Nr. DOK-26

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19257-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 3 d. paduotu atsakovės viešosios įstaigos ,,Musica Mundi“ (buvęs pavadinimas – viešoji įstaiga ,,Komiko teatras“) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų VšĮ „Laisvės TV“ ir A. B. T. ieškinį atsakovams A. O., VšĮ ,,Komiko teatrui“, VšĮ „Nataiva“, UAB „Goruva“ ir UAB „Init“ dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją, šių duomenų paneigimo ir panaikinimo bei žalos atlyginimo priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, priteisė: ieškovui A. B. T. solidariai iš atsakovų A. O., UAB „Init“ ir VšĮ „Komiko teatras“ 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovui A. B. T. solidariai iš atsakovų A. O. ir VšĮ „Komiko teatras“ 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovui A. B. T. solidariai iš atsakovų A. O. ir VšĮ „Nataiva“ 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovui A. B. T. solidariai iš atsakovų A. O. ir UAB „Goruva“ 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovui A. B. T. iš atsakovo A. O. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovei VšĮ „Laisvės TV“ solidariai iš atsakovų A. O., UAB „Init“ ir VšĮ „Komiko teatras“ 19 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovei VšĮ „Laisvės TV“ solidariai iš atsakovų A. O. ir VšĮ „Komiko teatras“ 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovei VšĮ  „Laisvės TV“ solidariai iš atsakovų A. O. ir VšĮ „Nataiva“ 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas; ieškovei VšĮ „Laisvės TV“ solidariai iš atsakovų A. O. ir UAB „Goruva“ 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 24 d. nutartimi taip pat įpareigojo atsakovus A. O., VšĮ „Nataiva“ ir UAB „Goruva“ pašalinti youtube.com platformoje viešai patalpintus įrašus, komentarus ir įpareigojo atsakovus paskelbti nustatyto turinio paneigimus.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo:

1.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovų A. B. T. ir VšĮ „Laisvės TV“ reikalavimas paneigti ginčo informaciją, panaikinti ir šioje dalyje palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą;

2.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuriomis VšĮ „Musica Mundi“ (buvęs pavadinimas – VšĮ „Komiko teatras“) yra taikoma atsakomybė ir nustatomi įpareigojimai paneigti bei pašalinti informaciją, panaikinti, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų reikalavimai VšĮ „Musica Mundi“ (buvęs pavadinimas – VšĮ „Komiko teatras“) atžvilgiu yra atmesti;

3.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje dalis, kuriomis ieškovams A. B. T. ir VšĮ „Laisvės TV“ iš VšĮ „Musica Mundi“ (buvęs pavadinimas – VšĮ „Komiko teatras“) buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti, ir šioje dalyje grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui;

4.       Priteisti VšĮ „Musica Mundi“ (buvęs pavadinimas – VšĮ „Komiko teatras“) lygiomis dalimis iš atsakovų A. B. T. ir VšĮ „Laisvės TV“ kasacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai sutapatino dviejų savarankiškų teisinio vertinimo etapų – neturtinės žalos padarymo fakto ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas, spręsdamas dėl ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo paskelbtos žinios neabejotinai daliai visuomenės sukėlė įtarimą ir nepasitikėjimą ieškovų vykdoma visuomenine veikla, tačiau tokios teismo vertintos aplinkybės neatskleidžia konkrečių, individualių ieškovų patirtų neturtinės žalos padarinių. Be to, nagrinėjamoje byloje pritaikyta „1000 Eur už teiginį“ taisyklė nekyla nei iš CK 6.250 straipsnio 1 dalies, nei iš kasacinio teismo praktikos. Šis neturtinės žalos dydžio nustatymo modelis buvo pasiūlytas pačių ieškovų patikslintame ieškinyje kaip ieškovų pasirinktas neturtinės žalos reikalavimo pagrindimo būdas.

2.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos dėl dalykinės reputacijos pažeidimo atlyginimo juridiniam asmeniui yra nevienoda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024 pripažino, kad apie ieškovę juridinį asmenį viešąją įstaigą „Anglų kalbos studija“ buvo viešai paskleista tikrovės neatitinkanti ir ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija apie tai, kad ieškovės organizuojamose vaikų stovyklose vaikai yra tvirkinami. Šioje byloje kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo ieškovei juridiniam asmeniui priteistą neturtinės žalos atlyginimą, išaiškindamas, kad juridinis asmuo turi įrodyti realiai patirtą žalą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Tuo tarpu nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025 analogiškomis nagrinėjamai bylai aplinkybėmis ieškovei juridiniam asmeniui už kiekvieną dalykinę reputaciją pažeidžiantį teiginį priteisė po 333 Eur (iš viso – 1000 Eur), nors ieškovė neįrodinėjo realiai patirtos žalos dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Esant tokiai nevienodai praktikai, susidaro teisinio neapibrėžtumo situacija, nes šios kategorijos bylose neaišku, ar ieškovas privalo įrodyti realų reputacijos sumenkimą, ar pakanka prielaidų, numanomo/tikėtino poveikio.

3.       Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis dalyje dėl reikalavimo paneigti paskleistus duomenis yra be motyvų (CPK 270 straipsnio 5 dalies, 291 straipsnio 1 dalies 6 punktų pažeidimai), o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo nurodytoje dalyje pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodytą sprendimo dalį pakeitė ir patenkino ieškovų reikalavimą viešai paneigti paskleistą informaciją. Šią dalį apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad prašomo paskelbti paneigimo turinys gerai moralei neprieštarauja. Jokių kitų motyvų, argumentų ir išaiškinimų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas nusprendė keisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nepateikė, taip pat nepaaiškino, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paneigimo formuluotės nėra suderinamos su CK 2.24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu geros moralės principu.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva pakoregavęs ieškovų patikslintu ieškiniu suformuluotą reikalavimą paneigti paskleistą informaciją (iš jo pašalinęs dalį dėl viešo atsiprašymo) grubiai pažeidė proceso teisės normas – CPK 5 straipsnio 1 dalį bei 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ir dispozityvumo principą.

5.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo būdų, kadangi nei CK 2.24 straipsnis, nei kasacinio teismo praktika nenumato „pripažinimo“ kaip savarankiško ar papildomo asmens teisių gynimo būdo.

6.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas – Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 straipsnio 79 punktą, apibrėžiantį viešosios informacijos skleidėją, o šis pažeidimas lėmė nutarties neteisėtumą dalyje dėl kasatorės pripažinimo viešosios informacijos skleidėja. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad A. O. kvietė paremti kanalo komandą ir kuriamas laidas, finansinę paramą pervedant į VšĮ „Komiko teatras“ sąskaitą, leidžia daryti išvadą, kad būtent VšĮ „Komiko teatras“ priklauso „YouTube“ kanalas „Artūras Orlauskas LT“. Vien faktas, kad juridinio asmens banko sąskaita naudojama paramai rinkti, nesudaro pagrindo spręsti apie šio juridinio asmens nuosavybės teises į informacijos sklaidos kanalą, jo valdymą ar redakcinę kontrolę. Toks priežastinis ryšys teismo išvadose nebuvo tirtas ir įrodytas, taip pat, apeliacinės instancijos teismas šios išvados nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Viešosios informacijos skleidėju gali būti laikomas tik tas asmuo, kuris realiai prisideda prie informacijos sklaidos, t. y. priima sprendimus dėl turinio, jį organizuoja, publikuoja, valdo ar kitaip kontroliuoja, ir dėl to atsako už paskleistos informacijos teisėtumą. Tuo tarpu banko sąskaitos suteikimas ar jos naudojimas finansiniams srautams neturi nei faktinės, nei teisinės įtakos pačiam informacijos paskleidimo veiksmui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Argumentams dėl nevienodos teismų praktikos pirmiau nurodytais klausimais pagrįsti cituojamos kasacinio teismo nutartys dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl dalykinės juridinio asmens reputacijos pažeidimo, bet teisiniais argumentais nepagrindžiamas teismų praktikos šiuo klausimu nevienodumas, nors tokiam argumentui pagrįsti turėtų būti nurodoma nutarčių analizė, kad skunde įvardytų bylų, kuriose kasacinis teismas pasisakė dėl tam tikrų teisės normų aiškinimo ir taikymo, faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios, tačiau dėl jų kasacinis teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus. Dėl to spręstina, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog yra ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas kasacijos pagrindas (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. O. (a. k. duomenys neskelbtini) už VšĮ ,,Musica Mundi“ paduotą kasacinį skundą sumokėtą 1218 (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniolika) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 2 d. AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialo mokėjimo nurodymu, mokėjimo užduoties kodas: ZP05675.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė