Civilinė byla Nr. 2-3233-431/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00632-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija:2.2.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė 

sekretoriaujant Anai Prutkovskai

dalyvaujant ieškovo atstovei J. B.

atsakovo atstovei S. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui AB "Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

        Ieškovas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius R. U. (duomenys neskelbtini) įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo pripažino draudžiamuoju įvykiu (žr. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. VPA_SP5-3853), žuvusiojo R. U. sutuoktinei S. U. ir tėvui J. U. paskyrė bei išmokėjo po 24.261,00 Eur vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus (žr. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimus Nr. VPA_SP5-5317 ir Nr. VPA_SP5-5318). Iš viso dėl R. U. mirties VSDFV Klaipėdos skyrius šeimos nariams paskyrė ir išmokėjo 48522,00 Eur. 

Pagal        Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSD įstatymas) 31 straipsnį, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPD įstatymą, dydį Fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės. Taigi draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal TPVCAPD įstatymą, išmokų sumų, įskaitytinų į atlygintiną žalą, dydį Fondo biudžetui kompensuoja draudikai. Šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.

Ieškovas mano, kad yra visos sąlygos civilinės atsakomybės taikymui: (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio kaltininku pripažintas P. J.. Dėl šių P. J. neteisėtų veiksmų žuvo R. U.. Dėl R. U. mirties jo tėvui ir sutuoktinei VSDFV Klaipėdos skyrius paskyrė ir išmokėjo po 24.261,00 Eur išmokos, iš viso 48.522,00 Eur. Taigi VSDFV Klaipėdos skyrius, išmokėdamas 48.522,00 Eur išmoką ir tokiu būdu atlygindamas dėl R. U. mirties jo šeimos nariams padarytą turtinę žalą, įgijo 48.522,00 Eur reikalavimo teisę į žalą padariusio P. J. civilinę atsakomybę apdraudusią AB „Lietuvos draudimas“. Prašė priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 48.522,00 Eur žalos atlyginimo.

        Atsakovas nepripažino ieškinio. Nurodė, kad transporto priemonės valdytojo P. J. civilinė atsakomybė įvykio dieną buvo apdrausta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatas. Draudikui buvo pranešta apie (duomenys neskelbtini) įvykį, pateiktos skirtingų asmenų (subjektų) pretenzijos, draudikas atliko žalos administravimo veiksmus, apskaičiavo ir išmokėjo pagrįstas išmokas. Draudikui, be kita ko, buvo pateikta pretenzija dėl šiuo ieškiniu prašomos atlyginti sumos, tačiau 2019-02-28 sprendimu (pranešimas pateiktas su ieškiniu), draudikas atsisakė atlyginti prašomas sumas.

Pagal suformuotą teismų praktiką, kiekvieną kartą yra tikrinama, kiek socialinio draudimo įstaigos išmokos atlieka negautų pajamų (turtinės žalos) kompensavimą nukentėjusiems asmenims, o kiek valstybės teikiamą socialinę paramą. Išmokų susigrąžinimas iš kalto vairuotojo draudimo bendrovės yra įmanomas tik pirmu atveju, toje dalyje, kiek išmoka atitinka negautų pajamų kompensavimą, jei nustatoma, kad apskritai atitinka. Šioje byloje privalo būti nustatyta, kokia reali žala buvo padaryta žuvusiojo tėvui ir sutuoktinei, siekiant išsiaiškinti ieškovo regreso apimtį. Pastebėjo, kad nei draudiko žalos administravimo metu, nei su pateiktu ieškiniu, ieškovas tokių aplinkybių nepagrįstai neanalizuoja ir neaptaria.

Atsakovas informavo, kad S. U. buvo kreipusis tiesiogiai į AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos, įskaitant netektas pajamas, atlyginimo. Draudikas šioje dalyje atliko žalos administravimo veiksmus ir tiesiogiai žuvusiojo sutuoktinei atlygino jos netektas pajamas dėl vyro netekimo,  draudiko sprendimas nebuvo skundžiamas ar kitaip ginčijamas. Nors ieškovas nurodo, kad žuvusiojo tėvui atlygino 24.261 Eur dydžio turtinę žalą, tačiau nenurodo jokios informacijos, kaip nustatė, kad žuvusiojo tėvas buvo išlaikomas žuvusiojo. Žuvusiojo tėvas, taip kaip žuvusiojo sutuoktinė, nesikreipė tiesiogiai į draudiką dėl negautų pajamų atlyginimo, kas leidžia teigti, kad jis jų neprarado. Draudiko žiniomis, toks reikalavimas nebuvo pateiktas ir baudžiamojoje byloje.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 18 val. 22 min. kelyje Šiauliai – Palanga, 104 km 580 m, Plungės r., P. J., vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, dešinės pusės ratais užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio, dėl to nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su R. U. vairuojamu automobiliu „Volvo V40“. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Volvo V40“ vairuotojas R. U. ir buvo sužalotas šio automobilio keleivis V. R.. Eismo įvykio kaltininku pripažintas P. J., kurio civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPD įstatymas) buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) nuostatomis, R. U. (duomenys neskelbtini) įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo pripažino draudžiamuoju įvykiu (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. VPA_SP5-3853), žuvusiojo R. U. sutuoktinei S. U. ir tėvui J. U. paskyrė bei išmokėjo po 24.261,00 Eur vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimai Nr. VPA_SP5-5317 ir Nr. VPA_SP5-5318). Iš viso dėl R. U. mirties VSDFV Klaipėdos skyrius šeimos nariams paskyrė ir išmokėjo 48.522,00 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo, apdraudusio žalą padariusio P. J. civilinę atsakomybę.

        Nagrinėjamo ginčo atveju susiklostė faktinė situacija, kad ieškovas žuvusiojo R. U. sutuoktinei S. U. ir tėvui J. U. paskyrė bei 2018-12-06 išmokėjo po 24.261,00 Eur vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, atsakovas savo ruožtu iki 2018-10-30 tiesiogiai žuvusiojo sutuoktinei S. U. atlygino turtinę žalą, kuri jai priklausytų iki (duomenys neskelbtini), t.y. iki žuvusiojo pensijos.

Atsakovas nepripažino ieškovo reikalavimų ir nesutiko su argumentais, kad draudikas privalėjo nemokėti draudimo išmokos, nes ieškovas atlygins turtinius nuostolius žuvusiojo sutuoktinei ir pateiks regresinį reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovas teigė, kad tokia tvarka nenumatyta nei TPVCAPDĮ, nei NADPLSDĮ, nurodė, kad draudikas gavęs reikalavimą ir žinodamas, kad negautos pajamos nėra atlygintos (pvz., kaltininko, socialinio draudimo, savanoriškojo draudimo ar pan.), t.y. patikrinęs ar nėra dvigubo žalos atlyginimo požymių, privalo išmokėti prašomą draudimo išmoką ir neturi jokių teisinių pagrindų jos nemokėti, pažymėjo, kad atsakovas buvo pirmasis, priėmęs sprendimą, todėl ieškovas, vėliau mokėdamas išmoką, pats galėjo tikrinti šią informaciją, nes draudikas priimdamas sprendimą dar nežinojo ar ieškovas pripažins įvykį draudžiamuoju. Taip pat atsakovas nurodė, kad asmuo gali ir nesikreipti į valstybinio socialinio draudimo įstaigą (pvz., išmoka gali būti mokama tėvams, vaikams ir pan.), todėl draudimo bendrovė tokiu atveju neturi teisės nei atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nei šio klausimo sustabdyti (įšaldyti).

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai santykiai priskirtini viešosios teisės reglamentavimo sričiai, šių teisinių santykių dalyvių (apdraustųjų, draudėjų, socialinio draudimo įstaigų) teisės ir pareigos nėra grindžiamos šių asmenų laisvanoriškai prisiimtais įsipareigojimais, o remiasi imperatyviu teisiniu reguliavimu, kurio asmenys negali nesilaikyti. Pareiga mokėti išmokas valstybinio socialinio draudimo įstaigai kyla ne vien dėl to, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, bet ir dėl to, kad remiantis NADPLSDĮ nuostatomis toks įvykis kvalifikuojamas kaip draudžiamasis, ir įvykus tokiam įvykiui teisės aktai valstybinio socialinio draudimo įstaigai nustato pareigą mokėti tam tikro dydžio socialinio draudimo išmokas. Nei žalą padaręs asmuo, nei jo civilinės atsakomybės draudikas nėra šių socialinio draudimo teisinių santykių dalyviai. Pastarieji asmenys dėl žalos padarymo fakto tampa žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviais. Šie teisiniai santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis.

Remiantis bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis, įtvirtintomis CK 6.245–6.255 straipsniuose, sprendžiamas socialinio draudimo įstaigos reikalavimas atlyginti sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytą žalą.

        CK 6.290 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, 3 dalimi nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

NADPLSD įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka, o išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės.

TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.

        TPVCAPDĮ 19 straipsnis, reglamentuojantis išmokos mokėjimo tvarką, 16 punktu numato, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė patvirtinti Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, pagal kurių 55 punktą socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu asmuo dėl eismo įvykio miršta, jo laidojimo išlaidos atlyginamos mirusiojo šeimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos viršija laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus.

Vadovaujantis nurodytais teisės aktais, sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovas, neįvertinęs žuvusiojo sutuoktinei ieškovo paskirtos ir išmokėtos išmokos, kuri remiantis kasacinio teismo praktika įstatymų leidėjo laikoma kompensuojančia negautas pajamas, bei išmokėjęs draudimo išmoką, nesilaikė CK 6.290 straipsnio 1 dalies ir minėtųjų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 55 punkto nuostatų. Spręstina, jog aplinkybė, kad atsakovas jau išmokėjo žuvusiojo sutuoktinei tam tikro dydžio draudimo išmoką, nepaneigia, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus paskirta ir išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus neatlieka turtinės žalos kompensavimo funkcijos, kaip ir nepaneigia ieškovo regreso reikalavimo teisės. 

Nors ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo visą išmokėtąją draudimo išmoką, laikosi pozicijos, kad pagal NADPLSD įstatymo 2 straipsnio 1 dalį  nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams, t.y. socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas, kurios pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį patenka į žalos apibrėžimą, tačiau teismų praktikoje nuosekliai yra laikomasi pozicijos, kad minėtųjų normų pažodinis aiškinimas nėra taikomas tiesiogiai ir besąlygiškai, šiuo klausimu yra pasisakęs tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime išaiškinta, kad pagal CK 6.290 str. 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ir jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Nuosekliai besiformuojančioje kasacinio teismo ir žemesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad be nuostolių kompensavimo funkcijos, vienkartinė draudimo išmoka, kurią išmoka žuvusiajam mirus VSDF, atlieka ir kitą funkciją – valstybės socialinės politikos (apsaugos). Tai reiškia, kad šiomis išmokomis, kurios be kita, yra fiksuoto dydžio, nepriklausomai nuo de facto žuvusiojo negautų pajamų, valstybė siekia prisidėti prie paramos savo gyventojams. Tačiau šis valstybės įsipareigojimas nereiškia, kad valstybei išmokėjus šias išmokas, valstybinės institucijos įgauna absoliučią jų susigražinimo teisę. Valstybės pareigos teikti socialinę paramą perkėlimas žalą padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio nuostatų, taip pat proporcingumo principo, kadangi žalą padaręs asmuo tokiu atveju privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai jos padarė. Kai socialinio draudimo įstaigos išmoka išmokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir NADPLSDĮ 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, tačiau tik tiek, kiek jų išmokėtos išmokos skirtos apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai kompensuoti. 

Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovo išmokėta išmoka skirta tik valstybės teikiamos socialinės paramos funkcijai įgyvendinti, dėl kurios ieškovas neturi atgręžtinio reikalavimo teisės šioje dalyje.

        Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kiek ieškovo išmokos atlieka negautų pajamų (turtinės žalos) kompensavimą nukentėjusiems asmenims, o kiek valstybės teikiamą socialinę paramą. Išmokų susigrąžinimas iš kalto vairuotojo draudimo bendrovės yra įmanomas tik pirmu atveju ir toje dalyje, kiek išmoka atitinka negautų pajamų kompensavimą.

         Pagal atsakovo pateiktus įrodymus nustatyta, kad žuvusiojo sutuoktinė S. U., laikydamasi TPVCAPDĮ numatytos pretenzijos pateikimo tvarkos, (duomenys neskelbtini) pateikė reikalavimą draudikui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos, tame tarpe ir dėl negautų pajamų, atlyginimo.

Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį, žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 6 dalį, asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, ir medicininės apžiūros pažymomis. 

Draudikas šioje žalos atlyginimo dalyje atliko žalos administravimo veiksmus ir tiesiogiai žuvusiojo sutuoktinei atlygino jos netektas pajamas dėl vyro netekimo, kuris buvo tiriamas pagal lex specialis įstatymo nuostatas. Draudikas atlikęs tyrimą nustatė, kad žuvusiojo grynosios pajamos sudarė 775,81 Eur. Skaičiavimui imtas 12 mėn. laikotarpis iki įvykio ((duomenys neskelbtini)), per kurį žuvusysis uždirbo 9.309,77 Eur (9.309,77 : 12 mėn). S. U. uždirbo 417,45 Eur per mėnesį (analogiškai skaičiavimo tvarka). Taigi, žuvusiajam uždirbant 775,81 Eur, o jo sutuoktinei 417,45 Eur, bendros šeimos pajamos sudarė 1.193,26 Eur. Žuvusiojo sutuoktinei priklauso pusė visų šeimos pajamų, nepriklausomai kas jas uždirba (-o). Pusė šeimos pajamų sudaro 596,63 Eur (1.193,26 / 2). Skirtumas nuo žuvusiojo sutuoktinės gautų pajamų yra 179,18 Eur (596,63 – 417,45) – kas ir laikytina šiuo atveju žuvusiojo sutuoktinės prarastomis pajamomis kas mėnesį. Taigi, S. U. pajamos buvo mažesnės, o skirtumas sudarė 358,36 Eur (775,81 – 417,45). Atsižvelgus į sutuoktinių pareigą išlaikyti vienas kitą bei turto lygių dalių prezumpciją, nustatyta, kad žuvusysis galėjo teikti 179,18 Eur dydžio išlaikymą sutuoktinei. Draudikas apskaičiavo, kad tokio dydžio išmoka kas mėnesį priklausytų iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki žuvusiojo pensijos (būtų išėjęs 64 metų). Draudimo išmoka buvo apskaičiuota periodiniais mokėjimais po 179,18 Eur iki žuvusysis būtų sulaukęs 64 metų ir išėjęs į pensiją. Vėliau išmoka būtų perskaičiuota pagal galimą pensijos dydį, taip pat vertinant sutuoktinės realiai gaunamą pensiją, kitas pajamas ar išmokas. Žuvusiojo sutuoktinei paprašius, mokėjimai iki pensijos išmokėti iš karto, o ne periodiniais mokėjimais. S. U., atsižvelgiant į jos prašymą, išmokėtas visas negautų pajamų atlyginimas iki vyro pensijos, o šis draudiko sprendimas nebuvo skundžiamas ar kitaip ginčijamas.

Atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas, apskaičiuodamas nukentėjusiajai padarytos žalos dydį, neteisėtai žuvusiojo sutuoktinio pajamas sumažino mokėtina mokesčių suma. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad apskaičiuojant, kokią žalą patyrė apdraustojo sutuoktinis dėl jo mirties, turėtų būti imama atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius. Priešingu atveju būtų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dėl sutuoktinio mirties (civilinė byla Nr. 3K-3-682-248/2015). Teismas vertina, kad ieškovas, kritikuodamas atsakovo apskaičiavimą, be pagrindo gautinas žuvusiojo sutuoktinio pajamas skaičiavo už 9-erius metus (108 mėnesius) pagal statistinę vidutinę gyvenimo trukmę, neįvertinęs, kad žuvusiojo pajamos jo mirties dieną neatitiks pensijos dydžiui, kuri turėtų būti pradėta skaičiuoti po trejų metų (27,5 mėnesių). Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo paskaičiuotoji 52.284,42 Eur dėl sutuoktinio mirties S. U. patirta žala laikytina nepagrįsta.

        Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodyti žalos dydį turi ją regreso teise priteisti reikalaujantis ieškovas (CPK 178 str.). Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį. Asmuo, šiuo atveju atsakovas, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti.

Atsakovas pateikė detalų S. U. patirtos žalos skaičiavimą pagal surinktus įrodymus, atliktą žalos administravimo metu, kuris atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių dėl žalos ir mokėtinos draudimo išmokos nustatymo reikalavimus. Teismas vertina, kad atsakovo išmokėtoji draudimo išmoka S. U. po 179,18 Eur iki žuvusysis būtų sulaukęs 64 metų ir išėjęs į pensiją, atsižvelgiant į pirmiau sprendime išdėstytus motyvus, yra paskaičiuota teisėtai ir teisingai. Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 55 punktu, pagal kurį į atlygintinos žalos dydį įskaitomos socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos, ieškovui iš atsakovo priteistina 304 Eur žalos atlyginimui dėl išmokėtos laidojimo pašalpos ir 4.927,47 Eur žalos atlyginimui dėl žuvusio apdraustojo sutuoktinės S. U. iki (duomenys neskelbtini) patirtos turtinės žalos, viso 5.231,47 Eur.

Teismas pažymi, jog atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad draudimo išmoka S. U. žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo buvo apskaičiuota periodiniais mokėjimais po 179,18 Eur iki žuvusysis būtų sulaukęs 64 metų ir išėjęs į pensiją, t.y. iki (duomenys neskelbtini), vėliau išmoka būtų perskaičiuota pagal galimą pensijos dydį, taip pat vertinant sutuoktinės realiai gaunamą pensiją, kitas pajamas ar išmokas. Atsižvelgiant į atsakovo poziciją vertintina, kad atsakovas dar nėra išmokėjęs visos S. U. priklausančios draudimo išmokos dėl to, kad dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, kas iš esmės taip pat atitinka Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas, kurios numato, kad jeigu neįmanoma išmokėti draudimo išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, draudimo išmoka mokama dalimis per kelis kartus, kad dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės draudimo išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė draudimo išmoka, atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą. Šios bylos nagrinėjimo metu teismas neturi galimybės nustatyti po (duomenys neskelbtini) apskaičiuotino žalos dydžio, į kurį ieškovas turi regreso teisę, nes nei viena iš šalių jokių įrodymų šiuo klausimu neteikė ir, matomai, dėl objektyvių priežasčių ir negalėjo jų pateikti. Konstatuotina, kad ieškovas pirmiau nurodytų teisės aktų pagrindu įgis regreso teisę reikalauti iš atsakovo kompensuoti žalą, kuri bus apskaičiuota S. U. po (duomenys neskelbtini) pagal atitinkamai pateiktus įrodymus.

Atsakovas jau atsiliepime į ieškinį argumentavo, kad ieškovas nenurodo jokios informacijos, kaip nustatė, kad žuvusiojo tėvas buvo išlaikomas žuvusiojo, atitinkamai, kad jis patyrė turtinę žalą po sūnaus mirties draudiminio įvykio metu. Ieškovas nurodė, kad žuvusiojo tėvui atlygino 24.261 Eur dydžio turtinę žalą, abstrakčiai motyvuodamas tuo, kad nepaisant to, jog žuvusiojo pajamos nebuvo didelės, žuvusiojo pensinio amžiaus tėvas yra reikalingas išlaikymo, kuris gali būti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu, pagalba buityje ar ūkyje, kurios taip pat turi ekonominę vertę. Ieškovas nurodomas aplinkybes, kad sūnus prisidėjo prie tėvo išlaikymo, patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Žuvusiojo tėvas J. U., skirtingai nei žuvusiojo sutuoktinė, nesikreipė tiesiogiai į draudiką dėl negautų pajamų atlyginimo. Draudiko žiniomis, toks reikalavimas nebuvo pateiktas ir baudžiamojoje byloje.

Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai, t.y. 2019-06-07 pažyma Nr. KA_PZ1E-4858 apie asmens valstybinį socialinį draudimą, pagal kurią J. U. pajamų, kurios būtų draudžiamos socialiniu draudimu, negavo, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019-06-07 pažyma Nr. KA_PZ1E-4860 apie asmeniui išmokėtas išmokas, pagal kurią J. U. 2018 metais buvo mokama 237,91 Eur senatvės pensija (2019 metais perskaičiuotoji senatvės pensija sudarė 256,08 Eur) ir valstybinė 23,20 Eur našlių pensija, bei argumentai, jog žuvusiojo tėvas yra itin garbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini)) ir jau pergyvenęs vidutinę vyrų gyvenamąją trukmę, buvo pakankamas pagrindas atsakovui paneigti duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą bei atitinkamai pagrįsti reikšmingą neatitikimą tarp socialinio draudimo išmokų ir galimai asmens patirtos žalos apdraustojo tėvo J. U. patirtai žalai nustatyti, todėl tokiu atveju konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Tačiau ieškovas, reikalavimo pagrįstumą grindęs argumentu, kad socialinis draudimas įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas, kurios ir sudaro įskaitytinos žalos dydį, neteikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų realų apdraustojo tėvo J. U. patirtos žalos dydį, jeigu tokia žala apskritai buvo patirta. Todėl ieškinys dalyje dėl J. U. išmokėtos 24.261,00 Eur draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš AB „Lietuvos draudimas“ 5231,47 Eur žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 105 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                 Laima Gerasičkinienė