Civilinė byla Nr. A2-344-212/2017

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04189-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.4.2.2; 3.3.4.3; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą suinteresuotiems asmenims K. J., D. J., išvadą byloje teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. V. J. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir prašė pripažinti, kad atsakovas K. J. nėra jo sūnus, o ieškovas nėra atsakovo K. J. tėvas; pripažinti, kad J. J. nėra jo sūnus, o ieškovas nėra J. J. tėvas; taip pat prašė skirti genetinę ekspertizę V. J. ir K. J. bei J. J. giminystės ryšiui nustatyti.
2. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2-5230-828/2016 pagal V. J. ieškinį atsakovams K. J. ir D. J. dėl tėvystės nuginčijimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovas V. J. atsisakė savo reikalavimo.
3. Pareiškėjas V. J. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, priimti naują sprendimą – pripažinti, kad K. J. ir J. J. nėra pareiškėjo V. J. sūnūs, o V. J. nėra K. J. ir J. J. tėvas.
4. Nurodo, kad byloje buvo iš esmės pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą ir atlikimą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija, pažeisdama CPK 113 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ekspertizės aktą surašė ir pateikė teismui tik vienu egzemplioriumi. Šio procesinio dokumento kopijų turėjo būti pateikta tiek, kad po vieną tektų kiekvienai šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Prieš 2016 m. gruodžio 1 d. posėdį jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su ekspertizės aktu, nebuvo pateiktas akto nuorašas, jis nežinojo, kad toks dokumentas teisme gautas. Ekspertizę atlikusi ekspertė neatvyko į teismo posėdį, neišaiškino savo išvados, teismas bei byloje dalyvaujantys asmenys negalėjo jai užduoti klausimų. Posėdžio metu pareiškė atsisakantis ieškinio tik todėl, kad norėjo bylos nagrinėjimo eigoje padaryti pertrauką, kad galėtų pasiruošti toliau ginti savo teisėtą interesą, nusprendė, kad bus tikslingiau, jei nuo ieškinio atsisakys, o paskui teisme inicijuos analogišką ginčą iš naujo.
5. Pagal Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ieškinio atsisakymo klausimas turi būti nagrinėjamas rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, nebent bylą nagrinėjantis teismas nuspręstų kitaip. Teismas negalėjo remtis ekspertizės išvada, nutraukdamas bylą, nes ekspertė išvados neišaiškino. Neturint specialiųjų genetikos žinių išvada yra nesuprantama, be to, išvada teismui neprivaloma.
6. Be to, jis turėjo savarankiškai ginti savo teises 2016 m. gruodžio 1 d. posėdyje, nes byloje atsisakė antrinės teisinės pagalbos. Antrinė teisinė pagalba neteikiama tam pačiam asmeniui daugiau kaip trijose bylose, o pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu turėjo rinktis, kurioje byloje teisinė pagalba jam yra reikalinga labiausiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjo V. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016, atmetė, priteisė iš V. J. 86 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei.
8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl ieškinio atsisakymo priėmimo formos. Teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį priėmė vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėdamas bylą iš esmės žodinio proceso tvarka, ieškovui žodžiu atsisakius ieškinio, teismui išaiškinus ieškinio atsisakymo pasekmes ir ieškovui jas supratus. Rašytinio proceso tvarka teismas išsprendžia ieškinio atsisakymą, pareikštą rašytiniame pareiškime.
9. Taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su ekspertizės aktu ir jis nežinojo, jog ekspertizės aktas teisme yra gautas. Ekspertizė civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016 buvo paskirta 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo prašymu. Ieškovas buvo nuvykęs į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratoriją ekspertizės atlikimui. Teismo posėdžio metu ieškovo prašymu buvo paskelbta pertrauka, kad ieškovas galėtų susipažinti su DNR ekspertizės aktu.
10. Atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl ekspertės neatvykimo į teismo posėdį ir ekspertizės išvados neišaiškinimo. Teismas neprivalo kviesti eksperto į teismo posėdį, kad ekspertas savo išvadą išaiškintų žodžiu. Teismas nenustatė, kad DNR ekspertizė atlikta pažeidžiant teisės aktus, teismui nekilo papildomų klausimų, susijusių su ekspertizės atlikimu, tokių prašymų nepareiškė ir ieškovas bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys, susipažinę su ekspertizės aktu. Į teismo posėdį ekspertė nebuvo kviesta teisėtai ir pagrįstai.
11. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorija, pažeisdama CPK 113 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ekspertizės aktą surašė ir pateikė teismui tik vienu egzemplioriumi. DNR ekspertizės aktas nelaikytinas dalyvaujančio byloje asmens procesiniu dokumentu, todėl yra pateikiamas vienu egzemplioriumi subjektui, paskyrusiam ekspertizę, šiuo atveju - teismui. Šalys turi teisę susipažinti su ekspertizės aktu. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo.
12. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl bylos vedimo be atstovo, bylos nutraukimo pasekmių nesupratimo. V. J. antrinė teisinė pagalba byloje buvo teikiama tuo metu, kai teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi bylą atnaujino atlikus ekspertizę ir skyrė teismo posėdį. Apie nutrūkusius atstovavimo santykius pagalbą teikęs advokatas teismui pranešė 2016 m. lapkričio 3 d. Pareiškėjas pats pasirinko, kurioje byloje teisinė pagalba jam yra reikalingiausia, pareiškė, kad žino savo teises ir pareigas, neprašė teismo atidėti teismo posėdį, kad galėtų sudaryti atstovavimo sutartį su kitu advokatu. Byloje nenustatė, kad pareiškėjui neturint atstovo byloje jis nesugebėjo tinkamai ginti savo teisių, suprasti bylos nutraukimo pasekmių, kurias teismas pareiškėjui išaiškino teismo posėdžio metu ir pareiškėjas pareiškė, kad jas suprato.
13. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudarė pareiškėjo nurodyto bei kitų proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 366 straipsnyje, todėl prašymą atnaujinti procesą atmetė.
14. Iš pareiškėjo V. J. teismas priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, nes jis nėra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą dėl proceso atnaujinimo, mokėjimo, o sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjamojoje byloje iki teismo posėdžio pradžios teismo reikalavimu nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Atskiruoju skundu apeliantas V. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas tik formaliai išsprendė proceso (ne) atnaujinimo klausimą. Be jokio teisinio pagrindo teismas pateisino apelianto nesupažindinimą su gautu genetinės ekspertizės aktu, atsisakymo nuo ieškinio reikšmę, apelianto objektyvų negalėjimą 2016 m. gruodžio 1 d. posėdžio metu naudotis kvalifikuota advokato pagalba.
16. Teigia, kad tęsti bylos nagrinėjimą, kai ekspertizės aktas pateiktas pažeidžiant elementariausius įstatymo numatytus reikalavimus, 2016 m. gruodžio 1 d. vykusio posėdžio metu nebebuvo jokios prasmės. Jis sąmoningai atsisakė nuo ieškinio, kad byloje padarytų pertrauką ir jau žinojo, kad išsamiau susipažinęs su ekspertizės aktu, pasirūpinęs atstovavimu, inicijuos analogišką ginčą iš naujo ir pateiks prašymą dėl proceso atnaujinimo. Todėl nesutinka su teismo argumentais, jog jam buvo žinomos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės.
17. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad 2016 m. gruodžio 1 d. posėdyje dalyvavau neatstovaujamas advokato. Nurodo, kad neturi pinigų samdytis kito advokato, o valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos limitą buvo išnaudojęs kitose bylose. Mano, kad bylų vedimui teisme reikalingos specialios teisinės žinios, o jų neturėjimas apsunkino apeliantui tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir įvertinti atsisakymo nuo ieškinio pasekmes. Iš esmės apeliantas atsisakė nuo ieškinio vien dėl to, kad vėliau jis galėtų naudodamasis advokato pagalba, tęsti bylinėjimąsi dėl savo tėvystės nuginčijimo. Tačiau prieš atsisakant nuo ieškinio, neturėjo galimybės gauti nepriklausomą ir kvalifikuotą patarimą ar toks procesinis veiksmas šioje situacijoje tikrai yra geriausia išeitis. Mano, jog teismas pervertino apelianto formalų patvirtinimą, kad suprato savo teises ir civilinės bylos nutraukimo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, turėjo atsisakyti priimti apelianto atsisakymą nuo ieškinio, nes tai prieštarauja viešajai tvarkai, jis pripažįstamas vaikų tėvu, su kuriais neturi jokio biologinio ryšio.
18. Teismas nepagrįstai suabsoliutino teismo teisę spręsti, ar gavus ekspertizės išvadą, būtina, kad ekspertas ją išaiškintu žodžiu. Teismas 2016 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu privalėjo atsižvelgti į konkrečią procesinę situaciją. Apeliantui atsisakius nuo ieškinio, teismas turėjo patikrinti ar toks atsisakymas atitinka CPK 42 straipsnio 2 dalies sąlygas. O tai būtų buvę galima padaryti, tik išklausius teismo posėdyje ekspertę ir įsitikinus jos surašytos išvados pagrįstumu. Tačiau to nebuvo padaryta, šalims ir teismui nebuvo išaiškinta kaip atliekamos DNR tyrimo standartinės veiklos procedūros. Iš ekspertizės akto nėra suprantamos gautos išvados, galbūt visi surašyti duomenys gauti atsitiktinai ir neatspindi jokio tyrimo rezultato. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad ekspertė į teismo posėdį nebuvo iškviesta teisėtai, nes be jos teismas negalėjo objektyviai vertinti dėl apelianto atsisakymo nuo ieškinio prieštaravimo viešajai tvarkai.
19. Taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad apeliantui buvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti su gautu genetinės ekspertizės aktu. Apeliantui prieš posėdį nebuvo pranešta apie gautą ekspertizės aktą, o padaryta pertrauka buvo nepakankama, kad būtų galima susipažinti su ekspertizės aktu. Be to, buvo pažeista CPK 113 straipsnio 1 dalis, nes nebuvo pateikta tiek ekspertizės akto egzempliorių, kiek yra byloje šalių.
20. Nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nes jos turi būti panaikintos. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos Panevėžio skyrius 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikta: dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016 apskundimo apeliacine tvarka. Šiame sprendime apeliantas buvo atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau pasitaręs su advokatu nusprendė, neskųsti teismo sprendimo apeliacine tvarka, o prašyti teismo atnaujinti procesą. Teisinė pagalba apeliantui buvo suteikta tam, kad gintų savo teises šioje byloje.
21. Jeigu darant prielaidą, kad apeliantas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, tai teismas turėjo nustatyti pareiškimo trūkumą – sumokėti žyminį mokestį. Tokiu atveju, apeliantas būtų prašęs atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
22. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
24. Apelianto nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis yra naikintina, nes: teismas proceso atnaujinimo klausimą išsprendė formaliai, netinkamai vertino jo nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, netinkamai įvertino jo galimybę susipažinti su byloje pateiktų genetinės ekspertizės aktu, teismas nepagrįstai priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas, nes jis 100 procentų yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, teismas, matydamas, kad pareiškimas neapmokėtas žyminiu mokesčiu, nenustatė termino pareiškimo trūkumams pašalinti.
25. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 straipsnis), yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau byloje turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-403/2008 ir kt.).
26. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016, kurią Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutraukė ieškovui V. J. atsisakius nuo ieškinio reikalavimų. Proceso atnaujinimo pagrindu nurodė CPK straipsnio 1 dalies 9 punktą, motyvuodamas tuo, kad teismas, nutraukdamas bylą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.
27. Iš civilinės bylos Nr. 2-5230-828/2016 duomenų matyti, kad V. J. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Panevėžio skyriaus 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 2.4-(NTP-2)-16-T-677-5571 suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl pilnamečių vaikų K. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystės nuginčijimo. Šios pagalbos V. J. 2016-11-03 atsisakė (civ. bylos Nr. 2-5230-828/2016, b. l. 12-13, 69).
28. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi, gavęs DNR ekspertizės išvadą, atnaujino civilinės bylos Nr. 2-5230-828/2016 dėl tėvystės nuginčijimo pagal V. J. ieškinį atsakovams K. J. ir D. J. ir paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2016 m. gruodžio 1 d., 09:00 val. Apie šį teismo posėdį ieškovo atstovui adv. I. T. ir ieškovui V. J. pranešta atitinkamai 2016 m. lapkričio 2 d. ir lapkričio 4 d. (b. l. 62-68, 74-75).
29. Taigi, nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki teismo posėdžio 2016 m. gruodžio 1 d. ieškovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su DNR ekspertizės išvada, pateikti teismui prašymus dėl eksperto pakvietimo į teismo posėdį, naujų įrodymų išreikalavimo ir pan., t. y. ieškovas turėjo pakankamai laiko įgyvendinti jam įstatymu suteiktas teises ir pareigas, numatytas CPK 42 straipsnyje. Kadangi ieškovas buvo atstovaujamas advokato, šalies teisės ir pareigos jam buvo žinomos (CPK 243 straipsnis).
30. Išklausius teismo 2016 m. gruodžio 1 d. protokolo įrašą nustatyta, kad ieškovui V. J. buvo suteiktas laikas susipažinti su DNR ekspertizės išvada. Po pertraukos ieškovas pareiškė, kad ekspertizė patvirtino jo tėvystę, todėl jis atsisako ieškinio reikalavimo. Teismui išaiškinus ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmes, ieškovas patvirtino, kad jam suprantamos ieškinio atsisakymo pasekmės ir papildomų reikalavimų jis nereiškia. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kad ieškovui nebuvo žinomos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės.
31. Be to, kaip teigia pats apeliantas, jis sąmoningai atsisakė nuo ieškinio, kad byloje padarytų pertrauką, nes jau žinojo, kad išsamiau susipažinęs su ekspertizės aktu, pasirūpinęs atstovavimu, inicijuos analogišką ginčą iš naujo ir pateiks prašymą dėl proceso atnaujinimo. Toks apelianto elgesys akivaizdžiai prieštarauja įstatyme įtvirtintai ieškovo pareigai sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, siekti greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
32. Pareiškėjas V. J. pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad prideda VGTPT sprendimo nuorašą dėl proceso atnaujinimo, tačiau byloje toks nuorašas nebuvo pateiktas (b. l. 5). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškimą dėl proceso atnaujinimo priėmė ir įpareigojo pareiškėją V. J. skubiai pateikti pareiškime nurodytus, tačiau kartu su pareiškimu nepateiktus priedus – VGTPT sprendimų nuorašus (4 egz.) bei VGTPT sprendimo nuorašą (atstovavimo dokumentą dėl proceso atnaujinimo). Ši teismo nutartis V. J. išsiųsta 2017 m. sausio 19 d. (b. l. 8-9, 11).
33. Vertinant tai, kad teismo posėdis dėl proceso atnaujinimo buvo paskirtas 2017 m. sausio 30 d., 13:30 val., daroma išvada, kad pareiškėjui V. J. buvo suteikta pakankamai laiko, kad teismui iki posėdžio (2017-01-30) būtų pateikti pareiškime nurodomi, bet nepridėti dokumentai, o jų nesant – atitinkamas prašymas dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Kadangi teismas pareiškėjui suteikė pakankamai laiko pateikti, jo paties nurodomą, VGTPT sprendimo dėl proceso atnaujinimo nuorašą, apelianto argumentas, kad teismas turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumui pašalinti, atmestini, kaip nepagrįsti.
34. Apeliacinio teismo nuomone, apeliantas V. J. tvirtindamas, jog jam suteikta antrinė teisinė pagalba byloje dėl proceso atnaujinimo, kai tuo tarpu dėl šios bylos pagalbos neprašė elgiasi nesąžiningai. Šią aplinkybę patvirtina V. J. atskirojo skundo argumentai, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos limitą jis buvo išnaudojęs, o advokato pagalba jam buvo skubiai reikalinga kasacinių skundų civilinėse ir baudžiamosiose bylose surašymui (b. l. 35).
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263, 338 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Zina Mickevičiūtė