Civilinė byla Nr. e2-199-504/2021
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00380-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.10.5.2.17.
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 4 d.
Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. K., atsakovui Antanui Kazkauskui, atsakovo atstovei advokatei R. Š., trečiojo asmens UAB „Pusbroliai“ direktoriui R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą, iškeltą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, UAB „Pusbroliai“, dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus kraštovaizdžiui.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama — Departamentas) pareigūnas 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo metu nustatė, kad J. B. ir G. B. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai iškirsti įvairių rūšių saugotini medžiai, neturint nustatyto leidimo medžiams kirsti, kai toks leidimas yra būtinas. A. K. neteisėtai nupjovė 7 klevus, iš jų 5 sveiki, 20 gluosnių, iš kurių 15 yra sveiki, 7 beržus ir 7 baltalksnius, iš kurių 1 sveikas. Žala paskaičiuota iškirstiems sveikiems medžiams. Pažeidimas užfiksuotas Rokiškio rajono agentūros 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo aktu Nr. S9-146 (2-18).
Neteisėtai sunaikindamas medžius A. K. pažeidė teisės aktus:
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad „aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga, bei 9 str. nuostatą, kad ,,piliečiai, suinteresuota, visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų“.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 3 str. 2 d. nuostatą, kad „Želdynus ir želdinius būtina išsaugoti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūrai svarbius kraštovaizdžio elementus, 14 str. 2 d. nuostatą, kad „Fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos“, 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimus „išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.“
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-05-30 nutarimu Nr. 251 patvirtintus kriterijus pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, o būtent 3.1 punkte įvardintus medžius “augančius valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus<...>“ ir 3.11 punkte įvardintus medžius augančius valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose: beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), išskyrus <...>.
Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (toliau - Metodika) 22 punkte nustatyta, kad „Žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui.
Padaryta žala gamtai, paskaičiuota pagal Metodiką ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas), kur nupjautas baltalksnis priskirtas I grupei, įkainis - 3 eurai (2.1. p.), beržas ir gluosnis priskirtas II grupei, įkainis - 6 eurai (2.2 p.) bei klevas priskirtas III grupei, įkainis 9 eurai (2.3. p).
Paskaičiuotos žalos dydis yra 3129,00 Eur (žr. 2018-06-22 žalos paskaičiavimas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.247 straipsniu ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsniu, atsakovui 2019 m. lapkričio 20 d. buvo pateikta pretenzija (pakartotinai 2020-01-24) dėl žalos, padarytos kraštovaizdžiui geranoriško atlyginimo, tačiau ji nebuvo atlyginta.
Žala pasireiškia kaip tam tikrų vertybių praradimas, sumažėjimas ar jų negavimas ir teisiniu aspektu vertinant tai yra pakenkimas teisės saugomoms vertybės ar objektams. Padarius žalos gamtai, sukuriami negrįžtami neigiami aplinkos pokyčiai. Žala aplinkai suprantama kaip bet koks aplinkos būklės pablogėjimas, atsiradęs pažeidus teisinius aplinkos reikalavimus.
Žalos aplinkai sąvoka apibrėžiama Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 str. 21 d. — tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau — funkcijos) pablogėjimas.
Žalos aplinkai sąvoka detalizuota minėto Įstatymo 32 str. 1 d.: pripažįstama, kad. žala aplinkai padaryta., jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei., tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms.
Įstatymo 14 straipsnis įpareigoja gamtos išteklių naudotojus, neteisėta veika padariusius žalos aplinkai, padarytą žalą atlyginti. Įstatymo 32 str. 2 d. nustatyta, kad „gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau. - ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės aukles, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius“ (restitutio in integrum principas). Inter alia, minėto Įstatymo 34 str. 2 d. nustatyta, kad civilinė taikoma už bet kokią žalą gamtai.
Pagal Įstatymą aplinkos apsauga - tai aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (1 str. 2 p.); žala aplinkai - tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis ar jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (7 str. 21 p.); piliečiai' suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (9 str.); gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengtą žalos aplinkai <...>, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius (32 str. 2 d).
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 1 d. 2 p.: “Pareikšti ieškinius, dėl padalytos žalos turi teisę - Aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žala valstybės interesams”.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo. Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas yra viešasis interesas.
Vadovaujantis Departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 (nuo 2018 m. liepos 4 d. galiojanti redakcija), 11.8 punktu. Departamentas, įgyvendindamas jam pavestus tikslus ir atlikdamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę nustatyta tvarka teikti ieškinius teismams dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo, kitus ieškinius, prašymus, skundus. Todėl šiuo ieškiniu ieškovas aplinkai padarytos žalos atlyginimą prašo priteisti valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į ieškovo sąskaitą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-165/2010).
Iš Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermė nustatyti tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad būtų apsaugota natūrali gamtinė aplinka, atskiri jos objektai, kad būtų užtikrintas racionalus gamtos išteklių naudojimas, jų atkūrimas bei gausinimas. Tam tikslui sukurtas ir turi deramai funkcionuoti atitinkamas teisinis reguliavimas. Iš Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Taigi, pirmiau nurodytose Konstitucijos normose ne tik įtvirtintas aplinkos apsaugos principas: visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), bet ir suponuojamos teisinio poveikio priemonių taikymo prielaidos, subjektams nesilaikant nustatytų imperatyvų.
Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybes sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.248 ir 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Žalos faktas ir dydis nėra preziumuojami, todėl turi būti įrodyti, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K3165/2010: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas UAB ,, Graanul invest“ bylos Nr. 3K-7465/2008).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246 straipsnis, numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai bei 6.248 str. 3 dalis, numatanti, kad asmuo kaltas, jei nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tai buvo būtina.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padalytą žalą. Atsakomybė atlyginti žalą padarytą gamtai neabejotinai atsiranda pagal Įstatymą bei pagal LR CK 6.251 str. ir 6.263 str. normas.
Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteista, sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 str. 1 d.. mokamos 5 % dydžio metinės palūkanos, kurias prašysime teismo priteisti.
Remdamiesi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamiesi Įstatymo 14 str., 32 str. ir 33 str. 1 d. 2 p., LR CK 6.37 str. 2 d., 6.251 str.. 6.263 str.,
p r a š o :
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3129 Eur (tris tūkstančius šimtą dvidešimt devynis eurus) žalos gamtai atlyginimą ir 5% palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumokant į ieškovo Departamento nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB.
Be atskiro prašymo, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovui išduoti vykdomąjį raštą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad tai, jog A. K. padarė žalą, įrodo Patikrinimo aktas 2018-06-20. Buvo nuvykta į vietą, žiūrėta kur eina sklypų ribos, padarytos nuotraukos. Atlikta medžių matavimas ir paskaičiuota žala. J. B. yra patvirtinęs, kad UAB „Pusbroliai“ samdė A. K.. Apie iškirstus medžius pranešė J. B. 2018-06-17. Kad medžiai iškirsti 2018 m. kovo mėn., buvo nustatyta atliekant tyrimą prokuratūroje. A. K. prisipažino tyrimo metu, kad medžius iškirto. Medžių kirtimas be leidimo rodo A. K. tyčią. Padarytos žalos dydžio mažinti negalima. Prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Atsakovas A. K. atsilipime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Trečiasis asmuo UAB „Pusbroliai“ 2017 m. vasarą atliko jam, atsakovui A. K., priklausančiame žemės sklype valymą nuo krūmų, siekiant tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Kaimynas J. B. žemės sklypo geodezinių matavimų savo žemės sklypui nėra padaręs. Riboženkliai nesustatyti.
Šis bylos iškėlimas yra kaip munduro garbės gynimas iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos pusės. Jis, atsakovas, yra su jais konflikte, nes jie davė leidimą iškirsti jam priklausančius vertingus medžius dvaro žemėje ir teismas priteisė jam žalos atlyginimą.
2018 m. liepos mėnesį jis pasidarė geodezinius savo žemės sklypo matavimus. Tik tada pastebėjo, kad 6 arai žemės priklauso kaimynui J. B..
Ieškovas LR Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos (toliau tekste Ieškovas) į šią civilinę bylą nepateikė įrodymų, kad jis, atsakovas A. K., atliko neteisėtus veiksmus ar organizavo medžių kirtimą, nepateikė jo kaltės įrodymų, administracinę tvarka jis, atsakovas A. K. nebuvo baustas už šį įvykį. Be to, nesaugotiniems medžiams kirsti leidimas nėra reikalingas. Iš ieškovo pateiktų patikrinimo aktų negalima identifikuoti nei kada, nei kas kirto medžius.
J. B. žemės sklypas nėra priskirtas floros ir faunos apsaugos zonai, jame nėra saugomų medžių, sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl jis turėjo būti prižiūrimas ir tvarkomas. J. B., būdamas šio sklypo savininku, juo tinkamai nesirūpino, todėl jame išaugo menkaverčiai medžiai ir krūmai.
Nepagrįsta ieškovo išvada, kad buvo sugadintas kraštovaizdis. Sklypas yra žemės ūkio paskirties, o ne miško ar parko. Sklypas yra apleistas ir yra apaugęs menkaverčiais augalais, kurie neleidžia vykdyti žemės ūkio veiklos.
LR Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o LR CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Kaltė yra preziumuojama. LR Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-24 nutartis byloje Nr. 3K-3-125/2014). Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas.
LR CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 246 str. 1 d.). Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Taigi sprendžiant, ar apeliantas šiuo atveju šiuo atveju iš tiesų veikė neteisėtai, turi būti nustatoma, kokius veiksmus jis atliko ir ar jo elgesys (veiksmai, neveikimas) nepažeidė teisės aktų reikalavimu. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra pažeista bendra rūpestingumo pareiga, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žala galimai padariusio asmens elgesys.
Pagal bendrąją taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (LR CK 6.249 str. 1 d.). Pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi žalos padarymo metu) nuostatas pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę (LR Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str.). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausima, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti viena iš šių elementų: 1) neigiama gamtos elementu pokyti arba 2) šių elementų funkcijų, turimu savybių, naudingu aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-165/20101.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, - žalą padaręs asmuo. LR CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo - išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos' taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010-03-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-118/2010).
2021-05-03 rašytiniuose paiškinimuose ( popierinės bylos 22-23 lapai ) atsakovas nurodė, kad menkaverčius medžius išpjovė jo samdyta UAB “Pusbroliai”. Jo sklypas, kuriame buvo atliekami šie darbai, ribojasi su A. B. sklypu. UAB “Pusbroliai” išpjovė menkaverčių medžių krūmus ir išpjovė medžius, esančius kaimyno A. B. teritorijoje, storesnius nei 24 cm. diametro. A. B. pradėjo rašyti skundus policijai ir prokuratūrai, tačiau nieko nelaimėjo – nebuvo nustatyta pažeidimų, nes buvo išpjauti tik menkaverčiai medžiai.
Konfliktas prasidėjo, kai jo privačioje nuosavybėje, dvaro paveldo teritorijoje, pagal Kriaunų seniūno išduotą leidimą A. B., buvo išpjauti 7 sveiki dideli medžiai. Leidimas išduotas neišsiaiškinus tikslių sklypų ribų. Dėl padarytos žalos kreipėsi į teismą. Po to atvažiavo gamtos apsaugos specialistai su V. P. priešakyje, surašė protokolą ir “lengva ranka” skyrė 3129 Eur baudą, neva jis padarė žalą gamtai. Tai jis traktuoja kaip kerštą.
Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad pjaunant medžius iki 24 cm. diametro, leidimų nereikėjo, tad jo samdyta UAB “Pusbroliai” pjovė tik menkaverčius medžius be leidimo. Jie nenupjovė nė vieno didesnio medžio. Nurodytų ieškinyje medžių išpjauta nebuvo.
Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo asmuo UAB „Pusbroliai“ atstovė A. I., teismo posėdyje, vykusiame 2021-05-06, paaiškino, kad UAB „Pusbroliai“ (duomenys neskelbtini) vykdė darbus, 9 km. atstumu nuo ginčo teritorijos. J. B. sklype kirtimų nevykdė. Informacijos, ar kirto (duomenys neskelbtini) medžius, ji neturi. Darbų atlikimui vadovavo V. Š.(sklypas (duomenys neskelbtini))
Trečiojo asmens R. Š., dalyvavęs vėlesniuose teismo posėdžiuose taip pat nurodė, kad pagal sutartį su A. K., dirbo (duomenys neskelbtini) Pagal ieškinį matyti, kad ginčo vieta yra 9 km. atstumu. Kirtimo darbus atliko L. komanda.
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovas ieškiniui pagrįsti pateikė Patikrinimo aktą Nr. S9-146 (2-18), 2018 m. birželio 20 d., iš kurio matyti, kad Rokiškio rajono agentūros vyresnysis specialistas, vyresnysis valstybinis aplinkos inspektorius V. P. ir Rokiškio rajono agentūros vyresnioji specialistė, vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė M. K. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini) pagal gautą pranešimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad birželio 17 d. rajono agentūra iš J. B. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini). esančiame žemės sklype, A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), nukirto jo šeimai priklausančius medžius. Pranešimas pasitvirtino. Nuvykus į vietą, nustatyta, kad J. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)m., iškirsti įvairių rūšių medžiai. Patikrinimo metu buvo pamatuoti savavališkai iškirstų medžių kelmų diametrai: klevai – skersmuo kelme -16;15;8;16 ir 17 cm. Viso – 5 vnt., kelmų skersmuo -72 cm ( sveiki medžiai), o skersmuo kelme – 35 ir 55 cm. Viso – 2 vnt. (kelmai išdžiuvę). Gluosniai (žilvičiai) – skersmuo kelme – 36;26;34;21;18;12;21;15;11;18;17;18;25;8 ir 11 cm. Viso – 15 vnt., kelmų skersmuo -291 cm. (sveiki medžiai), o skersmuo kelme -20;15;69;12 ir 12 cm. Viso – 5 vnt. ( kelmai supuvę ). Beržai – skersmuo kelme – 13;14;11;10;11;28 ir 20 cm. Viso – 7 vnt., kelmų skersmuo -107 cm. ( sveiki medžiai ). Baltalksniai – 1 vnt., kelmo skersmuo 31 cm. ( sveikas medis ), o skersmuo kelme – 23;13;9;9;13 ir 17 cm. Viso – 6 vnt. ( kelmai supuvę). Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai nupjauta 41 vnt. įvairių rūšių medžių.
Patikrinimo akte nurodoma, kad kelmų matavime dalyvavo žemės savininkas J. B., kviestinis R. B. ir A. K., kuris kelmų matavimo pabaigoje pasišalino.
Patikrinimo akto priedą – Savavališkai nukirstų medžių kelmų matavimo aktą 2018-06-20, yra pasirašę V. P., M. K., J. B. ir R. B..
Tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. B. ir Genovaitei A. B., patvirtina VĮ Registrų centras pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre duomenys.
Atsakovas A. K. nesutinka su ieškiniu, nurodydamas, kad trečiasis asmuo UAB „Pusbroliai“ 2017 m. vasarą atliko jam, atsakovui A. K., priklausančiame žemės sklype valymą nuo krūmų, siekiant tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Kaimynas J. B. žemės sklypo geodezinių matavimų savo žemės sklypui nėra padaręs. Riboženkliai nesustatyti. 2018 m. liepos mėnesį jis pasidarė geodezinius savo žemės sklypo matavimus. Tik tada pastebėjo, kad 6 arai žemės priklauso kaimynui J. B.. UAB “Pusbroliai” išpjovė menkaverčių medžių krūmus ir išpjovė medžius, esančius kaimyno A. B. teritorijoje, storesnius nei 24 cm. diametro. Leidimų kirsti medžius iki 24 cm. diametro, nereikėjo.
Liudytoja M. K. parodė, kad atliekant patikrinimą pagal J. B. skundą, ji buvo pagalbininkė – padėjo suskaičiuoti, išmatuoti nukirstus medžius. Kuriuos medžius reikia išmatuoti, rodė J. B. ir A. K.. A. K. buvo piktas, aršus ir ant patikrinimo akto nepasirašė.
Liudytoja D. B. parodė, kad 2018 m. birželio mėn., gavus J. B. skundą, ji, dirbdama AAA vedėja, pavedė tyrimą atlikti V. P.. Buvo suskaičiuoti kelmai, apskaičiuota žala gamtai. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą 2008-03-12, Nr. 206, , 3.10 p., medžiams, kurie buvo nukirsi J. B. žemės ūkio paskirties sklype, turėjo būti gautas leidimas medžius kirsti. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad medžius iškirto A. K. – jis kirsdamas medžius savo sklype, kuris ribojasi su J. B. žeme, „įlindo“ į svetimą sklypą.
Liudytojas J. B. parodė, kad 2018 m. buvo pakviestas matuoti sklypo ribas dėl A. K. sklypo geodezinių matavimų. Tada pamatė, kad jo sklype iškirsti medžiai. Iškirsta 41 medis apie 7 arų plote. Nustatė, kad medžius iškirto A. K., kadangi jis kirto medžius savo plote. A. K. prisipažino, kad kirto.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. liepos 22 d. nutartyje, kuria buvo atmestas nukentėjusiojo J. B. atstovo skundas dėl 2019 m. gegužės 30 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. S. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-2-00146-18 panaikinimo, nurodyta, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. visose apklausose nurodė, kad jis organizavo medžio kirtimo darbus jam pačiam priklausančio žemės sklypo dalyje, kurios dalis, kaip paaiškėjo atliekant kadastrinius matavimus 2018-06-06, priklausė nukentėjusiajam J. B..
Atsakovo teiginys, kad jo sklypas, kuriame buvo atliekami šie darbai, ribojasi su A. B. sklypu, ir UAB “Pusbroliai” išpjovė menkaverčių medžių krūmus ir išpjovė medžius, esančius kaimyno A. B. teritorijoje, storesnius nei 24 cm. diametro ( su UAB “Pusbroliais” atsakovas 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaręs Nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo – pardavimo sytartį Nr. VL-159, dėl medienos išsikirtimo žemės sklype, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)( taip nurodyta sutartyje) kaime, tačiau, kaip teigia atsakovas, jam paprašius, jie menkaverčius medžius, krūmus išpjovė ir (duomenys neskelbtini)m. ), nepagrįstas jokiais įrodymais.
A. K. teigia, kad galimai buvo suskaičiuoti ir išmatuoti kelmai pakartotinai, t. y. ir tie, kurie buvo išmatuoti pagal jo, A. K. skundą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. B. 2018m. kovo 7d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK:18078895648, buvo nubaustas už tai, kad savavališkai, neturėdamas leidimo, iškirto saugotinus medžius (duomenys neskelbtini). Apklaustas liudytoju šioje byloje J. B. parodė, kad ginčo vieta yra apie 100 m. atstumu nuo tos vietos, kur jis iškirto medžius, priklausančius A. K.. Liudytoja M. K. taip pat nurodė, kad pagal J. B. skundą pakartotinai išmatuoti pagal A. K. skundą matuotų medžių negalėjo, kadangi pagal A. K. skundą matuoti medžiai buvo aukščiau, prie dvaro, o J. B. sklype nupjautų medžių vieta yra žemiau, galimai 20 m. atstumu. Tad šis atsakovo teiginys laikytinas visiškai nepagrįstu.
Atsakovo prašymu apklaustų liudytojų – jo sūnaus R. S. parodymai, kad matydavo, kaip atvažiuoja autobusiukas ir darbininkai pjauna menkaverčius medžius; R. G. parodymai, kuri nurodė, kad buvo paprašyta paliudyti, kad atsakovas nepjovė medžių, kad sklype dirbo žmonės, bet kokios firmos, nežino; R. B. parodymai, kad lankydamasi (duomenys neskelbtini) dvare, 2017 m. vasarą matė dirbančius žmones, kurie, kaip paaiškino A. K., yra samdomi UAB „Pusbroliai“ darbuotojai, kurie valo teritoriją, kad ji nematė nupjautų medžių, išskyrus mažo diametro, nei aplinkybė, kad jis už ginčo medžių nukirtimą nebuvo nubaustas administracine tvarka ( kaip matyti iš Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimo, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. B. priklausančiame žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), be LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo „ III sk. 3 p., nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjauti medžiai, priskiriami saugotiniems, medžius nupjovė A. K., tačiau administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta ANK 591 str. 7p. pagrindu, pasibaigus ANK 39 str. nustatytam 2 m. terminui ), nepaneigia virš nurodytų nustatytų aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad A. K., būdamas nepakankamai rūpestingu, kad išsiaiškintų, ar teritorija, kurioje organizavo krūmų ir medžių kirtimą, priklauso jam, o ne kaimyniniam J. B. sklypui, taip pat neišsiaiškino, kokių medžių kirtimui reikalingas atitinkamas leidimas ( kaip pats teigia, leidimas nereikalingas, jeigu medžių diametras iki 24 cm ), ir taip neteisėtai, nesilaikydamas Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų, neturėdamas leidimo kirsti saugotinus medžius, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo be leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 9 p. reikalavimas, organizavo kirtimą ir iškirto J. B. žemės ūkio paskirties sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), saugotinus medžius (medžių kirtimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.10 p., 3.11 p. ).
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 str. 21 d., žala aplinkai apibrėžiama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau — funkcijos) pablogėjimas.
Medžių nukirtimas neabejotinai pakeičia vietovės kraštovaizdį.
Įvertinęs pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti, t. y. A. K. neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, nepaneigta A. K. kaltė dėl neteisėto medžių kirtimo (CK 6.246, 6.248 ir 6.249 straipsniai).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (toliau - Metodika) 22 punkte nustatyta, kad „Žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui.
Padaryta žala gamtai, paskaičiuota pagal Metodiką ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas), kur nupjautas baltalksnis priskirtas I grupei, įkainis - 3 eurai (2.1. p.), beržas ir gluosnis priskirtas II grupei, įkainis - 6 eurai (2.2 p.) bei klevas priskirtas III grupei, įkainis 9 eurai (2.3. p). Iš 2018 m. birželio 22 d. Žalos paskaičiavimo matyti, kad viso gamtai padaryta žala – 3129 Eur.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsakovui A. K. 2019-11-20, 2019-12-23, 2020-01-04 raštais siūlė gera valia atlyginti gamtai padarytą žalą, tačiau iki šio laiko A. K. žalos neatlygino.
Esant nurodytam, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinys tenkintinas – priteistina iš atsakovo A. K. valstybės naudai 3129 Eur (tris tūkstančius šimtą dvidešimt devynis eurus) žalos gamtai atlyginimą.
Be to, vadovaujantis CK 6. 37 str. 1 d. ir 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo priteistina valstybei 5% palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2020-04-20 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteistas sumas atsakovas turėtų pervesti į ieškovo Departamento nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB.
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikiant ieškinį ( CPK 83 str. 1 d. 5 p. ). Tenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., žyminis mokestis – 70 Eur, priteistina valstybei iš atsakovo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 22,80 Eur. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo ( CPK 83 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Ieškovo prašymu, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovui išduotinas vykdomasis raštas be atskiro prašymo.
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3129 Eur (tris tūkstančius šimtą dvidešimt devynis eurus) žalos gamtai atlyginimą ir 5% palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2020-04-20 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas sumas sumokant į ieškovo Departamento nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AB.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 22,80 Eur ( dvidešimt du eurus 80 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 70 Eur ( septyniasdešimt eurų ) žyminio mokesčio valstybei. Šias išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ”Swedbank”, AB, kodas 73000, ar kitame pasirinktame banke (bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660 ).
Be atskiro prašymo, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovui išduoti vykdomąjį raštą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.
Teisėja Ledina Šinkūnienė