Administracinė byla Nr. eAS-241-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00521-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Versluva“ ir G. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2021 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. V4-12 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams UAB „Versluva“ ir G. Š. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) arba pakeisti poveikio priemonę į švelnesnę.

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodė, kad atsakovo paskirta nuobauda sukuria teisines pasekmes dar iki ginčo šioje byloje išnagrinėjimo, apribojimas jau yra vykdomas. Teismui net ir tenkinus skundą, visiškai atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį būtų neįmanoma. Administracinė byla gali būti išspręsta jau pasibaigus arba praėjus didesnei daliai numatyto nuobaudos termino. Taigi, bylos išsprendimas iš esmės būtų netikslingas ir realiai negalėtų apginti pareiškėjų teisių. Pareiškėjai per šį laiką neturėtų galimybės administruoti naujus bankroto procesus ir gauti pajamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi tenkino pareiškėjo UAB „Versluva“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 ir sustabdė Tarnybos įsakymo galiojimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi priėmė pareiškėjų UAB „Versluva“ ir G. Š. skundą ir netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, reglamentuojančiomis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šių normų taikymo aspektu, nustatė, kad ginčijamu atsakovo Įsakymu nuspręsta: UAB ,,Versluva“, kaip subjektui, atsakingam už BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo proceso administravimą, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų; G. Š., kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojai (fizinis nemokumo administratorius), faktiškai atlikusiai BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administravimo veiksmus, dėl kurių nustatyti pažeidimai, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtai nemokumo administratore administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų.

Teismas vertino, kad pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, be to, nepateikė jokių konkrečių įrodymų (kad dalyvauja bankroto administratoriaus atrankose ir pan.), kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jų teisėms gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, taip pat, kad grėstų reali grėsmė kilti tokiai žalai. Pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių būdų, kaip pasireikš ir kokio dydžio bus galima žala, kodėl ji gali būti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma, nepateikė jokių nurodytą galimą žalą patvirtinančių įrodymų. Įrodymų, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė netaikant pareiškėjų nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės kilti neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai didelei žalai, nėra. Pareiškėjų nurodytas argumentas, kad kitoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ginčo dalykui užtikrinti, nepaneigia šioje byloje prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrįstumo. Bylų aplinkybės nėra tapačios.

Teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog, nepritaikius pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ar kiltų reali grėsmė tokios žalos atsiradimui.

III.

Pareiškėjai UAB „Versluva“ ir G. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Pareiškėjai nurodo, kad šiuo metu neturi galimybės dalyvauti atrankose, nes Tarnyba vykdo priimtą sprendimą ir informacinėje sistemoje tokią galimybę panaikino. Todėl reikalavimas pateikti aiškiai perteklinius ir net neįmanomus turėti įrodymus yra nepagrįstas, abstraktus ir nurodytas net neįsigilinus į konkrečią situaciją. Vadovaujantis tokia logika, verslo veikla užsiimantis subjektas galėtų 1,5 metų nevykdyti veiklos ir tai savaime nebūtų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Toks ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkto normos aiškinimas prieštarautų teisės į efektyvią asmens teisminę gynybą užtikrinimui. Tokiu atveju teismo vykdoma teisminė atsakovo priimto sprendimo kontrolė taptų deklaratyvi ir neefektyvi. Teisminiai procesai administraciniuose ginčuose trunka 1–2 metus. Taigi net pareiškėjams priimtas palankus teismo sprendimas jau nebegalėtų atkurti iki skundžiamo Įsakymo galiojusios padėties. Po daugiau nei 1,5 metų priimtas galutinis teismo sprendimas būtų beprasmis, nes skundžiamame akte nurodytas terminas jau būtų pasibaigęs.

Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020, kurioje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo UAB „Versluva“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumą, be kita ko, nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas patenkins pareiškėjo skundą, tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį gali būti iš esmės neįmanoma.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties dalies, kurioje buvo nutarta netenkinti pareiškėjų UAB „Versluva“ ir G. Š. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Įsakymo galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-222/2010).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių pareiškėjų skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjų reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas ir su aplinkybe, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo stabdyti ginčijamo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. V4-12 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams UAB „Versluva“ ir G. Š. skyrimo“, kuriuo buvo nuspręsta UAB ,,Versluva“, kaip subjektui, atsakingam už BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo proceso administravimą, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų ir G. Š., kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojai (fizinis nemokumo administratorius), faktiškai atlikusiai BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administravimo veiksmus, dėl kurių nustatyti pažeidimai, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtai nemokumo administratore administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų, galiojimą.

Pareiškėjai teigia, kad šiuo metu neturi galimybės dalyvauti atrankose, nes Tarnyba vykdo priimtą sprendimą ir informacinėje sistemoje tokią galimybę panaikino. Atsižvelgiant į teismo procesų administraciniuose ginčuose trukmę, pareiškėjams priimtas palankus teismo sprendimas jau nebegalėtų atkurti iki skundžiamo Įsakymo galiojusios padėties.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjų nurodomus argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje ginčijamą Įsakymą ir byloje esančius duomenis, vertina, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjai neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pažymėtina, kad skundžiamą Įsakymą pripažinus nepagrįstu, pareiškėjų patirta žala jiems galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tokios aplinkybės dėl nepaskyrimo administratoriumi, kurias nurodo pareiškėjai, per se nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o tai, kad pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, šalių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-373-520/2019, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-166-575/2020).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjų UAB „Versluva“ ir G. Š. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Milda Vainienė