Civilinė byla Nr. e2-5280-496/2020

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00101-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10;

 (S)

2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3.; 3.2.6.5

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 15 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,

sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,

dalyvaujant atsakovo E. G. atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo E. G. 4272,64 Eur negrąžinto kredito, 384,54 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradinė kreditorė „Mokilizingas“ ir atsakovas 2018 m. balandžio 21 d. sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią UAB „Mokilizingas“ įsipareigojo suteikti paskolą (vartojimo kreditą), o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 3200 Eur paskolos sumą, 1571,80 Eur palūkanų bei 127,64 Eur dydžio sutarties mokestį, ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų 2018 m. spalio 22 d. atsakovui buvo siųsta pretenzija, kuria ragino susimokėti skolą, o 2018 m. lapkričio 21 d. pradinė kreditorė nutraukė sutartį. 2017 m. kovo 6 d. pradinis kreditorius su ieškove UAB „Julianus Inkaso“ sudarė Reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas buvo informuotas apie įvykusį reikalavimo perleidimą, tačiau skolos ieškovei negrąžino.

Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d., priimtas preliminarus sprendimas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo E. G. 4272,64 Eur negrąžinto kredito, 384,54 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. sausio 27 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 127,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas E. G. 2020 m. kovo 23 d., pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis turi didelių problemų dėl psichikos sutrikimų, yra dispanserizuotas (duomenys neskelbtini) rajono psichikos centre. Kas 3-6 mėnesius vyksta į Psichikos sveikatos centrą gydytis paūmėjusią ligą, dėl kurios jam būna sunku susigaudyti savo veiksmuose bei juos suprasti. 2018 m. balandžio 21 d. sutartį dėl tikslinės paskolos Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė kitomis sąlygomis nei rašoma ieškinyje. Traktoriaus pardavėjas jam sakė, kad už traktorių reikės sumokėti 2500 Eur, o dabar ieškinyje nurodo, kad turėjo mokėti 4899,44 Eur. Apie jokias palūkanas jam nebuvo aiškinta. Jam sakė, kad traktorius yra tvarkingas ir galės su juo važiuoti, tačiau parsivaręs pamatė, kad reikia jį tvarkyti. Jis gyvena tik iš gaunamos neįgalumo pašalpos, todėl įmokas traktoriaus pardavėjui UAB „Mokilizingas“ mokėjo priklausomai nuo sveikatos būsenos. Kai pirko traktorių sakė, kad neturi galimybių mokėti kas mėnesį daugiau kaip 60 Eur ir paprašė galutinę sumą išdėstyti tokiam laikotarpiui, kad įmokos nebūtų didesnės nei 60 Eur. Jam pažadėjo taip padaryti, bet pasirodo, kad jį apgavo dėl jo patiklumo. Jis nori traktorių grąžinti pardavėjui, nes neturi iš ko mokėti tokios didelės sumos apie kurią traktoriaus pardavimo momentu jam niekas nesakė. Gydytojai jam sako, kad yra darbingas 35 procentų. Mano, kad teismas turėtų įsitikinti jo teisnumu, t. y. gebėjimu savarankiškai ginti savo interesus teisme.

Ieškovė 2020 m. balandžio 20 d., pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir nurodė, kad ieškinio reikalavimo nekeičia, nori žinoti apie atsakovo sveikatos būklę. Esant galimybei sutinka su taikos sutarties sudarymu.

2020 m. gegužės 13 d., teisme gautas ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ prašymas, kuriame nurodo, kad savo poziciją ir visus įrodymus susijusius su civiline byla ieškovė pateikė. Esant atsakovo sutikimui skolos išdėstymui dalimis, prašo išdalinti skolos mokėjimą dalimis protingam laikotarpiui, atsižvelgiant į skolininko turtinę padėtį bei kreditorės interesus. Taip pat prašo civilę bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir vietą atsakovui pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad su E. G. yra parašę motyvuotus prieštaravimus ir iš dalies su tuo sutinka. E. G. pozicija dėl ieškinio yra tokia, kad jis sutiktų sumokėti skolą išdėstant skolos mokėjimą dalimis ne daugiau, kaip po 60 Eur kas mėnesį, tačiau tokiu atveju skolos mokėjimas užsitęstų maždaug apie šešerius metus. Kitas variantas yra toks, kad jis sutiktų grąžinti traktorių. Jos, kaip atstovės nuomone, taikos sutarties sudaryti negalėjo, nes E. G. nesirašys jokio dokumento. Prašo atsižvelgti į jo turtinę padėtį priteisiant ieškovei bylinėjimosi išlaidas, kadangi jis turi valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 50 procentų, be to turi prisiėmęs kitų lizingo sutarčių, gyvena faktiškai iš pusės invalidumo pašalpos - 60 Eur. Prašo, kad preliminarus sprendimas būtų iš dalies galiojantis.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Mokilizingas“ ir atsakovas 2018 m. balandžio 21 d. sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Mokilizingas“ įsipareigojo suteikti paskolą (vartojimo kreditą), o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike iki 2023 m. balandžio 21 d. (per 60 mėnesių) išdėstytą 3200 Eur paskolos sumą, 1571,80 Eur palūkanų bei 127,64 Eur dydžio sutarties mokestį, ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovas susitarė, kad atsakovui praleidus prievolę mokėti, bus skaičiuojami delspinigiai nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, bet ne ilgiau kaip už 180 dienų (Sutarties 4.8 punktas). 2018 m. spalio 22 d. atsakovui buvo siųsta pretenzija, kuria ragino susimokėti skolą, o 2018 m. lapkričio 21 d. pradinė kreditorė nutraukė sutartį ir pranešimu apie tai informavo atsakovą. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Mokilizingas“ ir UAB „Julianus Inkaso“ 2017 m. kovo 6 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (2018 m. kovo 1 d. Reikalavimų perleidimo sutarties pakeitimas Nr. 1 dėl 2017 m. kovo 6 d. sudarytos tarp UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „Mokilizingas“, 2019 m. kovo 1 d. Reikalavimų perleidimo sutarties pakeitimas Nr. 2 ), pagal kurią UAB „Mokilizingas“ perleido UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo teisę į praleistą atsakovo įsiskolinimą pagal vartojimo kredito sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. gruodžio 24 d., elektroniniu paštu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad jis turi didelių problemų dėl psichikos sutrikimų, yra dispanserizuotas (duomenys neskelbtini) rajono psichikos centre. Kas 3-6 mėnesius vyksta į Psichikos sveikatos centrą gydytis paūmėjusią ligą, dėl kurios jam būna sunku susigaudyti savo veiksmuose bei juos suprasti. Jam gyventi padeda (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnija. Jam buvo siūloma socialinė darbuotoja, tačiau jis jos atsisakė. Nurodė, kad pardavėjas jam sakė, kad už traktorių reikės susimokėti 2500 Eur, o dabar ieškinyje nurodo, kad turėjo mokėti 4899,44 Eur., ir apie palūkanas jam nebuvo aiškinta. Kai pirko traktorių sakė, kad neturi galimybių mokėti kas mėnesį daugiau kaip 60 Eur ir paprašė galutinę sumą išdėstyti tokiam laikotarpiui, kad įmokos nebūtų didesnės nei 60 Eur. Jam pažadėjo taip padaryti, bet jį apgavo dėl jo patiklumo. Nurodo, kad teismas turėtų įsitikinti jo teisnumu, t. y., gebėjimu savarankiškai ginti savo interesus teisme.

Teismo aktyvumas siekiant pašalinti abejones dėl galimo civilinėje byloje dalyvaujančio asmens negalėjimo arba dalinio negalėjimo suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti yra būtinas tik išimtiniais atvejais ir yra pagrįstas tiek, kiek jis yra paremtas pakankamais ir objektyviais duomenimis pagrįstomis teismo abejonėmis dėl galimo asmens negalėjimo arba dalinio negalėjimo suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti. Todėl tik pakankamais ir objektyviais duomenimis pagrįsta teismo abejonė gali būti laikoma pagrindu teismui sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti procedūrą dėl byloje dalyvaujančio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje. Tokiais duomenimis laikytini, pvz., byloje esantys medicininiai duomenys apie asmens psichinę sveikatą, akivaizdžiai neadekvatus asmens elgesys teismo posėdžio metu, ir kt., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016, 25 punktas).

Iš Valstybės įmonės Registrų centro neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo matyti, kad nėra duomenų apie E. G. būklę. Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centras nurodė, kad E. G. (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre gydosi nuo (duomenys neskelbtini), ir gydymas yra tęsiamas, tačiau centras ekspertizių neatlieka, dėl asmenų veiksnumo nesprendžia ir duomenų apie tai nekaupia.

E. G. prieštaravimus grindžia savo sveikatos problemomis, tačiau pakankamų ir pagrindžiančių objektyvių duomenų į bylą nepateikė. Prie bylos nepridėti jokie medicininiai duomenys apie E. G. sveikatos būklę, jis į teismo posėdį neatvyko. Tai, kad E. G. neatsiliepia į mobilaus telefono skambučius, nesudaro pagrindo laikyti jo elgesio akivaizdžiai neadekvataus ar sukeliančio abejonių dėl jo negalėjimo arba dalinio negalėjimo suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti. Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovas nenurodė jokių svarių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, teismui leidžiančių konstatuoti, jog preliminariu sprendimu priteisti reikalavimai galėtų būti laikytini nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nepagrindė savo prieštaravimų, teismas atsakovo prieštaravimus laiko nepagrįstais, o iš duomenų, surinktų bylos nagrinėjimo eigoje, daro išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti priešingai nei buvo preliminariame sprendime.

Pagal vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir pradinei kreditorei laiku suteikto vartojimo kredito ir kitų mokėtinų sumų negrąžino.

Taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad E. G. sutiktų sumokėti skolą, išdėstant skolos mokėjimą dalimis ne daugiau, kaip 60 Eur kas mėnesį arba grąžinti traktorių. Ieškovė 2020 m. gegužės 13 d., prašymu nurodė, kad esant atsakovo sutikimui skolos išdėstymui dalimis, prašo teismo išdalinti skolos mokėjimą protingam laikotarpiui atsižvelgiant į skolininko turto turtinę padėtį bei kreditoriaus interesus.

Teismas 2020 m. balandžio 9 d., nutartimi atsisakė priimti priešieškinį, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2018 m. balandžio 21 d., E. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Verslo rezervai“, atstovaujamos E. G., pasirašytą sutartį ir taikyti vienašalę restituciją, todėl traktoriaus grąžinimo klausimas nespręstinas.

Taip pat atsakovas prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis ne daugiau, kaip 60 Eur kas mėnesį. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Atsakovas pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad gyvena tik iš gaunamos neįgalumo pašalpos ir neturi galimybių mokėti kas mėnesį daugiau kaip 60 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė aplinkybių, dėl kurių būtų galimas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas. Byloje nėra duomenų pagrindžiančių atsakovo sunkią materialinę padėtį bei sudarančių pagrindą ilgesniam laikui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Be to, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės. Pažymėtina, kad susidariusi situacija yra paties atsakovo neįvykdytų pareigų (iki šiol negrąžintos paskolos) rezultatas, tačiau savo veiksmų neigiamas pasekmes jis nepagrįstai siekia perkelti ieškovei, prašydamas teismo sprendimo vykdymą išdėstyti mokant ne daugiau kaip 60 Eur į mėnesį, net 6 metams ir 6 mėnesiams, todėl tokio prašymo tenkinimas neabejotinai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir ieškovo teisėtų lūkesčių pažeidimą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl ieškovei UAB „Julianus Inkaso“ iš atsakovo preliminariu sprendimu pagrįstai priteista 4272,64 Eur skola, 384,54 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. sausio 27 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 127,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (CK 6.38 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis), naikinti 2020 m. vasario 11 d., preliminarų sprendimą nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės, nei minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 260, 265, 268 - 270, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7, 8 dalimis, teismas

n u s p r e n d ž i a :

            Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 11 d. preliminarų sprendimą.

            Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Daiva Valčiukienė