Civilinė byla Nr. 2S-895-210/2017

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00939-2013-5

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.3.2.5.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. K. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1126-981/2017 pagal pareiškėjos antstolės J. B. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys byloje UAB „Ukmergės šiluma“, Vilniaus socialinės globos namai.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja – antstolė J. B. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti skolininkę A. K. į naują skolininkę E. K., atstovaujamą Vilniaus socialinės globos namų. Nurodė, kad antstolės kontoroje 2014 m. sausio 23 d. priimtas vykdyti Ukmergės rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1182-879 dėl 516,90 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš A. K. išieškotojo UAB „Ukmergės šiluma“ naudai. Paaiškinama, jog 2015 m. vasario 17 d. nustačius, jog skolininkė A. K. (duomenys neskelbtini) mirė, antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo iki atsiras mirusios skolininkės teisių perėmėjas. 2016 m. gegužės 3 d. buvo įregistruotas palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika, o 2016 m. spalio 27 d. įregistruotas kitas palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmęs asmuo – E. K., atstovaujama Vilniaus socialinės globos namų. 2017 m. sausio 18 d. Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad mirusiosios A. K. palikimas priimtas, o įstatymas numato, jog neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga, neturi teisinio pagrindo tęsti veiksmų dėl mirusiosios A. K. turto paveldėjimo valstybės vardu. 2016 m. lapkričio 7 d. buvo pateikta informacija antstoliui M. D. dėl mirusiajai A. K. vykdomų bylų dėl turto apyrašo sudarymo ir 2017 m. kovo 20 d. buvo sudarytas turto apyrašas, kuriame pateikta informacija apie išieškotojo UAB „Ukmergės šiluma“ reikalavimus ir taip pasiektas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas.

                                     II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi tenkino pareiškėjos antstolės J. B. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1182-879/2013 vykdymo procese pakeitė skolininkę A. K. nauja skolininke E. K., atstovaujama Vilniaus socialinės globos namų.

3. Teismas nustatė, kad, E. K. 2016 m. spalio 27 d. priėmus palikimą, Vilniaus miesto 10-asis notarų biuras antstoliui M. D. pateikė vykdyti tos pačios dienos vykdomąjį pavedimą Nr. P1-4738 „ (duomenys neskelbtini) mirusios A. K. paveldimo turto apyrašo sudarymo“. Paveldimo turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas 2017 m. kovo 20 d. Turto apyrašo pabaigoje Vilniaus socialinės globos namai, atstovaujantys E. K., paliudijo, kad apyraše nurodytas visas įpėdinio atstovui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjos skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad skolininkės A. K. turtą paveldėjusios E. K. atstovas – Vilniaus socialinės globos namai buvo tinkamai informuoti apie palikėjos skolą išieškotojui UAB „Ukmergės šiluma“, todėl kreditorių UAB „Ukmergės šiluma“ teismas pripažino tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinę E. K., atstovaujamą Vilniaus socialinės globos namų, apie palikėjos A. K. skolinę prievolę bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinė patenkintų jo turtines pretenzijas. Kadangi skolininkės A. K. turtą paveldėjusios E. K. atstovas Vilniaus socialinės globos namai buvo tinkamai informuoti apie palikėjos skolą išieškotojui UAB „Ukmergės šiluma“, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra materialinės teisinės prielaidos skolininkei pakeisti šiame vykdymo procese.

                            III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. K. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį ir atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     5.1. Apeliantė teigia, kad CK 5.63 straipsnyje nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios teisės normos negalima aiškinti taip, kad nurodytas terminas būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka. Pagal CK 5.63 str. 4 d., teismui suteikta diskrecija pratęsti praleistą 3 mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, bet ne pakeisti šio termino skaičiavimo pradžią, kuri aiškiai nustatyta įstatyme. Nagrinėjamu atveju patikėja mirė ir palikimas atsirado 2014-11-01, o terminas baigėsi 2015-02-01.Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, kad nurodytas terminas jau yra pasibaigęs. Tačiau apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių pratęsimo klausimo, ir net nesvarstęs, ar yra svarbių priežasčių, terminą atnaujino, pažeisdamas CK 5.63 str. nuostatas, tenkino antstolės prašymą praėjus daugiau nei 2 metams nuo palikimo atsiradimo. Apeliantė pažymėjo, kad, jei teismas ir būtų svarstęs dėl termino atnaujinimo, šiuo atveju tam pagrindo nebūtų buvę. Pats kreditorius (išieškotojas), kurio skolą išieško antstolė, CK 5.63 str. 1 d. nustatyta tvarka reikalavimų išvis nepareiškė, o antstolės prašymas pateiktas praėjus daugiau nei 2 metams po patikimo atsiradimo. Apeliantė įsitikinusi, kad kreditorius, kuris yra juridinis asmuo, turintis darbuotojų teisininkų, bei antstolė, kuriai taikomi padidinti įstatymų reikalavimai, turėjo ir galėjo laikytis CK 5.63 str. 1 d. nustatytų reikalavimų.

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo. 

10. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra pasibaigęs, nepagrįstai sprendė, jog nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių pratęsimo klausimo, ir net nesvarstęs, ar yra svarbių priežasčių terminą atnaujinti, pažeidė CK 5.63 str. nuostatas. Su tokia atskirajame skunde dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

     CPK 596 ir CK 5.63 straipsnių taikymo aspektai

11. Procesinis teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, tarp jų ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

12. Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

13. Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Be to, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Pažymėtina, jog, kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).

14. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolė J. B. pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1182-879/2013 vykdo 516, 90 Eur skolos, 82,49 Eur palūkanų išieškojimą iš skolininkės A. K. išieškotojo UAB „Ukmergės šiluma“ naudai (vykd. b. l. 16). Skolininkė A. K. (duomenys neskelbtini) mirė; jos palikimą 2016 m. gegužės 3 d. priėmė valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, o 2016 m. spalio 27 d. palikimą priėmė E. K. (vykd. b. l. 12–13). Nagrinėjamu atveju, E. K. 2016 m. spalio 27 d. priėmus palikimą, Vilniaus miesto 10-asis notarų biuras antstoliui M. D. pateikė vykdyti tos pačios dienos vykdomąjį pavedimą Nr. P1-4738 „(duomenys neskelbtini) mirusios A. K. paveldimo turto apyrašo sudarymo“. Paveldimo turto apyrašas Nr. 0028/16/02045 buvo sudarytas 2017 m. kovo 20 d., turto apyrašo  pabaigoje Vilniaus socialinės globos namai, atstovaujantys E. K., paliudijo, kad apyraše nurodytas visas įpėdinio atstovui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjos skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (17–18 vykd. b. l.).       

15. Be to, aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, kuris sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Minėtos normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Taip atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos kontekste vertintinas ir turto arešto išviešinimo faktas. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, turto arešto aktas priimtas 2015-02-17, turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) išviešintas antstolės J. B., jį įregistruojant 2015 m. vasario 17 d. 10.48 val. Jame nurodoma, kad areštuojamas A. K. turtas, ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, vieno iš kreditoriaus UAB „Ukmergės šiluma“ naudai pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1182-879 (1, 8–9, vykd. b. l.).Pagal formuojamą teismų praktiką turto arešto akto išviešinimas viešame registre laikomas tinkamu pareiškimu apie reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).

17. Iš tiesų, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti šiais atvejais yra praleistas, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog yra svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Tuo atveju, kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).

18. Nagrinėjamu atveju skolininkės A. K. turtą paveldėjusios E. K. atstovas Vilniaus socialinės globos namai buvo tinkamai informuoti apie palikėjos skolą išieškotojui UAB „Ukmergės šiluma“, be to, 2015-02-17 išviešintas turto arešto faktas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad kreditorius UAB „Ukmergės šiluma“ tinkamai įgyvendino teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinę E. K., atstovaujamą Vilniaus socialinės globos namų, apie palikėjos A. K. skolinę prievolę bei neprarado teisės reikalauti, kad įpėdinė patenkintų jo turtines pretenzijas.

19. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, tas sąlygojo tinkamą CK5.63 straipsnio nuostatų taikymą ir aiškinimą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                              Vytautas Kursevičius