Nr. DOK-2905
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00199-2024-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 7 d. paduotu ieškovės viešosios įstaigos „Mokumo projektai“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį, pareikštą atsakovams V. P. ir P. A., atmetė. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 5 dalyje, 183, 185, 187 straipsniuose ir 197 straipsnio 1 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovaujasi darydamas savo išvadas. Teismai byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes atsakovai neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 nurodytos pareigos paneigti priežastinio ryšio prezumpciją, neteikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorės žala būtų kilusi ir tuo atveju, jeigu nebūtų buvę jų neteisėtų veiksmų (privedimo prie bankroto tyčia).
2. Teismai, padarydami išvadą, kad byloje įrodyta, jog nagrinėjamu atveju kreditorei žala (negalėjimas su ja atsiskaityti) būtų kilusi (atsiradusi) net jei ir nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir 2025 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-823/2025 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas proceso teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Atrankos kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą surašo advokatas; juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Nagrinėjamu atveju kasacinį skundą ieškovės vardu pasirašė ieškovės direktorius L. M., tačiau kartu su kasaciniu skundu nepridėti įrodymai, patvirtinantys juridinio asmens vadovo turimą teisinį išsilavinimą, t. y. kad jis turi teisę ne tik veikti juridinio asmens vardu, bet ir teisę surašyti kasacinį skundą. Kasaciniame skunde taip pat nenurodyta ir nepridėti tai patvirtinantys įrodymai, koks kitas juridinio asmens darbuotojas, turintis teisinį išsilavinimą ir atitinkamus įgaliojimus, surašė kasacinį skundą.
Esant tokioms aplinkybėms kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų, taip pat kaip neatitinkantį CPK 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti ieškovei viešajai įstaigai „Mokumo projektai“ (juridinio asmens kodas 302775875) 2025 m. rugpjūčio 7 d. už kasacinį skundą sumokėta 611 (šešių šimtų vienuolikos) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO58599.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Virgilijus Grabinskas
Jūratė Varanauskaitė
Eglė Zemlytė