Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-614-380/2015

                                                            Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00344-2015-2

                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3.

(S)

              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

              NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarimo, ir

n u s t a t ė:

              K. J. 2015 m. gegužės 11 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 11 d., apie 22.34 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,07 promilės girtumas), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokių būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktus.

              Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 24 d. nutarimu K. J. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį administracinę nuobaudą – 579 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams; pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 28 Eur baudą. Administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

              K. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Į 2015 m. liepos 24 d. teismo posėdį neatvyko, nes gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą raštu nepateikė, tačiau telefonu informavo sekretorę J. S.. Kitokiu būdu informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje neturėjo galimybių. Teigia, kad teismas turėjo tenkinti jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo išvada, kad vengia administracinės atsakomybės yra nepagrįsta. Priešingai apeliantas siekia, kad administracinė byla būtų išnagrinėta visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, vadovaujantis įstatymu, todėl teismui teikė prašymus, kad į teismo posėdį būtų iškviesti ir apklausti liudytojai, išreikalauta alkotesterio naudojimosi instrukcija, duomenys apie patrulių apmokymą alkotesterio naudojimusi, nes atliekant patikrinimą alkotesteriu akivaizdžiai nesivadovauta alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimais. Teigia, kad laukdamas automobilyje sūnaus motinos, nuo 22 val. iki 22.30 val. išgėrė skardinę alaus ir išvažiavo iš kiemo. Už 100 metrų stovėję policijos pareigūnai, sustabdė prie sankryžos ir iš karto liepė pūsti į alkotesterį. Nors prašė policijos pareigūnų atlikti pakartotinį testą, motyvuodamas tuo, kad prieš dvi minutes išgėrė skardinę alaus, tačiau prašymas liko nepatenkintas. Teigia, kad buvo pažeisti alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimai.

              Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į K. J. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarimą, nes byla išnagrinėta įvertinus visas įvykio aplinkybes. Įrodymai, kad K. J. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje.

              Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog K. J. kaltė dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos tinkamai.

              ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

              Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Teismas savo išvadą grindė byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4-5), patrulės G. M. tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), patikrinimo alkotesteriu rezultatu, rodančiu, kad 2015 m. gegužės 11 d., 22.28 val., K. J. buvo nustatytas 2,07 promilių girtumo laipsnis (b. l. 8), alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 9), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7) ir kita byloje esančia medžiaga.

              Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad K. J. paaiškinime nurodė, jog su pažeidimu sutinka ir gailisi (b. l. 5). Patrulė G. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad buvo gautas pranešimas, jog aikštelėje stovi automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus ruošiasi važiuoti. Nuvykę, pastebėjo automobilį išvažiuojantį iš kiemo, pasiviję, automobilį sustabdė. Automobilį vairavo K. J., kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2,07 promilės (b. l. 6). K. J. rezultatų tikrinimo šaknelėje pasirašė, dėl nustatyto girtumo nesiginčijo. Apeliaciniame skunde K. J. nurodė, kad neblaivumas buvo nustatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes jis pareigūnams pasakė, jog prieš dvi minutes išgėrė skardinę alaus, tačiau policijos pareigūnai liepė pūsti į alkotesterį ir netikrino neblaivumo pakartotinai. Tačiau nei K. J. pirminiame paaiškinime, nei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime šios aplinkybės nėra nurodytos, tokia K. J. versija atsiranda tik apeliaciniame skunde. Byloje nėra duomenų, jog K. J. policijos pareigūnų prašė blaivumą patikrinti antrą kartą. Taigi darytina išvada, kad policijos pareigūnams sustabdžius ir patikrinus blaivumą, K. J. neabejojo alkotesterio parodymais, sutiko, kad yra neblaivus, pasirašė po tikrinimo rezultatu. Be to K. J. nesikreipė į gydymo įstaigą, neprašė ištirti jo kraują ir nustatyti alkoholio koncentraciją. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų paneigti alkotesterio parodymus ar patvirtintų, kad K. J. buvo blaivas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2015 m. gegužės 11 d., apie 22.34 val., K. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus (2,07 promilės girtumas).

              ATPK 123 straipsnio 1 dalyje reglamentuota atsakomybė už transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros, vairavimą. Nustatyta, kad K. J. vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas. Apeliaciniame skunde to neneigia ir K. J.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. J. nubaudė pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį.

              ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pažeidėjui nedalyvaujant, nurodydamas, jog apie posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla, matyti, kad 2015 m. liepos 13 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo K. J., buvo nuspręsta kitą posėdį paskirti 2015 m. liepos 24 d. (b. l. 68). Taigi apie teismo posėdžio datą ir laiką K. J. buvo pranešta tinkamai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad K. J. paskambino į teismą ir informavo sekretorę, jog negali dalyvauti teismo posėdyje, nes guli (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Nustatyta, kad dokumentus apie neatvykimo į teismą patvirtinančias priežastis K. J. pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu. Pavėluotai pateikta pažyma apie tai, kad K. J. 2015 m. liepos 24 d. negali atvykti į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą, negali būti pagrindas pripažinti, jog teismas pažeidė ATPK 272 straipsnio reikalavimus. Be to, įstatymo leidėjas nenumatė, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjime privalo dalyvauti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

              Įvertinus visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad K. J. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

              K. J. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarimą nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                      Aurelija Sadauskaitė