Administracinė byla Nr. A-2688-575/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01214-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2–3).
2. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje pažeidžiant kalinimo sąlygas. Kamerose, kur buvo laikomi 4–5 asmenys, jam teko mažesnis plotas, nei tai numatyta teisės aktais, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Po tiek pat žmonių buvo išvedama pasivaikščioti, todėl pasivaikščiojimo kiemeliuose ploto irgi tekdavo mažai. Kameroje negalėjo pasimankštinti, kaip nurodė gydytojas. Kamerose drėgna, šalta, netinkamas apšvietimas, mažai dienos šviesos, sanitariniai mazgai atskirti viena sienele, sklinda blogi kvapai, išduodami čiužiniai, pagalvės, antklodės seni, susidėvėję, nuo drėgmės kameroje kaupėsi pelėsis, drėko čiužinys, kameroje buvo tarakonų, kitų parazitų, unitazo nebuvo, tik tupima vieta, ventiliacija galima tik per langus, o jų iki galo negalima atidaryti. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, depresiją, pažeminimą.
3. Lietuvos valstybę atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime (b. 1. 33–40) prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI etapuotas 2016 m. liepos 22 d. ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėjui tekdavo nuo 4,4 kv. m iki 5,86 kv. m gyvenamojo ploto. Pažymėjo, jog Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus bei duris. Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerose buvo atliktas sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas, nustatyta, jog kamera Nr. 103 remontuojama. Pasivaikščiojimai vyksta teisės aktų nustatyta tvarka, kiemelių dydis reglamentuotas nėra. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji (nuteistieji). Dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus. Patalyne pareiškėjas buvo aprūpinamas nustatyta tvarka, pretenzijų nereiškė. Atsakovas teigė, jog niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus.
II.
5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 50–57).
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas periodiškai nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. Iš viso pareiškėjas kameroje Nr. 103 buvo kalinamas 15 dienų, pareiškėjui teko nuo 4,39 kv. m iki 5,86 kv. m kameros ploto. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 15 dienų, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas darė išvadą, kad Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
7. Teismas pažymėjo, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus, tad šioje byloje kameros plotas taip pat buvo vertintas tiek, kiek jame neužima sanitarinis mazgas. Įvertinęs kameroje esančių sanitarinių mazgų plotus bei kameroje esančių žmonių skaičių, teismas darė išvadą, jog kameroje Nr. 103 (kameros plotas 17,58 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 15,93 kv. m), esant joje 4 asmenims, kiekvienam jų teko po 3,98 kv. m kameros ploto, tad ir skaičiuojant kameros plotą be sanitarinio mazgo, pažeidimų nenustatyta.
8. Teismas iš pateiktos Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. birželio 1 d. pažymos Nr. 62/08-168 „San. mazgų zonų kamerose lentelė“, nustatė, jog kameroje Nr. 103 sanitarinių mazgų atitvaras mūrinis, jo aukštis 2 m 30 cm. Teismas iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. pažymos Nr. 61/04-1899 nustatė, kad nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų. Iš teismui pateiktos Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne Asmeninės sąskaitos Nr. 815 nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota patalynė, duomenų, jog jos kokybė pareiškėjo būtų netenkinusi, nebuvo. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimą dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo laikymo kamerose. 2016 m. rugpjūčio 23 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 19 d.), jog kamera Nr. 103 remontuojama. Patikrinimas atliktas pagal skundą, kuriame buvo nurodoma, jog kameroje Nr. 103 yra pelėsis. 2016 m. liepos 21 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami, pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami, išduodamas inventorius surašomas „Asmeninės sąskaitos kortelėje“, už gautą kokybišką inventorių pasirašoma. Jo būklė periodiškai tikrinama, netinkamas naudoti inventorius nurašomas. Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė. Nustatyta, jog pasivaikščiojimų trukmė nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorija, matė, jog pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pas gydytojus nesikreipė.
9. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, darė išvadą, ką buvo nurodęs pareiškėjas ir savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas plotas apgyvendinimo kamerose, tačiau tai buvo paneigta bylos medžiaga. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo trumpai, 15 dienų, iš šių dienų pažeidimai nėra nustatyti nė vieną dieną, pareiškėjui teko mažiausia 4,39 kv. m kameros ploto (3,98 kv. m kameros ploto, atmetus sanitarinio mazgo užimamą plotą). Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms bylos medžiaga paneigti nebuvo, kameroje Nr. 103 buvo atliekamas patikrinimas iš karto po pareiškėjo išvykimo iš šios kameros, tačiau skundas buvo tik dėl pelėsio buvimo, be to, teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje. Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisės aktų reikalavimais, ir tiek, kiek tai susiję su klozeto įrengimu (teisės aktai nenumato unitazo būtinumo), visgi teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pat, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, buvo vertinama kaip pagrįsta. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog higienos sąlygų pažeidimai kamerose yra nedetalizuoti, o tik išvardijami, taip pat pastebėjo, jog nors pareiškėjas nurodė, kad kameroje buvo šalta, jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tik šiltuoju metų laiku.
10. Teismas atsižvelgė į tai, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015) įsigaliojimo, ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos šių taisyklių nuostatos ir tie HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas, įvertinęs tai, jog dėl pastato statuso kaip saugomos nekilnojamos kultūros vertybės Šiaulių TI kapitalinis remontas ar rekonstrukcija yra negalimi, tad langų didinimas yra negalimas, nenustatė teisės aktų pažeidimų, susijusių su nepakankamu natūraliu apšvietimu. Teismas pažymėjo, jog šis trūkumas yra kompensuojamas tinkamu dirbtiniu apšvietimu. Taip pat nenustatyta pažeidimų, susijusių su mechaninės ventiliacijos įrengimu.
11. Teismas, vertindamas pasivaikščiojimui išvedamų asmenų kiekį, pažeidimų nenustatė, visi asmenys, esantys vienoje kameroje, išvedami vienu metu, pasivaikščiojimo kiemelių dydžio teisės aktai nereglamentuoja. Vertindamas išduodamą minkštą inventorių, teismas atkreipė dėmesį, jog inventorius išduodamas pasirašytinai, tad pareiškėjas turėjo galimybę neimti nekokybiško minkšto inventoriaus, bet ja nepasinaudojo. Teismas pažymėjo, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė, duomenų, jog ji netinkamai būtų vykdžiusi savo veiką, nebuvo pateikta.
12. Vertindamas pareiškėjo nurodymus, jog jis dėl sveikatos būklės negalėjo tinkamai naudotis tupima tualeto vieta, ar turėjo papildomai mankštintis, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas savo aptariamu laikotarpiu buvimo Šiaulių TI metu pas gydytojus nesikreipė. Pažymėta, jog kojos trauma, stiprus raiščių patempimas, pareiškėjui nustatytas 2016 m. birželio 5 d., daugiau kaip pusantro mėnesio iki jam patenkant į Šiaulių TI, nugaros skausmai nustatyti 2009 ir 2014 metais, duomenų, jog jie buvo nustatyti ir vėliau, nebuvo.
13. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bausmės humanizmo principą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 6 punktą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, buvo galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
14. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik 12 mėnesių nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Pažymėta, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba beveik 12 mėnesių, teismui leido daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime. Spręsdamas dėl pareiškėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose ar higienos normų neatitinkančiose kamerose) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, net atmetus sanitarinio mazgo plotą, padaryti pažeidimai dėl higienos sąlygų kamerose nežymūs, skundų iš pareiškėjo dėl netinkamų sąlygų nebuvo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, jog laikotarpis, kurio metu galimai buvo pažeidžiamos jo teisės dėl higienos sąlygų kamerose, buvo trumpas, ne daugiau kaip 15 dienų, ir neapibrėžtas, nes pareiškėjas visiškai nedetalizuoja konkrečių higienos sąlygų pažeidimo, apsiriboja tik jų išvardijimu, dalis jo argumentų yra paneigta bylos medžiaga, atkreipiant dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus.
III.
15. Pareiškėjas A. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 61–62), prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tenkinti pareiškėjo skundą, priteisiant 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
16. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu laisvo kameros ploto apskaičiavimu. Pareiškėjo teigimu, turi būti išskaičiuojamas ne tik sanitarinio mazgo, bet ir baldų užimamas plotas. Be to, pareiškėjas teigia, kad kamera Nr. 103 buvo remontuojama jau po pareiškėjo išvykimo, o prieš remontą kameroje buvo 4 dviejų aukštų lovos, stalas ir 4 asmenims teko apie 6 kv. m laisvo ploto.
17. Pareiškėjo teigimu, tai, kad sanitariniame mazge nėra unitazo, oro šalinimo sistemos, neužtikrinama galimybė naudotis tualetu atskiroje patalpoje, nėra tinkamas higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimų laikymasis.
18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 69–71) prašo apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.
20. Atsakovas teigia, jog Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, jokių aplinkybių, kad kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė jo sveikatai, nenustatyta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pareiškėjui A. S., padarytos dėl netinkamų laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų.
22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nebuvo paneigti pareiškėjo teiginiai dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms, o sanitarinis mazgas buvo įrengtas taip, kad nebuvo užtikrinamas asmens, besinaudojančio tualetu, privatumas ir iš tualeto sklido blogas kvapas, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu laisvo gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimu bei teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimas Šiaulių TI neatitinka higienos normų reikalavimų ir prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Visų pirma pažymėtina, jog nors pareiškėjas savo skunde buvo nurodęs laikotarpį nuo 2016 m. birželio mėnesio, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį tik dėl laikotarpio nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Taigi ginčui aktualus 14 dienų laikotarpis.
26. Kiek tai susiję su pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusio gyvenamojo ploto atitikimu teisės aktų reikalavimams, teisėjų kolegija pabrėžia, jog, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju taikytinas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas, kuriame įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
27. Akcentuotina, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą, iš jo eliminuoti baldais užstatytą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Kita vertus, ši aplinkybė savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros baldų ir įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Taigi baldų užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.
28. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, be kita ko, atskaitė ir sanitarinio mazgo užimamą plotą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta jo teisė į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą: visas 14 dienų, kai pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI, vienam asmeniui kameroje teko 4,39–5,86 kv. m ploto, t. y. viršijo nustatytą minimalią normą. Be to, net ir atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko mažiausiai 3,98 kv. m, taigi minimali ploto norma bet kokiu atveju nebuvo pažeista.
29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pripažino pažeidimus dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo bei sanitarinio mazgo oro šalinimo sistemos nebuvimo (iš tualeto sklido blogas kvapas), todėl pakartotinai vertinti šias aplinkybes nėra pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja aplinkybę, jog sanitariniame mazge nėra unitazo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teisės aktai nenumato unitazo būtinumo, tačiau pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tai, kad pareiškėjo laikymo metu Šiaulių TI galiojusi Higienos norma HN 134:2015 nenumatė sanitarinio mazgo įrengimui keliamų reikalavimų, neatleidžia Šiaulių TI nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas bei orumas Konvencijos 3 straipsnio atžvilgiu (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-646-756/2018). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-646-756/2018). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl unitazo Šiaulių TI kameroje neįrengimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju sanitarinis mazgas nėra tinkamas ir šiuo aspektu.
30. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo visų pirma pažymėtina, jog žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
31. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
32. Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).
33. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
34. Teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).
35. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Šiuo atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas 14 dienų. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas turėjo naudotis netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu (neįrengtas unitazas, neužtikrintas privatumas, sklinda blogas kvapas). Be to, kamera, kurioje šiuo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko ir higienos normų reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytus pažeidimus, daro išvadą, kad pareiškėjas buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis ir Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis sąlygomis.
36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (14 dienų buvo laikomas kameroje, kurioje netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis juo, kamera neatitiko ir kitų higienos normų reikalavimų), sprendžia, kad asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 180 Eur. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.
37. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. pareiškėjui atsakovo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisia 180 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius