Civilinė byla Nr. e2S-942-921/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15561-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.2.2.2; 3.1.2.2.3; 3.3.2.3 

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termopalas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1723-1085/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termopalas“ patikslintą ieškinį atsakovams P. U. ir A. U. dėl buvusio valdymo organo (vadovo) veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Interjero projektų studija“.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. kovo 6 d. priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Termopalas“ (toliau – ir ieškovė) patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų P. U. ir A. U. (toliau – ir atsakovai) 38 707,82 Eur dydžio turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė perduoti civilinę bylą pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsakovai nurodė, kad atsakovo P. U. darbo vieta yra UAB „Rejben“, kurios buveinės registracijos ir veiklos adresas yra Vilniaus mieste ir kur atsakovas dirba visą darbo dieną. Šiai dienai yra susiklosčiusi situacija, jog P. U. deklaruotas registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu esantis butas yra išnuomotas, todėl atsakovai nuo 2023 m. sausio 4 d. panaudos sutarties pagrindu faktiškai gyvena adresu duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje atsakovai yra atstovaujami advokatų kontoros, įsikūrusios Vilniaus mieste. Atsakovų vertinimu, aptartos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta laikytinas būtent Vilniaus miestas.

3.       Papildomuose paaiškinimuose atsakovai pažymėjo, kad tas pats teismingumo klausimas, tais pačiais argumentais ir tomis pačiomis aplinkybėmis, kuris keliamas ir šioje civilinėje byloje, 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-385-450/2023 pagal ieškovės UAB „Interjero projektų studija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-733-638/2023 pagal UAB „Interjero projektų studija“ ieškinį atsakovui P. U. dėl žalos atlyginimo. Atsakovų vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-385-450/2023, pateikiamos šią bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvados yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl teismingumo ir šioje civilinėje byloje, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, pasisakė, kad ieškinys tam pačiam atsakovui turi būti nagrinėjamas ir yra teismingas būtent Vilniaus miesto teismui.

4.       Ieškovė nesutiko su bylos perdavimu pagal teismingumą kitam teismui, kadangi tokio prašymo tenkinimo atveju būtų pažeistos civilinių bylų teritorinio teismingumo (tiek bendrojo teismingumo, tiek ir alternatyviojo bei kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumo) taisyklės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi tenkino atsakovų prašymą ir civilinę bylą Nr. e2-1723-1085/2023 perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6.       Teismas sprendė, kad ieškovės pozicija dėl bylos teismingumo ieškovės pasirinkimu (alternatyvusis teismingumas) šioje byloje nėra tinkamai pagrįsta. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju byloje reiškiamas reikalavimas dėl buvusio valdymo organo (vadovo) veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo, o ne žalos, padarytos asmenų turtui, kaip numato CPK 30 straipsnio 6 dalis. Negalima daryti išvados, kad CPK 30 straipsnio 6 dalyje naudojama sąvoka „turtas“ apima juridinio asmens turtinius interesus. Žala, padaryta buvusio valdymo organo (vadovo) veiksmais, yra žala juridiniam asmeniui, o ne jo turtui, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo byloje taikyti CPK 30 straipsnio 6 dalį.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė, grįsdama bylos teismingumą Kauno apylinkės teismui, ieškinį Kauno apylinkės teismui padavė pagal ieškovei žinomą atsakovo gyvenamąją vietą – duomenys neskelbtini). Atsakovas, prašydamas perduoti bylą pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodė, kad viešajame registre nurodomas atsakovo P. U. gyvenamosios vietos adresas yra Vilniaus mieste (t. y. atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta). A. P. U. darbo vieta yra UAB „Rejben“, kurios buveinės registracijos ir veiklos adresas yra Vilniaus mieste. Atsakovai šioje byloje yra atstovaujami advokatų kontoros, įsikūrusios taip pat Vilniaus mieste, todėl teismas sprendė, kad atsakovo interesų vieta laikytinas būtent Vilniaus miestas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovo P. U. gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, yra nustatyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-385-450/2023, todėl plačiau tuo klausimu nepasisakė.

8.       Ieškovė, grįsdama bylos teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui nurodė, kad ieškinys yra pareikštas ne tik atsakovo P. U. atžvilgiu, tačiau ir atsakovei A. U. (atsakovo sutuoktinei), kurios gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas buvusio įmonės vadovo P. U. civilinės atsakomybės klausimas. Ieškovė patikslintu ieškiniu įtraukė atsakovo sutuoktinę A. U. atsakove ir prašo iš jos solidariai priteisti visą žalą, nurodydama, kad atsakovė kartu su atsakovu naudojasi atsakovo ieškovės atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovei reiškiamas reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su įrodinėjimo dalyku. Tuo tarpu bylos teismingumą nulemia atsakovui P. U. pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pobūdis, todėl bylos teismingumas nustatytinas pagal atsakovo P. U. gyvenamąją vietą. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinio teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 straipsnis). Įstatymu atsakovui yra užtikrinta teisė, kad jo atžvilgiu iškelta byla būtų nagrinėjama jo gyvenamosios vietos teisme (CPK 29 straipsnis), todėl paaiškėjus, kad atsakovo P. U. gyvenamoji vieta yra Vilniuje, bei esant atsakovo prašymui bylą perduoti pagal jo gyvenamąją vietą, taip pat atsižvelgiant, į tai, kad byla dar nepradėta nagrinėti, bylą teismas perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

9.1.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė šioje byloje neturi teisės pasinaudoti CPK 30 straipsnio 6 dalyje nustatyta alternatyviojo teismingumo taisykle. Priešingai nei teigia teismas, CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyviojo teismingumo taisyklė yra taikoma ir tais atvejais, kai byloje keliami reikalavimai dėl buvusio valdymo organo veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-624/2013). Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas pagal ieškovės (juridinio asmens) buveinę ir žalos padarymo vieta Kaune, kurioje ieškovė vykdo savo ūkinę-komercinę veiklą. Ieškovė kartu su dubliku yra pateikusi teismui prašymą šaukti liudytojus, kurių gyvenamoji vieta taip pat yra Kauno mieste. Todėl tenkinus atsakovų prašymą dėl bylos perdavimo Vilniaus apylinkės teismui, buvo pažeista alternatyviojo teismingumo teisė, suteikianti teisę ieškovei ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti savo teisę kreiptis dėl teisminės gynybos į tą teismą, kurio jurisdikcijai priklauso geografinė žalos padarymo vieta.

9.2.       Nutartyje nurodyti teismo motyvai apie byloje pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdį, kuriais remiantis buvo atsisakyta taikyti CPK 33 straipsnio 1 dalyje numatytą alternatyviojo teismingumo taisyklę, galėtų būti vertinami kaip reikšmingi tik sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl bylos teismingumo pagal CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsakovams įrodinėjant, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniuje ir tuo pačiu deklaruojant, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Kaune, teismas turėjo vertinti, kad šiuo atveju yra taikytina CPK 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismingumo taisyklė, kad ieškinys turėtų būti teikiamas ieškovės pasirinkimu, pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą. Nustačius, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, toks ieškinys, įvertinus ieškovės pasirinkimą, turėjo būti nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme.

9.3.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-385-450/2023, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodyta, kad atsakovas oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, o nuo 2023 m. sausio 4 d. panaudos sutarties pagrindu gyvena Vilniuje. Tačiau atsakovo gyvenamosios vietos pasikeitimas įvyko jau po ieškinio šioje byloje pareiškimo (2022 m. lapkričio 21 d.), o ieškinio teismingumo klausimas yra sprendžiamas bylos iškėlimo (ieškinio priėmimo) metu. Nagrinėjamu atveju nebuvo teismo nurodyto CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo, kuriame numatyta, kad teismas turi teisę nutartimi perduoti bylą kitam teismui, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui arba jo gyvenamosios vietos teismo rūmams. Prašymą atsakovas dėl bylos perdavimo pagal teismingumą teikė, nes pasikeitė atsakovo gyvenamoji vieta. Atsakovas, sudarydamas vedybų ir turto pasidalijimo sutartį notarui, pateikė ir paprašė įrašyti vedybų sutartyje Kauno miesto adresą: duomenys neskelbtini). Šį adresą nurodė ir antstoliui Marekui Petrovskiui, teikdamas prašymą „Dėl konkrečios lėšų sumos, kuri per vieną mėnesį reikalinga P. U. ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatymo“. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ne kartą šį butą, adresu (duomenys neskelbtini), apibūdino kaip savo namus, kuriuose atsakovas gyvena. Atsakovas ieškovės direktoriumi buvo nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d., o trečiojo asmens UAB Interjero projektų studija vadovu – nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2023 m. sausio 11 d., beveik 8 metus. Per visą šį laikotarpį atsakovas gyveno Kauno mieste ir pažeidimus, kurie nurodomi ieškinyje, atsakovas atliko būtent gyvendamas ir dirbdamas Kauno mieste. Be to, pats atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jo turto atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodė, kad didžioji dalis atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto yra Kaune. Šių aplinkybių pagrindu, apeliantės nuomone, atsakovo pagrindine gyvenamąja vieta turėtų būti laikomas Kauno miestas, tuo tarpu atsakovų pateikti duomenys apie atsakovo turimą darbo vietą Vilniuje ir laikiną (darbdavio suteiktą) apgyvendinimą šiame mieste (sudarytą 2023 m. sausio 4 d. Panaudos sutartį), suteikia pagrindo vertinti, kad Vilniaus miestas yra laikinoji, bet ne pagrindinė atsakovo gyvenamoji vieta.

9.4.       Kitose civilinėse bylose, kuriose vyksta teisminiai ginčai tarp tų pačių bylos šalių, atsakovas (jo teisinis atstovas) visais atvejais pateikė duomenis, kad atsakovo gyvenamoji vieta, net ir po 2023 m. sausio 4 d. panaudos sutarties sudarymo, yra (duomenys neskelbtini) (kuriame, kaip jau nurodyta prieš tai, jis faktiškai negyveno) arba (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys apie atsakovą yra pateikti Kauno apygardos teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. e2-663-324/2023 (iškelta pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl 1 032 308 Eur žalos atlyginimo) ir Kauno apylinkės teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. e2-3870-1126/2023 (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu).

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

10.1.       Priešingai nei teigia atskirajame skunde ieškovė, tam, kad būtų taikomas alternatyvusis teismingumas vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 dalimi, reikalavimai turi būti nukreipti dėl žalos, padarytos fizinio ar juridinio asmens turtui, tačiau ne tais atvejais, kai reikalavimas reiškiamas tiesiog dėl buvusio vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo ieškovei. Todėl šiuo atveju, kai ieškovės reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su žala, padaryta ieškovės turtui, o ieškovės reiškiami reikalavimai yra reiškiami dėl nuostolių atlyginimo, teismas padarė tinkamą išvadą, kad nėra pagrindo civilinėje byloje taikyti CPK 30 straipsnio 6 dalį.

10.2.       Ieškovė, teigdama, kad alternatyvusis teismingumas turi būti taikomas ir tais atvejais, kai byloje keliami reikalavimai dėl buvusio valdymo organo veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-624/2013, tačiau, atsakovų nuomone, šia nutartimi negalima vadovautis, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Atsakovų nuomone, teismas turėtų vadovautis ne ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, tačiau prejudicinę reikšmę turinčia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-385-450/2023.

10.3.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas civilinės bylos aplinkybes, susijusias su CPK 33 straipsnio 1 dalies taikymu, be kita ko, vertino ir tai, kad pirminiame ieškinyje (iki patikslinimo) atsakovu buvo nurodytas tik P. U. bei tai, kad civilinės bylos teismingumą nulemia atsakovui P. U. pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pobūdis. Atsakovės civilinė atsakomybė kildinama tik iš to, kad ji kartu su atsakovu šiuo metu lygiomis dalimis naudojasi atsakovo ieškovės atžvilgiu atliktų neva neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 straipsnis).

10.4.       Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-385-450/2023 priimtos nutarties teisėtumą, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės sprendė ne tik dėl teismingumo taisyklių taikymo, bet ir dėl atsakovo P. U. gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje nustatyta, kad atsakovo gyvenamojo vieta Vilniuje.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, tenkinęs atsakovų prašymą, bylą perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

13.       Nagrinėjamu atveju ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos nei CPK 30 straipsnio 6 dalies, nei CPK 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, o bylos teismingumą nustatė pagal bendrąsias teismingumo taisykles pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

14.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.

15.       Vadovaujantis teritorinio teismingumo taisyklėmis bylų nagrinėjimo kompetencija yra paskirstoma tos pačios grandies teismams. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų.

16.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad viešajame registre nurodomas atsakovo P. U. gyvenamosios vietos adresas yra Vilniaus mieste (t. y. atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta). A. P. U. darbo vieta taip pat yra UAB „Rejben“, kurios buveinės registracijos ir veiklos adresas yra Vilniaus mieste. Atsakovai šioje byloje yra atstovaujami advokatų kontoros, įsikūrusios taip pat Vilniaus mieste, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo interesų vieta laikytinas būtent Vilniaus miestas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovo P. U. gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, yra nustatyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-385-450/2023, todėl plačiau tuo klausimu nepasisakė. 

17.       Atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja šią teismo išvadą, teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-385-450/2023 konstatuota, jog nuo 2023 m. sausio 4 d. panaudos sutarties pagrindu atsakovas gyvena Vilniuje, tačiau atsakovo gyvenamosios vietos pasikeitimas įvyko jau po ieškinio šioje byloje pareiškimo (2022 m. lapkričio 21 d.), o ieškinio teismingumo klausimas yra sprendžiamas bylos iškėlimo (ieškinio priėmimo) metu.

18.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad ieškinio teismingumo klausimas yra sprendžiamas bylos iškėlimo (ieškinio priėmimo) metu, tačiau šiuo atveju aktualia laikytina patikslinto ieškinio, o ne pradinio ieškinio priėmimo metu buvusi atsakovo gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys teisme gautas 2023 m. vasario 28 d., o priimtas 2023 m. kovo 6 d., t. y. po 2023 m. sausio 4 d. panaudos sutarties sudarymo, nėra pagrindo nesivadovauti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-385-450/2023 konstatuota aplinkybe, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste. Tačiau pažymėtina, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje, sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, reikalavimas buvo pareikštas tik vienam atsakovui P. U., todėl ir ginčas buvo kilęs tik dėl atsakovo P. U. gyvenamosios vietos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys yra pareikštas dviem atsakovams, t. y. P. U. ir A. U.. Be to, minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl alternatyvaus teismingumo taikymo galimybės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien minėtos aplinkybės nustatymas, t. y. tai, kad atsakovo P. U. gyvenamojo vieta yra Vilniaus mieste, nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad byla teisminga pagal atsakovo gyvenamąją vietą.  

19.       Kaip minėta nutarties 15 punkte, CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų.

20.       CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Nurodytos procesinės teisės normos taikymo aspektu ne kartą yra pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje, nurodant, kad CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyviojo teismingumo taisyklė yra specialioji taisyklė bendrosios teismingumo taisyklės, įtvirtintos CPK 29 straipsnio, atžvilgiu. Alternatyvusis teismingumas nustatomas tokioms byloms, kuriose būtina apginti ypač reikšmingus ieškovo teises ir interesus.

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį atsakovams reiškia dėl 38 707,82 Eur dydžio turtinės žalos (nuostolių) priteisimo dėl negautų pajamų. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas atsakovo deliktine atsakomybe, todėl ieškinys dėl nuostolių priteisimo turi būti traktuojamas kaip ieškinio reikalavimas dėl žalos, padarytos asmens turtui, atlyginimo CPK 30 straipsnio 6 dalies prasme. Nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra piniginė turtinės žalos išraiška, taigi žalos sąvoka apima patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013). Nors atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-624/2013 faktinės aplinkybės skiriasi, nes pastarojoje byloje buvo pareikta daugiau reikalavimų nei nagrinėjamoje, tačiau tai nesudaro pagrindo nesivadovauti kasacinio teismo išaiškinimu dėl CPK 30 straipsnio 6 dalies taikymo, sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, kai reiškiamas ieškinys dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo, jį grindžiant atsakovo deliktine atsakomybe.

22.       Apeliantė, vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinį pareiškė Kauno apylinkės teismui pagal savo buveinės ir žalos padarymo vietą (tai nurodė ir patikslintame ieškinyje). Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovei teisę pasirinkti konkretų teismą, kad ji galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, šiuo atveju priklauso ieškovei (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

23.       Be to, apeliantės nuomone, atsakovams įrodinėjant, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniuje ir tuo pačiu deklaruojant, t. y. nesant ginčo, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Kaune, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kad šiuo atveju yra taikytina CPK 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismingumo taisyklė, jog ieškinys turėtų būti teikiamas ieškovės pasirinkimu, pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą. 

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiat bylos teismingumo klausimą, nagrinėjamu atveju svarbios patikslinto ieškinio metu buvusios aplinkybės. Patikslintame ieškinyje atsakove įtraukta ir P. U. sutuoktinė, iš kurios prašoma solidariai kartu su atsakovu priteisti prašomą žalą (nuostolius). Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamos, kad būti galima taikyti ir CPK 33 straipsnio 1 dalies nuostatas.

25.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) savo pasirinkimu turi teisę nesilaikyti CPK 29 straipsnyje įtvirtintos bendrosios teismingumo taisyklės (fiziniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal jo gyvenamąją vietą) ir ieškinį reikšti pagal savo buveinės ar žalos kilimo vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis), bei vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą (CPK 33 straipsnio 1 dalis), tą ji šiuo konkrečiu atveju ir padarė, t. y. pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui. 

26.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisakytina, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylos baigties

27.       Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias alternatyvų teritorinį teismingumą ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į apeliantės (ieškovės) pareikštą reikalavimą, byla yra teisminga Kauno apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla perduota nagrinėti kitam teismui, motyvuojant jo teismingumu kitam teismui, naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Atsakovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau ieškovės atskirąjį skundą patenkinus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Be to, panaikinus skundžiamą nutartį ir bylą perdavus nagrinėti toliau Kauno apylinkės teismui, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėja                                                Jurgita Sujetienė