Administracinė byla Nr. ATP-328-519/2015
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00362-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2;
45.4.2; 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto P. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria P. G. skundas tenkintas iš dalies, paskiriant jam švelnesnę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
P. G. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams – už tai, kad jis 2015 m. gegužės 22 d. 10.10 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „RENAULT ESPACE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, nepraleido pėsčiojo per pėsčiųjų perėją, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 30 punkto reikalavimus.
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi P. G. skundas, kuriuo buvo prašoma pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir neskirti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo, pakeičiant šią nuobaudą į baudą, tenkintas iš dalies: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2015 m. gegužės 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje pakeistas ir P. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje, paskirta švelnesnė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.
Skundu P. G. prašo pakeisti 2015 m. birželio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties dalį administracinėje byloje, panaikinant sprendimą skirti specialiosios teisės atėmimą 1 mėnesiui, ir paskirti adekvačią piniginę baudą, jos dydį nustatant teismo nuožiūra.
Skunde P. G. nurodo, kad pareigūnai nesiėmė priemonių, jog byloje būtų nustatytas asmuo, kurio jis nepraleido per pėsčiųjų perėją, todėl neišsiaiškinta jo pozicija dėl buvusios situacijos, o automobilio registratoriaus įrašuose nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų užfiksuotas pėsčiojo ėjimas per gatvę pėsčiųjų perėjoje.
Teigia, kad pasižiūrėjo į policininkus, po to į kelią, bet jokio pėsčiojo nepastebėjo, todėl ir nesustojo prie perėjos. Mano, kad pėsčiasis galėjo įžengti į kelio važiuojamąją dalį jam jau kertant pėsčiųjų perėją.
Nurodo, jog kalbėdamasis su pareigūnais ir teisme kaltės neginčijo, nes manė, kad situacija bus objektyviai išnagrinėta, tačiau jo puoselėti teisėti lūkesčiai dėl nuobaudos – piniginės baudos paskyrimo – nepasiteisino.
Pažymi, kad yra įsitikinęs, jog teismas, vertindamas charakterizuojančius duomenis apie jo asmenį bei šeimos ir verslo aplinką, nepagrįstai padarė išvadas, jog tik specialiosios teisės atėmimas gali tinkamai jį paveikti ir užkirsti kelią ateityje naujų pažeidimų darymui, nes jis nėra asocialus asmuo, žalingų įpročių neturi, elgesį yra pakeitęs, o teisė vairuoti jam reikalinga dėl turimo verslo.
Atsiliepimu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini) mieste, centrinėje, judrioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje pėsčiųjų perėja aiškiai pažymėta kelių horizontaliuoju ir vertikaliuoju ženklinimu. Pažymima, kad P. G. turėjo ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą, o tai rodo, jog jis ir toliau daro naujus teisės pažeidimus.
Skundas netenkinamas
KET 30 punktas nustato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Iš pateikto skundo matyti, kad apeliantas neneigia, jog galėjo padaryti pažeidimą ir galbūt yra kaltas, tačiau mano, kad ne visos faktinės aplinkybės buvo ištirtos – nenustatytas pėsčiasis, kurio jis nepraleido. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien asmens, kuris įžengė į pėsčiųjų perėją, tapatybės nenustatymas nepaneigia pažeidimo padarymo fakto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Byloje surinkti duomenys, t. y. pareigūno tarnybinis pranešimas (Nr. (duomenys neskelbtini), 5 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolas (Nr. (duomenys neskelbtini), 2–3 b. l.), vaizdo įrašas patvirtina faktą, kad P. G. nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio asmens. Pažymėtina, kad pareigūnai tiesiogiai stebėjo pažeidimą, jie nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, todėl nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, iš vaizdo įrašo aišku, kad pareigūnai turėjo galimybę nekliudomai matyti pėsčiųjų perėją, buvo šviesus paros metas, geros oro sąlygos, todėl nėra pagrindo abejoti pareigūnų parodymais, kad pėsčiasis į pėsčiųjų perėją iš kairės kelio pusės buvo įėjęs apie 1,5 metro, kai P. G. vairuojamas automobilis pervažiavo pėsčiųjų perėją. Byloje nesant duomenų, sudarančių prielaidas netikėti liudytojo D. G. parodymais, apelianto iškelta versija, jog prie pėsčiųjų perėjos artėjančių žmonių nebuvo ir pėsčiasis galėjo įžengti į kelio važiuojamąją dalį jam jau kertant pėsčiųjų perėją, pripažintina prieštaraujančia byloje surinktai medžiagai, todėl atmestina kaip nepagrįsta.
Atsakant į apelianto argumentus dėlto, jog jis nepastebėjo jokio asmens einančio per perėją, taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas savo nutartyje teisingai atkreipė P. G. dėmesį į tai, kad padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonių – vairuotojams yra keliami itin aukšti atidumo kelyje bei privalomo saugaus eismo taisyklių žinojimo ir nepriekaištingo jų laikymosi reikalavimai. Pritartina apylinkės teismo nuomonei, kad šiuo atveju P. G. argumentai, jog jis užsižiūrėjo į policijos pareigūnus, o pėsčiojo nepastebėjo, neeliminuoja jo pareigos neprarasti budrumo ir itin atidžiai vertinti kelyje esančias situacijas.
Byloje taip pat keliamas ir nuobaudos individualizavimo klausimas. ATPK 20 straipsnis nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Be to nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju paskirta nuobauda yra proporcinga pažeidėjo asmenybei ir jo padarytam pažeidimui. Sprendžiant dėl pastarosios aplinkybės, pirmos instancijos teismas įvertino ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus bei jų pobūdį. Nors apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad jis nėra asocialus asmuo ir neturi žalingų įpročių, tačiau tai nepaneigia to, jog apeliantas buvo ne kartą baustas už įvairius KET pažeidimus, jam paskiriant baudas, o 2014 m. birželio 20 d. jis buvo nubaustas bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už šiurkštų pažeidimą – vairavimą neblaiviam (Nr. (duomenys neskelbtini), 11–17 b. l.), tačiau tik 2015 m. vasario 20 d. atgavęs vairuotojo pažymėjimą jis ir vėl padarė naują pažeidimą – nepraleido per perėją ėjusio pėsčiojo. Tai leidžia daryti išvadą, jog P. G. anksčiau paskirtos baudos už jo padarytus pažeidimus nepasiekė administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, t. y. nebuvo efektyvi atsakomybės priemonė, jis ir toliau akivaizdžiai ignoravo teisės aktų reikalavimus, todėl jam pagrįstai buvo paskirta griežtesnė nuobaudos rūšis – teisės vairuoti atėmimas. Taip pat svarbu pastebėti, jog teismas, nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą atsižvelgė į P. G. nurodytas aplinkybes, susijusias su jo socialine, šeimine ir materialine padėtimi, ir vietoj 4 mėnesių nustatė minimalų sankcijoje numatytą 1 mėnesio teisės vairuoti atėmimo terminą, todėl nėra pagrindo teigti, kad P. G. yra paskirta per griežta nuobauda.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, P. G. skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Gražvydas Poškus