Civilinė byla Nr.e2-226-547/2026

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00140-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.8.1; 2.6.8.11.1; 2.6.10.1; 2.6.18.1;

3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

        (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 18 d.

Varėna

Alytaus

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant atsakovės mažosios bendrijos ,,Glulam“ atstovams V. A., advokato padėjėjui Taurui Prapuoleniui,

trečiajam asmeniui T. Ž.,

nedalyvaujant ieškovo atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo Mokėjimų prevencijos tarnybos, UAB ieškinį atsakovei mažajam bendrijai ,,Glulam“, trečiasis asmuo  T. Ž..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo: priteisti iš atsakovės MB ,,Glulam“ ieškovo naudai 890,00 Eur įsiskolinimą, 713,64 Eur kompensacinių palūkanų, 40,00 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas; 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2025-06-02 Mokėjimų prevencijos tarnyba, UAB (toliau – Ieškovas) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su T. Ž. (toliau – Pradinis kreditorius), 2025-06-02 dieną buvo pasirašyti priėmimo perdavimo aktas prie reikalavimo sutarties Nr. 2023/01/05. Remiantis šiomis sutartimis Ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į Glulam, MB, įsiskolinimą.

 2025 m. vasario 5 d. pardavėjas  T. Ž. ir pirkėjas Glulam, MB susitarė dėl 3D vizualizacijų, kurios bus naudojamos socialiniuose tinkluose paruošimo. Pagal susitarimą  T. Ž. įsipareigojo atlikti darbus, o atsakovas įsipareigojo už gautas 3D vizualizacijas laiku atsiskaityti.

Atlikęs ir perdavęs darbus,  T. Ž. pirkėjui Glulam, MB 2025 m. gegužės 15 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. ISAF-00391 apmokėjimui. Sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas 5 darbo dienos

nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos.  A. iki šiol skolos nepadengė, liko skolingas, o tai reiškia, kad atsakovas pažeidė pareigą tinkamai vykdyti prievoles (pridedama sąskaitų – faktūrų kopijos).

 A. 3D vizualizacijas naudoja savo socialiniuose tinkluose tačiau iki šios dienos už gautas paslaugas neatsiskaitė (pridedama socialinių tinklų reklama).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra padengęs įsiskolinimo už jam suteiktas paslaugas, Ieškovas remiantis Sutartimi, sutarties priedais, sąskaitomis, teikia ieškinį dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Ieškovas turi teisėtą pagrindą reikalauti iš atsakovo skolos priteisimo pagal pateiktą sąskaitą –

faktūrą, reikalavimo perleidimo sutartį ir priedus prie sutarties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ,,reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba

įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi“.

 Atsakovas ieškovui iki šiol skolos negrąžino, o tai reiškia, kad atsakovas pažeidė pareigą tinkamai vykdyti prievoles, todėl Ieškovas siekia atgauti skolą ir su skolos išieškojimu susijusias bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas turi teisę į skolos iš atsakovo priteisimą, į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei procesines ir kompensacines palūkanas, kadangi ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovo skolą, kuri iki šiol nėra grąžinta.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nedalyvavo ir jokių pastebėjimų neišsakė.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovas pareiškė ieškinį, kuris nėra tinkamai (faktiškai) pagrįstas; iš ieškinio išdėstytų kelių pastraipų neįmanoma identifikuoti ginčo šalių santykių turinio ir apimties, t. y., jeigu ieškovas įrodinėja šalių tarpusavio susitarimus, nėra jokios galimybės identifikuoti nei dėl ko konkrečiai šalys susitarė, nei susitarimo apimties, nei kitų tokiam susitarimui būtinų elementų – susitarimo kainos ir t. t. Tačiau dar svarbiau pabrėžti, kad ieškovas tinkamai nenurodo jokių susitarimo faktinių aplinkybių, t. y. kada susitarimas tarp šalių buvo sudarytas.

Ieškovas, siekdamas įrodyti niekuo nepagrįstą reikalavimą, prieštarauja pats sau – vieną kartą nurodydamas vieną tariamų sutartinių santykių pradžios datą, kitą kartą – jau kitą. Tokiu būdu ieškovas iš esmės „mėtosi“ tarp faktinių aplinkybių versijų, nesugebėdamas tiksliai įvardyti nei sutartinių santykių pradžios ar pabaigos momento, nei darbų turinio, nei jų apimties, nei kainos, t. y. esminių aplinkybių, kurios vien tik ir galėtų patvirtinti kokių nors sutartinių santykių buvimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nenuoseklūs ir tarpusavyje prieštaringi teiginiai negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais jo reikalavimą, todėl ieškinys vien jau šiuo požiūriu laikytinas faktiškai nepagrįstu.

Priešingai nei nurodo ieškovas, 2025 m. vasario 5 d. (nors pradiniame reikalavime buvo nurodyta - 2025 m. balandžio 15 d., kas akivaizdžiai rodo ieškovo fiktyvų teisinių santykių atsiradimo momento nustatinėjimą) tarp šalių nesusiklostė jokie nauji sutartiniai teisiniai santykiai; šalys nesudarė jokios sutarties dėl paslaugų suteikimo/darbų atlikimo; nesusitarė jokių sąlygų dėl apmokėjimo, įskaitant kainą ir apmokėjimo terminus.

 Atsakovas  nurodo, kad šalis siejo teisiniai santykiai, su pertraukomis laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio – 2024 m. kovo pabaigos.  T. Ž. kūrė vizualizacijas pagal skolininko nurodymą; sukūrus vizualizacijas išrašė sąskaitas-faktūras, kurias skolininkas nedelsiant, tą pačią arba kitą dieną po išrašymo apmokėdavo. Tačiau T. Ž. atlikti darbai turėjo aiškių trūkumų – jie negalėjo būti panaudoti tam tikslui, kam buvo sukurti.

 T. Ž. sukurti vizualizacijas turėjo pagal atsakovo nurodytus parametrus, rezoliucijas, vaizdinius ir iliustracijas. Sukurtos vizualizacijos neatitiko nei nurodytų vaizdinių idėjų ir iliustracijų, nei atitiko rezoliucijos technines specifikacijas ar nurodytus parametrus. T. Ž. buvo nurodyta, kad sukurtos vizualizacijos bus naudojamos „Facebook Lead Ads“ ir reklaminiams stendams, taigi jos turi atitikti rezoliucijos technines specifikacijas ir atitinkamus parametrus. Esant netinkamai sukurtoms vizualizacijoms (formatui, parametrams, rezoliucijai) šios negali būti naudojamos tam tikslui, kuriam jos buvo kurtos: „Facebook“ platforma tokiu atveju iškraipo vizualizacijas: apkarpo netinkamos proporcijos vizualizacijas; vizualizacijos „išplaukia“-pikseliuojasi esant netinkamai rezoliucijai; naudojant mobiliąją aplikaciją „Facebook“ „išsitampo“ vaizdas, taigi sukurta vizualizacija yra neadaptyvi; vizualizacijos visiškai neatitinka rezoliucijos, raiškos ir kitų techninių parametrų būti naudojamos reklaminiams stendams (T. Ž. kurtos vizualizacijos, priešingai nei nurodo atsakovas, turėjo būti naudojamos ne tik facebook platformoje, nepaisant to, jos visiškai nėra tinkamos panaudoti ir facebook platformoje). Esant tokioms sąlygoms vizualizacijos negali būti panaudojamos tam tikslui, kuriam jos buvo kurtos, kadangi jos sudaro blogą reklaminį-marketinginį įvaizdį; nepritraukia tikslinės auditorijos užsiregistruoti formoje dėl darbų pirkimo iš atsakovo; nukenčia prekinis įvaizdis; „Facebook“ algoritmas tokios prastos kokybės reklamos parodymus mažina, dėl ko didėja reklamos kaina siekiant išlaikyti minimalų matomumą ir t. t.

Egzistuojant aukščiau nurodytoms sąlygoms, buvo kreiptasi į T. Ž. prašant ištaisyti nekokybiškai atliktas vizualizacijas (kad jas būtų galima naudoti reklaminiuose stenduose, „Facebook Lead Ads“ atitiktų užsakovo lūkesčius dėl vaizdinių, atitiktų reikalaujamus rezoliucinius/raiškos/parametrų reikalavimus, kad galėtų būti naudojamos tam tikslui, kuriam buvo užsakytos). Tai, kad buvo tartasi dėl jau anksčiau T. Ž. kurtų vizualizacijų trūkumų pašalinimo/ištaisymo, patvirtina pačio ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: susirašinėjimas elektroniniu paštu.

 Atsakovas nurodo, kad iš jo pusės jokios valios ar ketinimų sukurti jokių naujų tarpusavio teisių ir pareigų nebuvo. Atsakovo nuomone ieškovas atliko savo netinkamo darbo trūkumų šalinimą; galiausiai nebuvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų, t. y. jeigu ieškovas laikė, kad jis atliko naujų darbų sukūrimą (ko nelaikė Ieškovas) šalys turėjo susitarti darbų apimtis, kainą ir t.t., ko ginčo situacijoje nebuvo. Tarp šalių nebuvo tartasi dėl jokių papildomų mokėjimų, nes už netinkamai atliktus darbus buvo pilnoje apimtyje atsiskaityta ir dėl to nėra ginčo. Nepaisant to,  T. Ž., net tinkamai neištaisęs nurodytų trūkumų, dėl ko sukurtos vizualizacijos ir toliau negalėjo būti naudojamos tam tikslui, kuriam buvo kurtos, išrašė niekuo nepagrįstą 890,00 Eur vertės sąskaitą-faktūrą, kurios pagrindu ieškovas reikalauja atsakovo nepagrįstai atsiskaityti už darbus, kurių atsakovas nei priėmė, nei jie atitinka minimalius tokiems darbams keliamus reikalavimus, jau nekalbant, kad kurtos vizualizacijos ir toliau negali būti panaudojamos pirkimo tikslui, už kurias yra pilnoje apimtyje atsiskaityta, o trūkumai – nepašalinti.

Galiausiai ne mažiau svarbu paminėti, kad atsakovas ar bet koks kitas jo įgaliotas asmuo – pasak atsakovo susitarimo sudaryme – apskritai nedalyvavo.  A. sudarant sandorius su trečiosiomis šalimis veikia per savo organus arba įgaliotus asmenis. Nei  T. B., nei J. A. nėra atsakovo valdymo organai, darbuotojai ar asmenys, kurie veiktų Bendrovės vardu įgaliojimo ar pavedimo pagrindu. Tai asmenys, kurie kaip marketingo/komunikacijos specialistai Bendrovei teikė įvairias viešinimo paslaugas; būtent jie kaip specialistai susisiekė su T. Ž. siekdami išaiškinti jo anksčiau kurtų vizualizacijų trūkumus bei komunikuoti juos ištaisant; jokio pavedimo sudaryti naujus susitarimus su T. Ž. šie asmenys neturėjo, bet be kita ko, vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis – jokio susitarimo minėti asmenys ir nesudarė.

Ieškovui pradėjus reikšti niekuo nepagrįstus reikalavimus Atsakovui, šio atstovas susisiekė su Ieškovu, pareiškė raštu savo pastabas dėl (i) nepagrįsto reikalavimo, (ii) nepagrįstų ir niekuo nesaistančių T. Ž.-Ieškovo susitartų išieškojimo išlaidų, kurių atlyginimo reikalaujama iš Atsakovo, (iii) paprašė pateikti visus dokumentus, siekiant tinkamai įvertinti ginčo pagrindus. Ieškovas atsakovui jokių dokumentų nepateikė, ginčo spręsti ikiteisminiu būdu nebandė, iš karto kreipėsi į teismą.

Ieškovas ieškinyje taip pat teigia, kad: „ A. 3D vizualizacijas naudoja savo socialiniuose tinkluose tačiau iki šios dienos už gautas paslaugas neatsiskaitė“.  A. į šias aplinkybes atsikerta keliais aspektais: (i)  A. vizualizacijas, už kurias buvo atsiskaitęs su Ieškovu naudojo savo socialiniuose tinkluose; (ii)  A. vizualizacijas, už kurias buvo atsiskaitęs su Ieškovu, ir kurias Ieškovas šioms neatitinkant tokiems darbams keliavimų reikalavimų „bandė“ taisyti, trumpam periodui buvo pasitalpinęs į savo socialinių tinklų paskyras, tačiau marketingo ir komunikacijos specialistams išdėsčius vizualizacijų akivaizdžius trūkumus ir daromą neigiamą žalą (prastą reklamą), kas iš esmės matoma ir plika akimi, T. Ž. vizualizacijas nedelsiant pašalino (dar iki ikiteisminio ginčo pradžios) ir naudoja kitos dizainerės kurtas vizualizacijas. Taigi  A. šiuo metu ne tik, kad (i) nenaudoja Ieškovo netinkamai sukurtų vizualizacijų, tačiau ir (ii) nenaudoja Ieškovo bandytų ištaisyti vizualizacijų, kurios ir toliau neatitinka nei minimalių kokybės, nei minimalių techninių specifikacijų reikalavimų, už kurių neva pataisymus Ieškovas jam išrašė ginčo sąskaitą. Nors pažymėtina, kad  A. Ieškovui už kurtas, tačiau trūkumų nepašalintas vizualizacijas, yra atsiskaitęs pilnoje apimtyje.

 Atsakovas pabrėžė, jog jokios ieškovo kurtos ar taisytos vizualizacijos, kurios neatitinka techninių specifikacijų, nei minimalių kokybės reikalavimų nėra naudojamos jokiuose socialiniuose tinkluose.

Ieškovo motyvai, kad  Atsakovas esą priėmė jo menamus naujus darbus ir juos naudoja, neatlaiko jokios net minimalios kritikos, nes Ieškovui sukūrus iš pirmo karto (arba šio ginčo taisymo metu tinkamai pataisius vizualizacijas) Ieškovas jas naudotų tiems tikslams, kuriems jos buvo užsakytos sukurti. Akivaizdu, kad Atsakovas turėjo būtiną poreikį vizualizacijoms ir Atsakovui nebūtų reikėję samdyti antro dizainerio kuris sukurtų vizualizacijas ir už tai mokėti antrą kartą. Ieškovas negali pateikti jokių rašytinių įrodymų, kad iki ikiteisminio ginčo pradžios jo vizualizacijos buvo naudojamos Atsakovo tikslais, tuo tarpu  Atsakovas negali įrodyti tai, ką teigia neegzistuojant – jog jokiais Atsakovo kanalais ir būdais Ieškovo netinkamos vizualizacijos nėra naudojamos, o būtent yra naudojamos kito dizainerio kurtos vizualizacijos, už kurias  Atsakovas turėjo sumokėti jų sukūrimo kainą. Kaip ir minėta, Atsakovui taip elgtis nėra jokios ekonominės logikos, nes už kurtas vizualizacijas jau yra sumokėta Ieškovui, tačiau pastarajam nesugebant net ir pakartotinai ištaisyti savo darbų trūkumo – teko užsakyti ir naudoti kito dizainerio sukurtas vizualizacijas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad jie kreipėsi į T. Ž., kad jis pataisytų jo sukurtas vizualizacijas, nes jos buvo nekokybiškos. Tačiau jis nepataiso tinkamai savo darbų ir dar išrašo naują sąskaitą apmokėjimui. Tokių susitarimų su trečiuoju asmeniu nebuvo. Nors T. Ž. kaltina, kad atsakovė naudojasi iki šiol jo sukurtais darbais, tačiau tai netiesa, bendrovė naudojasi tik tais darbais, už kuriuos jam buvo sumokėjusi. Atsakovės atstovas paaiškino, kad trečiojo asmens sukurtos vizualizacijos turėjo būti naudojamos ir Facebook ir lauko reklamose, bet jų turinys netiko ne tik lauko reklamoms, bet ir Facebook, nes jos turinys ,,išsitampo“.

Kadangi atsakovo netenkino trečiojo asmens darbas, tai atsakovas nutraukė su juo santykius. Šiuo metu iš kito vizualizacijų kūrėjo gavo 10 naujų vizualizacijų, kurias ir naudoja, o iš trečiojo asmens turėjo daugiau kaip 100 padarytų ir nekokybiškų. Atsakovės atstovas nurodė, kad siekė ginčą baigti taikiai, siūlė 500 Eur išmoką, bet susitarti nepavyko. Prašo ieškinio netenkinti, atkreipti dėmesį, jog visiškai nepagrįstai yra reikalaujama tokio dydžio kompensacinių palūkanų.

Trečiasis asmuo  T. Ž. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Trečiasis asmuo nurodė, kad kreditorius-ieškovas ieškinyje nurodė, jog pardavėjas  T. Ž. ir pirkėjas Glulam MB susitarė dėl 3D vizualizacijų komplekto, kurios bus naudojamos socialiniuose tinkluose. Po atliktos paslaugos pirkėjui,  T. Ž. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. ISAF-00391 apmokėjimui, kurią apmokėti turėjo per 5 d. Atsakovė už atliktas vizualizacijų komplekto darbų paslaugas neatsiskaitė, nors iki šios dienos 3D vizualizacijas naudoja savo socialiniuose tinkluose.

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, jog tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis. Darbus užsakė V. A., atsakovės vadovas, o tikslią darbų užduotį atsiuntė  T. B.. Vėliau darbų derinimas, koregavimas ir pridavimas vyko su J. A..

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepime ir susirašinėjimą su J. A., iš kurio turinio suprantama, jog jau kilus ginčui dėl apmokėjimo, Vladimiras pasiruošęs sumokėti 500 Eur, nes jo manymu, kad tas koregavimas buvo labai menkas, t. y. ant anksčiau jau padarytų vizualizacijų, realiai tik fasadus pakeitė, mano, kad tokie darbai daugiau neverti. Trečiasis asmuo pateikė savo atliktų darbų lentelę, kurioje yra ir darbų įvertinimas.

Trečiasis asmuo tvirtina, kad atsakovas nurodė, jog ,,2025 m. balandžio 15 d. tarp šalių nesusiklostė jokie nauji sutartiniai teisiniai santykiai, šalys nesudarė jokios naujos sutarties, nesusitarė jokių sąlygų dėl apmokėjimo, įskaitant kainą ir apmokėjimo terminus“. Atsakovė darbų kainas žinojo, prieš tai buvo atlikti 6 užsakymai, kurie buvo pateikti skambučiu arba susitikus statomame name. Už tuos darbus T. Ž. pateikė sąskaitas faktūras, kurias atsakovė apmokėjo ir tai patvirtina, kad atsakovei darbų kainos buvo žinomos.

Atsakovės vadovas V. A. užsakė daug darbų ir nurodė trumpą terminą taip pat buvo sutarta ir apmokėjimą išskaidyti dalimis. Tikslią darbų užduotį atsiuntė  T. B.. Bendra darbų suma buvo įvertinta 1740 Eur (darbai buvo padaryti, bet dalis darbų jiems netiko. Todėl geranoriškai buvo pakoreguota ir jų į sąskaitą neįtraukta, kol iki galo vizualizacija nepatvirtinta). Darbus derino ir priėmė J. A.. Sukurtos pakoreguotos ir socialiniuose tinkluose naudojamos vizualizacijos už 890 Eur.

Trečiasis asmuo nurodė, kad su atsakove jau dirbo, todėl V. A. užsakymą, kuris buvo didelės darbų apimties sutiko padaryti, net taikė 50 proc. nuolaidą, kaip žinomam užsakovui ir pasitikėjo, kad bus apmokėta už atliktą darbą, nereikalavo jokio rašytinio dokumento. Trečiasis asmuo nurodė, kad kai atsirado pasitikėjimas, jog atsakovas apmokės už darbą, tai sąskaitas siųsdavo jau po to, kai padarydavo darbą ir kai užsakovas patvirtindavo, jog priima ir gali apmokėti sąskaitą. Vizualizacijas užsakydavo naudojimui socialiniuose tinkluose. Visas anksčiau užsakytas vizualizacijas atsakovė naudoja. Vizualizacijas, už kurias nesumokėjo, atsakovė taip pat naudoja savo socialiniuose tinkluose. Jas atsakovė ištrynė tik tada, kad buvo pasirašyta sutartis su ieškove. Tačiau net ir dabar dalį vizualizacijų galima rasti Facebook nuorodose. Trečiojo asmens pateiktame priede matyti ekrano nuotraukos, kuriose užfiksuotos datos vasario 23 d., kovo 11 d., tad tikėtina, jog tai yra 2025 metai.

Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovės išdėstytos pretenzijos, kad vizualizacijos buvo sukurtos netinkamai, nesilaikant nurodytų reikalavimų yra nepagrįstos, nes jos buvo sukurtos pagal atsiųstą informaciją ir skambučių metu išsakytas idėjas. Anksčiau užsakytose vizualizacijose namai analogiški ir rezultatas tiko, jos naudojamos Rezoliucija visų užsakymų buvo tokia pati, todėl atsakovė negali teigti, kad vėlesnio užsakymo vizualizacijos netinka dėl rezoliucijos. Techninės specifikacijos buvo derintos su J. A., turinys buvo koreguojamas pagal jo nurodymus skambučių metu ir tai patvirtinama susirašinėjimu.

Trečiasis asmuo nurodė, jog nebuvo užsakymo sukurti vizualizaciją reklaminiams stendams. Tokių vizualizacijų kūrimas yra atskira paslauga ir ji kainuotų papildomai.

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad jis vykdė atsakovės nurodymus ir taisė jų trūkumus, nors pats to nelaikė trūkumais, o buvo keičiamas vizualizacijos vaizdas pakeičiant namo fasadą, pakeičiant namo sienas iš lentų dekoro į akmens dekorą, keičiant vaizdą kiemuose, langų dydį ir išdėstymą, spalvas. Jis tvirtina, kad jokių pastabų dėl darbų kokybės nebuvo ir tai patvirtina susirašinėjimas, kuris pateiktas į bylą.

Trečiasis asmuo nurodė, jog jis lentelėje išdėstė visus savo darbus kuriuos padarė ir įvertino 1740 Eur. Dalį darbų jie naudojo socialiniuose tinkluose jų vertė 890 Eur. Darbai, kuriuos dar sutarė koreguoti ir už juos sumokės vėliau – 940 Eur. Po to, kai atsakovė vengė atsiskaityti, jos vadovas taip pat nutraukė bendravimą, telefono nekėlė.

Liudytojas J. A. patvirtino, kad jis bendravo su T. Ž., nes jo sukurtos vizualizacijos turėjo trūkumų. Reikėjo rezoliucijos, spalvų, tikslumo. Po šitų pastabų, jis pradėjo tvarkyti, bet tada atsirado kitų netikslumų. Jis sakė, kad yra susitaręs su V., liepė nesirūpinti. Liudytojas nurodė, kad T. Ž. dirbo labai lėtai, todėl jis pasakė, kad suras kitą specialistą. Kitas darbus padarė per 2 savaites. Liudytojas nurodė, kad pataisymai gali būti daromi ir dėl kliento norų, bet jeigu nori tęsti santykius, žiūri į priekį, tai būna, kad ir sumoka užsakovas. Bet jeigu tu padarei blogai, tai už pataisymus neturi reikalauti. Liudytojas nurodė, kad  T. paslaugos nepadarė iki galo, tik viską padaręs gali reikalauti pinigų. Liudytojas tvirtino, kad T. Ž. vizualizacijos nenaudojamos, o naudojamos kito asmens, M., sukurtos vizualizacijos. Dėl apmokėjimo sąlygų su T. jis nekalbėjo ir šiuo klausimu negali nieko paliudyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Iš pateiktų į bylą įrodymų bei šalių paaiškinimų matyti, kad šalys bendradarbiavo jau 2022-2024 metais ir 2025 metais tęsė bendradarbiavimą. Iš pateiktų atliktų vizualizacijų, bei susirašinėjimų, darytina išvada, kad atsakovei buvo reikalinga reklama, jos statomų ar ketinamų statyti namų informacijos sklaida, o trečiasis asmuo sutiko šiuos darbus atlikti. Tarp šalių kilo ginčas dėl atlyginimo už atliktus darbus sumokėjimo. Byloje nėra jokių rašytinių susitarimų tarp šalių, nėra įrodymų ir dėl kokių darbų susitarė, kokiais terminais ir už kokią kainą atliks.

Į bylą pateiktas atsakovo, kurį atstovavo  T. B., ir trečiojo asmens susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog V. A., atsakovės vadovas, susirgo, todėl nuo jo nurodymus teiks T. B.. Santykiai tarp šių asmenų dėl vizualizacijų kūrimo prasidėjo 2025 m. vasario 5 d., buvo susitarta padaryti 6 namų vizualizacijų pakeitimus. T. Ž. nurodė, kad korekcijos užtruks apie 1-2 savaites. Vėliau tęs kitus darbus. 2025 m. vasario 6 d. T. B. dėkoja ir nurodo, kokius darbus, patikslinimus reikėtų padaryti. 2025 m. vasario 17 d. T. B. išsiunčia užsakymo patikslinimą, kokių darbų reikia. 2025 m. vasario 20 d. dėkoja už padarytą darbą ir dar patikslina nurodant, kad jei projekte numatyti 4 miegamieji kambariai, palikti tik vieną, o kituose padidinti erdves; trys atskiri vonios kambariai – ar Lietuvoje tai populiaru? Gal būtų verta optimizuoti išplanavimą; taip pat reikėtų kelių papildomų 80 m2 namų pavyzdžių; ieškome ir kelių variantų su pastoge/terasa bei garažu. 2025 m. vasario 21 d. T. Ž. patvirtina, kad susipažino su pastabomis, darys vizualizacijas. 2025 m. vasario 21 d. dar susitaria dėl ZOOM pokalbio. 2025 m. vasario 26 d.  T. Ž. išsiunčia visų namų po vieną variantą bei nurodo, kad greitu metu įkels ir daugiabučio vizualizaciją.

Toliau darbai buvo derinami jau su J. A. nuo 2025 m. kovo 5 d. J. A. išsiunčia nuotraukas ir prašo pašalinti daugiabučius ir įdėti kotedžus arba ,,ant sito kur padarei kad suktusi“, ,,uzmesk geriau akmenuka ant sienu“, ,,nes dabar mazai ten kuom skiriasi nuo antro varianto tik spalva“. Vėliau J. A. rašo ,,nuostabu minti pagavai“. Telefone SMS žinutėmis siunčiami nurodymai. 2025 m. kovo 18 d. buvo išsiųsta vizualizacija. 2025 m. balandžio 1 d. trečiasis asmuo nurodo, kad padarė daug darbų, susikaupė nemaža suma, todėl norėtų išrašyti sąskaitą, teiraujasi kam siųsti, taip pat išsiunčia darbų sąrašą. J. A. patvirtina, kad gavo sąrašą ir peržiūrės. Tuomet kyla ginčas dėl kainos ir balandžio mėnesio pabaigoje informuoja, kad V. pasiruošęs sumokėti 500 Eur, nesupranta iš kur tokia sąskaita.

Bylos medžiaga patvirtinama, kad atsakovės prašomus ir derinamus darbus trečiasis asmuo padarė, ne visi užsakovui tiko, jis darė taisymus pagal duodamus nurodymus. Taip pat trečiasis asmuo nurodė, kad jo darbai buvo naudojami atsakovės socialiniuose tinkluose iki teisminio proceso pradžios 2025 metų gegužės mėnesio. 

Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu ir tvirtino, kad trečiojo asmens padarytos vizualizacijos buvo nekokybiškos, todėl jie šitomis vizualizacijomis nesinaudojo. Negana to, jie turėjo samdyti asmenis ir iš naujo daryti naujas vizualizacijas. Atsakovė pateikė į bylą išrašytas sąskaitas-faktūras, jog M. M. MB sumokėjo 220 Eur 2025-10-15, P. M. 400 Eur Facebook reklama 2025-06-02 ir UAB ,,Čimonė“ reklama 2025 m. liepos ir rugsėjo mėnesį.

Atsakovės atstovai tvirtina, kad su T. Ž. buvo santykiai nuo 2022 metų, kuomet jis pradėjo kurti vizualizacijas pagal jų užsakymą. Tačiau dėl to, kad jam tas darbas nevyko taip, kaip tikėjosi atsakovės atstovas, 2025 metais dar buvo paprašyta jo padaryti taisymus. T. Ž. už savo darbo broko ištaisymą paprašė labai didelių pinigų, paskui mažino 50 procentų sumą. Atsakovė mano, kad su trečiuoju asmeniu yra visiškai atsiskaičiusi ir jam neskolinga, todėl prašo ieškinio netenkinti.

Teismas iš byloje esančių dokumentų, šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojo parodymų nustatė, kad 2025-05-14 pardavėjas, pirminis kreditorius  T. Ž. pirkėjui MB Glulam išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ISAF-00391 890,00 Eur sumai.  A. pripažįsta, jog tokia sąskaita buvo išrašyta, tačiau nesutiko jos apmokėti, nurodydamas, kad tai nebuvo naujų darbų užsakymas, o ankstesnių padarytų darbų klaidų ištaisymas, todėl joks apmokėjimas, o juo labiau tokia suma, kokią paskaičiavo trečiasis asmuo, neturėjo būti daromas, todėl apmokėti sąskaitą atsisakė.

Atsakovės prievolė šioje byloje kildinama iš žodinės šalių sutarties, t. y. šalys (trečiasis asmuo ir atsakovas) žodžiu susitarė, kad trečiasis asmuo padarys gyvenamųjų namų vizualizacijas, kurias galima būtų naudoti socialiniuose tinkluose, už kuriuos atsakovė atsiskaitys. Tarp šalių žodinės sutarties pagrindu susiklostė rangos santykiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiasis asmuo užsakymą atliko, išrašė sąskaitas, ankstesnės sąskaitos buvo apmokėtos ginčo tarp šalių nekilo, tačiau už 2025-05-14 išrašytą sąskaitą trečiasis asmuo apmokėjimo negavo.

Pagal rangos sutartį viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika (jei sutartis nenumato ko kita) pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais bei telefoniniais pokalbiais atsakovės Glulam, MB atstovai  T. B. ir J. A. derino su trečiuoju asmeniu užsakymą, vertino jo padarytus darbus, prašė juos tikslinti, pakeisti vizualizacijose tam tikras medžiagas ar spalvas, pakeisti foną ir visus šiuos darbus trečiasis asmuo darė, tai patvirtina jo į bylą pateiktos atliktos vizualizacijos. Tame pačiame susirašinėjime trečiasis asmuo nurodė, kad atliko daug darbų, parengė savo paskaičiavimą ir prašė perduoti vadovui apmokėjimui. Nors byloje nėra jokio rašytinio dokumento, patvirtinančio, kad atsakovė darbus priėmė, tačiau trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė jo darbus ne tik kad priėmė, bet ir naudojo juos socialiniuose tinkluose iki 2025 metų gegužės mėnesio, t. y. iki kol buvo pateiktas teismui ieškinys. Atsakovė, nors ir nepripažįsta, kad naudojosi darbais, tačiau pripažįsta, kad darbai buvo jiems siunčiami, jie juos vertino, bet netenkino kokybė, todėl jais nesinaudojo. Sąskaita – faktūra atsakovei buvo pateikta, bet nebuvo jos apmokėta.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.663 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad vizualizacijos buvo sukurtos ir buvo naudojamos, bendradarbiavimas tarp šalių vyko nuo 2022 metų. Jokių pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų atsakovė trečiajam asmeniui nepateikė. Priėmęs atliktus darbus, atsakovės atstovas jokių pretenzijų T. Ž. neteikė ir jomis naudojosi iki trečiojo asmens teisių perėmėjas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Tai, kad susirašinėjime yra prašoma pataisyti sukurtas vizualizacijas pakeičiant sienų spalvą ar medžiagą, pašalinant fone esančius daugiabučius, nelaikytina kaip netinkamai atlikta vizualizacija, o tai pripažintina, kaip bendra darbinė kūrybinė veikla, kurios metu buvo siekiama šalims optimalaus rezultato. Taigi teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad trečiojo asmens sukurtos vizualizacijos, kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovės vadovas V. A., bei liudytoju apklaustas J. A., buvo netinkamos kokybės.

Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių susirašinėjimo matyti, jog trečiasis asmuo nuolat siuntė darbus atsakovei, atsakovės atstovai peržiūrėjo, tikrino, vertino, bei reiškė vis naujus pastebėjimus ir trečiasis asmuo tiesiog eigoje juos keitė, pagal užsakovo viziją. Trečiojo asmens parengtų vizualizacijų užsakovas trečiajam asmeniui negrąžino, nepateikė ir jokio rašytinio dokumento, kuriame nurodytų trečiojo asmens atliktų darbų trūkumus ir reikalavimą juos pašalinti. Į bylą nepateiktas darbų priėmimo aktas ir nepateikta jokių kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog trečiojo asmens darbai buvo nekokybiški.

 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443/2018, 23 punktas).

Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197/2020, 36 punktas).

Kaip jau buvo pažymėta, šalių bendradarbiavimas vyko nuo 2022 metų ir iki šiol nei ginčo dėl darbų kokybės, nei dėl darbų atlikimo, nebuvo. Trečiojo asmens pateiktos sąskaitos būdavo apmokamos. 2025 m. balandžio 1 d. trečiajam asmeniui išsiuntus darbų sąmatą ir sąskaitą, kurioje galutinė kaina nurodyta 890 Eur, atsakovės atstovas nesutiko su šia sąmata ir sąskaita, vertindamas, kad ji per didelė ir jos neapmokėjo. Atsakovės atstovas SMS žinute informavo trečiąjį asmenį, kad V. sutinka sumokėti 500,00 Eur.

CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais.

Taigi atsakovei nepateikus įrodymų, kad trečiojo asmens darbai buvo atlikti nekokybiškai, nesant atliktų darbų priėmimo akto, laikytina, kad trečiasis asmuo juos atliko tinkamai ir laiku.

Lietuvos Respublikos civiliniame procese (toliau – CPK) galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Taigi nors šiuo atveju rangos darbai nebuvo perduoti darbų atlikimo perdavimo – priėmimo aktu, tačiau byloje nėra ginčo, kad darbai faktiškai buvo perduoti ir atsakovė pagal šalių žodinį susitarimą už atliktus darbus liko nesumokėjusi trečiajam asmeniui, kuris perleido reikalavimo teisę ieškovei dėl 890 Eur sumos, tačiau nuo ieškinio reikalavimų atsakovė gynėsi, įrodinėdama, kad atlikti ir perduoti rangos darbai yra su trūkumais, jų negalėjo naudoti pagal paskirtį, todėl prašė ieškinio netenkinti.

 Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad siūlė ginčą baigti taikiai, atsakovė siūlė sumokėti 350 Eur. Byloje yra duomenys, susirašinėjimas J. A. su trečiuoju asmeniu, kur buvo nurodoma, kad V. sutinka sumokėti 500 Eur. Teismas tokią atsakovės poziciją vertina, kaip dalinį skolos pripažinimą.

Kaip nustatyta byloje ištyrus įrodymus, nors atsakovė nurodo, jog atlikti darbai buvo su trūkumais ir juos taisė savo jėgomis, pasamdydama kitus specialistus, tačiau šiuo atveju atsakovė tokių savo teiginių neįrodė. Į bylą atsakovė pateikė sąskaitas, jog 2025-10-15 sumokėjo M. M. mažajai bendrijai 220 Eur, 2025-06-02 sąskaitą, išrašytą P. M. 400 Eur Facebook reklama bei dar dvi 2025-07-07 ir 2025 m. rugsėjo mėnesio sąskaitas, kurias išrašė (duomenys neskelbtini) už reklamą. Vien tik į bylą pateiktos nurodytos sąskaitos savaime nepatvirtina, kad šios bendrovės taisė/perdarė trečiojo asmens padarytą darbą. Be to visos sąskaitos yra išrašytos 2025 metų antroje pusėje. O kaip nurodė trečiasis asmuo ir to posėdžio metu neginčijo ir atsakovės atstovai, trečiojo asmens sukurtos vizualizacijos buvo naudojamos socialiniuose tinkluose iki prasidėjo ginčas tarp šalių. Vėliau vizualizacijos buvo pašalintos. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nedetalizavo, neužfiksavo trūkumų, neteikė įrodymų apie tai, kokias sąnaudas (nuostolius, išlaidas) dėl to patyrė. Be to, aplinkybė, jog atsakovė neužfiksavo trūkumų, jeigu jie buvo, nustatyta tvarka, o sukurtas produktas – vizualizacija buvo patalpinta socialiniuose tinkluose patvirtina, jog galimai darbai buvo padaryti be trūkumų arba galimai darbų trūkumai buvo nežymūs, ištaisomi, t. y. jie nebuvo kritiniai, dėl kurių atliktas darbais nebūtų galima naudotis.

Teismas daro išvadą, kad atsakovė dėl neva netinkamai sukurtų vizualizacijų, kurių negalima naudoti socialiniuose tinkluose, t. y. pastebėtų trūkumų nepateikė jokios pretenzijos trečiajam asmeniui ir neprašė trūkumų ištaisyti, tik atsisakė sumokėti trečiojo asmens nurodytą kainą, tvirtindama, kad šie trečiojo asmens atlikti darbai ne naujas darbas, o tik ankstesnio darbo patikslinimas, pataisymas, darbus priėmė kaip atliktus tinkamai, rašytinių pretenzijų nepateikė, tačiau už juos neatsiskaitė, todėl teismas sprendžia, kad darbai buvo atlikti tinkamai.

Vadovaujantis CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatomis, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, o juos priėmęs, turi pareigą atsiskaityti su rangovu. Aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, paprastai neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Bylos nagrinėjimo metu išklausius trečiąjį asmenį, jis nurodė, kad nors darbų užsakovui buvo padaręs daugiau ir juos vertino didesne kaina, bet atsižvelgdamas į tai, kad tai buvo senas jo klientas, kuris anksčiau laiku atsiskaitydavo, tai darė nuolaidą ir sąskaitą išrašė 890 Eur sumai, pritaikydamas nuolaidą.

Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, tuo atveju, kai rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Minėto CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad kai sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą. Rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus. Šiuos klausimus šalys gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).

Byloje yra šalių pateiktos sąskaitos – faktūros, kurias išrašė pardavėjas  T. Ž. pirkėjui Glulam MB 2022-2024 metais, kuriose nurodoma, jog interjero vizualizacija vieneto kaina įvertinta 50,00 Eur; animacija – 100,00 Eur; vizualizacijų komplektas – 200,00 Eur; komplekto papildymas – 100,00 Eur; nuotraukų korekcija – 20,00 Eur. Šiose sąskaitose – faktūrose taip pat yra pardavėjo pritaikytos nuolaidos: 50,00 Eur; 40,00 Eur; 80,00 Eur. Šios sąskaitos patvirtina, kad tarp šalių buvo tęstiniai santykiai, bei kaip nurodė trečiasis asmuo, šalims buvo žinomi darbų įkainiai.

2025 m. gegužės 14 d. trečiojo asmens sudaryta darbų sąmata ir išrašyta sąskaita iš esmės atitinka tuos įkainius, kurie buvo nurodyti ankstesnėse sąskaitose – faktūrose, o rašytinio susitarimo dėl darbų kainos už konkrečius darbus šalys nebuvo sudarę. Trečiasis asmuo paaiškinimuose nurodė, jog susidarė didelė kaina, todėl jis darė didelę nuolaidą kaip senam klientui ir galutinė kaina už darbus buvo 890 Eur, kurios atsakovė nesumokėjo.

Byloje nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo sukurti vizualizacijas atsakovei pagal jų pateiktą užsakymą, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktą darbą. T. Ž. bendradarbiavęs su atsakovės kontaktiniais asmenimis T. B. ir J. A. atliko visą eilę jų nurodomų darbų, jų korekcijas, papildymus, vykdė jų užsakymus nuo 2025 m. vasario 5 d. iki balandžio mėnesio pabaigos,  pateikė atsakovei 2025 m. gegužės 14 d. darbų sąmatą už trečiojo asmens sukurtas ir atsakovės naudojamas vizualizacijas bei pateikė kartu ir sąskaitą. Ištyrus bylos duomenis matyti, kad J. A. gavęs dokumentus sakė, kad kaina didoka, kad Vladimiras gali išsigąsti, jei aktualus tolesnis bendradarbiavimas, tai siūlė trečiajam asmeniui ,,kažkur pasispaust“. Kad kaina atsakovės netenkino, matyti iš tolesnio susirašinėjimo, kur trečiasis asmuo buvo informuotas, jog vadovas sutinka sumokėti 500 Eur. Byloje esančios fotonuotraukos bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad trečiasis asmuo sukūrė vizualizacijas ir jos buvo naudojamos socialiniuose tinkluose (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Taigi trečiasis asmuo atlikęs dalį darbų surašė sąmatą ir išrašė sąskaitą atsakovei, kurią išsiuntė atsakovei adresu: V. A. vla.ireland@gmail.com, tačiau apmokėjimo už darbą negavo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neteikė jokių įrodymų dėl darbų kainos, todėl teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens nurodytos kainos atitiko šalių bendradarbiavimo metu buvusias kainas.

CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pareiga įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo pareigą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti skolą (atlyginimą už atliktus darbus), turi įrodyti, kad prievoles pagal sutartis įvykdė tinkamai, t. y. atliko darbus dėl šalių sutartų darbų, o atsakovė, laikydamasi pozicijos, jog jos nurodomų darbų dalis buvo su trūkumais, turi įrodyti, jog darbų rezultatas neatitinka kokybės reikalavimų.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, įrodinėdama darbų trūkumus, teikia tik savo ir savo darbuotojo liudytojo J. A. parodymus. Atsakovė teismui pateikė ir vizualizacijos įrašą, nurodydama, kad jis nėra kokybiškas, tačiau teismas negali šio įrodymo įvertinti objektyviai, nes neturi specialių žinių  dėl sukurtų kompiuterinių vizualizacijų kokybės. Taip pat teismui nėra žinoma, ar pateikta vizualizacija buvo sukurta trečiojo asmens, ar joje nebuvo daromi jokie pakeitimai kitų asmenų ir pan. Atsakovės byloje pateikti įrodymai nėra pakankami tam, kad patvirtintų nurodomus esminius trūkumus jų žodiniame užsakyme. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai įsitikinti ir nustatyti, kada atsakovė nustatė nurodytus darbų trūkumus, ar dėl šių konkrečių trūkumų kreipėsi su pretenzija į trečiąjį asmenį, jei taip – kada. Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovės nurodomų trūkumų vizualizacijų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Be to susirašinėjime dėl kainos nurodoma, kad trečiasis asmuo, norėdamas tęsti bendradarbiavimą turėtų susispausti, t. y. nėra jokių net užuominų, kad darbai padaryti netinkamai, netenkino tik kaina. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė rangos darbų trūkumų pakankamais įrodymais (CPK 179 straipsnis).

Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas).

Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).

Dėl palūkanų ir kompensacijos priteisimo

Ieškovė perėmė atsakovės kreditoriaus reikalavimą, kartu su juo įgijo visas kreditoriaus teises bei pareigas. Ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo teisių perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo susimokėti pagrindinę skolą bei su ta skola susijusius papildomus reikalavimus. 

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais; be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023). Tiek ikiteisminių, tiek ir procesinių palūkanų dydis gali būti nustatytas šalių sudarytoje sutartyje, o nesant tokio susitarimo turi būti taikomas įstatymu nustatytas palūkanų dydis, t. y. ikiteisminės palūkanos tokiu atveju skaičiuojamos remiantis CK 6.210, 6.261 straipsniais, o procesinės – CK 6.37, 6.210 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2006; 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-3-110-219/2019; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024). Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo tikslas yra nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. MAPKSVPĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą.

Iš byloje pateikto susirašinėjimo matosi, kad sąskaita – faktūra Nr. ISAF-00391 buvo išrašyta pradinio kreditoriaus bei išsiųsta atsakovei 2025 m. gegužės 14 d.  Sąskaitoje – faktūroje apmokėjimo terminas nenurodytas, todėl pagal šią sąskaitą – faktūrą terminas sumokėti 890,00 Eur skolą pradedamas skaičiuoti nuo 2025 m. birželio 15 d. iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo gavimo dienos – 2025 m. liepos 10 d. – t. y. 26 d. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, darytina išvada, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytas sandoris dėl 3D vizualizacijų komplekto, pagal PVM sąskaitą – faktūrą savo prasme atitinka MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus komercinių sandorių požymius ir nepatenka į MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kai MAPKSVPĮ netaikomas. Šiuo atveju byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo susitarimas dėl palūkanų netaikymo. Taigi ieškovė, kaip ir pradinis kreditorius, kuris įvykdė savo pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, turi teisę gauti įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.261 straipsnis, MAPKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta vizualizacijų sukūrimo sutartis laikytina komercine sutartimi, kadangi pagal ją už atlygį buvo sukurta kompiuterinė vizualizacija atsakovei, abi sandorio šalys yra verslo subjektai, todėl teismas laiko, kad ieškovės reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, kadangi ieškovė kompensacines palūkanas paskaičiavo neteisingai, taikydama netinkamą formulę bei netinkamai paskaičiavo pradelstas dienas. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės už pavėluotą atsiskaitymą pagal aukščiau minėtą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ISAF-00391 priteisiamos 6,43 Eur palūkanos (890,00 Eur skola x 10,15 procento (palūkanų norma) : 365 dienų x 26 pradelstos dienos (skaičiuojama imtinai nuo 2025 m. birželio 15 d. iki 2025 m. liepos 10 d. – iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo gavimo dienos) = 6,43 Eur).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti MAPKSVPĮ nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024). Apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad sutarties forma (rašytinė ar žodinė) neturi reikšmės MAPKSVPĮ taikymui.

Pažymėtina, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, tarp jų ir teisė į palūkanas, netesybas, vaisius pajamas ir pan., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta. Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų palūkanų neatsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta vėliau nei laikotarpis, už kurį prašoma priteisti palūkanas. Šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti šios taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad MAPKSVPĮ 7 straipsnis nustato tik kreditoriaus, įgijusio teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, išieškojimo išlaidų kompensavimo tvarką, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta maksimali neįrodinėtina 40,00 Eur suma, susijusi su galimu išieškojimu dėl pavėluoto mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022). Kadangi ieškovė įgijo teisę į palūkanų priteisimą, vadovaujantis MAPKSVPĮ nuostatomis, 40 Eur suma yra išlaidos, susijusios su pavėluoto mokėjimo išieškojimu ne teismo tvarka, kurių pagrįstumo ieškovei nereikia įrodinėti, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 40,00 Eur išieškojimo išlaidų tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės prašomos priteisti 8,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (936,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. liepos 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

        Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

Nors ieškovės ieškinio vienas reikalavimas teismo sprendime yra ženkliai sumažintas, tačiau teismas nevertina to, kaip ieškinio tenkinimo iš dalies, bet laiko, jog pateikiant ieškinį buvo padaryta skaičiavimo klaida. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog pagrindinis reikalavimas dėl skolos yra tenkinamas visiškai. Kiti reikalavimai iš esmės yra išvestiniai. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai ir jai priteistina iš atsakovės 37 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Tenkinus ieškinį, atsakovės atstovavimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo”).

        Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Glulam, MB, įmonės kodas 306676604, ieškovės Mokėjimų prevencijos tarnyba, UAB, įmonės kodas 304491546, naudai 890,00 Eur skolą, 6,43 Eur kompensacinių palūkanų, 40 Eur ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų ir 37 Eur žyminio mokesčio, iš viso 973,43 Eur.

Priteisti iš atsakovo Glulam, MB, įmonės kodas 306676604, ieškovės Mokėjimų prevencijos tarnyba, UAB, įmonės kodas 304491546, naudai 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą 936,43 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. liepos 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.

Teisėja                                                                        Silvana Girdenienė