Civilinė byla Nr. 2S-1894-232/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18388-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija: 106.3; 122.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. A. ir kitų (viso 83 fiziniai asmenys) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties, kuria ieškovų ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiajam,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė.
I. V. A. ir kiti 84 fiziniai asmenys (pagal sutikslintą reikalavimą 83 fiziniai asmenys) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ dėl papildomo atlyginimo už 2013 metinius darbo rezultatus išmokėjimo ir delspinigių už pavėluotą papildomo atlyginimo už 2013 metinius darbo rezultatus priteisimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-04 nutartimi konstatavo teismui paduoto ieškinio trūkumus, nustatė terminą jiems pašalinti. Ieškovai, be kita ko, buvo įpareigoti sutikslinti reikalavimo dalyką, nurodant konkrečiai ir aiškiai, kuriam iš ieškovų ir kokia suma priskirtina prašomam priteisti papildomam atlyginimui, o kokia vienkartinei vieno vidutinio mėnesio atlyginimo priemokai; paskaičiuoti ir nurodyti prašomų priteisti delspinigių sumą, susidariusią iki ieškinio pateikimo, pateikti delspinigių skaičiuotę, pagrindžiančią prašomų priteisti delspinigių iki ieškinio pateikimo susidarymo mechanizmą, o taip pat nurodyti delspinigių procentinę išraišką (ir teisinį to pagrindimą), kuria remiantis jie būtų skaičiuojami toliau esant pagrindui tenkinti ieškovų reikalavimą; nurodyti faktinį ieškinio pagrindą. Ieškovai 2015-06-16 pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir jį kartu su priedais grąžino padavusiajam. Teismas sprendė, jog ieškovai ieškinio trūkumų, nustatytų 2015-06-04 nutartimi, nepašalino. Nurodė, kad reikalavimo dalykas nėra konkretus ir aiškus: teismui negalima reikšti alternatyvaus pobūdžio reikalavimo, negalima formuluoti nukreipiančiojo turinio reikalavimų į DGK teiktus prašymus ar jų priedus. Nurodė, jog prašomos priteisti sumos turi būti nurodomos aiškiai pačiame ieškinio reikalavime atitinkamai pagrindžiant patį reikalavimą faktinėmis aplinkybėmis. Prašoma priteisti delspinigių suma taip pat turi būti aiškiai nurodyta pačiame ieškinio pareiškime, jos rezoliucinėje dalyje, o ne įvardijama nukreipiamąja forma į atskirai teikiamą delspinigių skaičiuotės priedą. Taip pat ieškinio rezoliucinėje dalyje, kurioje ir formuluojamas pats reikalavimo dalykas, turi būti aiškiai įvardyta kokiam ieškovui, kiek ir ko prašoma priteisti, nurodant konkrečias sumas. Ieškovai šio nenurodo, jokių sumų nekonkretizuoja. Patikslinto ieškinio rezoliucinės dalies 3 p. kelia faktiškai naują reikalavimą dėl dviems darbuotojams V. B. ir A. Ž. skaičiuojamo VDU už uždelstą atsiskaityti laiką, tačiau šio reikalavimo pagrindimui nepateikė jokių faktinių aplinkybių. Nurodė, jog procesinis įstatymas nenumato galimybės du ir daugiau kartų šalinti to paties procesinio dokumento trūkumus, todėl teismas ieškovų ieškinį laikė nepaduotu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
I. V. A. ir kiti (viso 83 fiziniai asmenys) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nutartį civilinėje byloje ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslintą ieškinį priimti. Nurodė, kad teismo 2015-06-04 nutartyje nustatytus trūkumus ieškovai įvykdė pateikdami 2015-06-16 patikslintą ieškinį. Ieškovo atstovas prie patikslinto ieškinio pateikė priedą Nr.10, kuriame aiškiai nurodyta, kuriam iš ieškovų priklauso papildomas atlyginimas už 2013 m. metinius darbo rezultatus, o kuriam iš ieškovų priklauso vienkartinė vieno vidutinio mėnesio atlyginimo priemoka už 2013 m. bei aiškiai nurodė kokia suma, kuri išreikšta tiek eurais, tiek litais. Analogiškai ir su delspinigiais. Patikslinto ieškinio priede Nr.11 aiškiai yra įvardinta, kuriam iš ieškovų, koks delspinigių dydis priklauso, pateiktas apskaičiavimo mechanizmas, o pačiame patikslintame ieškinyje nurodytas ir teisinis pagrindas. Pirmajame reikalavime nurodytos nuorodos pateiktos tik kaip pagalba teismui, nurodant atitinkamus Kolektyvinių sutarčių punktus, kad teismui būtų lengviau orientuotis bylos medžiagoje. Darbo ginčų komisijos medžiaga yra sudedamoji civilinės bylos medžiagos dalis, todėl ieškovai neteikė minimo priedo prie ieškinio, o suformavo prašymą teismui išreikalauti iš LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbų ginčų komisijos darbo bylos Nr.APS-2502 medžiagą. Pažymėjo, jog ieškinio reikalavimai yra aiškūs, teismas nustatė formalius trūkumus. Teismui kilus neaiškumų, jis turėjo pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo posėdžio metu, išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Nurodė, jog ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus. Reikalavimas priteisti V. B. ir A. Ž. vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką pareikštas, nutraukus darbo santykius, jau po LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus ginčo komisijos 2015-04-23 sprendimo. Pažymėjo, jog išimtinais atvejais pakartotinis trūkumų šalinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumas pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovų ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sutinka su apeliantais dėl nepagrįstos minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties.
LR CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 str. ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Pagal bylos medžiagą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-04 nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovai vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-04 nutartį 2015-06-16 teismui pateikė patikslintą ieškinį. Teismas sprendė, jog teismui pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovai 2015-06-04 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino: reikalavimo dalykas nėra konkretus ir aiškus t.y. teismui negalima reikšti alternatyvaus pobūdžio reikalavimo, negalima formuluoti nukreipiančiojo turinio reikalavimų į DGK teiktus prašymus ar jų priedus; prašomos priteisti sumos nėra aiškiai nurodytos pačiame ieškinio reikalavime, atitinkamai ir prašoma priteisti delspinigių suma; ieškovai jokių sumų nekonkretizuoja; patikslinto ieškinio rezoliucinės dalies 3 p. kelia naują reikalavimą, nepateikia šio reikalavimo pagrindimui jokių faktinių aplinkybių; procesinis įstatymas nenumato galimybės du ir daugiau kartų šalinti to paties procesinio dokumento trūkumus.
Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Teismas pažymi, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Nurodytų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.
Nagrinėjamu atveju ieškovai pateiktu patikslintu ieškiniu prašo panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-04-23 sprendimą Nr.DGKS-1792 dėl darbo bylos dalyje dėl papildomo atlyginimo už 2013 m. metinius darbo rezultatus ir vienkartinio vidutinio mėnesio atlyginimo bei delspinigių priteisimo; priteisti ieškovams priklausantį atlyginimą už 2013 m. metinius darbo rezultatus arba vienkartinį vidutinį mėnesio atlyginimą bei delspinigius; priteisti V. B. ir A. Ž. vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką: V. B. nuo 2015-05-25, A. Ž. nuo 2015-05-29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų reiškiami reikalavimai yra pakankamai aiškūs, nekeliantys abejonių dėl šalių valios, ieškovai nurodė jų nuomone, reikalavimo pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, pridėjo prie patikslinto ieškinio priedus, kuriuose apskaičiuota ir nurodyta, kuriam iš ieškovų priklauso papildomas atlyginimas už 2013 m. metinius darbo rezultatus, o kuriam vienkartinė vieno mėnesio vidutinio mėnesio atlyginimo priemoka už 2013 m., aiškiai nurodyta konkreti kiekvienam iš ieškovų priteistina suma. Atitinkamai pateikti paskaičiavimai ir dėl delspinigių. Priede nurodyta, kuriam iš ieškovų, koks konkretus delspinigių dydis priklauso. Taigi ieškovai 2015-06-04 nutartyje nurodytus trūkumus iš esmės pašalino. 2015-06-29 nutartyje teismas nurodė, jog prašomos priteisti sumos turi būti nurodomos pačiame ieškinyje, tačiau nepaisant to, kad ieškovai paskaičiavimus pateikė kaip ieškinio priedus, tai nėra laikytinas trūkumu dėl kurio teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašydami priteisti V. B. ir A. Ž. vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką, nurodė šio reikalavimo pagrindą sudarančias faktines aplinkybes ir nors šis reikalavimas nebuvo keliamas teikiant pradinį ieškinį, tai negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Ieškovai tinkamai įgyvendino CPK 135 str. 2 d. nustatytą pareigą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai iš esmės ieškinio trūkumus, nustatytus 2015-06-04 nutartimi, pašalino, o aplinkybės, nurodytos pirmosios instancijos teismo iš esmės kaip nauji ieškinio trūkumai, nėra tokio masto, jog leistų teigti, kad ieškovų reikalavimai, jų pagrindas ar ribos yra tiek neaiškūs, kad teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas ar neleistų nagrinėti jau pradėtos bylos.
Taip pat būtina turėti omenyje jog šiuo atveju reiškiamas darbuotojų ieškinys darbdaviui, todėl priimant ieškinį bei nagrinėjant bylą teismas privalo vadovautis CPK IV dalies, XX skyriaus nuostatomis nustatančiomis darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal šio skyriaus 410 straipsnio 1 dalį darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio CPK taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. Šios procesinės išimtys yra nustatytos atsižvelgiant į darbo santykių pobūdį darbuotojų, kaip silpnesniosios šalies, naudai. Tokiomis darbuotojo naudai nustatytomis procesinėmis nuostatomis laikytini CPK 413 straipsnis, kuriame nustatyti sutrumpinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme ir išnagrinėjimo terminai (CPK 413 straipsnio 1 ir 3 dalys), taip pat nuostata ribojanti teismo teisę taikyti trūkumų šalinimo institutą minėto straipsnio 3 dalyje numatant, kad priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu. Ryšium su tuo CPK 414 straipsnyje įtvirtintas ir kitoks nei bendrosiose CPK normose teismo vaidmuo darbo bylose numatant, kad: darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą CPK 414 straipsnio 1 dalis); numatant teismui teisę bylos eigoje nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą (CPK 414 straipsnio 2dalis); įspėjus šalis iš anksto viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą CPK 414straipsnio 3 dalis. CPK 415 straipsnio 1 dalis numato jog teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas. CPK 417 straipsnyje numatyta teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą, patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Be to, teismas nagrinėdamas darbo bylas turi teisę taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Taigi, skirtingai nei kitose bylose, nagrinėjamose pagal bendraisiais procesines CPK normas, teismas nagrinėdamas darbo bylas yra aktyvus, turi teisę rinkti įrodymus viršyti ieškinio reikalavimus taikyti alternatyvius darbuotojų teisių gynimo būdus, veikti operatyviai, todėl darbo bylose trūkumų šalinimo institutas ir jo pasėkoje, ieškinio gražinimas nepašalinus trūkumų taikytini itin retai ir išimtiniais atvejais, kai teismas, pasinaudojęs visomis CPK IV dalies XX skyriaus nuostatose numatytomis teisėmis, pats ieškinio trūkumų pašalinti negali.
Atsižvelgiant į nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis yra naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimo nesprendžia.
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Teisėja Liuda Uckienė