Baudžiamoji byla Nr. 1-26-462/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16098-2016-6

 

 (S)

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. liepos 26 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,

civilinio ieškovo J. J. Wood, GmbH, atstovei advokatei I. B.,

gynėjui advokatui Vitalijui Vitkovskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas:

1. Plungės rajono apylinkės teismo 2003-06-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme 1 metams.

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL (3 900 litų) dydžio bauda.

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-20 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 24 MGL (3 120 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2019-06-25, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

R. S. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:

R. S. laikotarpiu nuo 2013-05-02 iki 2014-06-25 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal bendrovės įstatų 7 dalies 56 punktą, kuris numato, kad „bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais“, ir 59 punktą, kuris numato, jog „bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius“, turėdamas savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir turėdamas teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu bei bendrovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-06-22 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB SEB banke, 41 atveju kortele Nr. 4362 išgrynino 78 700 Lt (22 793,09 Eur): iš banko bankomato ATM323, esančio Vytauto g.14, Plungėje, per 4 kartus išgrynino 8 000 Lt (2 316,96 Eur); iš banko bankomato ATM7, esančio Vilniaus pl.1, Klaipėdoje, per 17 kartų išgrynino 32 700 Lt   (9 470,57 Eur); iš banko bankomato ATM84, esančio Taikos pr.115, Klaipėdoje, per 5 kartus išgrynino 10 000 Lt (2 896,20 Eur); iš banko bankomato ATM245, esančio Taikos pr. 61, Klaipėdoje, per 1 kartą išgrynino 2 000 Lt (579,24 Eur); iš banko bankomato ATM5, esančio Taikos pr.139, Klaipėdoje, per 3 kartus išgrynino 6 000 Lt (1 737,72 Eur); iš banko bankomato ATM274, esančio Islandijos pl.32, Kaune, per 9 kartus išgrynino 16 600 Lt (4 807,69 Eur); iš banko bankomato ATM274 Taikos pr. 64, Klaipėdoje, per 2 kartus išgrynino 3 400 Lt (984,71 Eur), būtent:

- ATM323 Vytauto g.14, Plungė, 2014-06-01, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt,        2014-06-01, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-01, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-05, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, iš viso: 8 000,00 Lt (2 316,96 Eur);

- ATM7 Vilniaus pl.1, Klaipėda, 2014-06-04, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-05, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-05, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-07, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-07, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-07, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-08, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-08, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-15, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-18, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 700,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, iš viso: 32 700,00 Lt (9 470,57 Eur);

- ATM84 Taikos pr.115, Klaipėda, 2014-06-08, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-08, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-08, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-11, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-15, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, iš viso: 10 000 Lt (2 896,20 Eur)

-ATM245 Taikos pr.61, Klaipėda, 2014-06-18, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt (579,24 Eur);

-ATM5 Taikos pr.139, Klaipėda, 2014-06-20, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-20, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-20, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, iš viso:            6 000,00 Lt (1 737,72 Eur);

-ATM274 Islandijos pl.32, Kaunas,  2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-21, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, 2014-06-22, kortelė 4362, suma 600,00 Lt, iš viso 16 600,00 Lt (4 807,69 Eur);

-ATM274 Taikos pr. 64, Klaipėda, 2014-06-22, kortelė 4362, suma 1 400,00 Lt, 2014-06-22, kortelė 4362, suma 2 000,00 Lt, iš viso: 3 400,00 Lt (984,71 Eur).

Dokumentų, pagrindžiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų – 78 700,00 Lt (22 793,09 Eur) panaudojimą buhalterijai nepateikė, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas nurodytos pinigų sumos neįnešė. Tokiu būdu R. S. tyčia pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – 78 700,00 Lt (22 793,09 Eur).

R. S. iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą:

R. S. laikotarpiu nuo 2013-05-02 iki 2014-06-25 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, kurio žinioje dėl einamų pareigų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – įmonės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) USD AB SEB Vilniaus banke esančios lėšos, žinodamas, kad už UAB „KUEHNE + NAGEL“, laikotarpiu nuo 2014-02-28 iki 2014-04-30 suteiktas krovinių pervežimo jūrų transporto paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2014-02-28 PVM sąskaita faktūra Nr. 1056154, 2014-03-05 PVM sąskaita faktūra Nr. VNO001280, 2014-03-10 PVM sąskaita faktūra Nr. 1056513, 2014-03-14 PVM sąskaita faktūra Nr. 1056647, 2014-03-24 PVM sąskaita faktūra Nr. 1056840, 2014-03-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 1057216, 2014-03-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 1057219, 2014-04-30 PVM sąskaita faktūra Nr. 1058488 atsiskaityta tik iš dalies – skolingas liko 311 427,64 Lt (90 195,68 Eur), pasinaudodamas elektroninės bankininkystės priemonėmis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), iš minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 2014-06-04 neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 24 000,00 JAV dolerių (17 644,11 Eur) į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Bank of America N.A.“. Tokiu būdu R. S. iššvaistė svetimą didelės vertės 24 000,00 JAV dolerių (17 644,11 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą, tuo įmonei padarė 24 000,00 JAV dolerių           (17 644,11 Eur) turtinę žalą.

R. S. tyčia tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2014-01-04 iki 2014-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

R. S. laikotarpiu nuo 2013-05-02 iki 2014-06-25 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 21 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad „juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, bei pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, II dalies „Dokumentų saugojimo terminai“ punktą Nr. 10.15, kuris numato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, ir kita) saugomi 10 metų“.

R. S. paslėpė laikotarpio nuo 2014-01-04 iki 2014-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus – 106 PVM sąskaitas faktūras, išrašytas juridinių asmenų: UAB „KUEHNE + NAGEL“, UAB „Willenbrock Baltic“, UAB saugos tarnybos „Argus“, UAB „Forestus“, R. G. įmonės, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Egidista“, UAB „Rokmedis“, UAB „Infožemė“, UAB „Vytkerta“, UAB „Kumbisa“, UAB „Virenda“, UAB „Novus energy“, UAB „Baltransped“, UAB „Timbex“, UAB „AS sistemos“, UAB „Sky forest“, „E. B. GKĮ“, UAB „Ekoforesta“, UAB „Dzūkijos miškas“, UAB „SB „Kontora“, UAB „Impex Group“, UAB „Girilė“, patvirtinančias ūkinius finansinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso         2 292 530,00 Lt (663 962,58 Eur) sumos, t. y.:

- UAB „KUEHNE + NAGEL“ 8 PVM sąskaitas faktūras: 2014-02-28, ser. FS Nr. 1056154, suma 140 332,85 Lt, 2014-03-05, Nr. VNO001280, suma 34 974,01 Lt, 2014-03-10, ser. FS Nr. 1056513, suma 37 395,39 Lt , 2014-03-14, ser. FS Nr. 1056647, suma 33 881,87 Lt, 2014-03-24, ser. FS Nr. 1056840, suma 56 911,79 Lt, 2014-03-31, Nr. 1057216, suma 32 966,73 Lt, 2014-03-31, Nr. 1057219, suma 35 826,10 Lt, 2014-04-30, Nr. 1058488, suma 39 138,90 Lt, 2014-05-30, Nr. 1059651, suma 5 431,00 Lt, iš viso suma 416 858,64 Lt;

- UAB „Willenbrock Baltic“ 6 PVM sąskaitas faktūras: 2014-01-28, serija TD Nr. 848082, suma 1 028,50 Lt, 2014-02-26, serija TD Nr. 848508, suma 1 028,50 Lt, 2014-03-25, serija TD Nr. 848924, suma 1 028,50 Lt, 2014-04-28, serija TD Nr. 849349, suma 1 028,50 Lt, 2014-05-29, serija TD Nr. 849798, suma 1 028,50 Lt, 2014-07-02, serija TD Nr. 850298, suma  5 082,00 Lt, iš viso suma 10 224,50 Lt; 

- UAB saugos tarnyba „Argus“ 6 PVM sąskaitas faktūras: 2014-01-31, serija ARG Nr. 00530139, suma 127,05 Lt; 2014-02-28, serija ARG Nr. 00536732, suma 127,05 Lt, 2014-03-31, serija ARG Nr. 00543695, suma 127,05 Lt, 2014-04-30, serija ARG Nr. 00552532, suma 127,05 Lt, 2014-05-30, serija ARG Nr. 00565223, suma 127,05 Lt, 2014-06-30, serija ARG Nr. 00567919, suma 127,05 Lt, iš viso suma 762,30 Lt;

- UAB „Forestus“ 3 PVM sąskaitas faktūras: 2014-02-05, serija FOR Nr. 0002370, suma 84 452,01 Lt, 2014-02-12, serija FOR Nr. 0002392, suma 51 190,50 Lt, 2014-03-14, serija FOR Nr. 0002478, suma 59 269,19 Lt, viso suma 194 911,70 Lt;

- R. G. įmonės 1 PVM sąskaitą faktūrą: 2014-01-23, serija GIB Nr. 01669, suma 101 836,02 Lt;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014-01-10, serija TK Nr. 9760, suma    1 089,00 Lt, 2014-02-25, serija TK Nr. 9813, suma 435,60 Lt, iš viso suma 1 524,60 Lt;

- UAB „Egidista“ 5 PVM sąskaitas faktūras: 2014-01-06, serija EGD1401 Nr. 016, suma 3 630,00 Lt, 2014-02-05, serija EGD1402 Nr. 016, suma 4 598,00 Lt, 2014-03-06, serija EGD1403 Nr. 016, suma 3 872,00 Lt, 2014-04-01, serija EGD1404 Nr. 016, suma 3 872,00 Lt, 2014-05-06, serija EGD1405 Nr. 016, suma 3 872,00 Lt, iš viso suma 19 844,00 Lt;

- UAB „Rokmedis“ 12 PVM sąskaitų faktūrų: 2014-01-15, serija JŽ Nr. 1144, suma   40 923,52 Lt, 2014-01-22, serija JŽ Nr. 1158, suma 26 567,86 Lt, 2014-02-05, serija JŽ Nr. 1204, suma 39 678,54 Lt, 2014-02-11, serija JŽ Nr. 1217, suma 39 478,78 Lt, 2014-02-14, serija JŽ Nr. 1238, suma 37 776,42 Lt, 2014-02-27, serija JŽ Nr. 1280, suma 38 940,00 Lt, 2014-02-28, serija JŽ Nr. 1282, suma 39 724,08 Lt, 2014-03-05, serija JŽ Nr. 1293, suma 24 953,72 Lt, 2014-03-13, serija JŽ Nr. 1310, suma 38 940,00 Lt, 2014-04-02, serija JŽ Nr. 1398, suma         39 600,00 Lt, 2014-04-16, serija JŽ Nr. 1457, suma 40 418,40 Lt, 2014-04-16, serija JŽ Nr. 1459, suma 16 440,00 Lt, iš viso suma 423 441,32 Lt;

- UAB „Imfožemė“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014-03-04, serija IŽ Nr. 1784, suma 157,30 Lt, 2014-04-24, serija IŽ Nr. 1864, suma 1 980,00 Lt, iš viso suma 2 137,30 Lt;

- UAB „Vytkerta“ 3 PVM sąskaitas faktūras: 2014-02-06, serija VYT Nr. 0000652, suma 32 034,76 Lt, 2014-02-17, serija VYT Nr. 0000669, suma 18 391,90 Lt, 2014-03-06, serija VYT Nr. 0000699, suma 17 670,11 Lt: iš viso suma 68 096,77 Lt;

- UAB „Kumbisa“ 4 PVM sąskaitas faktūras: 2014-01-24, serija KUMB Nr. 2676, suma 100 477,19 Lt, 2014-01-31, serija KUMB Nr. 2682, suma 71 341,60 Lt, 2014-02-05, serija KUMB Nr. 2688, suma 83 586,80 Lt, 2014-02-21, serija KUMB Nr. 2711, suma 33 243,06 Lt, iš viso suma 288 648,65 Lt;

- UAB „Virenda“ 1 PVM sąskaitą faktūrą: 2014-03-31, serija VKL Nr. 3008018, suma 772,83 Lt;

- UAB „Novus Energy“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014-01-30, serija NOV Nr. 38, suma 18 142,67 Lt, 2014-02-14, serija NOV Nr. 42, suma 8 702,32 Lt, iš viso suma 26 844,99 Lt;

- UAB „Baltransped“ 18 PVM sąskaitų faktūrų: 2014-01-06, serija BTS Nr.00121, suma 3 040,00 Lt, 2014-01-13, serija BTS Nr.00122, suma 1 120,00 Lt, 2014-01-14, serija BTS Nr.00123, suma 1 620,00 Lt, 2014-02-04, serija BTS Nr.00128, suma 2 400,00 Lt, 2014-02-07, serija BTS Nr.00129, suma 3 200,00 Lt, 2014-02-12, serija BTS Nr.00130, suma 1 760,00 Lt, 2014-02-17, serija BTS Nr.00131, suma 280,00 Lt, 2014-02-17, serija BTS Nr.00132, suma       2 340,00 Lt, 2014-02-24, serija BTS Nr.00133, suma 4 480,00 Lt, 2014-03-07, serija BTS Nr.00136, suma 5 440,00 Lt,2014-03-17, serija BTS Nr.00137, suma 3 520,00 Lt, 2014-03-21, serija BTS Nr.00139, suma 2 700,00 Lt, 2014-03-28, serija BTS Nr.00140, suma 900,00 Lt, 2014-04-04, serija BTS Nr.00143, suma 2 880,00 Lt, 2014-04-30, serija BTS Nr.00152, suma    2 520,00 Lt, 2014-05-02, serija BTS Nr.00156, suma 1 742,40 Lt, 2014-05-12, serija BTS Nr.00160, suma 3 240,00 Lt, 2014-05-16, serija BTS Nr.00167, suma 750,00 Lt, iš viso            43 932,40 Lt;

- UAB „Timbex“ 7 PVM sąskaitas faktūras: 2014-01-24, serija TBXS Nr.004166, suma 34 960,77 Lt, 2014-01-31, serija TBXS Nr.004214, suma 9 430,32 Lt, 2014-02-03, serija TBXS Nr.004220, suma 37 068,42 Lt, 2014-02-05, serija TBXS Nr.004243, suma 10 368,54 Lt, 2014-02-05, serija TBXS Nr.004245, suma 34 673,48 Lt, 2014-02-06, serija TBXS Nr.004251, suma 38 313,52 Lt, 2014-02-11, serija TBXS Nr.004275, suma 19230,99 Lt, iš viso 184 046,04 Lt;

- UAB „AS sistemos“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014-02-25, serija ASH Nr. 032842, suma 972,72 Lt, 2014-03-25, serija ASH Nr.033117, suma 535,03 Lt, iš viso 1 507,75 Lt;

- UAB „SKY Forest“ 2 PVM sąskaitas faktūras: 2014-02-05, serija SKY Nr.000468, suma 10 316,61 Lt, 2014-02-19, serija SKY Nr.000470, suma 18427,61 Lt, iš viso 28 744,22 Lt;

- UAB „E. B. GKĮ“ 5 PVM sąskaitas faktūras: 2014-01-18, serija EB Nr.5, suma 8 697,84 Lt, 2014-02-10, serija EB Nr.48, suma 47 492,50 Lt, 2014-02-20, serija EB Nr.68, suma 20 315,08 Lt, 2014-03-12, serija EB Nr.93, suma 38 955,53 Lt, 2014-03-18, serija EB Nr.108, suma 8 750,54 Lt, iš viso 124 211,49 Lt;

- UAB „Ekoforesta“ 1 PVM sąskaitą faktūrą: 2014-02-25, serija EKOF Nr. 00305, suma 49 683,90 Lt;

- UAB „Dzūkijos miškas“ 11 PVM sąskaitų faktūrų: 2014-01-04, serija DZM Nr. 0020599, suma 20 078,72 Lt, 2014-01-17, serija DZM Nr. 0020657, suma 10 041,61 Lt, 2014-01-20, serija DZM Nr. 0020659, suma 20 302,71 Lt, 2014-01-21, serija DZM Nr. 0020685, suma 21 087,64 Lt, 2014-02-05, serija DZM Nr. 0020800, suma 19 595,76 Lt, 2014-02-18, serija DZM Nr. 0020840, suma 3 213,16 Lt, 2014-02-26, serija DZM Nr. 0020952, suma 19 636,54 Lt, 2014-02-24, serija DZM Nr. 0020932, suma 37 379,15 Lt, 2014-03-04, serija DZM Nr. 0020996, suma 55 497,80 Lt, 2014-03-13, serija DZM Nr. 0021100, suma 19 768,50 Lt, 2014-03-14, serija DZM Nr. 0021119, suma 1 384,24 Lt, iš viso 227 985,83 Lt;

- UAB „S.B. Kontora“ 1 PVM sąskaitą faktūrą 2014-01-06, serija SBK Nr.0027492, suma 175,00 Lt;

- UAB „Impex group“ 1 PVM sąskaitą faktūrą 2014-01-11, Nr.2014IG-011(02), suma  1 250,17 Lt,

- UAB „Girilė“ 2 PVM sąskaitos faktūros: 2014-02-21, Nr.GRL002962, suma             69 366,28 Lt, 2014-02-28, Nr.GRL002971, suma 5 723,30 Lt, iš viso 75 089,58.

Iš viso suma 2 292 530,00 Lt (663 962,58 Eur).

Taip pat jis paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią ūkinius finansinius santykius su UAB „Baltic Agro“, t. y.: 2014-01-06, serija Nr. 000900, suma 19 984,93 Lt (5 788,04 Eur).

R. S. tyčia tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, sunaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2016-01-07 iki 2016-12-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

R. S. laikotarpiu nuo 2014-10-08 iki 2016-04-19 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), veiklos vykdoma vieta (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2016-04-19 iki 2016-12-06 faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 21 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, 19 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad „juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, bei pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, II dalies „Dokumentų saugojimo terminai“ punktą Nr. 10.15, kuris numato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros ir kita) saugomi 10 metų“. Jis laikotarpiu nuo 2016-01-07 iki 2016-12-06 paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų – 12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, patvirtinančių ūkinius finansinius santykius su UAB „Vara“, UAB „Mirosta“, UAB „Balėnų medis“, UAB „Ugnepa“, kurių bendra suma 56 562,14 Eur, ir dviejų UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų kasos pajamų orderių, patvirtinančių ūkinius finansinius santykius su UAB „Ugnepa“ ir UAB „Vara“, kurių bendra suma 3 232,51 Eur, t. y: 2016-01-19 PVM sąskaitos faktūros Nr.069, išrašytos UAB „Vara“, suma 4 976,16 Eur; 2016-02-22 PVM sąskaitos faktūros Nr.074, išrašytos UAB „Vara“, suma 6 292,00 Eur; 2016-03-03 PVM sąskaitos faktūros Nr.079, išrašytos UAB „Vara“, suma 6 211,91 Eur; 2016-01-11 PVM sąskaitos faktūros Nr.067, išrašytos UAB „Mirosta“, suma 3 102,14 Eur; 2016-02-05 PVM sąskaitos faktūros Nr.072, išrašytos UAB „Mirosta“, suma 3 107,33 Eur; 2016-03-15 PVM sąskaitos faktūros Nr.078, išrašytos UAB „Mirosta“, suma 3 579,34 Eur; 2016-01-20 PVM sąskaitos faktūros Nr.070, išrašytos UAB „Balėnų medis“, suma 4 755,67 Eur; 2016-01-15 PVM sąskaitos faktūros Nr.068, išrašytos UAB „Ugnepa“, suma 279,75 Eur; 2016-02-15 PVM sąskaitos faktūros Nr.073, išrašytos UAB „Ugnepa“, suma 1 345,28 Eur; 2016-03-10 PVM sąskaitos faktūros Nr.081, išrašytos UAB „Ugnepa“, suma 987,36 Eur; 2016-04-29 PVM sąskaitos faktūros Nr.083, išrašytos UAB „Ugnepa“, suma 1 355,20 Eur; 2016-02-10 kasos pajamų orderio serija LA Nr.0210, išrašyto UAB „Salvasta“, suma 2 112,51 Eur; 2016-04-29 kasos pajamų orderio serija Nr.0429, išrašyto UAB „Ugnepa“, suma 1 120 Eur.

Taip pat 26 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų juridinių asmenų: UAB „Vara“, UAB „Juraila“, UAB „Stremeda“, UAB „Avstonis“, UAB „Relidija“, UAB „Santechprekyba“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Baltransped“, UAB „Grensena“ ir UAB „Timbex“, patvirtinančių ūkinius finansinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 60 822,99 Eur, t. y.: 2016-01-25 UAB „Vara“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. VARA 160058, suma 5 500 Eur; 2016-03-31 UAB „Vara“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.VARA160271, suma 20 333,81 Eur; 2016-01-12 UAB „Juraila“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija JUR Nr.1, suma 2554,60 Eur; 2016-02-19 UAB „Stremeda“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija STR Nr.001652, suma 860,31 Eur, 2016-01-28 UAB „Avstonis“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija AV16 Nr.024, suma 450,00 Eur; 2016-01-28 UAB „Avstonis“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija AV16 Nr.025, suma 450,00 Eur; 2016-01-29 UAB „Relidija“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija REL Nr.2016/3562, suma 487,00 Eur; 2016-02-29 UAB „Relidija“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija REL Nr.2016/3592, suma 363,00 Eur; 2016-03-31UAB „Relidija“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija REL Nr.2016/3634, suma 694,54 Eur; 2016-02-19 UAB „Santechprekyba“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija SP4 Nr.0002081, suma 2 600,00 Eur; 2016-02-19 UAB „Santechprekyba“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija SP4 Nr.0002082, suma 1378,77 Eur; 2016-03-03 UAB „Santechprekyba“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija SP4 Nr.0003021, suma 1 053,61 Eur; 2016-03-03 UAB „Santechprekyba“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija SP4 Nr.0003022, suma 2 015,63 Eur; 2016-01-13 UAB „Limarko jūrų agentūra“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.ELD000000352, suma 1 686,56 Eur; 2016-02-01 UAB „Limarko jūrų agentūra“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. ELA000006864, suma 2512,80 Eur; 2016-02-17 UAB „Limarko jūrų agentūra“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. ELA000006932, suma 2 001,15 Eur; 2016-02-22 UAB „Limarko jūrų agentūra“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.ELA000006945, suma 2 913,68 Eur; 2016-02-22 UAB „Limarko jūrų agentūra“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.ELA000006946, suma 901,23 Eur; 2016-03-11 UAB „Limarko jūrų agentūra“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.ELD000000493, suma 854,06 Eur; 2016-03-18 UAB „Limarko jūrų agentūra“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.ELD000000494, suma 1 679,55 Eur; 2016-02-29 UAB „Baltransped“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.00795, suma 110,00 Eur; 2016-02-29 UAB „Baltransped“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.00796, suma 150,00 Eur; 2016-02-10 UAB „Gransena“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija GRN Nr.000861, suma 1 519,76 Eur; 2016-01-31 UAB „Timbex“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija TBX Nr.002027, suma 2 861,18 Eur; 2016-02-29 UAB „Timbex“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija TBX Nr.002051, suma 3 578,91 Eur; 2016-03-31 UAB „Timbex“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija TBX Nr.002067, suma 1 312,84 Eur.

R. S., veikdamas tyčia, numatydamas, jog sunaikinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nebus galima nustatyti įmonės įsipareigojimų, turto ir nuosavo kapitalo, ir to siekdamas, sunaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – dėl to negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-10-08 iki 2016-04-19 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini), direktoriumi, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdymo sutartinių sandorių įvykdyti negalės, 2016-01-07 su UAB J. J. Wood, GmbH, sudarė pirkimo sutartį Nr. 16/730031 dėl medienos žaliavos (beržo medienos, dvigubo pjovimo), po to 2016-01-12 ir 2016-01-14 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš viso gavo 9 576 eurų sutarties vykdymo užtikrinimui, tačiau dėl įmonės nemokumo ir veiklos nevykdymo sutarties neįvykdė – medienos nepateikė ir pervesto avanso J. J. Wood, GmbH, negrąžino, tuo padarė J. J. Wood, GmbH, 9 576 eurų turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013-05-02 iki 2014-06-25 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2015-11-05 faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal bendrovės įstatų VII dalies 59 punktą, kuris numato, kad „Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius“, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius ūkinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurios buvo registruotos R. S. žmonos V. S. vardu, 2014-06-17 buvo fiktyviai perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neplanavo ir nevykdė jokios veiklos, o savo veiklą, analogišką buvusios bendrovės veiklai, R. S. perkėlė į žmonos V. S. vardu įsigytą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir nuo 2014-10-08 tapo jos direktoriumi. 2016-11-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

R. S., siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, pažeidė Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 11d. akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII -1889 37 str. 7, 10 ir 12 d. „Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo Nr. IX675 2 str. 40 d. „Veikla – bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalį „Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus“, organizuodamas apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei pats ją tvarkydamas, žinodamas apie vis blogėjančią įmonės finansinę būklę ir kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis jau 2013-12-31 ir 2014-06-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki: pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines atskaitomybes (balansus) mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (visi) viršijo į jos balansą įrašyto turto pusę vertės 2013-12-31 (133 4741:2= 667 370,50) ir 2014-06-27 (413 574:2=206 787), t. y. iš vykdomosios veiklos patirdama nuostolius, užsakė UAB „Kuehne + Nagel“ pervežimo paslaugas, už laikotarpiu nuo 2014-02-28 iki 2014-04-30 suteiktas krovinių pervežimo jūrų transporto paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė tik iš dalies – skolinga liko 311 427,64 Lt (90 195,68 Eur), tuo tarpu priėmė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai nenaudingus sprendimus: laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-06-22 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB SEB banke, 41 atveju kortele Nr. 4362 išgrynino 78 700 Lt (22 793,09 Eur), iš įmonės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) USD, esančios AB SEB Vilniaus banke, 2014-06-04 neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 24 000 JAV dolerių (17644,11 Eur) į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke „Bank of America N.A.“, 2014-06-04 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 579,24 Eur, kuriuos apeliacinės instancijos teismas byloje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo tyčiniu vertino kaip nuostolingus sandorius. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė didelę – 148 636,48 Eur – turtinę žalą kreditoriams, iš jų UAB „Kuehne+ Nagel“ 104 700,22 Eur, UAB „DHL Lietuva“ 29 918,99 Eur.

 

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog nepadarė tokių nusikaltimų, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Kaltinamasis aktas yra su dideliais netikslumais. Baudžiamojoje byloje nepateikta įrodymų dėl jo kaltės.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje įmonėje pradėjo dirbti 2013-04-29, buvo paskirtas įmonės vadovu. Direktoriumi išdirbo metus. Įmonė užsiiminėjo medienos perdirbimu ir medienos eksportu į trečiąsias šalis. Įmonės akcininkas buvo buvusi žmona V. S.. „(duomenys neskelbtini)“ įmonė nuo steigimo pradžios užsiiminėjo medienos verslu. Jam perėmus vadovavimą įmonei, kitokia veikla kaip medienos sritis nebuvo vykdoma. Medienos srityje turi patirtį. Iki kol pradėjo dirbti, ne visi įmonės vadovai buvo giminaičiai. B. ir P. buvo giminaičiai. Kol dar nedirbo direktoriumi, žinojo, ką veikia, kuo užsiima ta bendrovė. Uosto teritorijoje buvo įmonės gamybinės patalpos. Biuras buvo (duomenys neskelbtini). Bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį tvarkė „(duomenys neskelbtini)“, konkrečiai tvarkė L. R.. Ta sutartis buvo sudaryta jam pradėjus direktoriauti. Kasos pajamų, išlaidų orderiai buvo tvarkomi apskaitos įmonės, o visi likusieji dokumentai, PVM sąskaitos faktūros – jo. Jis išrašinėdavo minėtus dokumentus. Kasininkas ir buhalteris – vienas ir tas pats asmuo. R. tik išrašydavo kasos orderius, grynųjų pinigų ji netvarkė, realiai lėšomis nedisponavo. Jis priimdavo tuos orderius ir išmokėdavo pinigus. Užsakovų kiekio pasakyti neįmanoma, daug buvo užsakovų. Šiuo metu nepasakys, kiek kortelių buvo paimta iš banko atsiskaitymams, bet pagal bylos medžiagą atrodo, kad 3. Jos buvo išduotos vadybininkams. Pats turėjo kortelę, kad galėtų išgryninti pinigus. Banko kortelės numerio nepamena. Neišgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 78 700 Lt laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-06-22. Pagal priėmimo–perdavimo aktą banko korteles, suteikiančias teisę disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais, perdavė naujiems įmonėms vadovams ir akcininkams. Pagal bylos medžiagą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos 2014-05-02. Tą dieną buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, tai yra nurodyta bylos medžiagoje. Jis suorganizavo akcijų pardavimą, toks buvo sutarimas tarp jo ir akcininkės. Akcininkės noras buvo akcijas parduoti. Apie pardavimą buvo skelbiama įvairiuose portaluose. Suinteresuoti asmenys skambino, atvažiavę pasižiūrėjo buhalterinę apskaitą, jiems tiko ir sutarė laiką, kada bus akcijos perrašytos. Domėjosi ne viena grupė asmenų, nemažai buvo norinčių, buvo atvažiavę ne vieni. Tartis pradėjo su prisistačiusiais UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo atvykę dviese, paskui vienas žmogus. Įgaliotas asmuo buvo D. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, atrodo, M. S.. M. S. nelabai prisimena, nes jis buvo toks epizodinis asmuo. Pirkėjai sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, surašė ją „(duomenys neskelbtini)“. Sutarė, kad už akcijas bus mokama pagal nominalą 10 000 litų. Buvusi žmona akcininkė V. S. nebuvo susitikusi su tais pirkėjais. Sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini). 2014 m. nebuvo būtina notariškai patvirtinti akcijų pirkimo sutartį. Pinigai buvo mokami grynaisiais. Mokėjo M. S., buvo išrašytas dokumentas, kad akcininkė priima pinigus. Akcininkė nedalyvavo tiesioginiame kasos surašyme. Pinigai buvo perduoti akcijų pasirašymo metu, o orderis buvo išrašytas vėliau, tiksliai kada – nepamena. Buvo susitikę su M. S., jis vienas atvežė kasos išlaidų orderį. Akcijų pardavimo metu įmonė turėjo turto, pagal priėmimo–perdavimo aktą viskas yra nurodyta. Priėmimo–perdavimo aktus surašė apskaitą vedanti įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Buvo surašyti, regis, 4 dokumentai. Pagal priėmimo–perdavimo aktą viskas yra nurodyta, kam, kuriam asmeniui buvo perduoti įmonės dokumentai. Visa buhalterinė apskaita ir įmonės materialinės vertybės buvo perduotos įgaliotam asmeniui D. U.. „Audito gairių“ 2014-06-27 perdavimo aktas buvo surašytas formaliai, nes dokumentai jau buvo atiduoti birželio 1 d. Birželio 1 d. buvo perduotos ir banko kortelės. Jei priėmimo–perdavimo aktu yra perduotas įmonės visas turtas, vadinasi, nuo to momento ir nedisponavo įmonės piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitose. D. U. parodymuose yra nurodyta, kad M. S. įmonės dokumentus išmetė, neišsaugojo.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai logistinė kompanija, kuri atliko pervežimo paslaugas. Jie buvo gamintojai, o „(duomenys neskelbtini)“ teikė transporto paslaugas. Atsiskaitymai su šita įmone vyko bankiniais pavedimais. Kai akcijas nupirko „(duomenys neskelbtini)“, dar kurį laiką buvo faktiniu direktoriumi. Jam nereikėjo atsisakyti tų pareigų, „(duomenys neskelbtini)“ jau turėjo kuo pakeisti direktorių akcijų perleidimo metu. Iš darbo atleido naujieji akcininkai. Akcijų pardavimo metu ir baigiant direktoriavimą pagal bylos medžiagą matyti, kad įmonė buvo įsiskolinusi „(duomenys neskelbtini)“ įmonei. Kai buvo parduotos akcijos, ir įgaliotas asmuo, ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas bei direktorius buvo informuoti apie tai. Bylos medžiagoje jie tai patvirtino. Buvo gera įmonės finansinė padėtis. Priėmimo–perdavimo akte buvo nurodyta, kad įmonė, kuri perėmė „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, visiškai susipažino ir jiems įmonės finansinė padėtis tiko tolimesnei veiklai. „(duomenys neskelbtini)“ derinys nežinomas, nes jau birželio 1 d. buvo perduoti visi prisijungimai prie banko sąskaitų ir visas materialinis įmonės turtas. Nieko nežino apie šios bendrovės komercinius ar finansinius santykius su „(duomenys neskelbtini)“. Kol jis buvo direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebankrutavo. Apie bankroto procedūras reikėtų klausti naujų akcininkų ir direktorių. Apie tai nieko nežino. Akcijų pardavimo metu nebuvo jokių bankroto požymių, tai neįmanoma, nes įmonė buvo visiškai moki, įsiskolinimų neturėjo, už 2013 m. pateiktas teigiamas balansas su darbuotojų skaičiumi. 2013 m. nurodytas įmonės pelnas, įsiskolinimų tiekėjams, valstybės biudžetui nebuvo. Jam nesuvokiama, kaip įmonė galėjo bankrutuoti. Visiškai nebuvo bankroto požymių. Įmonės finansinę padėtį parodo įmonės pateikti balansai. Už 2013 m. balansas atiduotas į Registrų centrą, nurodyti visi rodikliai. Vien tik už 2014 m. valstybės biudžetui įmonė nebuvo įsiskolinusi, tiekėjams taip pat nebuvo. 2014 m. už 2013 m. veiklą buvo išmokėta akcininkei dividendai. Teismo posėdžio metu matėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų gan arogantiškas vaidmuo, kad jie ims, padarys, sutvarkys. D. U. parodė, kad po įmonės akcijų perleidimo įmonė toliau vykdė veiklą, susitikinėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, buvo aiškinama, kad įmonė toliau vykdo veiklą, prašoma laiko, kad bus padengtas įsiskolinimas, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasielgė savaip, pradėjo bankroto procedūrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompanija yra žymiai didesnė negu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo yra neįtikėtini, nes apie sukčiavimą ir kažkokį mokesčių slėpimą negali būti ir kalbos. Priėmimo–perdavimo akte yra nurodyta, kad buvo perduotas visas įmonės valdymas. Nuo momento, kai yra perleistas visas įmonės valdymas, jau jų prerogatyva naudotis įmonės turtu. Abipusio pasitikėjimo čia kaip ir nelabai gali būti, jei įmonė perima valdymą, tai ji nuo to laikotarpio prisiima visą atsakomybę. Apie M. S. paskyrimą direktoriumi nieko nežino.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 9 576 eurų pasisavinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2014-10-01. Dirbo direktoriumi iki 2016-04-01. Šioje įmonėje dirbo tik direktoriumi. Negali pasakyti, kas nuo pat pradžių buvo akcininkai. Paskui akcininkė buvo buvusi sutuoktinė V. S., paskui M. K., dar vėliau M. Ž.. Jis direktoriumi buvo iki kol akcininku tapo M. Ž.. Kai akcininku tapo M. K., dar buvo direktorius. M. K. ir tampant akcininku, ir iki tol dirbant įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo darbų vadovas. Tarpininkavo akcijų pardavime. Keitėsi buvusios sutuoktinės planai, todėl ji nusprendė parduoti akcijas. Pats parodė iniciatyvą tarpininkauti parduodant akcijas. Pagal Lietuvos įstatymus niekas nedraudžia tapti akcininku, todėl M. K. buvo pasiūlyta nupirkti įmonės akcijas. Jis sutiko nupirkti. M. K. tik buvo užsiminęs, kaip jis žiūrėtų į tai, jeigu akcininkė pasiūlytų parduoti. Pirkimo–pardavimo sutarties paruošimo detalių nepatikslins, bet atrodo, kad kreipėsi į kažkokią advokatų kontorą, kuri tarpininkavo su notarine kontora. Tai buvo L. M., į jį kreipėsi. Šiuo atveju buvo notarinė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Atsiskaitoma buvo pagal pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą sumą. Negali pasakyti detalių, kiek ir kam buvo sumokėta. M. K. sumokėjo V. S., atrodo, kad tiesiogiai. Akcininku M. K. buvo apie porą mėnesių. Pagelbėjo M. K. tokiu pat principu per advokatą L. M. perleisti akcijas. Jam M. Ž. žinomas tik tuo metu, kai buvo pas notarą perrašomos akcijos. Iki to laiko jo nebuvo matęs. Akcijų perrašymo metu, prie notarinės kontoros perdavė įmonės dokumentus M. Ž.. Apie tai, kokį asmenį nurodyti surašomame akte, informavo M. K.. Perdavimo aktą jis paruošė. Visi dokumentai, pirminiai apskaitos dokumentai buvo saugomi pas jį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė apskaitą vedanti įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą sutartį. Byloje yra aktas, kad „(duomenys neskelbtini)“ jam perduoda dokumentus 2016-04-08. Tai yra techninė klaida, kad nurodyta, jog jis M. Ž. perdavė dokumentus anksčiau negu dokumentus jam perdavė buhalterė. Klaida yra jo rašytame akte. Bijo dabar pasakyti, kokia data buvo realiai. M. Ž. perdavė visus įmonės buhalterinius dokumentus pagal priėmimo–perdavimo aktą. Apimtis buvo nedidelė, jie buvo susegti į baltos spalvos individualiai darytą įmonės įmautę. Nebuvo dėžėmis tie dokumentai. Perdavė tuos dokumentus prie notarinės kontoros, gatvėje. Realiai nebebuvo direktoriumi nuo to momento, kai akcijos buvo parduotos. Po to, kai akcininkas buvo R. T., žinojo, kas vyko bendrovėje. R. T. tapo akcininku. Gali būti, kad klysta, gali būti, kad tuo metu T. P. tapo įmonės akcininku, nors visai įmonės veiklai vadovavo R. T.. Buvo minėjęs R. T., kad jei jį domina, gali parekomenduoti nupirkti įmonės akcijas. Jis pats irgi vienu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Tai buvo formalus akcijų pardavimas. Buvo šiokių tokių verslo idėjų su R. T.. Nupirko akcijas iš T. P. ir paskui pardavė R. T.. Pinigai nebuvo mokami. Neatsimena, nei už kiek nupirko, nei už kiek pardavė. Neatsimena, kaip buvo atsiskaitoma. UAB „J. J.“ pervedė pinigus, o jie iš karto tuos pinigus panaudojo įmonės komercinei veiklai. Tai įrodo ir buhalteriniai dokumentai. Įmonė neturėjo grynųjų pinigų, kad galėtų grąžinti. Todėl negalėjo jiems grąžinti tų pinigų. Juos informavo, kad iš jų kompanijos gauti avansiniai pinigai buvo pervesti Rusijos tiekėjams, kurie informavo, kad yra šioks toks žaliavų pristatymo termino pažeidimas, prašė, kad palauktų, kol pristatys žaliavas už sumokėtą avansą. Tai patvirtina elektroninio susirašinėjimo su firmomis medžiaga. Su įmone „J. J.“ po akcijų perleidimo ir dokumentų perdavimo momento buvo ir toliau intensyviai bendraujama, siūlomi įvairūs būdai atsiskaityti, tačiau jų pozicija buvo labai keista. Tą vadybininkę, kuri buvo paskirta bendrauti su „(duomenys neskelbtini)“, susirgo, paskui jie atleido iš darbo. Siūlė įvairius atsiskaitymo būdus grynaisiais. Vadybininkė buvo pažadėjusi atvykti į Lietuvą, perimti pinigus, bet taip ir pradingo. Jau procese dalyvaujant „J. J.“ atstovei I. B. buvo paaiškinęs, kad jų argumentai, kad 2015 m. gale įmonė buvo jau neveikli ir ją slėgė skolos, paneigti į Registrų centrą pateiktu įmonės balansu ir ataskaita.

Pagal bylos medžiagą ir apklausus M. K. matosi, kad M. K. duoti parodymai apie tai, kad sunaikino, sudegino dokumentus, yra melagingi. Sunaikinti dokumentus yra neįmanomas dalykas. Akivaizdžiai matyti, kad tai yra vieno M. K. neadekvatūs parodymai, kurių nereikėtų imti už įrodymą. Nebuvo su automobiliu privažiavęs prie tų katilinės durų. Jokių dokumentų nebuvo ten atsivežęs. Nepaslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nes jie buvo perduoti kitiems asmenims.

Tyčinis bankrotas. Nepripažįsta, kad buvo tyčinis bankrotas. Teismo sprendimas dėl to tyčinio bankroto buvo skundžiamas ir apeliaciniam, ir kasaciniam teismui. Kasacinis teismas priėmė ir paneigė žemesnių teismų priimtą sprendimą, kuris buvo perduotas atgal apeliaciniam teismui, kad būtų patikslintos kelios aplinkybės. Tai yra nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018. Dėl tyčinio bankroto buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismo nutartis Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinis teismas vis dėlto pripažino įmonės tyčinį bankrotą. Tame posėdyje nedalyvavo, nes nebuvo tinkamai informuotas. Kai teko susipažinti su sprendimu, buvo nustebęs. Buvo kreiptasi į kasacinės instancijos teismą, bet skundas buvo atmestas.

2019-06-11 teisiamajame posėdyje R. S. pateikdamas papildomai dokumentus parodė, jog ištuokos liudijimas paneigia kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę, kad V. S. tuo metu buvo jo žmona. Sąskaitų suvestinė už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-06-27 įrodo gautiną iš biudžeto PVM. Jei rašo prašymą VMI sugrąžinti PVM, jie privalo sugrąžinti. Tas dokumentas rodo, kad įmonė buvo veikianti, moki ir nauji akcininkai, įsiveždami automobilius SEB banko lizingu, pasidengė realiai mokėtiną PVM su jo vadovaujamu laikotarpiu gaunama iš VMI suma. Kol jis vadovavo firmai, neprašė sugrąžinti to PVM.

Baudžiamosios bylos 15-tame tome, bylos lapas 181, yra tas dokumentas, bet pateikia papildomai, kad būtų matyti, jog akcininkui mokami dividendai iš „(duomenys neskelbtini)“ už 2013 metus.

2017-03-02 nutartis įrodo, kad UAB „J. J.“ nėra kreditorius šitos įmonės. Bankroto administratorius prieš formuodamas kreditorių sąrašą siunčia kreditoriams biuletenį, darbotvarkę, į tai kreditorius privalo atsakyti raštu, gali ir elektroninėje erdvėje, ar sutinka su tos dienos darbotvarke, ar nesutinka. Įmonė į tai neatsiliepė, tai parodo, kad jiems nesvarbu. Jie turėjo savo atstovą, advokatę, kuri kelis kartus dalyvavo teismo posėdžiuose.

Skolos už laikotarpį nuo 2014-06-01 iki 2014-06-27 – šituo dokumentu įrodinėja, kad kiekvienos įmonės buhalteris, teikdamas savo ataskaitą, jei yra kažkokie neatitikimai, sau pasidaro tarp įmonių suderinimo aktą, kurį patvirtina abi pusės – ar sueina likutis finansine ar prekių likučių išraiška. Jei yra nesuderinama, tada siunčiamos, išrašomos PVM sąskaitos faktūros, derinamos. Tai yra buhalterės darbas. Tas dokumentas spausdintas 2014-07-03 buhalterės R., o jis prie šitos ataskaitos pridėjęs realius įmonės tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus. Tiek ataskaita, tiek balansas, į kurį bandė atkreipti dėmesį, padaryti su šiurkščiomis klaidomis.

Bankroto administratorius kreipėsi į VMI, kad pateiktų pažymą, kokia įmonės būklė tuo metu. VMI atsakymo paskutinėje grafoje paminėta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ VMI įsiskolinimų neturi.

PVM deklaracijos patvirtina ir negali būti paneigtos, nes įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovė U. teikė ataskaitų formas VMI, tai patvirtina, kad įmonė įsivežė, dabar jau žinoma, kad iš Latvijos pirktus automobilius. Tai atsispindi šitose deklaracijose, kad yra įvežti automobiliai.

R. 

ir S. pasirašytas aiškinamasis raštas dėl nepaskirstyto pelno. Deklaracija yra ne iki galo pateikta, už 2013 m. aiškiai parodyta, koks darbuotojų skaičius, koks pelnas, kaip jis paskirstytas. Bankroto administratorius klaidino visas puses, teikdamas tik vieną ataskaitą, kuri yra nereikšminga. Ji sugebėjo padaryti taip, pateikti tokius dokumentus, kad aplinka suprastų, kad įmonė 2013 m. jau buvo nemoki. Dabar yra pateikta pirma ataskaita, išvados, balansas, kur aiškiai nurodytas grynasis pelnas, darbuotojų skaičius, pinigai kasoje ir sąskaitoje. Registrų centrui teikti tie duomenys. Ataskaita už 2013 m. buvo pateikta 2014-04-30, o ne 2018-08-30.

Rašytiniais paaiškinimais civilinėje byloje nori pasakyti, kad pagal suderinimo aktą balanse tarp įmonių kaip pavyzdys nurodytas debetas ar kreditas yra 0,00 Eur. Įmonė, kuri vedė buhalterinę apskaitą, nurodo kitus skaičius, tai parodo, kad tos visos ataskaitos ir galutinis balansas, kuris buvo pateiktas 2014-06-27, yra su klaida balanse. Tai patvirtino ir pati buhalterė, duodama parodymus kaip liudytoja. Balansą sudarinėja ne buhalterė skaičiuodama skaičiukus, o yra buhalterinės apskaitos programos, kur suvedus vieną neteisingą skaičių, buhalterinė apskaita ir toliau pasidaro neteisinga.

Payseroje nauji akcininkai atsidarė sąskaitą, tai parodo, kad įmonė vykdė veiklą. Yra pridėti išrašai, kad vyko kažkokie mokėjimai. To nepaneigė ir M. S., kuris buvo akcininkas ir direktorius.

„(duomenys neskelbtini)“ dokumentai – suderinimo aktai, kurie neatitinka ataskaitose pateiktų sumų.

Dėl „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“, tai laikotarpiu, kur yra „(duomenys neskelbtini)“ pateikusios skolas tiekėjams už laikotarpį nuo 2014-06-01 iki 2014-06-27, UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ jų buhalterė debeto skiltyje nurodo, kad debetas sudaro 535,03 Lt. Pagal suderinimo aktą debetas – 0,00 Lt. Nori įrodyti, kad ataskaita neatitinka įmonės veiklos tikrovės. Akivaizdu, kad jei įmonė turi įsiskolinimus Sodrai, VMI, tiekėjams iš karto yra nurašomi nesumokėti mokesčiai iš sąskaitos. Juk niekas nežaidžia su tiekėjais ar su mokesčiais. Nuo 2014-02 mėnesio iki 2014-05 mėnesio prekių išvežė už maždaug 700 000 Eur. Jei būtų buvę jau ant bankroto ribos, tai darbuotojai nei atlyginimų nebūtų gavę.

Dėl pateiktų dokumentų prekybos su kinais, gali pakomentuoti, kad nei R. ką nors pasakys, nei specialistė, kuri teikė išvadas. Atliekant eksporto procedūrą, ji atsispindi visoje sistemoje. Tai yra, norint pateikti eksportą, tam turi būti atitinkamai visi dokumentai, prie to dedama sąskaita faktūra (invoice). Sąskaitos faktūros nevertė vien dėl to, kad eksporto deklaracija atspindi visą sąskaitos faktūros esmę ir formą: siuntėjas, gavėjas, prekės pavadinimas, brutto, netto, sąskaitos faktūros numeris, konteinerių skaičius ir numeriai, pagal nomenklatūrą prekės kodas ir nurodyta suma. Todėl tikslo versti sąskaitų faktūrų net nebuvo. Nori pasakyti, kad tai yra nerašyta taisyklė, jeigu nepateikia buhalterei sąskaitos faktūros, automatiškai buhalterė neįtraukia pas save į ataskaitą. Darant eksportus, kartais kisdavo suma, skirdavosi sąskaitos faktūros suma nuo eksporto, ten egzistuoja savi niuansai. Savaitės laikotarpiu skambindavo iš VMI, kodėl skiriasi sąskaitos faktūros ir eksporto deklaracijos suma. Ne muitinė, o VMI tikrina. Reikia suprasti, kad išvežus prekę, jos negali nedeklaruoti Mokesčių inspekcijoje, – nelabai supranta, kaip tai įmanoma. Tas sąskaitas faktūras pats turėjo, archyvavo. Sąskaitos faktūros pirkėjams niekur neįdomios, tik Lietuvoj.

Už paskutinį krovinį gavo pinigus, atsiskaitė su tiekėjais, dalį sumokėjo ir kreditoriui, vežėjams. Perduodant įmonės buhalterinius dokumentus ir visą prisijungimo informaciją, buvo likutis pinigų. Jie perdavė ir materialines vertybes, kurios yra nurodytos priėmimo–perdavimo akte. „(duomenys neskelbtini)“ pasisamdydamas pulką advokatų, bankroto administratorių, sugebėjo užsitikrinti savo saugumą, nors U. šaukė, rėkė, kad su jais atsiskaitys, įmonė veikia, veiklą vykdo.

Tai yra netiesa, kad į paskutinį užsakytą krovinį, kuris buvo siunčiamas į Kiniją, buvo sukrauta ne mediena, o šiukšlės, šlamštas.

Liudytoja V. S. parodė, kad su kaltinamuoju išsiskyrė 2004 m. 2010 m. pirko akcijas, bet nebežino, kiek ir kam sumokėjo. Neprisimena tos visos procedūros. Prisimena, kad iš direktoriaus pareigų atleido M. B. ir paskyrė A. P.?ą (P.). Netrukus paties prašymu atleido. Po to į direktoriaus pareigas paskyrė V. D.. Atleido, nes pastarasis nemokėjo anglų kalbos, o pagrindiniai klientai buvo užsienio kompanijos, daugiausia iš Kinijos. Medieną pirkdavo Lietuvoje. Kaltinamasis patarė direktoriumi paskirti L. P.. Vėliau nerado tinkamo žmogaus ir paskyrė buvusį sutuoktinį kaltinamąjį R. S.. Domėjosi pelnu, skambino buhalterei. 2013 m. gavo dividendus. Konkrečios sumos neprisimena. Buvo pervesti pinigai į asmeninę sąskaitą. 2014 m. akcijas pardavė. Parduoti padėjo R. S.. Kas buvo pirkėjas, nežino. Visus dokumentus tvarkė R. S.. R. S. davė pasirašyti ir ji gavo iš jo 10 000 Lt. Kartu jis padavė pasirašyti kasos išlaidų orderį, kad jai sumokėti pinigai už akcijas. Nežino, kas tvarkė dokumentus Registrų centre, to ji nedarė. Nežino, kad įmonė vėliau buvo perregistruota Vilniaus adresu. Kai pardavė įmonės akcijas, niekada net nematė naujų įmonės akcininkų. Akcijas nusprendė parduoti, nes yra daug vargo su įmone. Įmonės veikloje nedalyvavo, paskutiniu metu ypač sunku buvo surasti žmogų, kuris dirbtų direktoriumi. Nusprendė atsikratyti, parduoti ir auginti vaiką. Po to pardavimo, gal po metų laiko nutarė įsigyti kitą įmonę. Galvojo atsiriboti nuo buvusio sutuoktinio ir pradėti savarankiškai. Nusipirko įmonės, kurios pavadinimo neatsimena, akcijas. Akcijų jau nebeturi. Trijų įmonių akcininkė yra buvusi. Pirma buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, antros pavadinimo nepamena, trečia – „(duomenys neskelbtini)“. Kai pirko trečiosios įmonės akcijas, antros įmonės akcijų jau nebeturėjo, buvo pardavusi. Antroji įmonė lyg tai niekaip nebuvo susijusi su R. S.. Nebeatsimena, kaip vyko tas akcijų pirkimo procesas, ar R. S. jame dalyvavo. Tos įmonės akcijas turėjo gal kokį pusmetį. Atrodo, kad 100 proc. akcijų turėjo. Ta įmonė taip pat mediena užsiėmė. Direktoriumi pradžioje, atrodo, kurį laiką buvo ji pati. Paskui kažkaip keitėsi direktorius. Nepamena, kas buvo direktorius. Antrosios įmonės akcijas, kiek pamena, pardavė per notarą. Ar per notarą ir pirko akcijas, neatsimena. Neatsimena, kiek mokėjo už antrosios įmonės akcijas. Pardavusi gavo grynaisiais gal apie 3 000 eurų, bet tiksliai nepasakys. Atrodo, kad R. S. šitame akcijų pardavime nedalyvavo. Antros įmonės veikloje R. S. visai nedalyvavo. Su juo nekalbėjo apie bendrovės veiklą. Trečioji įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jokio ryšio su R. S. neturėjo.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 129–130) liudytoja V. S. parodė, kad prisiminė, jog buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Tai buvo antroji įmonė, kurios akcijas įsigijo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino tik tiek, kad buvo pjaunamos lentos, kraunamos į konteinerius ir išgabenamos į Kiniją. Prisiminė, kad tos įmonės akcijas norėjo įsigyti M. K., tos įmonės darbų vadovas. Gali būti, kad akcijų pirkimo– pardavimo sąlygas, sutarties pasirašymo notarų biure aplinkybes derino R. S. su M. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo R. S., nebuvo atleidusi direktoriaus. Ji niekada neturėjo jokių įmonės dokumentų. M. K. jai grynaisiais už akcijas sumokėjo 2 896 eurus (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad R. S. dalyvavo perduodant pinigus (duomenys neskelbtini). Ten buvo lentpjūvė, ten pjaudavo medieną. M. K. perdavė pinigus, o kitą dieną važiavo pas notarą į kontorą, kažkur prie universiteto.

Kai buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, nežinojo tokios bendrovės, pavadinimu „Kuehne + Nagel“. Visiškai nieko nežinojo apie įmonės veiklą, nežinojo, kas vykdė pervežimus. Apie „Kuehne + Nagel“ sužinojo gal 2016 m. pabaigoje pagal procesinius dokumentus dėl tyčinio bankroto. Tuo metu jau neturėjo akcijų, bet procesiniuose dokumentuose ieškinyje buvo atsakovė. Apie „J. J. Wood GMBH“ nieko nežino. Nelabai domėjosi akcininko prievolėmis įmonei. Metinės finansinės atskaitomybės dokumentų iš įmonės negaudavo. Pasiklausdavo buvusio sutuoktinio ar buhalterės, kaip sekasi. Jokių nurodymų niekam neduodavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. S. parodė, kad „2010 m. nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 % akcijų. Akcijas jai pasiūlė įsigyti jos buvęs vyras R. S., su juo 2005 m. yra išsituokusi. Nuo 2005 m., gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, bendrauja tik dėl nepilnamečių vaikų. Visus akcijų pirkimo pardavimo dokumentus tvarkė R. S.. Ji, kaip akcininkė į įmonės veiklą nesikišo tik kartais susitikusi su R. S. paklausdavo, kokie įmonės reikalai, jis patvirtindavo, kad viskas gerai. Perkant ir parduodant bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji, kaip bendrovės akcininkė finansine bendrovės veikla nesidomėjo ir kur yra saugomi įmonės dokumentai nežino. Jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra buvę. Įmonė buvo registruota jos gyvenamojoje vietoje, vėliau vyras R. S. išregistravo įmonę ir buvo perregistruota adresu (duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 4–7).

Liudytoja L. S. (buvusi pavardė G.) parodė, kad ji vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuomojasi patalpas (duomenys neskelbtini). Tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Taip pat tvarkė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nuo 2014-10-06 iki 2016-03-31. Pagal sutartį matyti, kad vadovas buvo R. S.. Ar keitėsi tuo laikotarpiu vadovai, negali pasakyti, neprisimena. R. S. pristatydavo pirminius finansinius dokumentus. R. S. ne tik atnešdavo dokumentus, bet ir atsiųsdavo el. paštu. Ji jokių pirminių dokumentų nesurašinėdavo. Nedalyvaudavo jokių sutarčių pasirašyme, nesudarinėjo sutarčių. Pirminius finansinius dokumentus suvesdavo į programą, kad galėtų pateikti ataskaitas VMI, Sodrai. Dokumentus atnešdavo kiekvieną mėnesį, saugodavo metus, kol užbaigdavo balansą. Po metų dokumentai buvo grąžinami įmonei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai dokumentai R. S. buvo pagal aktą perduoti 2016 m. balandžio 8 d. Dokumentai atiduoti, kai su įmone užbaigė dirbti pagal sutartį. 2016-04-08 jau buvo dokumentai sutvarkyti, balansas buvo padarytas, buvo pasiruošta perduoti iki gegužės 1 d. VMI.

Dabar negali pasakyti, kiek pelningai įmonė dirbo, bet ji tikrai veikė, planavo, dirbo ir žmonių daug dirbo. Įmonė turėjo ilgalaikį investicinį tikslą. Kiekvienoje įmonėje būna blogesni laikotarpiai, susiję su įmonės specifine veikla, su sezonais. Vieną sezoną gali būti prastesnis rezultatas, o metų pabaigoje tas rezultatas gali labai drastiškai pasikeisti. Iš jos aptarnaujamų įmonių ši įmonė niekuo neišsiskyrė. Visur ta pati buhalterija, tie patys dokumentai. Jokių specifinių prašymų, dokumentų, ataskaitų tikrai nebuvo. Įmonė veikė kaip ir visos. Įtarimų nekilo, kad ta įmonė veikė nusikalstamai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. G. parodė, kad „nuo 2014-10-06 iki 2016-03-31 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Finansinės atskaitomybės rengimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 29, vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vedė pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, rengdavo metinę finansinę atskaitomybę, ruošdavo buhalterinės apskaitos darbų planą ir vykdė kitus, su finansinės atskaitomybės rengimu ir buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusius darbus. Pagal pateiktus duomenis apskaičiuodavo darbo užmokestį ir paruošdavo deklaracijas Sodrai bei pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui darbuotojų atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius. Naudojo „Asistentė“ buhalterinę programą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pagrinde ji bendravo su direktoriumi R. S., kuris buhalterinius dokumentus pateikdavo asmeniškai, pristatydamas į jų ofisą arba įmonės elektroniniu paštu. Atsiskaitymai su Lietuvos ir užsienio įmonėmis vykdavo per banką, jos žiniomis per Danske banką. Su įmonėmis atsiskaitydavo ir bankinius pavedimus atlikdavo direktorius R. S., kuris turėjo visas prieigas prie įmonės sąskaitų. Už įmonės kasą buvo atsakingas direktorius R. S.. Tiek su darbuotojais tiek su įmonėmis visus atsiskaitymus, tiek bankinius, tiek per kasą atlikdavo direktorius R. S..

2016-03-31 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis buvo nutraukta abipusiu šalių susitarimu, su jų įmone ji visus įmonės buhalterinius dokumentus perdavė direktoriui R. S.. Pagal aktą visi dokumentai buvo perduoti jos ofise, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašymo dieną, tai yra 2016-04-08. Dokumentai dalimis galėjo būti perduoti ir dieną anksčiau, pavyzdžiui 2014 metų dokumentai, tačiau galutinis faktinis visų likusių dokumentų perdavimas įvyko 2016-04-08. Dokumentų perdavimo akto „šabloną“ (projektą) suderinimui ji galėjo išsiųsti elektroniniu paštu direktoriui R. S. ir anksčiau laiko, kad būtų galima susitikrinti ir susiderinti duomenis ir dokumentus ir sutarti dokumentų perdavimo datą. Pagal aktą visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai direktoriui R. S. buvo perduoti jos ofise, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašymo dieną, tai yra 2016-04-08. Dokumentai dalimis galėjo būti perduoti ir dieną anksčiau, pavyzdžiui 2014 metų dokumentai, tačiau galutinis faktinis visų likusių dokumentų perdavimas įvyko 2016-04-08“ (t. 5, b. l. 42–57).

Liudytoja J. Š. parodė, jog dirba įmonėje „Kuehne + Nagel“, kuri organizuoja jūrinių krovinių vežimus. Šioje įmonėje dirba nuo 2007 m. Dirbo plėtros vadove, o nuo 2014 m. yra Jūrų transporto skyriaus vadovė. Tuo metu labai aktyviai bendravo su kitais klientais, kurie eksportavo medį iš Lietuvos. R. S. juos susirado 2012 m. ar 2013 m. R. S. atstovavo „(duomenys neskelbtini)“ įmonei. Kaltinamasis visiškai normaliai kreipėsi dėl pervežimų, kaip daro bet kurie klientai. Užklausė kainų, kokie kroviniai, kur veža. Taip pradėjo bendrauti. Nuo pasiūlymo pateikimo vyko užsakymai visiškai taip pat kaip su bet kuriuo kitu klientu. Su kitais klientais ir šiandien bendradarbiauja. Jie privalo patikrinti kiekvieną naują klientą, tai atsimena, kad tikrino minėtą įmonę. Buvo pervežami rąstai. Veždavo į Kinijos pagrindinius uostus. Jei teisingai atsimena, be Kinijos, kitur užsakymų nebuvo. Krovinių pervežimo dokumentus tvarkė jų firma. Pakrovimą vykdydavo patys „(duomenys neskelbtini)“. Jie tik išduodavo konteinerius. „(duomenys neskelbtini)“ pakraudavo ir po pakrovimo atsiųsdavo instrukcijas, kur ir kiek krovinių turi važiuoti, kas gavėjas, kokie svoriai ir prekės. Krovinio gabenimą galima stebėti per sistemą, prie jos prisijungimas yra viešas, kas turi konteinerio numerį, nurodytą dokumentuose, gali sekti krovinio judėjimą. Darbavosi tikrai sėkmingai, jokių problemų ir įtarimų nebuvo. Kiti klientai vėluoja atsiskaityti daug labiau negu „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo. Jie tikrai buvo prie tokių tvarkingesnių, atsiskaitydavo plius minus dvi dienos po termino suėjimo. Paskui jie tiesiog dingo. Liko skolingi už 8 vežimus, arti 300 000 Lt liko neatsiskaitę. Kai jau pamatė, kad nebėra darbuotojų, kad telefonu nebeatsiliepia, direktorius perėmė tą reikalą. R. S. ieškojo, skambino visi darbuotojai. Bandė skambinti iš R. S. nepažįstamų numerių, bet jo numeris, su kuriuo bendravo, veikė tik dieną ar dvi, paskui jis buvo išjungtas. Skambino ji, buhalterė, direktorius ir visi kiti, bet jokių žinių negavo. 2014 m. gegužės mėnesį paaiškėjo, kad toje įmonėje nei R. S., nei T. nebedirba. Su T. bendravo dėl užsakymų. T. pavardės neprisimena. El. paštas būdavo tik vardas ir įmonės pavadinimas, tai tikrai sunku įsidėmėti, nes klientų yra šimtai. Tikrai buvo T., jis darbavosi su užsakymais, su dokumentais. Su R. S. susiderindavo kainą. Bendraudavo su T. elektroniniu paštu ir telefonu, gyvai nėra jo mačiusi. Kai jie dingo, kreipėsi į advokatus, tada paaiškėjo, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ yra paskirtas naujas direktorius. Jų advokatas inicijavo susitikimą, tas žmogus buvo atėjęs, sakė, kad viskas gerai, kad atsiskaitys, kad kažkokie nevykę pirkimai buvo. Kiek suprato, po to įmonė buvo visiškai likviduota, tada direktorius kreipėsi dėl piktybinio bankroto. Jie yra tarptautinė įmonė, turi savo vadovus Vokietijoje, tai nuolat reikėdavo informuoti, kokia situacija, ar vyksta bylos nagrinėjimas. Ji pati nedalyvavo susitikime su nauju direktoriumi. Dalyvavo susitikime direktorius E. K. ir advokatas. Vadovas sakė, kad ne visa suma civiline tvarka yra priteista iš R. S. ir jo žmonos, kuri buvo akcininkė. Ją vadovas informavo, nes ta žala buvo jos vadovaujamo skyriaus balanse.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jūrų transporto skyriaus vadovė,parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientu įmonės tapo nuo 2013 m. Kiek jai žinoma, buvo pasirašyta ir trišalė sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Suma, kuri būdavo sumokama už medienos gabenimą geležinkelio vagonais, būdavo įtraukiama į bendrą išrašomą PVM sąskaitą faktūrą. Jai paskambindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S., su juo derindavo užsakymą, t. y. kiekį ir kainą, kartais užsakymus gaudavo ir į darbinį elektroninį paštą. Laikotarpiu nuo 2014-02-28 iki 2014-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 kartus užsakė pervežimus. Kroviniai buvo nugabenti ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros 411 427,64 Lt (119 157,68 eurų). Kiek jai žinoma, už dalį suteiktų pervežimo paslaugų buvo sumokėta. UAB (duomenys neskelbtini)“ buhalterijos darbuotoja paprašė jos, kad ji pabandytų susisiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. S., tačiau jai nepavyko (t. 3, b. l. 6–9).

Liudytojas T. K. parodė, jog dirbo trijose R. S. vadovaujamose įmonėse. Nuo 2012 m. „(duomenys neskelbtini)“ , neatsimena nuo kada, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016 m. trumpai dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kai pradėjo dirbti vadybininku, jo pareigos buvo sužiūrėti, kad būtų tvarkinga dokumentacija eksportui. Paskui prisidėjo papildomai darbas su pačiais klientais iš Kinijos. Surasti klientus, dokumentaciją tvarkyti nuo konteinerio pakrovimo iki tol, kol išvyksta. Pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė rąstus, paskui pradėjo siųsti lentas. Žinojo, kad šios įmonės akcininkė S.. Nežino, ar pasikeitė akcininkai, ar akcininku tapo R. S.. Konteinerius gaudavo iš įvairių ekspedicinių įmonių. Buvo „TNT“, „(duomenys neskelbtini)“, „Limarco“. Dėl atsiskaitymų su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, nes viską pasirašydavo direktorius. Sutarties neskaitė ir nežino, ar liko įmonė skolinga. Apie tai, kad skolinga, sužinojo 2016 m. gale, nes pradėjo eiti užklausos, kas buvo neatsiskaitęs, kam „(duomenys neskelbtini)“ buvo neatsiskaičiusi. Gandai sklido, visi kalbėjo. Jis daugiau kaip pusę metų ten nebedirbo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė tuo pačiu kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ne visi darbuotojai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Perėjo R. S., jis, gal dar ir L. P.. Pastarasis buvo darbų vadovas. Kartas nuo karto įmonės veiklos pradžioje sutikdavo L. P.. Firmą „(duomenys neskelbtini)“ žino, direktorius ten buvo L. P.. Šioje įmonėje dirbo vadybininku. Toks L. ten irgi vadybininku dirbo. Ta įmonė irgi vertėsi tuo pačiu medienos eksportu. „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini), buvo gamybinės patalpos. Ten buvo lentpjūvė, ten pjaudavo lentas. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. S. buvo automobiliu atvažiavęs prie katilinės. Išsiėmęs segtuvus su dokumentais rūšiavo. Nematė, ar segtuvus sudegino katilinėje, nes nuėjo į gamybines patalpas. Nematė, ar su tais dokumentais R. S. išvažiavo. Kartu su juo buvo M. K.. Pasirodė keista: atvažiuoti iš Klaipėdos, pastatyti mašiną prie katilinės, surūšiuoti dokumentus ir atgal į mašiną juos sudėti. Atrodo nelogiška, todėl padarė išvadą, kad R. S. galėjo katilinėje sudeginti dokumentus.

Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sukontaktuota su Vokietijos įmone „J. J. Wood GMBH“ ir buvo sudaryta sutartis medienos pateikimui. Pirmą kartą mediena buvo pagaminta, buvo atvykę klientai, apžiūrėjo, viskas tiko, nupirko. Pasirašė naują sutartį medienos gamybai. Tai buvo 2015 m. gale – 2016 m. pradžioje, tiksliau negali pasakyti. Antrą sutartį pasirašius, buvo apmokėtas avansas ir turėjo pradėti gamybą Rusijoje. Avansą vokiečiai sumokėjo tam tikrą procentą nuo galutinės sumos, bet kadangi sutartis buvo 6 konteineriams, tai yra gan didelė suma, tai R. S. pasakė, kad paprašytų didesnio avanso. Avansas buvo pakeltas iki 10 000. Po avanso sumokėjimo pokalbio su R. S. metu suprato, kad mediena turėjo būti gaminama Rusijoje. Jis užsakymų nevykdė, gamybos niekur neužsakydavo. Jo darbas buvo nuo Lietuvos iki Kinijos sutvarkyti pakrovimus ir dokumentaciją. Kol dirbo, jokių kalbų apie tai, kad nepateikta mediena, nebuvo. Kai išėjo 2016 m. vasario mėnesį iš darbo, paliko visus kontaktus. Klientai turėjo jo kontaktus, tai susisiekė ir sakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebendrauja, nesišneka, prašė padėti. Nebenori nieko bendro turėti su ta įmone „(duomenys neskelbtini)“, prasidėjo tarp jų nesantaika.

Per darbo biržą buvo pasiųstas išsilaikyti CE transporto priemonių vairavimo kategoriją. Buvo privaloma dirbti 6 mėnesius. Jis išdirbo penkis mėnesius. Trūko vieno mėnesio, todėl paprašė R. S. priimti į darbą. R. S. įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsti dokumentus, gautus po apmokėjimo. Daugiau kažkokių ypatingų darbų ten ir nedarė.

L. G. buvo buhalterė. Jis tiesiog kartais buhalterei nuveždavo sąskaitas faktūras. Išsiųsdavo buhalterei eksporto sąskaitas elektroniniu paštu. Gal du kartus buvo ten nuvažiavęs, nuvežęs dokumentus. Kažkada dėl darbo saugos buvo nuvažiavęs. Taip nebuvo, kad duotų R. S. dokumentus nuvežti buhalterei. Už ką buvo atsakingas, buhalterei el. paštu nusiųsdavo dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad „dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų pabaigoje matė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S. savo automobiliu „VW Passat“ buvo atvežęs į gamybines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau dviejų dėžių, su kažkokiais popieriais su spausdintais tekstais, kaip dokumentais, kurie buvo ir palaidi ir susegti į segtuvus. Matė kad minėtus dokumentus R. S. rūšiavo ir dokumentus sudėtus į dėžes nešė į gamybines patalpas į katilinę galimai juos ten sudegino. Tačiau kokie tai buvo dokumentai ir ar tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvirtinti negali, nes nematė. Su juo kartu buvo M. K. (t. 5, b. l. 75–77, 80–83).

Remiantis 2018-04-04 Akistatos protokolu nustatyta, kad savo parodymus liudytojas T. K. iš esmės patvirtino akistatoje su R. S., nurodydamas, kad matė, kaip R. S. dokumentus išėmė iš segtuvų, dokumentai buvo dedami atskirai nuo segtuvų, šalia katilinės durų (t. 6, b. l. 147–148).

Liudytoja D. R. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini). Pamena, kad tvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį. S., kaip vienintelė akcininkė, pardavė akcijas. Nupirko akcijas K.. Sudarant sandorį jie buvo dviese. Paklausė, ar šalys atsiskaitė. Patvirtino, kad atsiskaitė. Suma buvo 2 896 eurų, tai tokia pinigų suma, kuriai nereikia transakcijos. Atsimena, kad sandoriui dokumentus paruošė L. M.. L. M. dažnai visokių įdomių prašymų pateikia, bet ne visus tenkina. Tiksliai negali pasakyti, ar L. M. skambino, ar buvo atvykęs ir po to elektroniniu paštu atsiuntė dokumentus. Vėliau K. praėjus mėnesiui ar pusantro perleido akcijas kitam asmeniui, bet dabar neatsimena, kam. Tai vyko tuo pačiu principu, vėl L. M. kreipėsi į notarų biurą. Dalyvavo du asmenys. Neatsimena, nes jau dveji metai praėjo, ar parduodant akcijas dalyvavo ir K. žmona. Tikėtina, kad dalyvavo, nes jei yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi nurodyti asmens kodą, gal prašė, kad atvyktų ir pateiktų dokumentus. Asmens kodą perleidžiant akcijas būtina nurodyti. Kai akcijas pirko K., nebuvo būtina dalyvauti sutuoktinei, nes notaras žiūri viešus registrus. Jei akcijų įgijimo momentu žmogus nebuvo susituokęs ar buvo išsituokęs, prezumpcija, kad tai yra jo asmeninis turtas. Įgyti akcijas gali vienas iš sutuoktinių, įrašant kito LR piliečio sutuoktinio asmens kodą. Parduodant akcijas turėtų dalyvauti abu. Neatsimena, ar pardavimo metu S. buvo susituokusi. Sandorio metu visi dalyviai nebuvo apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų, Neveiksnių asmenų registro duomenimis, jie buvo veiksnūs, neatrodė jie kažkaip įbauginti. Jos supratimu, situacija buvo normali, viskas gerai, įtarimų nekilo. Kai K. po kiek laiko perleido akcijas kitam asmeniu, taip pat nekilo abejonių dėl kažkieno neveiksnumo. Jos archyvas atiduotas į Notarų rūmų archyvą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. R. parodė, kad „ji dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gali paaiškinti, kad tiek dėl 2016-04-19 akcijų pirkimo pardavimo sutarties, notarinis registro Nr. DR-1881, tarp pardavėjos V. S. ir pirkėjo M. K., tiek dėl 2016-05-04 akcijų pirkimo pardavimo sutarties, notarinis registro Nr. DR-2115, tarp pardavėjų M. K., E. K. ir pirkėjo M. Ž., kurios buvo pasirašytos jų notarų biure, prašymus teikė ir sutarties sąlygas derino šalių atstovas advokatas L. M., su kuriuo sutarties detales derino elektroniniu paštu ir pokalbio metu telefonu. Kaip įprastai prieš sutarties pasirašymą iš jų pusės yra patikrinami duomenys reikalingi sutarčiai parengti ir tvirtinti, tai yra, patikrinamas šalių veiksnumas, nustatyta šalių tapatybė, atliktos patikros areštų registre, patikrinami gauti duomenys iš bendrovės vadovo apie akcijų savininką ir apsunkinimą joms nebuvimą (hipoteka, areštu). Patikrinus minėtus duomenis kliūčių sandoriui sudaryti nebuvo nenustatyta. Kiek pamena abiejų sutarčių pasirašymo metu, pasirašant akcijų pirkimo pardavimo sutartis dalyvavo tik sutarties šalys. Abu kartus pasirašant akcijų pirkimo pardavimo sutartis šalys pareiškė, kad įsigyjant akcijas šalys yra atsiskaičiusios prieš šios sutarties pasirašymą. Atsiskaitymas vyko ne jos akivaizdoje, todėl kada ir kokiu būdu buvo atsiskaityta nieko paaiškinti negali. Pasirašant sutartis dėl atsiskaitymo šalys neprivalo notarui pateikti atsiskaitymą įrodantį dokumentą, ji neprivalo to tikrinti. Po akcijų pirkimo- pardavimo sutarčių patvirtinimo notaras neprivalo VĮ Registrų centrui perduoti šio fakto, tai privalo atlikti LR Akcinių bendrovių įstatyme numatyti asmenys“ (t. 5, b. l. 4–7).

Liudytojas L. M. parodė, jog kaltinamojo R. S. prašymu yra atlikęs tam tikrus veiksmus. R. S. jam skambino ir prašė paslaugos dėl akcijų pardavimo. Kadangi koridoriuje matė (duomenys neskelbtini), tai gali būti susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimu. Tikslių aplinkybių neprisimena, bet gali būti, kad gavo elektroniniu paštu duomenis, kuriuos persiuntė (duomenys neskelbtini)i. Dėl kreipimosi į jį el. paštu, tai nėra jokios problemos. Jis teikia teisines paslaugas privačiai jau nuo 2006 m., yra žinomas kaip tokia veikla užsiimantis asmuo, todėl bet kas gali kreiptis, nes viešai skelbiami el. pašto duomenys, telefonai.

Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nurodytas aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. M. parodė, kad „2016 metų pavasarį, tai galėjo būti balandžio - gegužės mėn. į jį, kaip į teisininką telefonu R. S., kuris nurodė, kad reikalinga parduoti įmonės akcijas. Sakė, jog jo žmona nori parduoti visas akcijas. Jis paprašė atsiųsti duomenis apie įmonės akcininkus, įmonės įstatus, koks skaičius akcijų parduodamas, už kokią kainą ir duomenis apie pardavėją ir pirkėją. Po pokalbio R. S. jam į elektroninį paštą atsiuntė aptartus duomenis. Atsiųstuose R. S. duomenyse matė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė S., vardo nepamena, parduoda 100 procentų įmonės akcijų M. K.. Peržiūrėjęs R. S. sutarties pavyzdį jis informavo, kad sandoris yra notarinis ir reikia pasirašyti notarinę akcijų pardavimo sutartį. R. S. paprašė, kad jis padėtų surasti notarą, kad būtų galima įforminti notarinę akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Kadangi minėtais klausimai bendrauja su (duomenys neskelbtini), visus R. S. duomenis persiuntė (duomenys neskelbtini)i D. R.. Praėjus neilgam laiko tarpui, galimai apie mėnesį laiko, vėl jam skambino R. S. ir pasakė, kad kilo poreikis parduoti M. K. nupirktas įmonės akcijas kitam asmeniui. Telefonu paprašė atsiųsti analogiškus duomenis kaip ir pirmą kartą ir pažadėjo, kad paskambins telefonu tai pačiai (duomenys neskelbtini)i - D. R. ir užsakys paslaugą. Po to jam skambino iš notaro biuro ir pranešė, kad reikalingas M. K. žmonos dalyvavimas pasirašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Abiejuose sandoriuose (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) D. R. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo nedalyvavo, todėl pasirašymo aplinkybių nežino“ (t. 5, b. l. 93–96).

Kiek suprato iš paskelbtų parodymų, tai svetimas žmogus kreipėsi ieškodamas teisinės pagalbos. Ne visada patys atlieka tuos veiksmus, ne visada sudaro teisinės pagalbos ar teisinių paslaugų sutartis, nes, kaip suprato iš paskelbtų parodymų, jokių teisinių paslaugų ir nesuteikė. Duomenis persiuntė (duomenys neskelbtini)i, o ji, tikriausiai, įformino tą sandorį, jei apklausiami šioje byloje. Jau nepamena, iš kokio el. pašto adreso gavo tuos dokumentus. Jokių pradinių šaltinių nebėra. Gal jie yra byloje, to nežino. Po apklausos nebegalėjo pasitikslinti, iš kokio pašto gavo dokumentus, nes jau buvo praėję metai ar daugiau laiko, o 2017 m. pirko visiškai naują kompiuterį, o el. paštas nepersikelia. M. K. yra atstovavęs Kretingos rajono apylinkės teisme vienoje iš civilinių bylų. Paskui K. jį rado prašydamas pagalbos ir jo duomenis turėjo. R. S. prašė sutvarkyti dokumentus dėl akcijų pardavimo. R. S. buvo pasiruošęs pavyzdį tos sutarties, kaip jie įsivaizduoja, kokia ji turėtų būti. Ten buvo parašyta, kad parduodamos visos akcijos iš karto. Tai tokio sandorio jis negali ruošti, iš karto informavo. R. S. klausė, ką tada daryti. Paaiškino, kad tas veiksmas yra notarinis, persiunčia dokumentus (duomenys neskelbtini)i. (duomenys neskelbtini) tuo metu labai dažnai užsakydavo tokias paslaugas, o po šitų įvykių bendravimas su šituo (duomenys neskelbtini) nutrūko. (duomenys neskelbtini) kažkaip lyg ir supyko, nebepriima naujų užsakymų.

Liudytojas M. P. parodė, jog kaltinamasis matytas, kartu dirbo vienoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kraudavo medieną į konteinerius ir eksportuodavo. Jis tvarkydavo įmonės dokumentus. Iš pradžių tik dalį dokumentų, vėliau visus dokumentus krovinio gabenimui į Kiniją ir kad pinigai pasiektų įmonę. Apie krovinio pakrovimą nieko nežino. Su kolega M. tvarkydavo tik dokumentus. M. jam pasiūlė darbą, kaip ir jo tiesioginis viršininkas buvo. Įmonėje keitėsi direktoriai, bet dabar tiksliai negali pasakyti, kas buvo direktorius tuo laikotarpiu, kai jis dirbo. Neatsimena, kuriuo laikotarpiu vadovavo R. S., kuris ir priimdavo sprendimus. Vadovavo R. S., nes pastarasis pasakydavo medienos kiekius, pasakydavo, kaip vyko krova, kada bus pakrauti konteineriai. Išeinant iš darbo, buvo kalbama, kad direktorius L. P.. Iš darbo išėjo, nes išsikraustė į Vilnių, susirado darbą Vilniuje. Iš pradžių bandė dirbti per atstumą, bet atsirado kitas žmogus. Jis dar apmokė T. K., kuris realiai perėmė jo darbus. Banko kortelę gavo, kai B. išėjo iš darbo. Iki tol SEB banko kortelės neturėjo. Banko kortelė jam buvo duota kanceliarinėms prekėms pirkti, susitikimams su klientais. Pinigų kiekius kortelėje derindavo su R. S.. Jei į Vilnių atvykdavo klientai kinai, į tą banko kortelę įdėdavo šiek tiek pinigų, kad galėtų juos pavedžioti po miestą, maisto nupirkti. Ir kurui buvo šiek tiek skirta. Jei gerai atsimena, kurui buvo skirta „Nestė“ kortelė. Banko kortelėje jam būdavo skirta maksimali 200 Lt ar 300 Lt, jei reikėdavo kanceliarinių prekių. Jei klientas atvykdavo ilgesniam laikui, tikrai nebūdavo daugiau kaip 500 Lt įdėta. Banko kortelėje buvo 1 500 Lt, bet šie pinigai buvo skirti ne jam. Realiai kortelė buvo tuščia, bet kai atvykdavo svečių, jam būdavo pervedami pinigai. Buvo du kartai, kad prarijo banko kortelę, o vieną kartą Vilniuje pavogė striukę su visais dokumentais, pinigine. Tai buvo trys kartai, kad reikėjo pasikeisti banko kortelę. Naują kortelę išsiėmė pats Vokiečių g., Vilniuje, nes turėjo įgaliojimą, jo tiesioginis darbas ir buvo su banku. Išėjęs iš darbo, banko kortelę ir viską iš karto atidavė R. S.. Pinigų iš kortelės negrynindavo, R. S. to neprašė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo M.. Žino, kad ši įmonė užsiima krovinių gabenimu sausumos transportu ir laivais. Firmų „Transbaltic incorporation“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino.

Liudytojas E. P. parodė, jog su kaltinamuoju R. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirbo darbininku, o kaltinamasis buvo direktorius. Jam vadovavo L., kurį dažniausia matydavo. Su kuo pasirašė darbo sutartį, negali pasakyti.

Liudytojas V. G. parodė, jog su kaltinamuoju R. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis 6 mėnesius dirbo darbininku prie medienos pjovimo staklių (gaterio) 0,5 etato. R. S. buvo direktorius. Dar buvo vadybininkas, bet neatsimena vardo. Nežino, iš kur pirkdavo medieną ir kam ją parduodavo. Paskambindavo, kad atvežė rąstus, tada nuvažiuodavo į lentpjūvę dirbti. Nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ likimą. Atlyginimą išmokėdavo laiku. Gaudavo apie 200 Eur grynaisiais į rankas.

Liudytojas R. J. parodė, jog (duomenys neskelbtini), apie metus dirbo lentpjūvėje, pjovė rastus. Kaltinamasis buvo firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Su kaltinamuoju pasirašė darbo sutartį. Medienos netrūko, darbo buvo. Tikrai nežinojo, iš kur tie rąstai perkami ir kam tiekiami. Atlyginimą gaudavo laiku. Kitas asmuo jiems pasakydavo, kokius storius išpjauti.

Liudytojas S. J. parodė, jog lentpjūvėje dirbo pagalbiniu darbininku, nešiojo lentas. Dirbo gal mėnesį. Kaltinamąjį matydavo vaikščiojant lentpjūvėje. Nežino, ar kaltinamasis ten ką dirbo, ar koks viršininkas buvo. Darbo sutartį pasirašė. Nebežino, kas davė sutartį pasirašyti, bet ne kaltinamasis. Atlyginimo dydžio neprisimena. Mokėjo tik už rąstų išpjovimą, už kubatūrą. Atsiskaitydavo laiku, tvarkingai, skolingi neliko.

Liudytojas M. U. parodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini) kaime, lentpjūvėje, staklininku. Pjovė rąstus, medieną. Įmonė vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Negali pasakyti, kas įmonei vadovavo, kas buvo direktorius. Tikriausiai buvo tas R. S. ir buvo dar vienas, kuris vadovavo. Praeinantį matydavo R. S. toje lentpjūvėje. Tiek ir žinojo, kad jie darbininkai, kad viršininkai eina ir viskas. Nežinojo, iš ko perka tuos rąstus ir kam lentas parduoda. Atlyginimą gaudavo laiku, viskas gerai, neskolingi jam. Kokius matmenis reikia išpjauti, jiems pasakydavo M.. Su kuo pasirašė darbo sutartį, neprisimena.

Liudytojas A. V. parodė, jog 3–5 mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini) kaime esančioje lentpjūvėje. Kraudavo lentas, stovėjo prie daugiapjūklės. Kaltinamasis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S.. Tiesiogiai jiems ten vadovavo darbų vadovas M. K.. Direktorius atvažiuodavo į lentpjūvę, apžiūrėdavo darbus, pasakydavo, jei kažką ne taip padarydavo. Nežinojo, iš kur buvo perkami rąstai ir kam tiekiami. Darbo sutartį, kad priima į darbą, pasirašyti davė M., o priėmė į darbą R. S..

Liudytojas M. K. parodė, jog anksčiau dirbo įmonėse, kurioms realiai vadovavo R. S.. Tiksliai metų negali pasakyti, bet dirbo įmonėse „(duomenys neskelbtini)a“, paskui „(duomenys neskelbtini)“. Direktoriai buvo kiti asmenys, bet realiai vadovavo R. S.. Jis mokėdavo atlyginimą. Iš pradžių dirbo dažytoju, paskui namų karkasų kalėju, namus statė. Paskui dirbo darbų vadovu, medieną pjovė. Iš Plungės išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Ten gyveno ir dirbo. Pjovė medžius, džiovino medieną, krovė medieną į jūrinius konteinerius. Jo darbas buvo pakrauti konteinerius, žiūrėti medienos džiovinimą, kiemą, pjovėjus, darbuotojus. Nežinojo, kas yra tiekėjai, kas klientai. Beržą atveža, pasirašo, iškrauna „fūrą“, išvažiuoja. Vieną kartą buvo išvažiavęs su vaiku į Klaipėdos ligoninę. Atvežė du automobilius netinkamos medienos, bet susitvarkė R. S.. Išsikvietė tas pačias mašinas, sukrovė ir išsivežė atgal tą medieną. Po to vėl vežė gerą kokybę, matyt, kiti tiekėjai atsirado.

Iš Klaipėdos atvažiavo vadybininkas T. K. jau į pačią pabaigą ir paklausė, ar mato, ką į konteinerius krauna. T. K. paklausė, ar supranta, kas čia vyksta. Pasakė, kad dabar jau suprato, nes visą blogą medieną sukrovė į konteinerius, uždarė, išvažiavo. Gerą medieną krovė į furgonus, išvežė medieną į firmą „(duomenys neskelbtini)“, tokią įmonę už (duomenys neskelbtini). Tą blogą medieną išvežė užsakovams. Kinams sukrovė, kas liko, bet ką, visokias atraižas, lentutes, kas nebereikalinga. Tokį nurodymą davė R. S.. Prieš tai pas juos buvo atvažiavę svečių iš Kinijos. Vaikščiojo po kiemą, po sandėlius gal 6 žmonės. Tikrino, vartė medieną, lentas sandėliuose. Jie, kaip suprato, turėjo padaryti užsakymą. Krovė į konteinerius, į daug konteinerių blogą medieną. Vieną dieną gal net 6 konteinerius buvau pakrovę. Liko dar visokių atraižų, tai aplink ten supirkinėdavo, duodavo 80–70 eurų, išveždavo, žmonėms perparduodavo. R. S. dar paklausė, kiek liko, sakė, kad jam reikia uošviui parvežti į Klaipėdą kažkur. Pasakė, kad yra pilna, tegu siunčia mašiną, pakraus ir tegu veža. R. S. atsiųsdavo mašinas, o jis pakraudavo. Gal 3 mašinas į Klaipėdą vežė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki pat jos žlugimo. Padėjo R. S. išvežti daiktus. R. S. išnuomojo autobusiuką, į kurį sudėjo kompiuterius, daiktus, stakles, kurias buvo galima pakelti. Daiktus nuvežė į Klaipėdą, link Vakarų laivų gamyklos, į garažą kažkokį išnuomotą, ten sudėjo visus daiktus.

Ten, kur dirbo, ir gyveno antrame aukšte. Ten ir vaizdo kameras buvo sudėjęs, buvo filmuojama teritorija ir žmonės. Kokia mašina įvažiuoja, kokia išvažiuoja. Paskui viską nurinko ir viską pas R. S. į garažą Klaipėdoje nuvežė. Vaizdas buvo į kompiuterį įrašomas. Galėdavai atsisukti ir pažiūrėti. Pagal talpą apie pusę mėnesio buvo galima atsisukinėti ir pažiūrėti. Pats vaizdo kameras kabino, pats laidus vedžiojo. Išmoko, kaip sujungti, truputį pamokė toks specialistas, atvažiavęs iš Klaipėdos.

Vėliau R. S. prašymu trumpai 3 mėnesius tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Už tai R. S. siūlė 2 000 eurų atlygį. Dalį to atlygio gavo. R. S. prašė pabūti direktoriumi, į skambučius atsiliepinėti, visus nuraminti, kad sumokės, atiduos skolas, kad niekas nesijaudintų. Toks jo veiksmas turėjo būti. Atvažiuodavo žmonės ir ieškodavo R. S.. Ieškojo įmonių „Pusbroliai“ ar „Broliai“, „Grensena“ atstovai. Klausinėjo, kur mediena, nes jie buvo pateikę pjauti medieną. Ieškojo medienos.

Ir akcijas perrašė, pirko akcijas. Akcijas pirko iš R. S. ir dar buvo jo žmona ar ne žmona, bet moteris. Kiek žino, tai R. S. žmona buvo, nes ji ne kartą buvo atvažiavusi į darbovietę. Pravedė kažkokią darbų saugą, kaip saugiai elgtis ir pan. Nežino, ar ta moteris dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Jis prie dokumentų neprieidavo. Realiai pinigų už akcijas nemokėjo. Kai pirko tas akcijas, net nežinojo kokia padėtis buvo įmonėje. Niekas nesakė apie kokias nors skolas, to neminėjo. R. S. jam sumokėjo 50 eurų už kelionę iš Šilalės, kad žmoną atsivežtų į Klaipėdą, nes sudarant sandorį turėjo žmona dalyvauti. Realiai akcijas turėjo 3 mėnesius. Tada reikėjo surasti vieną žmogų – Ž. M.. Važiavo į Mažeikius. Iš R. S. gavo adresą, kur reikia nuvažiuoti. Tą žmogų reikėjo būtinai surasti, nes, kaip sakė R. S., reikia nuo jo viską greitai šalinti. Važiavo, ilgai stovėjo, laukė, beldėsi į duris tuo adresu, niekas neatėjo. Dar sykį užlipo ir netyčia apačioje sutiko tą M.. Davė jam R. S. kontaktus. Jie kalbėjosi telefonu. Tai M. Ž. ir nupirko tas akcijas, nuo jo perrašė. R. S. atsivežė M. Ž. pas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dar klausė, ar žino, kad skolų įmonėje yra, kad su skolomis perka. M. Ž. pasakė, kad viską žino, perka, viskas gerai. M. Ž. jam pasirodė kaip mėgstantis išgerti, nes kai susitiko Mažeikiuose, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Koks M. Ž. išsilavinimas, nežino.

Prisimena apie dokumentų naikinimą. Ne vienas tai matė. Matė ir T. K.. Vaikščiojo po kiemą, apžiūrinėjo teritoriją, nes jau viskas į pabaigą ėjo. Su baltu „Volkswagen Passat“ atvažiavo R. S. į teritoriją. Pasistatė galu mašiną šalia katilinės. Išsikrovė iš bagažinės vieną dėžę. Atsisėdo, segtuvą atidarė, ištraukė popierius, taupė tas įmautes, dėjo į krūvą. Ten katilinėje labai dideli katilai, ir į katilą. Kitą dėžę išsitraukė, taip keturias dėžes ištraukė, ėmė, degino. Tik segtuvus ir įmautes taupė. Degino, taip. Stovėjo šalia, nelabai patenkintas buvo direktorius, kad šalia stovėjo, nes matė, kokius veiksmus jis atlikinėjo, tai ir nenorėjo, kad jie čia tryptų aplinkui. Tikrai ant dokumentų buvo firmos „(duomenys neskelbtini)“ spaudai, kelis dokumentus matė, kad tikrai ant jų buvo. Kiaušinio formos raudonos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ spaudas buvo ant dokumentų. Daugiau nesigilino, nuėjo į viršų su T.. Tų dokumentų buvo 4 dėžės. Dėžėje gal 4–5 segtuvai buvo įstatyti, gal 6. Neskaičiavo atsistojęs. Segtuvai tokie storesni, spalvoti, daugiausiai mėlyni buvo. Tai buvo dar gerokai prieš visą pabaigą, dar neblogas oras buvo, gal kokie 4 ar 3 mėnesiai iki pabaigos. Taip pat buvo išnešti du šiukšlių maišai su dokumentais iš antrame aukšte buvusio kabineto.

Įmonės „J. J. Wood“ neatsimena. Ką į elektroninį paštą gaudavo ne lietuvių, anglų kalba, tai viską persiųsdavo R. S.. Asmeniškai naudodavosi el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Atrodo, toks buvo paštas, bet galėjo turėti ir paštą (duomenys neskelbtini)@(duomenys neskelbtini).eu. Tada šitą paštą sukūrė T. K.. Buvo darbų vadovas, o ne paštų kūrėjas. Į šitą paštą „J. J. Wood“ atstovė buvo parašiusi ne vieną laišką dėl neįvykdyto medienos užsakymo. Kokį parašyti atsakymą, klausė T. K. arba R. S., nes paskutiniu metu T. K. nebedirbo. T. K. ir buvo sakęs siųsti laiškus R. S.. Pastarojo paštas buvo, berods, (duomenys neskelbtini)@gmail.com ar kažkas panašaus. Neatsakinėjo asmeniškai tai bendrovei. Jam atsiųsdavo, ką persiųsti bendrovei, arba iš viso nieko neatsakinėdavo. Neatsimena, ko ta bendrovė klausė. Tik T. pasakė, kad buvo užsakymas, buvo gauti avanso pinigai, o užsakymo įvykdyti nebepavyko.

Liudytojas M. N. parodė, jog vadovauja įmonei „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. R. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Kas buvo akcininkai šių firmų, nežino. Su tomis bendrovėmis turėjo verslo ryšius. Pirkdavo medieną, vienas kitam parduodavo. Jei turi klientą, pirkdavo, jei pas R. S. klientas ir reikia tam tikros rūšies medienos, tai jam parduodavo. Tokie buvo jų verslo santykiai. Kitais klausimais, nesusijusiais su medienos pirkimu–pardavimu, neteko su R. S. bendrauti. Nebendravo nei dėl akcijų pirkimo ar pardavimo. R. T. pažįsta labai seniai, kai turėjo pačią pirmą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienas pažįstamas supažindino su R. T., pasakė, kad pastarasis perka įmones. Pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tai buvo 2008 m. Įmonė buvo visiškai švari, praktiškai neveikusi, turėjusi tik 1 pirkimo sąskaitą. Išvažiavo gyventi ir dirbti į Olandiją, todėl tą įmonę atidavė R. T.. Tiesiog atidavė, ką paskui R. T. su įmone darė, to nežino. R. T. atvažiavo į Klaipėdą, pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėjo tuos pinigėlius – įstatinį kapitalą ir viskas. Įmonę atidavė be skolų, be jokių pretenzijų, tvarkingą, gerą įmonę. Dokumentus atidavė pagal tvarką. Buhalterė viską suruošė, finansus, didžiąją knygą, viską sutvarkė. Iki šiol jokių problemų nėra dėl šios įmonės. Tarpininkauti tarp R. S. ir R. T. neteko. Šiuo metu žino, kad jie yra pažįstami, bet ar anksčiau jie buvo pažįstami, to nežino. 2016 m. ar buvo pažįstami, nežino. Trise jokiame susitikime nedalyvavo. Didesniame kokiame nors susitikime, kur būtų dalyvavęs T., S. ir jis, taip pat nebuvo. Tvirtina, kad vežė R. S. į Vilnių pas G. Z., kuris yra medienos tiekėjas. Važiavo pasirašyti sutarties. R. S. paprašė pavežti į Vilnių. Važiavo kartu į Vilnių, bet jam nesakė, kokiais reikalais. Nebeatsimena, kurioje vietoje R. S. susitiko su R. T.. Iš automobilio išlipo vienas R. S., pasikalbėjo su R. T.. Pokalbio negirdėjo, nes šalia nebuvo. Tvirtina, kad R. T. pažįsta kaip asmenį, kuris steigia, perka ir parduoda akcijas. Galėjo būti, kad jei R. S. paklausė, kas perka, parduoda įmones, galėjo jam duoti R. T. numerį. Kitas dalykas, R. T. skelbiasi per „skelbiu. lt“, kad perka, parduoda. R. T. yra žinomas, bent jau Klaipėdoje. L. M. pažįsta, tai antras R. T..

Liudytojas E. K. parodė, jog dirba „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. R. S. buvo vienas iš klientų. Jis eksportuodavo medienos žaliavą į Tolimuosius Rytus. Buvo pora susitikimų, tai įprasta, bet neįprasta tai, kad jie vyko viešosiose vietose, o ne kliento patalpose, nors tai vyko Klaipėdoje. Gana tvarkingai atsiskaitydavo, vidutinis atsiskaitymo laikas buvo 43 dienos, nors buvo suteiktas 45 dienų kreditas. Tai buvo normalus klientas, tik paskutinė siunta sukėlė įtarimų, nes staiga viešuosiuose šaltiniuose pamatė, kad staigiai pradėjo mažėti darbuotojų skaičius, vyko masiniai atleidimai. 2014 m. vasario mėn. išrašyta sąskaita buvo apmokėta iš dalies. Paskutinis pervežimas buvo pagal 2014-04-30 išrašytą sąskaitą faktūrą. Iki paskutinės išrašytos sąskaitos atsiskaitymas vyko gana sklandžiai. Kai atėjo mokėjimo laikas, įsiskolinimas buvo didelis, klientas tapo nebepasiekiamas. Atsakovas R. S. tapo sunkiai pasiekiamas, telefonu pradėjo nebeatsiliepti. Kai prasidėjo griūtis, pradėjo žiūrėti visą R. S. istoriją. Sukėlė įtarimų tai, kad prieš tai buvusios įmonės staiga bankrutavo. Tai tik sustiprino įtarimą, kad tapo tam tikros aferos dalyviu, nes prieš tai buvusi įmonės, kuriai R. S. vadovavo, schema buvo panaši. Berods, žmona buvo akcininkė, R. S. – vadovas. Staiga viskas griūna, įmonė bankrutuoja, atsiranda kita įmonė, kuri užsiima visiškai ta pačia veikla. Feniksų kūrimas buvo populiarus. Tada į juos dėl paskutinės siuntos kreipėsi visai kita kompanija, jie pareiškė, kad yra krovinio valdytojas, nes turi originalius konusamentus. Pagal jūrinę teisę originalūs konusamentai reiškia nuosavybės teisę į krovinį. Dar bandė kažkokiu būdu atgauti pinigus, reikalaudami naujo valdytojo sumokėti, tačiau konusamentuose buvo nurodyta, kad krovinys yra apmokėtas, tiekimo sąlygos – apmokėjimas iki paskirties uosto. Jie atsisakė apmokėti. Tada buvo priversti tą krovinį atiduoti. Pradėjo intensyviai ieškoti atsakovo, bet nepavyko jo surasti. Tada kreipėsi į savo advokatus, bandė staigiai inicijuoti bylą. Tada atsirado kažkokie kiti mistiniai veikėjai, kurie prisistatė naujais įmonės savininkais. Tada pamatė, atrodo, iš Registrų centro informaciją, kad pasikeitė direktorius, pasikeitė akcininkai. Naujasis taip vadinamas akcininkas kreipėsi į juos, prašė neinicijuoti bylų, žadėjo, kad jie verslą atgaivins, kad įdėjo daug pinigų. Tuo metu atostogavo, susitikime dalyvavo advokatas V. M.. Advokatas paskui referavo tą pokalbį. Jie žadėjo, kad atsiskaitys, tačiau jų visas elgesys bylojo, kad tai yra tik akių muilinimas. Inicijavo bylą. Labai sunkiai sekėsi tą bylą inicijuoti, nes atsakovo nepavyko rasti. Jiems net nebuvo įmanoma įteikti šaukimų į teismo posėdžius. Tai labai ilgai užtruko. Buvo iškelta bankroto byla. Teismas yra konstatavęs tyčinį bankrotą. M. S. buvo paskutinis, kuris oficialiai tapo direktoriumi. Suprato, M. S. buvo statytinis žmogus, lyg tai asocialus asmuo. Prieš tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Atidavė tą krovinį, kuris jau buvo nuplaukęs į paskirties uostą Korėjoje. Krovinį sulaikė, nors teoriškai neturėjo tokios teisės, tačiau užėmė šiek tiek jėgos poziciją, kad bent jau už tą paskutinį krovinį gautų pinigus. Žala 310 000 Lt, t. y. 90 000 eurų. Žalos atlyginimą yra prisiteisę civilinio proceso tvarka, bet R. S. jokio turto neturi. Vėliau žalos išieškojimas perėjo į fizinius asmenis, kadangi teismo pripažintas tyčinis bankrotas. Buvo bendra atsakomybė priteista. R. S. dabar oficialiai yra išsiskyręs, V. S. įrodė, kad ji buvo atsakinga tik iki tam tikro momento, atrodo, iki akcijų perleidimo. Realiai ji, kaip bendraatsakė, yra atsakinga iki 40 000 eurų. S. priteista visa suma. Civilinės bylos yra užbaigtos, jose priimti galutiniai sprendimai, vyksta išieškojimo procesas, bet jis nelabai sėkmingas.

Liudytoja G. U. parodė, jog kaltinamojo nepažįsta, niekada nėra mačiusi. Turi buhalterinį išsilavinimą ir tvarko įmonių buhalterijas. Prisimena, kad buvo apklausta, bet neprisimena, dėl kokios įmonės ir dėl kokių aplinkybių.

Paskelbus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 131–132) liudytoja parodė, kad teisingai parašyta. 2014 m. pradžioje sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ataskaitų teikimo. Direktorius buvo M. S.. „Sodrai“, VMI teikė ataskaitas elektroniniu būdu. Tokie buvo suteikti įgaliojimai. Buhalterinės apskaitos nevedė. M. S. matė gal vieną kartą, supažindino M. S.. Jokių dokumentų neberanda, viską išmetė, nieko tyrėjai nebepateikė. Jos vyro įmonė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. S.. Jos vyras toje „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, gal kažkada ir dirbo, nebežino, reikėtų pasižiūrėti, neprisimena. Tos firmos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė. Visą buhalteriją, deklaracijas pildė.

Liudytojas D. U. parodė, jog su R. S. yra bendravęs, kai jo pusbrolio M. S. vadovaujama firma „(duomenys neskelbtini)“ nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už kiek buvo nupirkta UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsimena. Galbūt už tą pačią akcijų vertės sumą. „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė skolų išieškojimu, administravimu. Akcininkas M. S. jį paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, žmonos vadovaujama įmonė.

Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė medienos prekyba ir eksportu. Ji turėjo nemažas apyvartas, buvęs įmonės vadovas, gal ir akcininkas, minėjo, kad nebevykdys tos veiklos ir nebenori tos įmonės, kad yra paskutiniai pardavimai padaryti ir nori ta įmone atsikratyti. Jie sutiko tą įmonę nupirkti, nes vykdė derybas su Latvijos SEB lizingo banku, kad galima būtų pirkti iš bankrutuojančių įmonių grąžintą turtą ir perpardavinėti jį. Bankas dirbo tik su didelėmis įmonėmis, todėl ir susidomėjo šita „(duomenys neskelbtini)“ įmone. „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktus tikrai pasirašė, antspaudą perėmė, registracijos pažymėjimą, įstatus perėmė, banko duomenis perėmė. Visų kitų buhalterinių dokumentų neperėmė, nes buvo motyvuota, kad yra problema su buhaltere, kad ji nesutvarkė, kai sutvarkys, tada ir bus perduota. Kai vyko įmonės pardavimas, pirmas klausimas yra – kaip su sandėliu, kaip su likučiais. Nes yra didžiausia problema, kada parduodamos įmonės sandėlis paskutinę minutę dingsta arba nėra to sandėlio. Buvo patikinta, kad sandėlis yra nulinis, prekės yra parduotos. Kai pasirašinėjo dokumentus, buvo eilutė, kad sandėlyje yra medienos. Tai jam sakė, kad čia yra nenurašyti produktai, kurie yra parduoti, buhalterė tai sutvarkys ir viskas bus gerai. Pasirašė ant tų dokumentų, nes buvo reikalingas antspaudas, tą dieną buvo Klaipėdoje ir su įgaliojimu nuvažiavo ir pasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo išrašyti latvių bendrovei sąskaitas faktūras, nes iš Latvijos SEB banko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko vilkikus. Lietuvoje užregistravo ir perpardavė kitai latvių įmonei. Iki tos dienos neturėjo jokių dokumentų. Kiek žino, M. S. su S. net ieškojo ar el. laiškus siuntė, kad direktorius R. S. atsiųstų paskutinės sąskaitos numerį, kad galėtų toliau rašyti sąskaitas. Kai perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, negavo buhalterinių dokumentų. Todėl atidarė Paysera sąskaitą. Nuvažiavo su M., atidarė Paysera banko sąskaitą būtent sandoriui, kad netyčia nebūtų jokių areštų, kad nebūtų kažkokių užskaitų ar nuskaitymų, nes dokumentai neperduoti, net nežino, kiek yra prisijungimų, kas turi teisę prieiti prie banko. Kol dokumentai neperduoti, iš anksto buvo nuspręsta, kad seni įmonės reikalai – į šalį, nauja veikla, nauja banko sąskaita. Todėl viskas buvo atskirta, kad būtų matyti, iš kur gauti pinigai, kur įnešti, kokie pervedimai, kad viskas būtų aišku. Pirmą kartą girdi apie birželio 4 d. padarytą pervedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos SEB banke 24 000 JAV dolerių įmonei „(duomenys neskelbtini)“ į Amerikos banką. Visiškai nieko nesako M. B. ir I. V. vardai ir pavardės. Kai R. S. padavė tas banko korteles, jos tikrai mažiausiai rūpėjo. Jos buvo įdėtos į įmautę, parvežė į biurą, įdėjo jas į stalčių. Jiems ne banko kortelės galvoje buvo. Kai banko korteles atvežė tyrėjai, ji juokėsi, kad atidavė dvi naujas korteles su neatplėštais vokais ir PIN kodais. Kortelės taip ir gulėjo toje įmautėje.

Vilkikai buvo perkami „(duomenys neskelbtini)“ vardu. „(duomenys neskelbtini)“ tik tapo įmonės savininke. Prieš perkant girdėjo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai dabar nepasakys, bet žinojo, kad mediena buvo eksportuojama į Kiniją ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdydavo „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. Žinojo, kad iš paskutinių išsiuntimų turi kažkas pasidengti, kažkiek turi likti skolos. R. S. sakė, kad kroviniai apdrausti. Buvo apie tai informuotas, kad tokia skola yra. Prisimena, kad kai jie užregistravo įmonės pirkimą, skambino „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir išsikvietė pokalbio. Buvo nuvažiavęs. Buvo kalbama apie pinigus. Jo paaiškinimas buvo toks, kad dokumentų dar neturi. Kada dokumentus gaus, tada galės kažką spręsti. Buvo vienintelis pokalbis. Vėliau „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nebeatgavo. Kreditoriai labai agresyviai elgėsi, transportininkų kompanija „(duomenys neskelbtini)“ labai greituoju būdu kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Viskas įvyko per labai trumpą laiką. Sakytų, kad jie net piktybiškai, specialiai taip elgėsi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. U. parodė, kad „jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas 2016-08-02 paskyrė įmonės akcininkas M. S.. Minėta įmonė vykdė kelias veiklas, t. y. skolų išieškojimą, prekybą įmonėmis, dėvėtos (naudotos) įrangos prekybą (pirkimą, pardavimą). Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuometinis direktorius bei vienintelis akcininkas buvo M. S.. 2014-06-01 Priėmimo ir Perdavimo aktą Nr. 001 pasirašyti jam padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S.. Minėtą dokumentą pasirašė, kadangi buvo reikalingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, antspaudas, nes planavo toliau vykdyti veiklą. Realiai gavo įstatus, registracijos pažymėjimą, PVM mokėtojo pažymėjimą, antspaudą, Šiaulių banko sutartį ir 2 vnt. atsiskaitymo kortelių. 2014-06-01 Dokumentų Priėmimo ir Perdavimo aktu Nr. 002 jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų neperėmė, o dokumentą pasirašė, nes, kaip jam žodžiu paaiškino R. S., jo parašas reikalingas, kad buhalterė atiduotų dokumentus. Dokumentu Nr. 003 niekas perduota nebuvo. 2014-06-01 Priėmimo ir Perdavimo aktą Nr. 0004 pasirašė, nes kitaip jam nenorėjo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo“ (t. 3, b. l. 86, t. 3, b. l. 90–94,141–144).

Liudytojas L. P. parodė, jog per skelbimą susirado darbą, susipažino su R. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metais ar 2011 m., tik baigęs mokslus, įsidarbino. Paskui dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioms įmonėms vadovavo R. S.. R. S. atvažiuodavo klausdavo, kaip sekasi, duodavo nurodymus, kaip ką teisingai daryti, pradžioje pamokydavo kažkurių dalykų. Pirmas darbas buvo rąstų krova. Tai buvo darbas su technika, matavimai ir medienos priėmimas. Tvarkydavo krovinių dokumentus, važtaraščius, CMR. Vėliau dirbo darbų vykdytoju. Pamena, kai R. S. paprašė užimti kitas pareigas. R. S. paprašė kurį laiką pabūti direktoriumi, kol ras naują direktorių. Kiek pamena, tai porą mėnesių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kažkokių rimtų funkcijų neatliko. Jokie dokumentai nebuvo perduoti. Jo darbe niekas nepasikeitė, visi atliko tas pačias funkcijas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes jau stojo darbai ir atsirado pasiūlymų atsidaryti savo įmonę su tam tikrais darbais. Kas buvo akcininkai, nežino. Buhalterę gal yra matęs vieną kartą, vardo, pavardės nežino. Gal pora metų praėjo, gal pusantrų buvo praėję po to, kai išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavęs pasiūlymą iš R. S.. Bendravo su juo, R. S. konsultuodavo veikloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė iš esmės tą patį darbą – darbų vykdymą, net nežino, kaip tai apibrėžti, ir nežino, kaip tai buvo oficialiai įforminta. Klientų neieškojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė lentų, atrodo, ir rąstų eksportu į Kiniją. Iš esmės tai panaši veikla kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ir ten, ir čia buvo eksportuojama mediena. Direktorius kas buvo, tuo metu nežinojo, nesidomėjo, kas teisiškai užima šias pareigas. Faktiškai bendraudavo su T. K. ir su R. S.. Nebuvo tokio bandymo suprasti, kuris yra direktorius. Santykiai buvo tokie, kad visi tiesiog žinojo, ką turi daryti ir tiek. Apie tos įmonės akcininkus nieko nežino. Išėjo iš ten, nes tuo metu jau nebebuvo tokios tikslinės veiklos, kur galėtų užimti savo tvirtas pozicijas. Gavo iš kitos medienos perdirbimo įmonės pasiūlymą užimti gan svarbias pareigas. Tai buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ji yra (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės gavo miškovežius, techniką, tiksliai nepamena, kokią, bet, atrodo, kad buvo ir „Bobcat“, du krautuvai. Vėliau visą techniką nupirko. Neatsimena, kaip atsiskaitė, pavedimais ar grynaisiais. Mano, kad tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priemonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra transporto įmonė, kurios savininkas ir direktorius A. T.. Ten ir šiuo metu dirba vadybininku, kuris tvarko ūkį. Įmonė atlieka vietinius pervežimus.

Liudytoja L. R. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Įmonė užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymu. Tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą apie pusantrų metų. Tos įmonės akcininkė buvo R. S. žmona. Buhalterinius dokumentus mėnesio pabaigoje atveždavo R. S.. Bendraudavo tik su R. S.. Pavedimus darydavo pats R. S.. Į apskaitą traukdavo tuos dokumentus, kuriuos turėjo, kuriuos atveždavo R. S.. Bankinių pavedimų niekada nedarydavo. Dokumentus 6 segtuvus R. S. grąžino 2014-06-27. Aptarnavimo sutartis buvo nutraukta įmonės vadovo iniciatyva. R. S. labai skubėjo. Pasiūlė per dvi savaites suruošti dokumentus, nes jis norėjo parduoti įmonę. Kam parduoti, nežino. Iš tyrėjos sužinojo, kad tas asmuo, kuriam buvo parduota įmonė, yra kalėjime Anglijoje ar Amerikoje. Vardo ir pavardės to asmens neprisimena. Jai pavyko per mėnesį suruošti visus finansinius dokumentus. Tik paskui sužinojo, kad dokumentų perdavimo dieną R. S. buvo iš Registrų centro išregistruotas kaip vadovas. Todėl ant tos dokumentų perdavimo sutarties nėra spaudo, tik R. S. parašas. Finansiniai dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo saugomi tik už einamuosius metus. Praėjusių metų dokumentai, metams pasibaigus, buvo grąžinami vadovui.

Po sutarties nutraukimo vieną kartą, galėjo būti gal po poros metų nuo sutarties nutraukimo, R. S. buvo atėjęs pas ją į biurą ir klausė, kodėl padarė balansą, kuriame yra kasa su minusu. Kaip ir anksčiau buvo sakiusi, pasakė, kad tiesiog jai nebuvo pateikti dokumentai, todėl ta eilutė balanse ir buvo su minusu. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakingas įmonės vadovas, kokius ji gaudavo buhalterinius dokumentus iš R. S., tokie ir buvo suvesti.

Visus bankinius pavedimus, atsiskaitymus darė įmonės direktorius R. S.. Sąskaitas faktūras išrašydavo ir paruošdavo visą pardavimą R. S. darbuotojas. Dar direktorius buvo sukūręs bendravimo su darbuotojais bendrą sistemą, tai jie tuo el. paštu bendraudavo, gaudavo dokumentus. Bendraudavo ir Skype programėle.

Atsisveikinant su direktoriumi R. S. kalbėjo apie tai, kad R. S. padarė pavedimą, tik dabar negali pasakyti, ar iš lietuviško banko į Vokietiją, ar iš Vokietijos banko į lietuvišką banką. Kadangi neturėjo informacijos apie Vokietijos banką, tai mano, kad iš lietuviško banko į Vokietijos banką padarytas pavedimas. Aiškiai tie pinigai išėjo į orą, nes ataskaitos nebuvo pateiktos apie Vokietijos banko apyvartą. R. S. neteikė informacijos nuo 2013 m. spalio mėn. apie Vokietijos banke esančias apyvartas. Neteikė tokios informacijos. Dokumento nebuvo jokio. Keletą kartų buvo prašyta, priminta. Atiduodant dokumentus, sudarius balansą arba nutraukus sutartį, atiduodant tos dienos duomenimis paruoštą balansą, visada sudaromas balansas, kuris yra tiesiog aptariamas. Tai R. S. buvo apie tai informuotas. Sakė R. S., kad neturėjo dokumentų ir išėjo taip, kad reikėjo su minusu padaryti balansą. Jokiu būdu tai nėra įrašas jos apsidraudimui. Didžioji knyga yra visų sąskaitų likučių visuma. Kai įmonė turi nuostolių, tai rašomas ženklas su minusu, jei pelno neturi, o yra nuostolis. Tai yra visiškai normalu pagal standartą, kadangi balansas yra visų sąskaitų likučių visuma. Jei sąskaitoje, banke yra minusas, tai akivaizdžiai trūksta sandorius pateisinančių dokumentų. Yra nepateiktas dokumentas.

R. S. buvo atidavusi informaciją apie pirkėjus. Iš informacijos matosi, kad apie 400 000 yra sumokėti pinigai, bet nėra išrašyta sąskaitų. Apie tai R. S. kiekvieną kartą buvo informuojamas. Mano, kad pagal likučius buvo ir atsiskaitymai vykdomi su tiekėjais, o su pirkėjais R. S. pats bendravo, nes pirkėjai patys sumoka pinigus. Tai virš 400 000 yra skola, tokiai sumai, jos manymu, nebuvo išrašyta sąskaitų. Jei įmonė turėjo finansinių problemų, tai pinigų ji turėjo, tik įmonė nebuvo įforminusi pardavimo. Atiduodama visą informaciją su dokumentais tikrai negalėjo pasakyti, kad įmonei tikrai labai blogai. Išrašius sąskaitą, įvykus pardavimams, įmonės padėtis automatiškai pagerėja, bet ji tos įmonės tęsinio nežino, su niekuo nebendravo.

Įmonė „Kuehne + Nagel“ formino išvežimo dokumentus, eksporto procedūras. Matydavo sąskaitas, jas įtraukdavo į apskaitą. Atsiskaitymus darydavo pats direktorius, ji tik sąskaitas matė. Mėnesio pabaigoje gaudavo banko išrašą ir susivesdavo duomenis, tada ir pamatydavo, kaip buvo sumokėta.

Kadangi tai buvo labai seniai, tai nelabai prisimena įmonę „Transbaltika“. R. S. buvo išvažiavęs į Ameriką, atrodo, apie 2–3 savaites. Dėl atsiskaitymo negali duoti ataskaitos, nes jis pats darydavo pavedimus, o po to atnešdavo dokumentus. Apskaitą vesdavo pagal pateiktus dokumentus. Kai pasakė, kad „Transbaltika“ – tai Amerikos įmonė, tai prisimena, kad buvo padarytas toks pavedimas.

Liudytoja A. K. parodė, jog kaltinamąjį pažįsta. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-05-14 iki 2016-03-29. Rūšiavo medieną. R. S. buvo direktorius. Darbams vadovavo M.. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Vasaros laiku dirbo lauke, o rudenį, žiemą – patalpų viduje. Ten buvo katilinė, nes džiovindavo medieną. Atlyginimus gaudavo laiku, nusiskundimų direktoriumi neturi.

Liudytojas R. K. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-06-11 iki 2016-03-29. Kūreno pamainomis katilinę nuo 8 val. vakaro iki 8 val. ryto. Dieną patys kūrendavosi. R. S. buvo direktorius. Į katilinę užeidavo, pasisveikindavo. Katilas buvo kūrenamas medienos atliekomis. Durys būdavo užrakinamos, taip niekas kitas negalėjo įeiti, išskyrus kūriką. Pats katilas buvo atskiroje patalpoje nuo džiovyklos, ir durys buvo atskiros. Į tą patalpą, kur tas katilas buvo, tik iš lauko buvo galima patekti. Iš kitos patalpos vidaus durų nebuvo, ji buvo izoliuota nuo visų kitų patalpų. Džiovykla irgi buvo izoliuota. Tenkino darbo sąlygos ir užmokestis. Jokių priekaištų neturi.

Liudytojas M. Ž. parodė, jog kaltinamąjį pažįsta – tai R. S.. Buvo Mažeikiuose lošimo namuose susitikęs du vyriškius. Jam buvo pažadėta Mažeikiuose atidaryti biurą ir jį paskirti direktoriumi. Buvo paskirtas direktoriumi, bet jokios veiklos nevykdė. Buvo atvykęs M.. M. davė telefoną pakalbėti su R. S.. Tada su juo? pakalbėjo R. S. ir pasiūlė nusipirkti „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pirko iš M. K.. Buvo atvykęs į Klaipėdą ir susitiko su R. S.. R. S. atsiuntė 20 Eur kelionei. Jam atvykus notaro kontoroje dokumentai jau buvo paruošti. Su R. S. buvo nuvykęs į Registrų centrą. R. S. pasitiko ir nuvežė į autobusų stotį. Už akcijas pinigų nemokėjo. Paskui akcijas R. S. pageidavo atgauti akcijas. Akcijas pardavė P.. Jokių pinigų negavo. Su P. nebuvo susitikęs, jokių dokumentų neperdavė. Taip pat jokių dokumentų negavo iš R. S.. Jokių įmonės dokumentų nebuvo perdavę, neturėjo jokių dokumentų. Kai jau turėjo perrašyti firmą tam kitam žmogui, tai R. S. įdavė kelis lapus, kad viskas yra gerai. Greitai pasirašė ir viskas, nesuprato, ką pasirašė. Keli lapai buvo, jie yra byloje. Ten tik parašas buvo padėtas ir viskas. Keli lapai buvo su atspausdintu tekstu kažkokiu, ten daugiausiai skaičiai buvo. Kokius dokumentus turėjo pateikė tyrėjai. Tyrėja atsišvietė. Vieną egzempliorių dokumentų, kuriuos pasirašė, atsiuntė paštu R. S. per autobusų siuntą. Dokumentuose sakinį apie pinigus parašė ne jis, jokių pinigų T. P. neperdavė. Yra baigęs 10 klasių. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Profesinio išsilavinimo neturi. Dirba pagalbiniu darbininku. Kokie turėjo būti dokumentai, nežinojo.

Liudytojas M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu pateikė 2016-05-04 Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią M. K. ir E. K. parduoda, o M. Ž. perka 100 paprastųjų nematerialiųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Pateikė 2016-04-04 priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo patvirtina, kad R. S. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus Nr. 2016/04/04. Dokumentą pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. Ž.. Pateikė 2016-05-04 Dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo–perdavimo aktą Nr. 0503001, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. Ž., perduoda dokumentus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. P. priėmė buhalterinius dokumentus (t. 6, b. l. 9–13).

Specialistė I. V. L. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) specialistė jau 18 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nei įsakymo apie dokumentų saugojimą, nei kas turi saugoti. Pagal dokumentus matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. R. pateikė 2014-06-27 dokumentų priėmimo–perdavimo aktą. Perdavė buhalterinius dokumentus R. S., aktas patvirtintas parašais. Toliau yra 2014-06-01 dokumentų priėmimo–perdavimo aktai 01, 02, 03, 04. Juose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. S., perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgaliotam atstovui D. U. visus toliau pažymėtus įmonės dokumentus ir materialines vertybes. Dokumentai, originalai nurodyti priėmim– perdavimo akte. Perdavė – pasirašyta R. S. vardu ir patvirtinta, priėmė D. U. vardu. Sulyginus tuos aktus, yra išvardyti tik segtuvai, atskirai dokumentais nėra, kuriuos perduoda „(duomenys neskelbtini)“. Matosi pirkimai perduoti, darbo užmokesčiai, ilgalaikis turtas, deklaracijos, banko segtuvas. Kitas perdavimo aktas: jame nurodyta tik, kas ir kam perduoda, dokumentai nėra išvardyti. Atkreipė dėmesį, kad „(duomenys neskelbtini)“ perdavė dokumentus R. S. 2014-06-27, o R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda 2014-06-01, anksčiau nei gavo dokumentus iš buhalteres. Tyrimas buvo atliktas pagal priešpriešiniu būdu surinktus dokumentus. Jų iš viso buvo 106 sąskaitos. Nustatyti 106 atvejai neišsaugotų PVM sąskaitų faktūrų, kurias išrašė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ir vienas atvejis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita. Jas tyrėja surinko priešpriešiniu būdu iš kitų bendrovių. Pačioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ šitų dokumentų nebuvo. Padarė išvadą, kad šitie dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neišsaugoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-01-04 iki 2014-07-02 neišsaugojo įmonės apskaitos dokumentų. Iš jų 106 atvejais pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir vienu atveju pardavimo PVM sąskaitos faktūros. Toks buhalterinių dokumentų neišsaugojimas sukelia pasekmes. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nustato, kad už apskaitos organizavimą ir šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2 dalis nustato, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymo nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Ištyrus tyrimui pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius dokumentus, pagal dokumentų tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų pažeidimų LR buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. nesilaikymo, dokumentų neišsaugojimo laikotarpiu nuo 2014-01-04 iki 2014-07-02 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tyrėjos užduotyje buvo formuluoti klausimai ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumo. Mokumas yra nustatomas iš balansų. Ikiteisminio tyrimo byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių atskaitomybių balansas už laikotarpį 2013-01-01 iki 2013-12-31 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių atskaitomybių balansas, sudarytas 2014-06-27. Juose yra deklaruoti, nurodyti duomenys apie įmonės turtą, pinigines lėšas ir įsipareigojimus. Įvertinus šituos balansus, 2013-12-31 įmonė yra nemoki. Lygiai taip pat išeina ir 2014-06-27 įvertinus balansą, kad įmonė yra nemoki. Jei įmonė nesugeba išlaikyti tos ribos, kad įsiskolinimai nebūtų per dideli, tai įmonė iš karto darosi nemoki. Jei neturi pinigų visoms įmonėms iš karto sumokėti, jai neužtenka, tiek neturi turto, pajamų negauna, su ja neatsiskaito pirkėjai, kad ji galėtų atsiskaityti su tiekėjais. Toks yra pradinis dalykas.

Tyrimo metu apžiūrinėjo banko sąskaitas, matė, kad banko kortele buvo imami pinigai.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimui atlikti buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Sodros“ dokumentai, darbo užmokesčio dokumentai, prašymai, sutartys, akcininkų sprendimai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai ir „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų nebuvo pateikta. Priešpriešiniu būdu buvo renkamos sąskaitos faktūros iš kitų įmonių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pateikė dokumentų kopijas, dokumentų perdavimo aktus 2016-04-08 Nr. 14-08, kuriame nurodytas perduodamų bylų skaičius už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31. Čia buhalteriją tvarkiusi įmonė perdavė dokumentus R. S.. Dar yra 2016-04-04 perdavimo aktas, dokumentus perdavė R. S., perėmė M. Ž.. Pagal dokumentus mato, kad R. S. pirmiau perduoda dokumentus M. Ž., o iš buhalterės gauna vėliau.

Iš „J. J. Wood GMBH“ buvo gauta per du kartus 12 562,42 Eur. Iš Vokietijos įmonės pervedė 9576 Eur, iš jų yra išvardyti: 2016-01-13 2 736 Eur, 2016-01-15 6 840 Eur. Pažymėtina, kad tuo laikotarpiu nuo 2016-01-13 iki 2016-01-15 įvairios įmonės pervedė piniginių lėšų. Iš jų „Autodalys“ pervedė 265,48 Eur, UAB „Mirosta“ pervedė 2720,94 Eur, iš viso 12 562,42 Eur buvo pervesta. Viskas buvo matoma iš banko sąskaitos, tie pervedimai į sąskaitą. Iš gautų lėšų buvo sumokėta tiekėjams. Specialisto išvados 4 psl. yra lentelė, ten išvardyta, kur buvo panaudotos lėšos. Pagal tuos dokumentus negali vertinti, ar įmonė buvo veikli, nėra tokių dokumentų, iš ko galėtų nustatyti. Banko apskaitos dokumentai nepateikti, kasos apskaitos dokumentai nepateikti, įsiskolinimai nepateikti, neturi į ką žiūrėti.

Liudytojas R. T. parodė, kad su kaltinamuoju susipažino prieš 3–4 metus. Tuo metu jo verslas buvo pirkti ir parduoti įmones. R. S. pasiūlė ir jis yra nupirkęs 1 ar 2 įmones. Gali būti, kad supažindino M. N.. Prisimena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmą įmonę pirkti pasiūlė. Įmonę įsigijo ne savo vardu, nes jam buvo uždrausta 5 metus eiti vadovo pareigas. Koks tolesnis šios įmonės likimas, nežino. R. S. pasiūlė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. S. informavo, kad gali būti problemėlių, bet žadėjo su šia įmone dirbti. Bet tos problemos neatrodė tokios baisos. Savo pažįstamo T. P. paprašė kurį laiką pabūti tos įmonės savininku ir direktoriumi. Su T. P. supažindino G.. Jie kartu dirbo statybose. Nežino T. P. išsilavinimo. Sandoris vyko pagal įstatymą. Akcijos buvo nupirktos iš M. Ž.. Bet jo dabar neprisimintų. Buvo užregistruota Registrų centre. Kiek ir kas kam mokėjo, neprisimena. Tiksliai neprisimena, bet tikriausiai jis perdavė pinigus T. P., kad jis atsiskaitytų. Mano, kad R. S. jam sumokėjo, bet ne už tą įmonę, nes įmonę jie pirko, o paskui turėjo dar kitų klausimų, gal galėjo parodymuose susimaišyti. Akcijų pasirašymas vyko Vilniuje. Neprisimena, ar akcininkas dalyvavo parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Nematė, kad jis pasirašytų, bet R. S. buvo ne vienas, o jis neprašė kitų žmonių, kad jie parodytų savo asmens dokumentą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti T. P.. Pats matė. Buvo perduoti visi apskaitos dokumentai. Paskui pats pasižiūrėjo, ar visi segtuvai pagal sąrašą, puslapiai, antspaudas buvo, įstatai. Visi dokumentai, kurie reikalingi, kurie buvo įmonės, buvo perduoti T. P.. Jis pasirašė, viską matė. T. P. paskui tuos dokumentus laikė pas save. Žinojo, kur T. P. gyveno. Jis keitė gyvenamas vietas, nuomojosi butus, bet visada turėjo T. P. telefono numerį ir kai reikėdavo Registrų centre kažkokio dokumento, jis visada juos pristatydavo, nebūdavo jokios problemos. Gal dokumentai buvo ir pas jį. Bet dokumentus buvo paėmęs tada, kai reikėjo perduoti advokatų kontorai dėl civilinio ieškinio. Vienu metu jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tai dokumentai galėjo būti pas jį. Kokiai advokatų kontorai perdavė dokumentus, negali pasakyti, nes neprisimena. Bet advokatų kontora yra Vilniaus centre, šalia Seimo.

Dabar sudėtinga prisiminti, kaip ten vyko su tomis akcijomis. Ir tapo akcininku, paskui vėl akcijas pardavė R. S.. Jis ruošė visus dokumentus: ir akcijų pirkimo–pardavimo, ir dokumentų perdavimo. Kai R. S. iš T. P. nupirko akcijas, neprisimena, ar R. S. tuo momentu buvo grąžinti dokumentai, nes jis buvo atvykęs iš Klaipėdos. R. S. nupirko ir gali būti, kad jie paskui dokumentus nuvežė ir perdavė tai advokatų kontorai. Nebuvo tartasi, kuriam laikui R. S. nuperka tas akcijas. Jis tik paklausė, ar jie jas pirks, jei jis vėl panorės jas parduoti. Pasakė, kad pažiūrės, kokia situacija, gal ir nupirks. Antrą kartą akcijas pirko savo vardu, nes akcininku jam galima būti.

Kai T. P. buvo direktoriumi, ir kai jis buvo akcininkas, į juos kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai. Dabar tiksliai neprisimena, kas kreipėsi, bet prisimena vieną Vokietijos įmonę, kuri kreipėsi. Gali būti, kad jie su „J. J. Wood GMBH“ įmone ir susirašinėjo. Jie su ja susirašinėjo, kol dar nebuvo iškelta bankroto byla, buvo pasiūlymai, variantai, buvo kalbama ir su kitais kreditoriais. Jis pats asmeniškai, kaip akcininkas, kalbėjo, bandė derėtis dėl termino, bet kažkas kreipėsi, tik dabar neprisimena, kas, buvo iškelta bankroto byla.

Ta įmonė, kuri inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, ji pasielgė pagal įstatymą teisingai taip, kaip leidžia įstatymas, bet versliškumo atžvilgiu ir žmogiškai žiūrint, ji pasielgė visiškai netinkamai. Suma nebuvo pati didžiausia, ten buvo principo klausimas. Jie siūlė terminus pakankamai greitus, bet telefonu buvo pasakyta: arba šiandien sumokate, arba keliam bankroto bylą. Gal ten su buvusiais akcininkais ar vadovais buvo kažkokių ambicijų ir asmeniškumo. Susitikti su tais įmonės atstovais neteko, kalbėjo telefonu gal 2–3 kartus, tik neprisimena, ar kalbėjo su teisininkais, ar su kažkuo iš vadovų. Požiūris buvo labai kategoriškas, apie jokias derybas net kalbėti nenorėjo, nors buvo jiems siūlomi variantai. Retai vyksta taip, kad įmonė tai parduodama, tai vėl ją nusiperka buvę akcininkai. Retai taip būna, bet būna. Šiuo atvejus jie ir R. S. kartu planavo kažką vykdyti. Šį kartą akcijos ėjo iš vienų pas kitus pagal jų planus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. T. parodė, kad „jis užsiimdavo uždarųjų akcinių bendrovių pirkimu / pardavimu, tikslu jas perparduoti brangiau. 2015 m. susipažino su R. S.. Su juo jį supažindino M. N. iš Klaipėdos, su kuriuo buvo pažįstami ir bendraudavo dėl įmonių pirkimo-pardavimo. M. jį supažindino su R. S. dėl galimų R. pasiūlymų pirkti iš jo įmones. 2015 metais, datos nurodyti negali, R. S. pasiūlius pirmą įmonę - UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo įsigijo A. A. vardu. R. S. žinojo, kad jis negali eiti direktoriaus pareigų, nes pagal 2013 m. Klaipėdos apygardos teismo nutartį negalėjo jokioje įmonėje eiti direktoriaus pareigų 5 metus. Viską formino vienu vardu, tai yra tiek direktoriaus, tiek akcininko pareigas formino pažįstamo A. A. vardu. Visus dokumentus dėl įmonės įsigijimo jis suruošė ir išsiuntė R. S. elektroniniu paštu. R. S. atvyko į Vilnių, jie pasirašė dokumentus dėl įmonės perėmimo (pirkimo) ir jis įregistravo įmonės pirkimą VĮ Registrų centre. Kas iki įmonės įsigijimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius jis nepamena ir nurodyti negali, pamena tik, kad įmonė veiklos nevykdė, turėjo skolų, kiek pamena, tuo metu perėmė tik dalį įmonės veiklos dokumentų, kurie buvo jam reikalingi, buhalterinės apskaitos dokumentų, kiek pamena, neperėmė.

2016 m. balandžio mėn. R. S. jam paskambino telefonu ir pasiūlė nupirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę. Jis paklausė, ar įmonė turi skolų, jis paaiškino, kad įmonė tvarkinga turi nedideles skolas kelių tūkstančių eurų ribose, konkrečiai neįvardino. Jis sutiko nupirkti įmonę. Įmonės pirkimą sutarė įforminti pažįstamo T. P. vardu. Su pažįstamu T. P., sutarė, kad jis už atlygį, už galimai 500 eurų, pabūtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir akcininku, jis sutiko. Tada apie tai jis informavo (duomenys neskelbtini), kuris jam elektroniniu paštu į jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)@gmail.com atsiuntė informaciją reikalingą suruošti ir įforminti įmonės pirkimo - pardavimo sandorį. Jis paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pagal R. elektroniniu paštu pateiktus duomenis: UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko duomenis, senojo direktoriaus atleidimo ir naujo direktoriaus paskelbimo protokolą (akcininko sprendimą), JAR formas. VĮ Registrų centrui reikalingas pildyti ir buhalterinių dokumentų perdavimo-priėmimo akto formą, pagal kurią buhalterė turėjo suruošti buhalterinės apskaitos dokumentus perdavimui. Kas tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius jis šiuo metu nepamena, visi reikiami duomenys buvo atsiųsti elektroniniu paštu, viską derino su R. S.. Suruoštus dokumentus jis elektroniniu paštu nusiuntė R. S., sutarė juos pasirašyti Vilniuje. 2016 m., galimai gegužės mėn. telefonu su T. P. ir R. S. sutarė Vilniuje pasirašyti dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo. Su T. P. susitiko Akropolyje, Vilniuje, po ko, nuvažiavo susitikti su R. S. į Maximos bazės automobilių stovėjimo aikštelę, prie autostrados Vilnius-Kaunas. R. S. atvyko su paruoštais ir iš jo pusės pasirašytais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pirkimo - pardavimo dokumentais. R. S. buvo kartu su M. N.. Prie automobilio T. P. pasirašė visuose pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo dokumentuose, tai yra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo, kiek pamena, trijose ar keturiose sutartyse. Buvo sudarytos kelios akcijų pirkimo- pardavimo sutartys perkant akcijas dalimis po 25 procentus įmonės akcijų, kad nereikėtų įforminti notarinės sutarties. T. P. taip pat pasirašė įgaliojimą, kad jis galėtų tvarkyti įmonės dokumentus VĮ Registrų centre, ant JAR formų VĮ Registrų centrui, vienintelio akcininko sprendimą dėl direktoriaus pasikeitimo, bei įmonės dokumentų perdavimo priėmimo aktą, kad perima įmonės dokumentus. Realiai P. jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neperėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus - dvi kartonines dėžes su nemažiau šešiais segtuvais, segtuvų su buhalterinės apskaitos dokumentais galėjo būti iki 10 vienetų, savo automobiliu atvežė R. S.. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo perdavimo aktą jis iš R. S. perėmė įmonės spaudą ir buhalterinės apskaitos dokumentus. Perimdamas dokumentų pagal sąrašą netikrino, tik matė, kad segtuvuose buvo sudėti dokumentai, o ant segtuvų buvo užrašyta: bankas, Sodra, ataskaitos, tiekėjai, pirkėjai, pirkimai pardavimai ir kt. Tačiau konkrečiau jų nesutikrino. Taip pat, perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimus, kodus prie banko sąskaitų, kokių bankų, nepamena. R. S. paaiškino, kad banko sąskaitose pinigų nėra. Jokio kito įmonės turto neperėmė. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, tiek dėl įmonės įsigijimo, tiek perimti buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentai liko pas jį, T. P. jokių dokumentų negavo ir neturi. Už tai jis T. P. sumokėjo sutartą, likusią sumą iki 500 eurų. T. P. įmonėje jokio vaidmens neatliko, jis tik formaliai pabuvo įmonės direktoriumi ir akcininku. Jis planavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę perparduoti arba panaudoti kokiai nors veiklai vykdyti. Kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė buvo jo žinioje, jokia veikla nebuvo vykdoma, jokie sandoriai nebuvo atliekami. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimą R. S. jam sumokėjo sutartus, apie 1 000 eurų. Vėliau, pagal T. P. įgaliojimą, visus reikiamus dokumentus VĮ Registrų centrui pateikė ir viską sutvarkė jis. 2016 m. rugsėjo mėnesį, jam vėl paskambino R. S., kuris paaiškino, kad nori susigrąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės akcijas, galimai laikinai, kiek jis paaiškino, kad tuo metu vyko teisminiai ginčai su buvusiu darbuotoju dėl nemažos materialios žalos priteisimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, todėl jis norėjo valdyti įmonę. Jis telefonu suderino su T. P., dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo. Jis suruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, akcijas parduodant dalimis, kiek pamena, penkias su skirtingomis akcijų pardavimo datomis, kurias sutartu laiku prie Vilniaus Akropolio, Ozo gatvėje susitikus pasirašė T. P. (akcijų pardavėjas). Po kelių dienų, suderinęs susitikimo laiką, prie „Verslo centras Vilniaus vartai“ Gynėjų gatvėje, Vilniuje, R. S. pasirašė jau T. P. pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, įsigydamas bendroje sumoje 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Kadangi jis tuo metu turėjo išvykti, įgaliojimas sutvarkyti dokumentus VĮ Registrų centre buvo surašytas jo pažįstamai J. I. (R.), kuri ir įformino visus dokumentus VĮ Registrų centre. Jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai R. S. grąžinti nebuvo. T. P. liko direktoriumi.

2016 m. lapkričio mėn. su juo vėl telefonu susisiekė R. S. ir paprašė iš jo vėl nupirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas akcijas, tik šiuo atveju paprašė, kad akcininku būtų konkrečiai jis, o ne T. P.. S. paaiškino, kad po teisminio civilinio ginčo baigties su buvusiu darbuotoju - T. K., laukia didelių pinigų pervedimo į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir nori, kad įmonės akcijas ir visas susijusias teises, prieigas prie įmonės banko sąskaitos turėtų jis. Jis sutiko. Analogiškai, kaip ir pirmus kartus, jis suruošė akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, parduodant akcijas dalimis, skirtingomis datomis. 2016 m. lapkričio mėnesį, datos nepamena, Vilniuje, prie autobusų stoties, automobilių stovėjimo aikštelėje su R. S. pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kurių metu jis įsigijo visas 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Dėl to jokie tarp jų piniginiai atsiskaitymai nebuvo atliekami. VĮ Registrų centre visus dokumentus pagal įgaliojimą, įformino J. R.. Įsigydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, jis jokios veiklos nevykdė, jokių sandorių nesudarinėjo jokios materialinės naudos neturėjo, su įmonės skolininkais neatsiskaitinėjo, nes jokių pretenzijų iš skolininkų nesulaukė“ (t. 5, b. l. 10–111).

Liudytojas T. P. parodė, kad R. T. pažįsta nuo 2007 m. Susipažino autobusų stotyje. R. T. atsišvietė pasą. Nežino, ką R. T. darė, bet vėliau sužinojo, kad jo duomenys buvo naudojami finansiniuose reikaluose, buvo padirbinėjamas jo parašas. Atsimena, kad vieną kartą kažką pirko, tai R. T. pasakė, kad daugiausia tai gali būto administracinis nusižengimas. Jis dokumentus pasirašė neskaitydamas. Negali pasakyti, ar tai buvo akcijų pirkimas. Jis pasirašė dokumentuose ten, kur R. T. nurodė. R. T. pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi keliems mėnesiams. Už tai sumokėjo 300 ar 400 Eur. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, jokių segtuvų su dokumentais neturėjo. Nežino, kokią veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. Ž., R. S., M. K. nebuvo sutikęs, nė vieno nepažįsta, nežino, kaip atrodo. Teistas pirmą kartą 2005 m. Po to 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2017 m.

Liudytojas M. S. parodė, kad kaltinamąjį yra matęs vieną kartą gyvenime Klaipėdoje „Akropolio“ prekybos centre. Kaltinamajam perdavė kasos išlaidų orderį 10 000 Lt. Jokių pinigų kaltinamajam neperdavė. Pamena, kad sutartyje buvo nurodyta, kad perkant akcijas S. turi būti sumokėta 10 000 Lt. Pats asmeniškai pinigų niekam neperdavė. Jam paskambino D. U. ir pasakė, kad reikia nupirkti įmonę, reikia surašyti akcijų pirkimo– pardavimo sutartį. Tai buvo D. U. projektas įsigyti įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Jam tos įmonės nereikėjo, dirbo D. U.. Kai nupirko tą „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi buvo paskirtas M. S.. Su M. S. supažindino D. U.. M. S. neasocialus asmuo, nežino, ar jis turi kokių nors priklausomybių, jis paprastas žmogelis. M. S. būdavo bankrutuojančių įmonių direktoriumi paskiriamas. Atsimena, kad nupirkus akcijas buvo atidaryta nauja sąskaita. Ant M. S. įgaliojimo yra jo parašas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nei banko kortelių, nieko iš kaltinamojo neperėmė. D. U. turėjo paimti tai. Atrodo, yra matęs banko korteles, antspaudą, bet visų buhalterinių dokumentų tai tikrai D. U. neperėmė. Negali pasakyti, kiek, bet mano, kad banko kortelė buvo ne viena. Visos jos buvo negaliojančios, kiek pamena. Bet tikrai banko korteles matęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tos akcijos buvo perkamos sutvarkyti dokumentus bankroto bylos iškėlimui. Dabar negali prisiminti, ar D. U. jam buvo taip sakęs. Bet esmė tų akcijų nupirkimo buvo susitarimas su R. S.. Jam taip atrodo, kad buvo susitarimas iškelti bankroto bylą.

Žino, kad buvo kažkoks verslas su Latvijos banku, bet nelabai gali apie tai ką nors papasakoti, anglų nei rusų kalbos nemoka. Net nežino, ką iš viso ten veikė. D. U. ten viską sugalvojo, pirko kažkokias transporto priemones. Jis tik pasirašydavo dokumentus, ruošdavo kai kuriuos dokumentus. Vykdė D. U. nurodymus nupirkti šitas akcijas. Jis buvo formalus tiek „(duomenys neskelbtini)“, tiek „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. D. U. „(duomenys neskelbtini)“ buvo vadybininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pareigų neturėjo. Realiai „(duomenys neskelbtini)“ yra D. U. įmonė. D. U. paprasčiausiai turėjo statytinius aplink save ir jie atliko visą darbą. D. U. visą gyvenimą sugriovė. Net neįsivaizduoja, kokia šiuo metu yra firmos „(duomenys neskelbtini)“ būklė. Jis neturi net įmonės dokumentų. Jis D. U. neskyrė direktoriumi. Pas D. U. yra visi antspaudai, visi įmonės dokumentai. Visas gyvenimas yra D. U. rankose. Niekada ir nebuvo tikras akcininkas. D. U. tą pačią dieną buvo įsteigęs tris įmones. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Jis kaip tik buvo atvažiavęs į Vilnių mokytis. D. U. įsteigė tas įmones, kažkada paskambino ir pasakė, kad reikia ateiti ir pasirašyti. D. U. yra tikras pusbrolis, iš jo tikrai nesitikėjo apgaulės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę dokumentaciją tvarkė D. U. žmona. Įgaliojime G. U. atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą yra ne jo parašas, iš karto matosi, kad ne jo parašas. Taip pat tekstas parašytas ne jo ranka. Policijoje davė neteisingus parodymus. Pirmą kartą davė teisingus parodymus, o antrą kartą, kai buvo su D. U. akistata, davė neteisingus. Neteisingai akistatos protokole parašyta, kad jis vadovavo firmai „(duomenys neskelbtini)“, kad jis priimdavo visus sprendimus, susijusius su įmonės veikla. Melavo, nes D. U. prieš akistatą gąsdino.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010-06-18. Nuo 2010-06-18 iki 2014-07-03 registracijos adresas (duomenys neskelbtini). R. S. direktoriumi dirbo nuo 2013-04-29 iki 2014-06-20 (registruota nuo 2013-05-02 iki 2014-06-25). Vienintelė akcininkė nuo 2010-06-18 iki 2014-06-17 buvo V. S..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-06-20 (registruota nuo 2014-06-25) direktorius M. S.. Registracijos adresas (duomenys neskelbtini). Akcininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota nuo 2014-06-17, terminas nuo 2014-05-02.

Remiantis AB SEB banko pateiktais dokumentais nustatyta, kad 2013-07-20 R. S. pateikė prašymą išduoti debeto kortelę / kredito kortelę ar pakeisti kredito kortelės sąskaitos kredito limito sąlygas (t. 16, b. l. 60–61). Buvo 2013-08-22 sudaryta sutartis (t. 16, b. l. 64). R. S. buvo išduota AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 16, b. l. 14).

Remiantis 2018-05-18–2018-05-28 Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog dalyvaujant specialistei V. L. buvo apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL išrašas, suformuotas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31. Apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-06-22 užregistruoti duomenys apie grynųjų pinigų paėmimą kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išduota R. S.. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-06-22 įvairiuose bankomatuose 41 atveju kortele 4362 išgryninta piniginių lėšų 78 700 Lt, mokestis už grynųjų pinigų išmokėjimą 609,60 Lt, iš viso 79 309,60 Lt (t. 16, b. l. 5–11).

Remiantis 2018-05-18–2018-05-28 Kitų objektų apžiūros protokolo 4 punktu nustatyta, jog 2014-06-04 užregistruotas pinigų gavimas: „Lėšų įskaitymas, dokumente Nr.158601088, mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suma 24 000,00 USD“. 2014-06-04 užregistruotas pinigų mokėjimas: „Tarptautinis pervedimas. Skubus. Dokumentas Nr.104, gavėjas (duomenys neskelbtini) INC suma 24 000,00 USD“. Pinigų pervedimas pagrįstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB bankas sąskaitos LT(duomenys neskelbtini) USD išrašu (t. 16, b. l. 7). Tai patvirtina ir AB SEB banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti, kad 2014-06-04 buvo atliktas valiutos keitimas suderintu kursu ir atliktas skubus tarptautinis pervedimas advance for timber transport VOLVO FH, dok. Nr. 104, gavėjas (duomenys neskelbtini) INC, pervedama suma – 24 000,00 USD (t. 1, b. l. 97, t. 15, b. l. 143).

Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-03-25 pareiškimu ir prie jo pridėtais dokumentais nustatyta, kad nuo 2014-02-28 iki 2014-04-30 suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių pervežimo jūrų transportu paslaugas ir už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitas faktūras už bendrą 411 427,64 Lt (119 157,68 Eur) sumą (t. 1, b. l. 28–51). UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 311 427,64 Lt (90 195,68 Eur) (t. 1, b. l. 19–25).

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Vienintelė minėtos įmonės steigėja ir akcininkė nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. buvo V. S., o bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. birželio 20 d. ėjo R. S.. Nuo 2014 m. birželio 17 d. visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktoriumi nuo birželio 2014 m. birželio 20 d. buvo M. S.. R. S. ir M. S. skirtingais laikotarpiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant nemokiai (specialistės aktu Nr.30-(G1-39)-IS1-291 konstatuotas įmonės nemokumas nuo 2013 m.) būdami įmonės vadovais, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai įmonės interesais. Taip pat nė vienas iš jų nevykdė įstatymuose imperatyviai nustatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors tokia pareiga R. S. kilo 2013 m., o M. S. – nuo 2014 m. birželio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi įmonės bankroto administratore paskirta MB „Admitera“. 2016 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintas bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. spalio 7 d. nutarimais. 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu (t. 25, b. l. 43–47). Teismo konstatuota, kad R. S. bendrovės vardu sudarė nepalankius ir nuostolingus sandorius. Bankroto byloje patvirtinti bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams pradėjo formuotis būtent R. S. einant bendrovės vadovo pareigas ir iš esmės nuo pat jų atsiradimo dienos nebuvo mažinami. Vietoj to, kad būtų atsiskaitoma su kreditoriais, R. S. elgėsi neteisėtai – grynino įmonės pinigus, neturėdamas teisės pasirašinėjo dokumentus. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditorėms UAB „Diena Media Nevs“, UAB „DHL Lietuva“, UAB „Tele2“ ir UAB „Paisera LT“ pradėjo formuotis M. S. esant bendrovės vadovui, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, M. S. direktoriumi buvo paskirtas formaliai, jokios veiklos jis nevykdė ir negalėjo, kadangi 2014 m. spalio 4 d. buvo Norvegijoje sulaikytas už padarytą nusikaltimą ir 2015 m. rugsėjo 25 d. nuteistas 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimu (t. 23, b. l. 46–47).

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį paliko galioti. Teismo nutartyje konstatuota, kad įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose bei 3 dalies 1 punkte įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės valdymo organų netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), nuostolingų ir ekonomiškai įmonei nenaudingų sandorių sudarymu, kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą apribojimu, netinkamai (aplaidžiai) tvarkyta buhalterine apskaita, veiklos ir turto į kitą įmonę (UAB „(duomenys neskelbtini)“) perkėlimu (t. 25, b. l. 48–59).

R. S., tyčia siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, pažeidė Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 11 d. akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII -1889 37 str. 7, 10 ir 12 d. „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo Nr. IX675 2 str. 40 d. „Veikla – bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalį „Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus“, organizuodamas apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei pats ją tvarkydamas, žinodamas apie vis blogėjančią įmonės finansinę būklę ir kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis jau 2013-12-31 ir 2014-06-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki. Tai rodo:

1. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines atskaitomybes (balansus) mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (visi) viršijo į jos balansą įrašyto pusę turto vertės 2013-12-31 (1334741:2=667370,50) ir 2014-06-27 (413574:2=206787), t. y. iš vykdomosios veiklos patirdami nuostolius, užsakė UAB KUEHNE + NAGEL pervežimo paslaugas, už laikotarpiu nuo 2014-02-28 iki 2014-04-30 suteiktas krovinių pervežimo jūrų transporto paslaugas, pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė tik iš dalies – skolingi liko 311 427,64 Lt (90 195,68 Eur).

2. Priėmė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai nenaudingus sprendimus: laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-06-22 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB SEB banke, 41 atveju kortele Nr. 4362 išgrynino 78 700 Lt (22 793,09 Eur).

3. Iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) USD, esančios AB SEB Vilniaus banke, 2014-06-04 neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 24000,00 JAV dolerių (17 644,11 Eur) į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Bank of America N.A.“,

4. 2014-06-04 pervedė 579,24 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją.

Remiantis 2013 m. birželio 3 d. Aptarnavimo sutartimi Nr. 130603 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama įmonės direktoriaus R. S., su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės L. R., sutarė dėl UAB (duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, konsultacijos buhalterinės apskaitos, mokesčių klausimais (t. 7, b. l. 139–140).

(duomenys neskelbtini) specialistė V. L. 2018-03-28 išvadoje Nr.30-(G1-ISI-291) nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies, kuri nustato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ Nesilaikyta Lietuvos Respublikos 1995-12-05 dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 09 d. Įsakymo Nr.V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, II dalies „Dokumentų saugojimo terminai“10 punktų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-01-04 iki 2014-07-02 neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų PVM sąskaitų faktūrų, iš jų: 106 atvejais pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, visa suma – 2 292 530 Lt (663 962,58 Eur). 1 atveju pardavimo PVM sąskaitos faktūros suma 19 984,93 Lt (5 788,04 Eur).

Remiantis tyrimui pateiktais dokumentais nustatyta, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų pažeidimų, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nesilaikymo, dokumentų neišsaugojimo laikotarpiu nuo 2014-01-04 iki 2014-07-02 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. 21 straipsnio 2 dalis nustato: „už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (t. 23, b. l. 18–40).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. R. pateikė 2013-06-03 Aptarnavimo sutartį Nr. 130603, 2014-06-27 Aptarnavimo sutarties Nr. 130603 nutraukimą, 2014-06-27 „Dokumentų priėmimo perdavimo aktą, prie sutarties Nr. 130603 nutraukimas“, kuriame nurodyta, kad perduodami dokumentai:

„1. UAB SBG

- pirkimai – pardavimai I dalis nuo 2014-01-01 iki 2014-03-31 d. 1 segtuvas,

- pirkimai – pardavimai II dalis nuo 2014-04-01 iki 2014-06-27 d. 1 segtuvas,

- darbo užmokestis ir deklaracijos už laikotarpį 2014 m. 01-06 mėn.,1 segtuvas,

- ilgalaikis turtas laikotarpiui 2014 m. 01-05 mėn., 1 segtuvas,

- PVM deklaracijos už laikotarpį 2014 m. 01-05 mėn., 1 segtuvas,

- Bankas SEB nuo 2013 m. 09 mėn. iki 2014-06-27 d. 1 segtuvas.

Iš viso 6 (šeši) segtuvai perduodami direktoriui R. S.. Visi apskaitos dokumentai perduodami įmonės vadovui R. S.. Galutinė dokumentų perdavimo data 2014-06-27. Perdavimo vieta (duomenys neskelbtini). Visos buhalterinės operacijos užfiksuotos po dokumentų perdavimo 2014-06-27 d. nesietinos su paslaugų tiekėju _ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo sutarties nutraukimo datos 2014-06-27 d. UAB „(duomenys neskelbtini) neatsako už šios įmonės veiksmus, prievoles ir atsiskaitymus su tiekėjais bei pirkėjais ir LR Socialinio draudimo valdyba bei VMI“. Aktas patvirtintas šalių parašais (t. 3, b. l. 21–24).

Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-10-10-08 iki 2016-04-19 direktorius buvo R. S., nuo 2014-04-19 iki 2016-05-13 – M. Ž., nuo 2016-05-13 iki 2018-12-27 T. P..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliai akcininkai nuo 2014-10-08 iki 2016-04-19 buvo V. S., nuo 2016-04-19 iki 2016-05-04 – M. K., nuo 2016-05-04 iki 2016-06-03 –M. Ž., nuo 2016-06-03 iki 2016-06-10-21 – T. P., nuo 2016-10-21 iki 2016-11-15 – R. S., nuo 2016-11-15 R. T..

(duomenys neskelbtini) specialistės V. L. 2018-01-18 išvadoje Nr. 30-(61-43-ISI-58 konstatuota, jog ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-35509-6 surinktą medžiagą, nenustatyta dokumentų (vadovo įsakymo, potvarkio, nurodymo) apie patvirtintą dokumentų saugojimo tvarką bei kas buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo laiką tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-07 iki 2016-12-06.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies, kuri nustato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ Nesilaikyta Lietuvos Respublikos 1995-12-05 dokumentų ir archyvų įstatymo Nr.I-1115 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr.V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, II dalies „Dokumentų saugojimo terminai“ 10.15 punktų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-07 iki 2016-12-06 neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių, iš jų: 12 atvejų pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, iš viso suma 56 562,14 Eur, 2 atvejais pinigų mokėjimo dokumentų, KPO suma 3 232,51 Eur, 26 atvejais pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, iš viso suma 60 822,99 Eur.

Pagal dokumentų ir tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų pažeidimų, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nesilaikymo, dokumentų neišsaugojimo laikotarpiu nuo 2016-01-07 iki 2016-12-06 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. 21 straipsnio 2 dalis nustato: „už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas “ (t. 24, b. l. 35–52).

Remiantis 2017-10-05 Akistatos protokolu nustatyta, kad liudytoja L. G. savo parodymus dėl visų dokumentų perdavimo 2016-04-08 R. S. patvirtino akistatoje su R. S. (t. 6, b. l. 133–136).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. G. tyrimui pateikė 2014-10-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Finansinės atskaitomybės rengimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 29, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bylų (dokumentų) perdavimo aktus: 2016-04-08 Nr.04-08, kuriame nurodytas perduodamų bylų (dokumentų) skaičius 3140 už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 ir 2016-04-08, Nr.04-08, kuriame nurodytas perduodamų bylų (dokumentų) skaičius 587 už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31. Nurodyta, kad dokumentus priima direktorius R. S. (t. 5, b. l. 46–57).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. G. tyrimui pateikė ir kitas turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijas (t. 19, b. l. 177–197, t. 20, b. l. 1–161).

Remiantis 2017-01-24 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas M. Ž. atpažino R. S. kaip vyriškį, su kuriuo bendravo telefonu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų perdavimo, kuris apmokėjo atvykimą į Klaipėdą ir pasitiko Klaipėdos autobusų stotyje, vežė į Klaipėdos Registrų centrą ir į notaro kontorą, R. S. automobilyje pasirašė 2016-05-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo aktus (t. 6, b. l. 155–159).

Remiantis 2017-06-29 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas R. T. atpažino M. N. kaip asmenį, kuris supažindino su R. S. (t. 6, b. l. 162–164).

Remiantis 2017-06-28 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas R. T. atpažino R. S. kaip asmenį, iš kurio jis įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas T. P. vardu (t. 6, b. l. 168–170).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010-06-18. Steigėja ir vienintele akcininke nuo 2010-06-18 iki 2014-06-17 buvo V. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-06-18 iki 2014-07-03 registracijos adresas (duomenys neskelbtini). R. S. direktoriumi dirbo nuo 2013-04-29 iki 2014-06-20 (Juridinių asmenų registre registruota nuo 2013-05-02 iki 2014-06-25).

Juridinių asmenų registre įregistruota, kad 2014-06-17 visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Juridinių asmenų registre terminas nuo 2014-05-02). Direktoriumi nuo 2014-06-20 paskirtas M. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresas (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu nustatyta, kad R. S. buvo išduota AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šia kortele laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-06-22 įvairiuose bankomatuose 41 atveju kortele 4362 išgryninta piniginių lėšų – 78 700,00 Lt, mokestis už grynųjų pinigų išmokėjimą – 609,60 Lt, iš viso 79 309,60 Lt. Kaltinamojo R. S. parodymus, kad jis visus dokumentus 2014 m. birželio 1 d. perdavė naujiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkams, paneigia liudytojų parodymai ir objektyvūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys liudytojų parodymus. Liudytoja L. R. parodė, jog ji dirbo vadove UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. R. S. jai pateikdavo finansinius dokumentus, pavedimų ji pati niekada nedarydavo, tai darydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S.. R. S. buvo atsakingas už kasą. 2014-06-27 nutraukė aptarnavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir surašė dokumentų perdavimo aktą. R. S. tuo metu labai skubėjo, norėjo, kad dokumentai būtų kuo greičiau perduoti. Sudarinėjant balansą, jai trūko PVM sąskaitų faktūrų, pirkėjų skolos buvo didelės tuo metu. Vėliau paaiškėjo, kad perduodant dokumentus, R. S. jau nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl ant dokumentų perdavimo akto nėra antspaudo. Liudytojas M. S. parodė, jog buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. R. S. matė tik vieną kartą Klaipėdoje „Akropolyje“. Būtent tada buvo pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo–pirkimo sutartis. Jokių pinigų R. S. nemokėjo. Iš R. S. jokių buhalterinių dokumentų nepaėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, kažkokias banko korteles yra matęs. Dokumentus turėjo paimti D. U.. Liudytojas D. U. parodė, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, pasirašė R. S. jam pateiktus priėmimo–perdavimo aktus. R. S. jam pasakė, kad sandėlis yra nulinis, atsargų neturi. Iš R. S. gavo tik antspaudą, įstatus, banko sąskaitas, dvi Šiaulių banko korteles. Visi šie dokumentai buvo sudėti į vieną įmautę. Jokių kitų finansinių buhalterinių dokumentų R. S. jam neperdavė. Aktus pasirašė, nes norėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdyti veiklą, o nepasirašius šių aktų R. S. nenorėjo perduoti antspaudo, įmonės registravimo dokumento. R. S. jam aiškino, kad dokumentų negali perduoti, nes buhalterė jų nesutvarkė, todėl dokumentus perduos vėliau, bet taip dokumentų vėliau ir neperdavė, nors ne kartą reikalavo. D. U. parodymus, jog jiems buvo reikalinga bendrovė, kuri turi tarptautinio verslo istoriją prekiaujant su užsienio kompanijomis, nes taip lengviau įgauti pasitikėjimą, patvirtina teismo pagal Europos tyrimo orderį „Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose“ iš Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo gautos 2014 m. liepos 23 d. keturios pirkimo sutartys dėl TP „Volvo FH440“ (t. 29, b.l. 1–51). Šie dokumentai įrodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas toliau vykdė verslą. Konstatuotina, jog kaltinamasis R. S. 2014-06-01 negalėjo perduoti buhalterinius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. U., nes pats kaltinamasis visus buhalterinius dokumentus iš buhalterės gavo tik 2014-06-27.

Kad kaltinamasis R. S. paėmė su SEB banko kortele pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, įrodo ir tai, kad piniginės lėšos buvo paimamos bankomatuose, esančiuose Vilniaus pl. 1, Taikos pr. 115, Taikos pr. 61, Taikos pr. 139, Klaipėdos mieste. Būtent Klaipėdos m. gyvena kaltinamasis R. S.. 4 kartus buvo paimtos piniginės lėšos iš bankomato Vytauto g. 14, Plungės mieste. Būtent Plungės mieste buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo R. S., biuras. 9 kartus piniginės lėšos buvo paimtos iš bankomato Islandijos pl. 32, Kaune. Liudytojas M. N. patvirtino, jog R. S. vežė į Vilnių į susitikimą ir buvo stabtelėję Kaune. R. S. buvo išlipęs iš automobilio, nematė, su kuo buvo susitikęs, nematė, ką darė R. S.. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų turėjusi AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tai pinigai būtų paimamai iš bankomatų, esančių Vilniaus mieste, kur buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus mieste buvo minėtų bendrovių biurai.

 

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados 

 

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Įrodyta, jog kaltinamasis R. S. nuo 2013-05-02 iki 2014-06-25 buvo juridiniu ir faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei kasininku. Šių pareigų pagrindu jam buvo patikėtas ir jo žinioje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir pinigai bendrovės sąskaitoje. Kaltinamasi R. S. ir po 2014-06-01 turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, šios bendrovės SEB banko kortelę ir prieigą prie internetinės bankininkystės ir išgrynino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 78 700 Lt. R. S. išgrynintų pinigų į kasą ar sąskaitą neįnešė, naujiems akcininkams neperdavė, nepateikė pinigų panaudojimą pateisinančius dokumentus ir juos pasisavino.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Anksčiau nuosprendyje aptartais įrodymais konstatuota, jog kaltinamasis R. S. nebuvo perdavęs finansinių dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui. 2014-06-04 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Amerikos banke buvo pervesti 24 000 JAV doleriai. Direktoriumi bei kasininku tuo metu buvo kaltinamasis R. S.. Niekas kitas prieigos prie elektroninio UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko neturėjo ir pavedimo atlikti be R. S. negalėjo. R. S. nepateikė jokių dokumentų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinius finansinius ryšius su „(duomenys neskelbtini)“, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. S. iššvaistė didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Kaltinamasis R. S., suprasdamas savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, veikė tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti ir iššvaistyti svetimą turtą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnis numato, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kaltinamojo R. S. nusikalstamų veikų padarymo metu MGL buvo lygus 130 Lt. Kaltinamasis R. S. pasisavino 78 700,00 Lt (22 793,09 Eur) ir iššvaistė 24 000,00 JAV dolerių (17 644,11 Eur), šios sumos viršija 250 MGL sumą.

Kaltinamojo R. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – 78 700,00 Lt (22 793,09 Eur).

Kaltinamojo R. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – 24 000,00 JAV dolerių (17 644,11 Eur).

Iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, jog R. S. laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2015-11-05 buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas nusipirkusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskyrė M. S.. Naujieji akcininkai su kaltinamuoju nebendradarbiavo, R. S. neturėjo jokios įtakos tolimesnėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje komercinėje veikloje. Tarp jų buvo gana įtempti santykiai, nes kaltinamasis R. S. neperdavė finansinių dokumentų naujiesiems akcininkams. Naujieji akcininkai vykdė toliau komercinę veiklą. Tai įrodo dokumentai, gauti iš Latvijos Respublikos, ir liudytojo D. U. parodymai.

R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamajame akte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo akcijas. Ši kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė keistina nurodant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. 21 straipsnio 2 dalis nustato „už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Jau anksčiau nuosprendyje išanalizuotais įrodymais konstatuota, jog įrodyta, kad kaltinamasis R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus gavęs iš buhalterės L. R., naujiems akcininkams buhalterinių dokumentų neperdavė, dokumentus paslėpė, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – apgaulingas apskaitos tvarkymas.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu įrodyta, jog kaltinamasis R. S. tyčia tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, sunaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Kaltinamojo R. S. parodymus paneigia liudytojų parodymai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. G., kuri kaltinamajam pagal 2016-04-08 perdavimo aktą perdavė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius, buhalterinius dokumentus. R. S. buhalterinių dokumentų fiktyviems direktoriams M. Ž., T. P. neperdavė, o juos sunaikino. Liudytojas M. K. parodė, jog R. S. prašymu įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Už akcijas nieko nemokėjo ir parduodant jokio atlygio negavo. Buhalterinių dokumentų iš R. S. negavo. Liudytojas M. Ž. parodė, kad R. S. jį susirado ir pasiūlė pirkti akcijas. Atvažiavusį į Klaipėdą pasitiko R. S.. Prie notaro kontoros automobilyje pasirašė R. S. pateiktus dokumentus. Jokių buhalterinių dokumentų neperėmė ir neperdavė T. P., nes pastarojo nėra matęs. Už akcijas pinigų nemokėjo. Pasirašomų dokumentų neskaitė, įmonės veikloje nedalyvavo, veikla nesidomėjo. Liudytojas M. K. taip pat patvirtino aplinkybę, kad M. Ž. surado Mažeikiuose R. S. nurodymu. Atvykus M. Ž. į Klaipėdą notaro kontoroje buvo pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Liudytojas M. K. parodė, jog prieš akcijų pirkimą būdamas (duomenys neskelbtini) kaime darbo vietoje kartu su T. K. matė, kad buvo atvykęs R. S. su savo automobiliu. Privažiavęs prie katilinės, išėmė ne mažiau kaip 4 dėžes su dokumentais, juos degino, o segtuvus dėjo atgal į dėžes. M. K. matė, kad dokumentai yra su UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudais. Dėžėse buvo po 4–6 storus spalvotus segtuvus. Taip pat R. S. iš kabineto atnešė šiukšlių maišą, kuriame taip pat buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kuriuos taip pat sudegino. Liudytojas T. P. parodė, jog R. T. iniciatyva tapo akcininkas. R. T. padarė jo paso kopiją ir vėliau padirbinėjo jo parašus. M. Ž., R. S. nepažįsta, nebuvo susitikęs. Jokių buhalterinių dokumentų negavo. Liudytojo R. T. parodymus teisiamojo posėdžio metu teismas vertina kritiškai, kaip siekį palengvinti kaltinamojo atsakomybę. R. T. kaip ir kaltinamojo R. S. parodymai prieštarauja kitiems liudytojų parodymams ir baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms.

Kaltinamojo R. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – apgaulingas apskaitos tvarkymas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010-06-18. Steigėja ir vienintelė akcininkė nuo 2010-06-18 iki 2014-06-17 buvo V. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-06-18 iki 2014-07-03 registracijos adresas (duomenys neskelbtini). R. S. direktoriumi dirbo nuo 2013-04-29 iki 2014-06-20 (Juridinių asmenų registre registruota nuo 2013-05-02 iki 2014-06-25).

Juridinių asmenų registre įregistruota, kad 2014-06-17 visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Juridinių asmenų registre terminas nuo 2014-05-02). Direktoriumi nuo 2014-06-20 paskirtas M. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam R. S. kaltinime nurodyta, jog jis laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2015-11-05 buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pagal bendrovės įstatų VII dalies 59 punktą, kuris numato, kad „Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius“, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius ūkinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurios buvo registruotos R. S. žmonos V. S. vardu, 2014-06-17 buvo fiktyviai perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neplanavo ir nevykdė jokios veiklos.

2004 m. spalio 9 d. Ištuokos liudijimas įrodo, jog santuoka tarp R. S. ir V. S. nutraukta 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad V. S. yra kaltinamojo R. S. žmona.

V. S. perleidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas naujas direktorius M. S.. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais neįrodyta, kad kaltinamasis R. S. laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2015-11-05 buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Nustatyta priešingai, kad kaltinamasis R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. U. perdavė įmonės įstatus, įmonės registravimo dokumentus, atspaudą ir neperdavė visų buhalterinių finansinių dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. U. iš R. S. ne kartą reikalavo dokumentų, bet negavo. Tarp jų atsirado pakankamai priešiški ir įtempti santykiai, todėl kaltinamasis R. S. negalėjo būti faktiniu vadovu ir blogai valdyti įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“, negavusi buhalterinių dokumentų, atsidarė naują sąskaitą, kad jos vykdomos veiklos finansiniai klausimai nesipainiotų su ankstesne veikla. Teismo Pagal Europos tyrimo orderį pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose iš Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo gautos 2014 m. liepos 23 d. 4 pirkimo sutartys dėl TP „Volvo FH440“ (t. 29, b.l. 1–51) įrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė toliau komercinę veiklą netgi tarptautiniu mastu. Liudytojas D. U. patvirtino, jog kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybę, bandė tartis dėl galimybės dalimis atlyginti UAB „ (duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą, bet pastarieji reikalavo iš karto atlyginti žalą. Nepavykus susitarti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo teisminę bankroto procedūrą.

Anksčiau nuosprendyje aptartais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis R. S., išgrynindamas iš bankomato UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje esančius pinigus, pervesdamas pinigus į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, pasisavino ir iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Šie kaltinamojo nusikalstami veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Bet neįrodo, kad kaltinamasis R. S. savo veiksmais siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamo bankroto. V. S. perleidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. S. perspėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą D. U. dėl turimos skolos, toliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei direktoriumi, nei faktiniu vadovu nebuvo ir nerūpėjo tolimesnis UAB „(duomenys neskelbtini)“ likimas, komercinė veikla, jos įsiskolinimai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį atsako tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Nusikalstamo bankroto sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviem asmenims – kreditoriams. Ikiteisminio tyrimo metu su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinime nurodyta, jog R. S. padarė turtinę žalą ir UAB „DHL Lietuva“. Bet UAB „DHL Lietuva“ su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo nesikreipė, nedalyvavo ikiteisminiame tyrime, taip pat nebuvo įtraukta į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą. UAB „DHL Lietuva“ nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme. UAB „DHL Lietuva“ kaltinime įrašyta formaliai, kad atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio būtiną požymį – kad būtų du ir daugiau kreditorių.

R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, kad laikotarpiu nuo 2014-10-08 iki 2016-04-19 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini), direktoriumi, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdymo sutartinių sandorių įvykdyti negalės, 2016-01-07 su J. J. Wood, GmbH, sudarė pirkimo sutartį Nr. 16/730031 dėl medienos žaliavos (beržo medienos, dvigubo pjovimo), po to 2016-01-12 ir 2016-01-14 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš viso gavo 9 576 eurų sutarties vykdymo užtikrinimui, tačiau dėl įmonės nemokumo ir veiklos nevykdymo sutarties neįvykdė – medienos nepateikė ir pervesto avanso J. J. Wood, GmbH, negrąžino, tuo padarė įmonei J. J. Wood, GmbH, 9 576 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neįrodyta, kad kaltinamasis R. S. turėjo tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą 9 576 Eur J. J. Wood, GmbH, turtą. Iš J. J. Wood, GmbH, gautų 9 576 Eur didžioji dalis pinigų buvo pervesta medienos tiekėjams Rusijoje, o kita dalis pinigų buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Kaltinamasis R. S. šių pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos neišgrynino, todėl neturėjo jokios galimybės savo naudai įgyti svetimą turtą. R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 13 punktas).

 

Dėl civilinių ieškinių

 

Ieškovė J. J. Wood, GMBH, baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 27, b. l. 43–45). Ieškiniu ieškovė J. J. Wood, GMBH, prašo iš atsakovo R. S. priteisti 9 576 Eur ir prašo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Ieškovės J. J. Wood, GMBH, ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes kaltinamasis R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė MB „Indivita“ pareiškė civilinį ieškinį (t. 27, b. l. 103–105). Prašo priteisti iš R. S. 17 644,11 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas. Kaltinamasis R. S. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, pripažintinas kaltu, kad 2014-06-04 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 24 000 JAV dolerių (17 644,11 Eur) į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir taip iššvaistė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Šiais nusikalstamais veiksmais kaltinamasis R. S. padarė turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ieškinys tenkintinas, priteistina BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamojo R. S. 17 644,11 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

 

Bausmės skyrimas

 

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. S. bausmę, vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Teismas skirdamas kaltinamajam R. S. bausmę atsižvelgia į tai, kad remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Būtent šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo R. S. visas verslas susijęs su nusikalstamomis veikomis (apgaulingu ir aplaidžiu buhalterinės apskaitos vedimu), vadovaujamų įmonių bankrotais ir neatsiskaitymas su valstybinėmis įmonėmis ir verslo partneriais. Kaltinamojo gyvenimo būdas buvo įstatymų reikalavimų ignoravimas, paskirtų baudų nemokėjimas (2013 m. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėjo tik teismo paragintas 2019-06-25). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi apribota kaltinamojo R. S. teisė 3 (trejus) metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (t. 25, b. l. 94–97), bet kaltinamasis ignoruodamas draudimą buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kaltinamasis R. S. baustas administracine tvarka 10 kartų, anksčiau teistas. 2009-10-22 teistas už aplaidų apskaitos tvarkymą, 2013-03-20 teistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme baigiama nagrinėti kita baudžiamoji byla, kurioje R. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė teistumui neišnykus, nes paskirtą baudžiamuoju įsakymu 3 120 Lt baudą sumokėjo tik 2019 m. birželio 25 d. Kadangi kaltinamasis R. S. teistumui neišnykus padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių du sunkūs nusikaltimai, du apysunkiai nusikaltimai, jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamojo atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas kaltinamajam turėtų būti skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bet teismas atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos 2014–2015 metais, o ikiteisminis ir teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko, kaltinamajam skirtinos terminuotos bausmės, mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėtinas minimalus 3 mėnesių terminas, paskirtas už kitas lengvesnes nusikalstamas veikas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–308 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimas), ir jį nubausti ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausme.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje (uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto iššvaistymas), ir jį nubausti trejų (3) metų laisvės atėmimo bausme.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), ir jį nubausti vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), ir jį nubausti vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems (4) metams devyniems (9) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kol bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs nuosprendis, palikti nepakeistą.

R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (J. J. Wood, GMBH, 9 576,00 Eur įgijimas savo naudai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį (nusikalstamas bankrotas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ieškovės J. J. Wood, GMBH, 9 576 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus mažosios bendrijos „Indivita“ 17 644,11 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš R. S. 17 644,11 Eur (septyniolika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus vienuolika centų) padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir praėjus kasacinio skundo padavimo terminui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kompaktinį diską IT Nr. 01-1-16098-16 (vokas Nr. 1) su AB DNB banko pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašais, kompaktinį diską (vokas Nr. 2) su 2018-05-16 Norvegijos Karalystės Oslo prokuratūros M. S. apklausa, kompaktinį diską IT Nr. 04-6-00005-16 (vokas Nr. 3), priedą prie 2017-03-24 apžiūros protokolo, saugomus prie baudžiamosios bylos (tomas 26), sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir praėjus kasacinio skundo padavimo terminui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pateiktus D. U. ir saugomus Klaipėdos apskrities VPK, perduoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ administratorei mažajai bendrijai „Indivita“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, gautus iš Vilniaus miesto savivaldybės archyvo, saugomus Klaipėdos apskrities VPK, grąžinti šiai institucijai.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.

 

 

Teisėjas                                 Remigijus Preikšaitis