Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-858-831-10].doc
Bylos nr.: A-858-831-10
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858 – 831/2010

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei

atsakovo atstovams Laurai Petrauskaitei ir Jurgitai Miliauskaitei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aladis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aladis“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas UAB „Aladis“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2009 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 3K09/59.

Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba 2009 m. kovo 19 d. nutarimu jam nepagrįstai paskyrė 10 000 Lt baudą. Paaiškino, kad 2009 m. kovo 6 d. įvyko operatyvus patikrinimas ir buvo surašytas operatyvaus tikrinimo protokolas bei prekių išėmimo aktas. Tikrinimo metu Tarnyba nustatė, kad jam priklausančioje užkandinėje parduodami ir laikomi tabako gaminiai be juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Pareiškėjas pažymėjo, kad, užkandinę įsigijus Turkijos piliečiams, buvo nuspręsta nebeprekiauti tabako gaminiais, todėl jie direktoriaus įsakymu buvo nurašyti į nuostolius ir liko tiesiog asmeniniam įmonės darbuotojos naudojimui. Paaiškino, kad patikrinimo metu paprašytų tabako gaminių įsigijimo dokumentų jie negalėjo pateikti, nes buhalterinę įmonės apskaitą tvarko kita įmonė – UAB „Finaps“, kuri saugo visus įmonės buhalterinius dokumentus. Po patikrinimo jo darbuotojas nuvyko į UAB „Finaps“, paėmė reikiamus dokumentus ir pateikė juos Tarnybai iki protokolo surašymo, tačiau ši aplinkybė protokole nebuvo užfiksuota. Pažymėjo, jog Tarnyba surašė nurodymą trūkstamus dokumentus pateikti iki 2009 m. kovo 12 d., o jis juos pateikė 2009 m. kovo 9 d.

Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimu į skundą (b. l. 42 – 44) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nustatė, jog pareiškėjui priklausančioje užkandinėje yra parduodami ir laikomi tabako gaminiai, neturint juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Pažymėjo, jog šioje prekybos vietoje pareiškėjas turi galiojančią licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais Nr. T70V, išduotą 2005 m. gegužės 12 d. Nurodė, kad tik po patikrinimo pareiškėjas pateikė trijų cigarečių pakelių, nurodytų 2009 m. kovo 6 d. prekių išėmimo akte prie 2009 m. kovo 6 d. tikrinimo protokolo Nr. 32, įsigijimą patvirtinantį dokumentą – 2007 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo pritaikyta minimali ekonominė sankcija, nustatyta Tabako kontrolės įstatyme. Mažesnė nuobauda negalėjo būti skirta. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju netaikytinos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudų skyrimo taisyklės, nes jos taikomos tik fiziniams asmenims, o šiuo atveju nubaustas juridinis asmuo. Atsakovas pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime suformuluota taisyklė dėl baudos mažinimo negali būti taikoma, nes pareiškėjui paskirta nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu (b. l. 69 – 71) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 3K09/59, kuriuo pareiškėjui UAB „Aladis“ buvo paskirta 10 000 Lt bauda, ir paskyrė 2 500 Lt baudą.

Teismas nustatė, kad Tarnyba 2009 m. kovo 6 d. atliko pareiškėjui priklausančios užkandinės, adresu (duomenys neskelbtini), operatyvų patikrinimą ir surašė operatyvaus tikrinimo protokolą. Nustatė, kad užkandinėje yra laikomi ir parduodami tabako gaminiai (cigaretės), nurodyti 2009 m. kovo 6 d. prekių išėmimo akte, kuriems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai, todėl buvo pažeistas Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas, o už tai atsakomybė yra nustatyta Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje. 2009 m. kovo 6 d. prekių išėmimo akte užfiksuota, kad pareiškėjui priklausančioje užkandinėje buvo rasti trys cigarečių pakeliai. 2009 m. kovo 19 d. Tarnybos įgaliota darbuotoja surašė protokolą Nr. 3K09/59 ir priėmė nutarimą už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą skirti 10 000 Lt baudą. Ginčas kilo dėl Tarnybos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas reglamentuoja su tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, reklama, vartojimu, įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimu bei rėmimu susijusius santykius ir nustato valstybės tabako kontrolės pagrindus Lietuvos Respublikoje. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai turi būti visose tabako gaminių pardavimo ir (ar) laikymo vietose. Pažymėjo, jog tam, kad būtų galima konstatuoti Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimo faktą, užtenka įrodyti, kad tokių dokumentų tabako gaminių laikymo vietoje nebuvo. Konstatuojant nurodytos teisės normos pažeidimą, nėra svarbu, kad tokie dokumentai apskritai egzistuoja, svarbi tik ta aplinkybė, ar jie yra tabako gaminių laikymo vietoje. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad operatyvaus patikrinimo metu pareiškėjui priklausančioje užkandinėje Tarnybos darbuotojams nebuvo pateikti trijų cigarečių pakelių įsigijimą patvirtinantys įrodymai. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad operatyvaus patikrinimo metu prašomų finansinių dokumentų užkandinėje nebuvo, nes jie buvo įmonei buhalterines paslaugas teikiančioje UAB „Finaps“. Todėl teismas padarė išvadą, kad padarytas pažeidimas pagal Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą kvalifikuotas teisingai, nes buvo rasti tabako gaminiai, kurių laikymo vietoje nebuvo juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, jog Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas. Teismas nustatė, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui buvo skirta minimali Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ekonominė sankcija – 10 000 Lt bauda. Pažymėjo, kad Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje nustatyta, jog skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. Akcentavo, jog administracinėje teisėje galioja principas, kad nuobauda turi būti proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui, t. y. jo pavojingumui. Pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kiekvienu konkrečiu atveju nuobauda turi būti skiriama įvertinus padaryto nusižengimo žalą, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, t. y. nuobaudos griežtumas turi atitikti nusižengimo mastą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turėjo juridinę galią turinčius dokumentus, patvirtinančius trijų pakelių cigarečių įsigijimo faktą, tačiau juos pateikė po patikrinimo. Teismas pareiškėjo užkandinėje rastą tabako gaminių kiekį – tris pakelius cigarečių – laikė nedideliu. Laikė, kad toks pažeidimas nedaro didelės žalos valstybės ūkio sistemai ir finansinei tvarkai. Manė, kad ekonominės sankcijos tikslai gali būti pasiekti ir skiriant mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali. Byloje pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškuose administraciniuose ginčuose (pvz., 2006 m. sausio 11 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A4-688-06 ir Nr. A14–689-06, 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1001/2006), taip pat įvertinęs procesinių šalių pateiktus teisinius argumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjo teisinę padėtį lengvina tai, kad jo padarytas Tabako kontrolės įstatymo pažeidimas žalos, sunkių ekonominių ar kitokio pobūdžio pasekmių nesukėlė, pareiškėjo atstovas fakto, kad jam priklausančio baro patalpose buvo rasti trys pakeliai tabako gaminių, kurių vietoje nebuvo įsigijimo dokumentų, neneigė, patikrinimą atlikusiems pareigūnams pareikalavus, tabako gaminių įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti vėliau, todėl laikė, kad Tarnybos pareiškėjui paskirta 10 000 Lt piniginė bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl skundžiamą nutarimą pakeitė ir pareiškėjui paskyrė 2 500 Lt piniginę baudą.

 

III.

 

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 76 – 78) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti skiriant 100 Lt baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas priimdamas sprendimą iš dalies netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias administracinės atsakomybės taikymą (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str. ir 301 str.), pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias rungimosi principą ir visapusišką bei objektyvų bylos tyrimo principą, dėl ko byla išspręsta neteisingai.

2. Pareiškėjas žalos valstybei nepadarė, dokumentus turėjo, o tai lengvina jo teisinę padėtį. Byloje yra lengvinanti aplinkybė, jog jis pripažįsta ir gailisi dėl pažeidimo, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 89 – 91) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Rungimosi principas buvo pilnai įgyvendintas nagrinėjant pareiškėjo skundą teisme, byla buvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta, priimant ginčijamą teismo sprendimą nei procesinės, nei materialinės teisės normos nepažeistos.

2. Pareiškėjas prašo naikinti ginčijamą teismo sprendimą remdamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu. Minėta teisės norma reglamentuoja administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo tvarką, todėl su nagrinėjama byla neturi jokių sąsajų. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis, kuriuo remiasi pareiškėjas, reglamentuoja nuobaudų už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles fizinio asmens atžvilgiu, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės klausimas.

3. Teismas ginčijamame sprendime jau įvertino visas lengvinančias aplinkybes ir sumažino paskirtą ekonominę sankciją, dar labiau ją mažinti nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tabako gaminiai priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, prekybai, įvežimui, importui, reklamai, kitoms su jais susijusioms veiklos rūšims ir vartojimui pagal Tabako kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas (Tabako kontrolės įstatymo 1 str. 3 d.). Nors Tabako kontrolės įstatymo nuostatose įtvirtintos sankcijos – piniginės baudos, vertintinos kaip išties didelės (griežtos teisės pažeidėjams), šios sankcijos savaime nelaikytinos nukrypstančiomis nuo iš Konstitucijos kylančio teisingumo reikalavimo ar kaip nors kitaip pažeidžiančiomis konstitucinį teisinės valstybės principą. Dėl šios priežasties pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti laikomas menkaverčiu ir nereikšmingu.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143 - 839/2009 pažymėjo, kad įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturėjimas prekybos vietoje tabako gaminių pardavimo ar laikymo šioje vietoje metu (tokiu dokumentų nepateikimas tikrinančiai institucijai) laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti, kad šioje teisės normoje nustatytas draudimas yra pažeistas. Kolegija taip pat pažymėjo, kad nurodytoje materialinės teisės normoje tokiu būdu yra užtikrinamas būtinumas laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas UAB „Aladis“ apeliaciniame skunde nurodo iš esmės du pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimo pagrindus: netinkamą materialinės ir procesinės teisės normų taikymą pirmosios instancijos teisme ir tai, kad pareiškėjui paskirta bauda – 2500 litų, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga.

Dėl pirmojo aspekto teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kokie konkrečiai materialinės ar procesinės teisės pažeidimai buvo padaryti. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą ir visapusiško bei objektyvaus bylos išnagrinėjimo principą, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti tokią išvadą. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui nebuvo kliūčių pateikti skundą (b.l 3-4), dalyvauti teismo posėdyje ir jame įgyvendinti savo procesines teises (b.l. 65-67), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks pareiškėjo teiginys nėra pagrįstas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo tinkamai taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 27 ir 301 straipsniai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau minėtas teisės normas šioje byloje taikyti nėra pagrindo. ATPK 27 straipsnis reglamentuoja administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo tvarką, todėl šioje byloje netaikytinas. Analogiškai, pareiškėjo nurodytas ATPK 301 straipsnis įtvirtina bendrąsias nuobaudų už administracinį teisės pažeidimą skyrimo fiziniams asmens taisykles, o šioje byloje sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės klausimas pagal lex specialis, t. y. pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymą.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ar padarė procesinės teisės pažeidimų.

Dėl pareiškėjui paskirtos baudos griežtumo ir proporcingumo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalimi, pareiškėjui skyrė mažesnę baudą nei įstatyme numatyta minimali piniginė bauda. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo tuo pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti ir pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas bylos aplinkybes ir pareiškėjo atžvilgiu tinkamai pritaikė teisės normas, nustatančias atsakomybę už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-839/2009) laikomasi nuostatos, jog Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti draudimai sietini su būtinumu laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų. Atitinkamai, į šiuos standartus turi būti atsižvelgiama ir individualizuojant įstatyme įtvirtintą sankciją už teisės pažeidimus. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti pareiškėjui jo prašomą mažesnę baudą nėra pagrindo.

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Atsakovo UAB „Aladis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai                                                                              Stasys Gagys

 

                                                                                           Irmantas Jarukaitis

 

                                                                                          Dainius Raižys