų apie įvykusį vaikui skirto išlaikymo netinkamą panaudojimą. Būtina išsiaiškinti, ar vaiko lėšos naudojamos tinkamai. CPK 183 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka. Įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę. Atsižvelgiant į tai, teismas negalėjo vertinti įrodymų tuo pat metu, kai sprendė ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą. Įrodymų vertinimas, vadovaujantis CPK normomis, turi būti vykdomas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio (pareiškimo) priėmimo metu.
- Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5362-924/2013 nuspręsta panaikinti 2010 m. liepos 13 d. Trakų rajono CMS padarytą santuokos apskaitos įrašą Nr. 73, įregistruojant V. S. ir I. S. santuoką, sudarytą 2010 m. liepos 10 d. Trakų r. Aukštadvario bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo I. S. palikti santuokinę pavardę – S., V. S. palikti pavardę – S.. Teismas nurodytu sprendimu nustatė nepilnametės dukters M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina I. S., priteisė iš ieškovo V. S. išlaikymą nepilnametei dukrai M. S. po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovės kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė I. S. M. S. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimą iš dalies pakeitė, tačiau dėl išlaikymo dydžio priteisimo paliko nepakeistą. Atsakovo manymu, priteista vaiko poreikiams išlaikymo suma ženkliai viršija orientacinį vaiko mėnesinio išlaikymo dydžio kriterijų (1 MMA), esant didelei išlaikymo sumai yra būtina informuoti atsakovą apie vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą.
Kauno apylinkės teismas laikė, kad V. S. prašymas įpareigoti kas mėnesį teikti ataskaitą apie lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą, nenagrinėtinas teisme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė V. S. pareiškimą priimti, laikydamas, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu ir kokios konkrečios pareiškėjo teisės pažeistos, kurias teismas galėtų apginti.
Išlaikymą tvarkantys asmenys išlaikymui skirtas pinigų sumas ir turtą turi tvarkyti remdamiesi apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartu. Vaikų poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi būti racionaliai panaudojamos, sutaupytos išlaikymui skirtos pinigų sumos turi būti saugiai laikomos banke ar kitoje kredito įstaigoje, arba saugiai investuojamos. Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.). Išlaikymas priteisiamas vaikui yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008-11-10 civilinėje byloje 3K-7-495/2008). Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Šie teisiniai santykiai yra tiesiogiai susiję su išlaikymo priteisimu ar priteisto išlaikymo dydžio pakeitimu, t. y. ne tik su vaiko, bet ir asmens, iš kurio priteisiamas (šiuo atveju V. S.) išlaikymas, turtiniais interesais. Kai vienas iš vaiko tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko interesais (sunaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, iššvaisto, perleidžia kitiems asmenims ir pan.), tokie asmenys privalo atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvas (motina), globėjas (rūpintojas) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį (CK 3.203 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat turi nurodytą teisę kreiptis į teismą dėl lėšų, kurios, jo nuomone, galimai panaudotos ne vaiko interesams, išieškojimo, tik norėdamas ją įgyvendinti pareiškėjas turėtų pateikti įrodymus, kad lėšos naudotos ne vaiko interesams tenkinti. Neturėdamas ataskaitų apie teikiamų lėšų panaudojimą, tokios teisės pareiškėjas negalės tinkamai įgyvendinti. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą su prašymu įpareigoti kas mėnesį teikti ataskaitą apie lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą atitinka ieškinio reikalavimo sąlygas. Pareiškėjo V. S. kreipimasis į teismą su tokiu reikalavimu, siekiant ginti savo teises ir teisėtus interesus, yra tinkamas jo teisės į teisminę gynybą realizavimas.
Pirmosios instancijos teismas vertindamas, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į I. S. su prašymu pateikti informaciją (ataskaitą), kaip panaudojamos lėšos vaiko išlaikymui, nurodė, kad CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas ginčo teisinėje situacijoje neteisingai pritaikė nurodytą teisės normą, kadangi byloje kilęs ginčas susijęs turtinėmis vaikų ir tėvų tarpusavio teisėmis ir pareigomis, o teismo nurodytas CK 3.165 straipsnis priskirtinas prie nuostatų, reglamentuojančių asmenines tėvų teises ir pareigas ir nepatenka į turtinių vaikų ir tėvų tarpusavio teisių ir pareigų instituto reglamentavimą.
Teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas neturi jokių duomenų apie vykusį vaikui skirto išlaikymo netinkamą panaudojimą, nėra kreipęsis į I. S. su prašymu pateikti informaciją (ataskaitą), kaip yra panaudojamos nepilnametės šalių dukters išlaikymui jo mokamos lėšos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti teismo argumentai nepagrįsti, peržengiantys ieškinio priėmimo stadijos ribas ir yra susiję su įrodymų vertinimu nagrinėjant bylą iš esmės. Įstatymo leidėjo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą yra suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, negali būti aiškinamas, jog ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, o ne įrodyti ieškinio pagrindą (ką šiuo atveju pareiškėjas ir padarė), todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei apskritai ieškinio reikalavimas, pagrindas ir ginčo ribos neaiškios.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria pareiškėjo V. S. prašymą atsisakyta priimti, naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui pareiškėjo V. S. prašymo priėmimo klausimui spręsti (337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p.,
n u t a r i a:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui pareiškėjo V. S. prašymo priėmimo klausimui spręsti.
Teisėjas Evaldas Burzdikas