(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.4; 3.2.6.1 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės likviduojamos M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Adminova“, atstovei I. K.-R., nedalyvaujant BUAB „Eurema“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“, atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM platformą išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Adminova“, ieškinį atsakovei BUAB „Eurema“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“, dėl draudimo atsakovei ir jos darbuotojams patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė likviduojama M. tikroji ūkinės bendrija „Žaibas“ pareikštu ieškiniu prašo uždrausti atsakovei BUAB „Eurema“ ir atsakovės darbuotojams patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 19 d. sudarė Negyvenamųjų ir administracinių patalpų nuomos sutartį Nr. 2020/10/19-1, 2021 m. spalio 23 d. sudarė Kilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2020/10/23. 2021 m. rugpjūčio 4 d. įvykusio ieškovo kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas Nr. 4, kuriuo nutarta nuomininkams nustatyti terminą iki 2021-09-04 sumokėti visą susidariusią skolą už nuomojamą iš bankrutuojančios M. TŪB „Žaibas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. išsiuntė raginimą. Atsakovei nesumokėjus skolos raginime nurodytais terminais, ieškovė informavo atsakovę, kad nuomos sutartys nutraukiamos nuo 2021 m. spalio 7 d., t. y. paskutinė nuomos sutarčių galiojimo data yra 2021 m. spalio 6 d. Ieškovės nemokumo administratorius 2021 m. spalio 7 d. atvyko į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, kurių atsakovė nebuvo atlaisvinusi nuo savo turto ir atsisakė perduoti turtą, nebevykdyti veiklos ir palikti patalpas. Iškviesta policija dėl atsakovės savavaldžiavimo patalpose. 2021 m. spalio 7 d. apie 16.30 val. buvo pradėtos keisti ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų durų spynos ir durys plombuojamos, t. y. ant kiekvienų durų į pastatą uždedamas lipdukas su ieškovės nemokumo administratoriaus parašu ir antspaudu, siekiant užplombuoti duris ir užkardyti bet kokių asmenų patekimą į patalpas adresu (duomenys neskelbtini), bei siekiant užkirsti kelią tiek patalpų naudojimui, tiek užtikrinti, jog atsakovės daiktai iki jų atsiėmimo liktų nepakitę kiekyje ir nebūtų gauti kaltinimai iš atsakovės dėl kokių nors neva dingusių daiktų. 2021 m. spalio 8 d. apie 10.45 val. ieškovės atstovas atvyko į (duomenys neskelbtini), siekiant organizuoti automatinių vartų į teritoriją pultelių pakeitimą, tačiau nustatyta, jog į ieškovės patalpas ir teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), yra įsibrovę pašaliniai asmenys, kurie patalpose jokios teisės būti neturi. Ieškovei telefonu iš karto susisiekus su apsauga (UAB „Šiaulių sauga“) sužinota, jog UAB „Šiaulių sauga” atstovai suveikus pastatų signalizacijai nuvyko į vietą, tačiau atsakovės darbuotojas/-ai nurodė, jog jie čia dirba patalpose ir viskas yra gerai, t. y. nesąžiningai suklaidino apsaugos darbuotojus, kurie, neinformavę ieškovės, išvažiavo. Tuomet ieškovė iškvietė policiją, kadangi ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir teritorijoje yra neteisėtai įsibrovę asmenys. 2021 m. spalio 8 d. visų lauko durų raktai vėl pakeisti, durys užplombuotos, ant vartų į teritoriją (automatinių) uždėta pakabinama spyna. Pabrėžtina, jog visi ieškovės veiksmai buvo fiksuojami antstolio A. B.. 2021 m. spalio 11 d. UAB „Šiaulių sauga”, kuri fiziškai saugojo teritoriją nuo 07.00 val., apie 08.00 val. paskambino ieškovei ir iškvietė policiją, kadangi į teritoriją neteisėtai bandė patekti asmenys (atsakovės darbuotojai) – bandė lipti per tvorą, atidaryti vartus, kurie patalpų ir teritorijos savininko buvo apsaugoti uždedant spyną. Apsauga fiziškai visų asmenų sulaikyti nuo patekimo į ieškovei nuosavybės teise priklausančią teritoriją neturėjo galimybės, dėl ko buvo iškviesta policija. Faktines aplinkybes konstatuoti buvo iškviestas antstolis A. B.. Šiuo atveju realios būsimos žalos faktą patvirtina tai, jog atsakovė atliko realius veiksmus – nebeturint teisinio pagrindo būti ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose jų ne tik nepaliko, bet neteisėtai pateko – įsibrovė ir savavaldžiavo – į ieškovei priklausančias patalpas sekančiomis darbo dienomis, siekdama jose tęsti vykdomą veiklą ir tokiu būdu pažeisti ieškovės bankroto byloje priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio, atsakovei nuomoto turto perėmimo. JANĮ 51 str. 2 d. įtvirtinta, jog kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos. Pabrėžtina, jog atsakovė kartu yra ir ieškovės kreditorė, kuriai apie priimtą 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 4 yra žinoma, atsakovė privalo jį vykdyti, tačiau akivaizdžiais aktyviais veiksmais siekia ne tik nepalikti ieškovės patalpų, kuriose atsakovė nebeturi jokio teisinio ir/ ar faktinio pagrindo būti, tačiau ir akivaizdžiai siekia, jog ieškovė ir jos kreditoriai ateityje patirtų realią finansinę žalą – prarastų potencialius pirkėjus, norinčius pirkti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, juo neteisėtai naudojantis atsakovei, taip pat atsakovė galimai padarys žalą ieškovės turtui. Šiai dienai yra pakeistos visos durų spynos bei atjungti automatiniai vartai patekti į pastatą ir ieškovė toliau aktyviais veiksmais siekia apsaugoti nekilnojamąjį turtą nuo neteisėto atsakovės patekimo į patalpas, tačiau atsakovė, siekdama vėl neteisėtai patekti į ieškovės patalpas galimai turės arba išlaužti duris, arba sugadinti durų spynas ir kt., kas bus pagrįstai laikytina žala ieškovės turtui. Pabrėžtina, jog reali finansinė žala be abejonės bus patirta, kadangi atsakovė, jau itin ženkliai įsiskolinusi už nuomą iki nuomos sutarčių nutraukimo (skola sudaro virš 100000,00 Eur) nemokės už faktinį naudojimąsi turtu, taigi ieškovė ir jos kreditoriai patirs realius finansinius nuostolius. Atsakovė taip pat toliau neteisėtai naudojasi jai iki 2021 m. spalio 6 d. imtinai nuomotu kilnojamuoju turtu, t. y. jį toliau nudėvi, kaip nudėvi ir nekilnojamąjį turtą – patalpas. Atsakovė ieškovei nemoka nuomos mokesčio, akivaizdu, jog nesumokės ir ieškovės galimai patirtų nuostolių už neteisėtai naudojamo turto nudėvėjimą įvykusi po sutarčių nutraukimo, t. y. šiai dienai jau patiriama žala dėl atsakovės aktyvių veiksmų. Dėl šių priežasčių ieškovė teikia šį prevencinį ieškinį. Akivaizdu, jog egzistuoja potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, jei atsakovei nebus uždrausta patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas ir teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai ir turėti galimybę naudoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius, iki 2021 m. spalio 6 d. atsakovei nuomotus kilnojamuosius daiktus.

3. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė išsikraustė iš nurodyto nekilnojamojo turto. Tai patvirtina, kad ji neteisėtai naudojosi patalpomis, be teisinio pagrindo. Bijo, kad veikla gali būti atnaujinta. Dabar raktai pakeisti, signalizacija pakeista. Viduje yra daiktų. Galbūt yra ir atsakovės turto patalpose. Egzistuoja potenciali grėsmė, kad atsakovė sieks patekti į patalpas ir tęsti pradėtus neteisėtus veiksmus. Tenkinus ieškinį, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų galėtų kreiptis į antstolį, jeigu nevykdytų sprendimo. Net įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo sprendimui dėl nuomos sutarčių, vis tiek neišsikraustė. Galbūt ir šiuo atveju ignoruos, bandys patekti į patalpas pasiimti savo turtą, vykdyti veiklą. Patalpose yra atsakovės turto, neaišku kaip bus organizuojamas turto pasiėmimas. Kadangi buvo neteisėti veiksmai ir grėsmė anksčiau, tai egzistuoja galimybė, kad ateityje ji bus. Dėl taikos sutarties atsakovė nesusisiekė, nieko apie tai nežino.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, mano, kad jis yra nepagrįstas. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai bei kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad egzistuoja reali grėsmė ieškovei žalai atsirasti. Ieškinyje yra nurodomi deklaratyvūs teiginiai apie ieškovės turto gadinimą, tačiau nenurodyta, koks konkrečiai jos turtas buvo ar gali būti ateityje sugadintas. Priešingai – nurodytos aplinkybės apie ieškovės kreipimąsi į policiją patvirtina, kad atsakovė jokių neteisėtų viešosios teisės normų pažeidimų neįvykdė, nėra konstatuota nei tyčinio turto sugadinimo, nei savavaldžiavimo. Tai, kad ieškovė 7 kartus kreipėsi pranešimais į policiją nepatvirtina atsakovės ar jos darbuotojų daromų teisės pažeidimų, tame tarpe ir tyčinio turto sugadinimo, kadangi nei dėl vieno ieškovės teikto pareiškimo/ pranešimo/skundo policija nepradėjo nei ikiteisminio tyrimo, nei administracinio teisės pažeidimo teisenos. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė savavaldžiauja – uždėjo užrakinamą vartų spyną patekimui į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, nors šis žemės sklypas ieškovei nuosavybės teise nepriklauso. Jis yra atsakovės vadovo B. M. ir kito asmens – V. M. – bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovė, ribodama šių asmenų pakliuvimą į šį žemės sklypą (įrengdama spynas, samdydama saugos darbuotojus ar pan.), pažeidžia šių asmenų nuosavybės teisę. Iš policijos pažymos matyti, kad policija buvo kviesta būtent šiuo adresu – (duomenys neskelbtini), o ieškovės ieškinys yra grindžiamas tuo, kad sutartis dėl visos teritorijos saugojimo yra sudaryta su saugos tarnyba, ant vartų į teritoriją uždėta spyna. Darytina išvada kad būtent ieškovės nemokumo administratorius pažeidžia trečiųjų asmenų nuosavybės teises ir savavaldžiauja. Be to, ieškovė pakeitė vartų pavarą, nors šalių sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ieškovei tokios teisės nesuteikia. Atsakovė taip pat kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl ieškovės atstovų veiksmų teisinio vertinimo. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovė siekia naudotis patalpomis ir nemokėti nuomos yra nepagrįstos ir prieštaraujančios atsakovės elgesiui – atsakovė, nors ir pavėluotai, dengia nuompinigius, iš esmės sutinka su jų dydžiu, ir, ginčydama nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumą, siekia toliau tęsti šalių atlygintinius nuomos santykius, o ne neatlygintinai naudotis ieškovės turtu. Reikšminga yra tai, kad tiek ieškovės administratoriaus veiksmų, tiek Negyvenamųjų patalpų nuomos ir Kilnojamųjų daiktų nuomos sutarčių nutraukimo, tiek nuompinigių skolos priteisimo klausimai yra kitų civilinių bylų nagrinėjimo dalykas, todėl ieškovė ieškinį yra pateikusi skubotai, nesant įsiteisėjusių teismų sprendimų minėtose civilinėse bylose, ieškinio tenkinimas šioje byloje yra negalimas. Be to, nėra išspręstas atsakovės iškeldinimo iš Negyvenamųjų patalpų klausimas: šiose patalpose yra atsakovės ir jos verslo partnerių turtas, griežtos atskaitomybės buhalteriniai ir kiti atsakovės dokumentai, už kurių išsaugojimą yra atsakingas atsakovės vadovas. Atsakovė patalpose vykdo veiklą. Vykdomos veiklos perkėlimui į kitas patalpas yra būtinos laiko sąnaudos: patalpų paieškai ir jų pritaikymui vykdomai veiklai, fiziniam persikraustymui, būtinos įrangos įsigijimui ir/ar nuomai ir kt. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovė visiškai nemoka nuomos mokesčio – ieškinys yra datuotas 2021-10-13 data, tačiau į atsakovės atsiskaitymų su ieškove suvestinę nėra įtraukta atsakovės ieškovei 2021-10-07 sumokėta 10571,91 Eur nuompinigių suma, todėl ieškinio argumentas, kad atsakovė naudojasi turtu visiškai nemokėdama nuomos mokesčio, yra nepagrįstas. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad neegzistuoja prevencinio ieškinio taikymo sąlygos – realios grėsmės žalai atsirasti.

5. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Ieškinys netenkintinas.

6. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos nustatyta: 

6.1. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-341-440/2020 iškėlė bankroto bylą M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ ir įmonės nemokumo administratore paskyrė UAB „Adminova“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ įsiteisėjo 2020 m. liepos 7 d. (1 t., b. l. 10-27);

6.2. 2020-10-19 sudaryta Negyvenamųjų ir administracinių patalpų nuomos sutartis Nr. 2020/10/19-1 ir 2020-10-23 sudaryta Kilnojamojo turto nuomos sutartį 2020/10/23, kuriomis ieškovė atsakovės naudojimui perdavė negyvenamąsias ir administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei Kilnojamojo turto nuomos sutarties 2020/10/23 priede Nr. 1 nurodytą kilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 28-32);

6.3. 2021 m. rugpjūčio 4 d. įvykusio ieškovo kreditorių susirinkimo protokole Nr. 3 nurodyta, kad nemokumo administratorei pateikus papildomą informaciją pagal atskirą paklausimą nustatyta, jog nuomininkas/ nuomininkai nevykdo nuomos sutarčių sąlygų ir vėluoja mokėti suderintas nuomos įmokas pagal sudarytas nuomos sutartis su bankrutuojančia M. TŪB ,, Žaibas“ (1 t., b. l. 33-41);

6.4. 2021 m. rugpjūčio 5 d. raginimu, išsiųstu el. paštu, ieškovė pranešė atsakovei, kad ji iki 2021-09-04 turi sumokėti susidariusį visą įsiskolinimą pagal sudarytas Negyvenamųjų ir administracinių patalpų turto nuomos sutartį Nr. 2020/10/19-1 ir Kilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2020/10/23, kuris 2021-07-25 duomenimis sudaro 93 588,18 Eur. Priešingu atveju, t. y. visos nurodytos skolos neapmokėjus iki 2021-09-04, vykdant minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą, kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo ir nuo 2021-09-05 nutrauks Negyvenamųjų ir administraciniu patalpų turto nuomos sutartį Nr. 2020/10/19-1 ir Kilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2020/10/23 (1 t., b. l. 46);

6.5. atsakovei nesumokėjus skolos raginime nurodytais terminais, ieškovė 2021 m. rugsėjo 6 d. pranešimu informavo atsakovę, kad nuomos sutartys nutraukiamos nuo 2021 m. spalio 7 d., t. y. paskutinė nuomos sutarčių galiojimo data yra 2021 m. spalio 6 d. (1 t., b. l. 47); 

6.6. iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir skolos detalizacijos matyti, kad atsakovės skola ieškovei 2021-09-15 datai yra 116778,17 Eur (1 t., b. l. 48-63). Iš susirašinėjimo el. paštu matyti, kad ieškovė susirašinėjo su atsakove dėl pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, siuntė priminimus dėl neapmokėtų sąskaitų, informavo apie planuojamą sutarčių nutraukimą (b. l. 64-82);

6.7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius 2021-10-12 raštu Nr. 40-S-12826-(1.19E) pateikė informaciją, kad policijos registruojamų įvykių registre spalio 7. 8, 11 dienomis registruoti įvykiai, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83-84);

6.8. antstolio A. B. 2021 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0041-21-16, 2021 m. spalio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0041-21-18, 2021 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0041-21-19, 2021 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0041-21-21, 2021 m. spalio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0041-21-22, užfiksuota, kad antstolis pakviestas konstatuoti faktines aplinkybes adresu (duomenys neskelbtini), nuomotojui nutraukus nuomos sutartį perimant turtą iš nuomininko (1 t., b. l. 171-178);

6.9. 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi buvo sustabdyta civilinė byla iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-463-440/2021 pagal ieškovės UAB „Eurema“ ieškinį atsakovei likviduojamai M. TŪB „Žaibas“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Adminova“, dėl vienašališko atsakovės likviduojamos M. TŪB „Žaibas“ 2020 m. spalio 19 d. negyvenamųjų ir administracinių patalpų nuomos sutarties Nr. 2020/10/19-1 ir 2020 m. spalio 23 d. kilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 2020/10/23 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu (2 t., b. l. 39-41). Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. priėmė galutinį procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-192-440/2022, palankų ieškovei, tačiau neįsiteisėjusį sprendimą atsakovė UAB „Eurema“ 2022 m. vasario 17 d. apskundė apeliaciniu skundu, byla apeliacine tvarka išsiųsta nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, užvesta civilinė byla Nr. e2A-622-464/2022. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo atsakovės UAB „Eurema“ apeliacinį skundą ir 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą, palikdamas nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą (2 t., b. l. 46-64). Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas (2 t., b. l. 73-74);

6.10. 2022 m. gruodžio 21 d. Negyvenamųjų ir administracinių patalpų priėmimo-perdavimo akte prie Negyvenamųjų ir administracinių patalpų nuomos Sutarties 2020/10/19-1 nurodyta, kad nuomininkas (atsakovė) grąžina, o nuomotojas (ieškovė) perima nuosavybės teise jam priklausančias patalpas, kaip jos apibrėžtos sutartyje. Patalpų ir kitų komunikacijų, apšvietimo sistemų, apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos įrenginiai perduoti nenustačius patalpų būklės pabloginimų. Nuomininkas grąžina visus patalpų raktus ir jų kopijas nuomotojui.

7. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. 3K-3-123/2011).

8. Kasacinis teismas nurodo, kad pagrindinės prevencinio ieškinio sąlygos yra šios: neteisėti veiksmai, kurie gali pasireikšti tiesioginiu teisės pažeidimu, arba, nebūdami tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, gali sudaryti objektyvią galimybę pažeisti asmens teises, ir realus žalos atsiradimo pavojus. Tokiu prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne atlyginti jau patirtą žalą ar nuostolius, o siekiama užkirsti kelią, kad ateityje jų vėl neatsirastų. Todėl reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti dar nepadaryta arba jau padaryta, tačiau abiem atvejais turi būti reali jos atsiradimo grėsmė ateityje, o ieškovo siekis – pašalinti tokią grėsmę.

9. Taigi, prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip vienas iš svarbių bylos aspektų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015 ir joje nurodytą teismo praktiką).

10. Ieškovė pareikštu prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovei ir jos darbuotojams patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškinyje prevencinio ieškinio sąlygos buvo įrodinėjamos aplinkybėmis, kad atsakovė atsisako išsikelti iš nuomojamų patalpų, nors sudarytos nuomos sutartys buvo nutrauktos, tokiu būdu neteisėtai naudojasi ieškovei priklausančiomis patalpomis ir daro žalą ieškovės turtui. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 21 d. išsikėlė iš ieškovei priklausančių patalpų ir nebesinaudoja ieškovei priklausančiu kilnojamuoju turtu. Taigi, iš esmės išnyko aplinkybė, dėl kurios ieškovė teikė prevencinį ieškinį. Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad grėsmė žalai atsirasti vis tiek egzistuoja, kadangi patalpose liko atsakovės daiktų, atsakovė vis dar gali siekti atnaujinti savo veiklą ir neteisėtai patekti į patalpas. Ieškovės manymu, ankstesni atsakovės veiksmai patvirtina, kad grėsmė žalai atsirasti nėra išnykusi.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinės prevencinio ieškinio sąlygos yra neteisėti veiksmai, kurie gali pasireikšti tiesioginiu teisės pažeidimu, arba, nebūdami tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, gali sudaryti objektyvią galimybę pažeisti asmens teises, ir realus žalos atsiradimo pavojus.

12. Ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą ir žalos atsiradimą ateityje sieja su atsakovės veiksmais praeityje, t. y. iki išsikėlimo iš patalpų, tačiau tokie veiksmai nėra pakankami konstatuoti prevencinio ieškinio sąlygų buvimą. Realią grėsmę žalai atsirasti ateityje patvirtintų atsakovės šiuo metu atliekami konkretūs veiksmai, pasirengimas tokiems veiksmams, tačiau duomenų apie tokius atsakovės veiksmus teismui nepateikta. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė, išsikėlusi iš ieškovei priklausančių patalpų, vėl bandys tęsti veiklą neteisėtai patekusi į patalpas, gali siekti patekti į patalpas pasiimti turtą, nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip įrodantys tikimybę, kad žala atsiras. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė išsikraustė iš ieškovei priklausančių patalpų, nebetęsia savo veiklos ir nebesinaudoja ieškovei priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, todėl išnyko aplinkybės konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą, juos atsakovė nutraukė išsikėlusi iš ieškovei priklausančių patalpų. Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį, prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, kurie gali sukelti realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Šie reikalavimai susiję su aplinkybėmis, dėl kurių realiai ir tiesiogiai gali būti kildinamas žalos atsiradimas. Tokios aplinkybės gali būti nepripažįstamos, jeigu veiksmais sukeliama grėsmė asmens teisėms, jų įgyvendinimui, bet neaišku, ar dėl to atsiras žalos arba nuostolių. Jeigu konkreti žala ar nuostoliai nenumatomi, o atliktų veiksmų ar sprendimų rezultatas būtų tik tam tikri suvaržymai, tai nebūtų įrodyta būtina prevencinio ieškinio sąlyga dėl galinčios būti ateityje žalos realumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016 48 p.). Taigi, teismui vertinant, ar yra prevencinio ieškinio sąlygos, nustatyta, kad ieškovės nurodoma atsakovės neteisėtų veiksmų grėsmė neegzistuoja, nes ieškovės siekiami uždrausti atsakovės veiksmai (patekti į patalpas) objektyviai nebeįmanomi atsakovei išsikėlus iš patalpų 2022 m. gruodžio 21 d., nepateikta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ateityje atsakovė ketina imtis neteisėtų veiksmų, byloje nenustatyta pakankamai aplinkybių, kurios patvirtintų grėsmės žalai atsirasti ateityje realumą ir tikėtinumą, konstatuotina, kad byloje nenustatytos prevencinio ieškinio sąlygos.

13. Bylos nutraukimo pagrindai įtvirtinti CPK 293 straipsnyje, pagal kurį teismas turi nutraukti bylą, jeigu: 1) jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui; 2) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti; 3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 4) jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė; 5) jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; 6) jeigu yra įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 7) jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas; 8) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas; 9) kitais CPK numatytais atvejais.

14. Pažymėtina, kad nors ir buvo konstatuota, jog ieškovės, pareiškusios prevencinį ieškinį, nurodoma veiksmų grėsmė neegzistuoja, nes tokie veiksmai atsakovės jau yra atlikti, šiuo atveju negali būti pagrindas išvadai, kad byla nutrauktina vadovaujantis CPK 293 straipsnyje numatytais bylos nutraukimo pagrindais. Ieškovė įrodinėjo grėsmės žalai atsirasti ateityje realumą ir tikėtinumą, teismas vertino, ar išliko prevencinio ieškinio sąlygos atsakovei išsikėlus iš ieškovei priklausančių patalpų, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisės aktuose numatytų bylos nutraukimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas. 

15. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 1452 Eur išlaidas už teisines paslaugas (1 t., b. l. 86-87, 157-158). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei pareiškus prevencinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma uždrausti atsakovei ir jos darbuotojams patekti į ieškovei priklausančias patalpas, ir iškėlus bylą teisme 2021-10-18, atsakovė iš nurodytų patalpų išsikėlė tik 2022-12-21, t. y. ieškovės siekiami uždrausti atsakovės veiksmai (patekti į patalpas) objektyviai nebeįmanomi tapo tik baigiant nagrinėti bylą, įvertinęs ieškovės prevencinio ieškinio pagrįstumą, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi nurodytų veiksmų, atsakovės elgesį proceso metu, teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, todėl jos priteistinos iš atsakovės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ž i a:        

ieškinį atmesti.

Priteisti Likviduojamai M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Adminova“, juridinio asmens kodas 175613922, iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eurema“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“, 1452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) išlaidas už teisines paslaugas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                             Danas Lisas