Civilinė byla Nr. 3K–3–540/2006
Procesinio sprendimo kategorija: 16.2.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. J. ieškinį atsakovams J. B. personalinės įmonės procesiniam teisių perėmėjui atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Rejona“, J. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos, sužalojus sveikatą, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo: 1) gyvenamajam namui remontuoti, invalido lifto įrengti 24 840 Lt, vaistams įsigyti – 1392,71 Lt; 2) periodines išmokas dėl netekto darbingumo po 204,75 Lt kas mėnesį nuo 2003 m. gruodžio 13 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., iš viso – 1638 Lt, o nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. – po 272,30 Lt kas mėnesį; 3) periodines išmokas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos: 400 Lt – už kito asmens slaugą, 250 – Lt už masažą, 664,36 Lt – už nekompensuojamuosius vaistus, iš viso –1314,36 Lt; 4) kasmet nuo 2005 m. mokamas periodines išmokas po 2052 Lt; 4) 180 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas nurodė, kad 2003 m. liepos 31 d. nelaimingo atsitikimo metu J. B. personalinėje įmonėje nukritus su liftu iš 2 m aukščio, jis buvo sužalotas, neteko 100 procentų darbingumo, buvo nustatyta pirma invalidumo grupė su visiška negalia. Dėl to ieškovo bute būtina atlikti remontą, įrengti liftą, kompensuoti vaistų įgijimo, slaugymo, masažo ir reabilitacinio gydymo išlaidas. Dėl sveikatos sužalojimo ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kurie yra nuolatinio pobūdžio, sumažėjo jo bendravimo su kitais žmonėmis galimybės. Kaltu dėl žalos padarymo pripažintas atsakovas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2005 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė: 1) ieškovui iš atsakovo J. B. personalinės įmonės periodines išmokas dėl netekto darbingumo po 204,75 Lt kas mėnesį nuo 2003 m. gruodžio 13 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. (iš viso – 1638 Lt), o nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. – po 272,30 Lt; 2) vaistų pirkimo išlaidas pagal pateiktus dokumentus – 1332,71 Lt; 3) 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo personalinės įmonės 500 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-01/2004 nustatyta, jog kaltu dėl žalos ieškovui padarymo pripažintas atsakovas, todėl šiam atsirado prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Teismas pagrįstais ir tenkintinais pripažino ieškovo reikalavimus priteisti jam periodines išmokas dėl netekto darbingumo, vaistų įsigijimo išlaidas. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Ieškovas žinojo, kad keltas, ant kurio jis užlipo, yra sugedęs ir nepritaikytas žmonėms kelti. Teismas konstatavo, kad dėl sveikatos sužalojimo yra 70 procentų paties ieškovo kaltės ir 30 procentų atsakovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas dalį žalos ieškovui kompensavo gera valia, sumažino priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Teismas konstatavo, kad reikalavimas priteisti būsimas išlaidas ieškovo gyvenamajam namui remontuoti, invalido liftui įrengti, taip pat vaistams įsigyti (iš viso – 26 232,71 Lt) yra nepagrįstas, nes tai ne tiesioginiai ieškovo nuostoliai ir ne negautos pajamos. Dėl tokių pačių priežasčių atmestini ir kiti ieškovo reikalavimai priteisti kitas būsimas išlaidas. Be to, ieškovas pripažintas pirmos grupės invalidu su visiška negalia, todėl jo slaugymas ir gydymas reabilitacinėje ligoninėje apmokamas valstybės sąskaita.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovui iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Rejona“ kas mėnesį mokamas periodines išmokas dėl netekto darbingumo nuo 2003 m. gruodžio 13 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. – iš viso 1638 Lt, o nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. – po 272,30 Lt kas mėnesį; 2) 1332,71 Lt vaistų išlaidų atlyginimo; 3) 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas priteisė ieškovui iš UAB ,,Rejona“ 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1883,48 Lt žyminio mokesčio – valstybei.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, J. B. personalinė įmonė buvo pertvarkyta į UAB ,,Rejona“, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atsakovą pakeisti jo procesinių teisių perėmėju.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriomis buvo atmesta ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo dalis ir priteistą iš UAB ,,Rejona“ neturtinės žalos dydį padidinti iki 180 000 Lt. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismai neteisingai konstatavo nukentėjusiojo didelį neatsargumą ir neteisingai pritaikė CK 6.282 straipsnį.
Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovas, pažeisdamas Darbo kodekso (toliau – DK) 260, 261, 262, 264 straipsnių, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11, 14, 16, 25, 27, 40 straipsnių normas, neužtikrino darbuotojui saugių darbo sąlygų, o pažeisdamas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1, 9 punktų normas, pradėjo naudoti įrenginį negavęs įgaliotos įstaigos – technikos priežiūros tarnybos – išvados, neskyrė keltuvui naudoti ir prižiūrėti nustatyta tvarka apmokyto ir atestuoto asmens, naudojo techniškai netvarkingą keltuvą, ir, pažeisdamas 1999 m. gruodžio 22 d. patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 19 punkto reikalavimus, neužtikrino, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą.
Atsakovas sąmoningai leido eksploatuoti techniškai netvarkingą mechanizmą ir rizikavo savo darbuotojų sveikata bei gyvybe. Ieškovas darbą atliko tik darbdavio interesais. Ieškovo veiksmai buvo įprastas kasdienis elgesys, nes kitu būdu patalpinti į keltuvo platformą krovinio neįmanoma. Darbo sutarties šalių teisinė padėtis nėra lygiavertė. Atsižvelgiant į ribotas darbuotojo galimybes pasirinkti darbo sąlygas, nebuvo pagrindo konstatuoti ieškovo didelio neatsargumo.
Teismų priimti sprendimas ir nutartis gali turėti ydingą įtaką vienodam teismų praktikos formavimui, nes pažeidimas yra susijęs su darbuotojo, kaip silpnesnės darbo sutarties šalies, interesų gynimu. Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo klausimu yra tik viena nutartis (civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003), kurioje nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra panašios į šios.
2. 2003 m. rugpjūčio 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 19 punkto reikalavimo pažeidimas ir 2003 m. sausio 20 d. patvirtintos Gamybos meistrų pareiginės instrukcijos 11 punkto reikalavimo, kuris draudžia dirbti neapmokytiems, neatestuotiems ir neinstruktuotiems padalinio darbuotojams, pažeidimas. Kad ieškovas nebuvo supažindintas su keltuvo naudojimo taisyklėmis, nurodyta ir teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-01-2004. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, yra prejudiciniai ir jų įrodinėti iš naujo nereikia.
Teismas neteisingai traktavo liudytojo G. K. parodymus. Šis liudytojas baudžiamojoje byloje parodė, kad keltuvo platforma yra savadarbė, todėl keltas neregistruotas ir nėra žmogaus liftui prižiūrėti. Be to, faktas, kad nebuvo žmogaus, kuris turėtų instruktuoti apie darbą su keltuvu ir jį prižiūrėti, yra nustatytas baudžiamojoje byloje. Taigi teismai pažeidė ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktą.
Teismai neteisingai vertino ir fotonuotraukas su užrašu ,,tik kroviniams kelti, lipti ant platformos, kelti žmones draudžiama“. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 yra nurodyta, kad įvykio metu nebuvo įspėjamųjų ženklų, draudžiančių naudotis keltuvu.
Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas nesikėlė keltuvu. Į keltuvo platformą įžengti reikėjo norint patalpinti jame krovinį. Kitu būdu neįmanoma patalpinti krovinio į keltuvo platformą.
3. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 100 000 Lt. Teismas neanalizavo kriterijų, kuriais remdamasis konstatavo tokį neturtinės žalos dydį, o apsiribojo CK 6.250 straipsnyje nurodytu neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų išvardijimu. Teismas taip nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos nutartyje Nr. 3K-3-708/2002. Teismas nenurodė, kuriais kriterijais remdamasis nustatė tokį žalos atlyginimo dydį, kuriais įrodymais rėmėsi, kuriuos įrodymus atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atlygintinos žalos dydis yra 180 000 Lt, o ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį mažino atsižvelgdamas į mišrią kaltę ir nepagrįstai įskaičiuodamas jau atsakovo atlygintą neturtinės žalos dalį (4000 Lt). Apeliacinės instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimo dydį mažino ne tik atsižvelgdamas į mišrią kaltę, bet ir kitais pagrindais, ir taip pažeidė CPK 313 straipsnio normas, draudžiančias dėl apelianto priimti blogesnį, nei skundžiamas, sprendimą ar nutartį. Tokia teismo nutartis gali turėti ydingą įtaką vienodam teismų praktikos formavimui.
4. Priteista neturtinė žala yra nepagrįstai maža. Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Ieškovas tapo invalidu su visiška negalia, neteko darbo, darbingumo, pasveikimo atžvilgiu prognozės yra neigiamos. Ieškovas tapo visiškai save negalinčiu apsitarnauti žmogumi. Dėl minėtų sutrikimų ieškovas išgyveno ne tik fizinį skausmą, nepatogumus, bet ir dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinę depresiją. Ieškovui reikalinga nuolatinė priežiūra, išgyvenimai yra nuolatinio pobūdžio. Atsižvelgiant į sužalojimo pasekmes ir dėl to nuolat patiriamus išgyvenimus, taikant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti 180 000 Lt.
Atsakovo UAB „Rejona“ atsiliepimą į kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija atsisakė priimti.
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vadovaudamasi šia įstatymo norma, teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.
1. Moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (taip pat jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas, jokie pinigai, joks materialus turtas, negali atstoti. Tačiau negalimumas jos materialiai visiškai atlyginti nereiškia, kad gali būti reikalaujama kompensacijos, kuri būtų beribė. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta moralinės žalos atlyginimo esmė. Svarbu, kad teismas nustatytų teisingą moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą.
2. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje L. Z. , M. Z. , v. Z., G. Z. v viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė, byla, Nr. 3K-7-255, konstatavo: „Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli“.
Šioje byloje reikalavimas grindžiamas ieškovui padarytu sunkiu sveikatos sužalojimu. Sužalojimo pasekmės, reikalavimo pagrindas ir dalykas buvo žinomi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams. Taigi, vertindami faktines žalos padarymo aplinkybes ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, teismai padarė skirtingas išvadas ne tik dėl atlygintinos neturtinės žalos, bet ir ieškovo kaltės dydžio.
4. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos dalis, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas. Aiškinant šią įstatymo normą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali tam tikras aplinkybes pripažinti nenustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nustatytomis.
Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, aiškino ir vertino jos padarymo aplinkybes bei kitas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Minėta, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia. Taigi kasacinis teismas negali kitaip įvertinti apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktų ir konstatuoti, kad šis teismas neteisingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį.
5. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad žalai atsirasti padėjo didelis ieškovo neatsargumas. Žalos atsiradimo aplinkybes teismai vertino. Minėta, kad kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia. Kasacinis teismas taip pat negali įvertinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktų ir konstatuoti, kad šie teismai neturėjo pagrindo nustatyti ieškovo kaltės bei jos dydžio. Aplinkybių, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytas atlygintinos žalos dydis yra per mažas, nėra. Nuosprendžiu nebuvo išspręsti civilinio ieškinio klausimai, todėl nuosprendis yra prejudicinis tik dėl pasekmių. Jis nėra prejudicinis vertinant šalių veiksmus civilinės atsakomybės prasme, konkrečiai – nustatant atsakovo (asmens padariusio žalą) kaltės dydį ir ieškovo (sužaloto asmens) kaltės dydį bei atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Ieškovo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 kovo 26 d. nutartį, priimtą O. Ž. v. uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus troleibusai“, akcinė bendovė „Preventa“, trečiasis asmuo N. K. , byla Nr. 3K-3-371, dėl atlygintinos žalos dydžio nustatymo negalima remtis, nes joje žalos padarymo aplinkybės nėra tapačios į aplinkybes, teismų nustatytas šioje byloje. Vienas iš esminių bylose nustatytų aplinkybių skirtumas yra tas, kad byloje Nr. 3K-3-371 sprendžiama dėl atlyginimo žalos, padarytos pašaliniam asmeniui, kuris nebuvo susijęs darbo santykiais su atsakovu ir negalėjo suvokti įrenginio pavojingumo bei netikėtos situacijos ir taip išvengti sveikatos sužalojimo ar sumažinti jos padarinius. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas buvo atsakovo darbuotojas, tiesiogiai dirbęs su įrenginiu (krovinių keltuvu), nors ir neteisėtai įrengtu. Įrenginys jam buvo žinomas, todėl ieškovas bent minimaliai suprato arba turėjo suprasti jo paskirtį bei pavojingumo laipsnį ir elgtis atitinkamai, kad išvengtų jam kenksmingų pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms, teismai pagrįstai konstatavo ir nukentėjusio asmens kaltę.
Apeliacinės instancijos teismas vertės išraiška nepakeitė pirmosios instancijos nustatyto atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Neturtinė žala yra vienkartinio pobūdžio reikalavimas, ir ateityje reikalavimo dėl jos priteisimo ieškovas nebegalės reikšti. Taigi pirmosios instancijos teismo priteista atlygintinos žalos dydžio suma liko nepakitusi, todėl dėl apelianto blogesnis sprendimas nepriimtas.
6. Teismai materialiąsias ir procesines teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl ieškovo kasacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis