Civilinė byla Nr. 2-172-766/2015

Procesinis Nr. 2-35-3-02249-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 116.1

(S)

RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 28 d.

Radviliškis

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Šabanskienė,

sekretoriaujant Sidai Matuzevičienei,

dalyvaujant ieškovui R. V.,

ieškovo atstovui advokatui I. T.,

atsakovei J. R.,

atsakovės atstovui advokatui Kęstučiui Valiui,

išvadą teikiančios institucijos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei J. R., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo,

n u s t a t ė:

ieškovas Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki vaiko pilnametystės: tėvas R. V. su vaiku A. V. bendrauti pradeda kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią penktadienį 18.00 val. ir bendrauja 2 paras, t. y. iki po to sekančio sekmadienio 18.00 val. Bendravimo pradžioje tėvas R. V. pasiima vaiką A. V. iš jo motinos atsakovės J. R. gyvenamosios vietos, pasibaigus – atsakovė jį pasiima iš ieškovo gyvenamosios vietos. Tėvas R. V. taip pat turi teisę vieną kartą per metus vaiką A. V. pasiimti 2 savaičių laikotarpiui – kiekvienais metais nuo liepos 1 d. 12.00 val. iki liepos 15 d. 12.00 val. Nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012-04-03 sprendimu civilinėje byloje nustatė nepilnamečio vaiko A. V. gyvenamąją vietą su atsakove. Tuo pačiu sprendimu teismas iš jo priteisė išlaikymą vaikui po 130,00 Lt/mėn. Šioje byloje nebuvo išspręstas jo, kaip skyrium gyvenančio tėvo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo klausimas. Atsakovė trukdo susitikinėti su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, motyvuodama tuo, kad yra išvykusi, kad jis geriau nevažiuotų, nes durų jam niekas neatidarys, vaiko niekada nematys ir pan. Ieškovas kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, pastarasis negalėjo suteikti konkrečios pagalbos, tik atkreipė dėmesį, kad jis turi teisę kreiptis į teismą. Sūnui jau 6 metai, duomenų, kad jis turėtų specialiųjų poreikių, ieškovas neturi. Todėl mano, kad nėra pagrindo nustatyti tokio pobūdžio išlygas, kaip kad jis bendrauti gali tik dalyvaujant vaiko motinai, kad negali jo išsivežti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir pan. Be to, bendraujant su vaiku atsakovės gyvenamojoje vietoje, galimai tarp ieškovo ir atsakovės kiltų nesutarimų, kas neigiamai atsilieptų vaiko interesams. Ieškovas gyvena socialiniame būste, nuomojamame iš savivaldybės, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau daug laiko praleidžia pas nuolatinę draugę. Jos butas yra su pilnais patogumais, ir būtų tinkamos sąlygos apsistoti vaikui. Jo draugė su tuo visiškai sutinka. Ieškovas dirba UAB „R. ir K.“ vairuotoju, savaitgaliais dirbti nereikia, todėl darbo pobūdis netrukdytų bendrauti su vaiku pagal ieškiniu prašomą nustatyti bendravimo tvarką.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sūnus A. V. gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra vaiko motina. Sūnus gimė ieškovui ir atsakovei nebūnant santuokoje. Ieškovas vaiką pripažino. Nuo vaiko gimimo prasidėjo problemos dėl pasimatymų su vaiku. Ieškovas bandydavo daug kartų, skambindavo atsakovei ir jos motinai. Tiek atsakovė, tiek jos giminaičiai trukdė bendrauti ir matytis su vaiku. Kai vaikas gimė, jie kartu negyveno. Atsakovė paskambino ir pasakė, kad reikia sutvarkyti vaiko gimimo liudijimą, duoti pavardę. Susitvarkė dokumentus. Sūnų pamatė, kai jam buvo kelios dienos. Gal po poros mėnesių atsakovė paskambino ir pasakė, kad nėra jos mamos ir jis gali atvažiuoti pamatyti vaiką. Atvažiavo pasinaudojęs galimybe. Nuo sūnaus gimimo iki šios dienos jį yra matęs tris kartus. Gerai neatsimena kada matė paskutinį kartą, tada vaikui buvo maždaug 3 metai. Nori bendrauti su sūnumi, jį matyti, auklėti. Neturi šeimos, gyvena vienas. Vaikui teikia išlaikymą. Norėtų, kad atsakovė leistų vaiką pasiimti taip, kaip nurodyta ir surašyta ieškinyje. Norėtų, kad vaiką iš jo pasiimtų atsakovė todėl, kad būtų lygybė. Jam nepriimtinas atsakovės siūlymas susitikti su vaiku jos namuose, nes jis yra nuolat šmeižiamas, kaltinamas, grasinama. Jam būtų sunku su vaiku bendrauti atsakovės aplinkoje. VTAS jam negalėjo niekuo pagelbėti prieš kreipiantis į teismą. Gyvena (duomenys neskelbtini). Mano, kad ten, kur gyvena, vaikui netinkamos sąlygos gyventi. Turi draugę, su kuria gerai sutaria ir jam, pasiėmus vaiką, ji užleistų savo butą bendrauti su vaiku. Ji neprieštaraus, kad pasiimtų vaiką. Tik dabar kreipėsi dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes ilgą laiką bandė, bet nepavyko su atsakove susitarti. Paskui neturėjo darbo, buvo sveikatos problemų. Jis turi patirties kaip prižiūrėti, rūpintis, auklėti 7 metų vaiką. Yra buvęs dar su mažesniais vaikais. Kitų vaikų neturi. Dažnai prižiūrėdavo draugės vaiką. Nežino, kad jo vaikas jautrus ir jam reikalinga psichologo pagalba atstatant emocinį ryšį su tėvu. Bendraus normaliai. Nemano, kad jam pačiam reikėtų prašyti psichologo pagalbos. Nemano, kad ir vaikui reikalinga tokia pagalba. Šiuo metu teikia vaikui išlaikymą tokį, kiek antstolis išskaičiuoja. Praeitame posėdyje teismas pagarsino Panevėžio VTAS išvadą, kurioje buvo aptarti įrodymai. Palaiko visus ieškinio reikalavimus ir prašo jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovas vaiką matė, kai vaikui buvo 4 mėnesiai, o ne 3 metai. Vaikas yra jautrus, sunkiai priima svetimus žmones. Vaikas nesileis, kad jį išvežtų. Ketina kreiptis vasarą į psichologus. Supranta, kad tėvas turi teisę bendrauti su savo vaiku. Niekada nedraudė ieškovui bendrauti su vaiku. Ieškovas nesikreipdavo į ją. Sulaukdavo skambučių, ieškovas ją išvadindavo necenzūriniais žodžiais. Baisogalos nuovadoje yra pareiškimas su nufotografuotomis SMS žinutėmis. Tai vyko, kai ji pradėjo teistis išlaikymą vaikui, 2012 m. Ieškovas nėra nei karto pasiteiravęs apie sūnų, jo sveikatą, kaip gyvena. Sūnus niekada nėra gavęs dovanų iš tėvo gimtadienio proga. Mano, kad čia yra  ieškovo noras psichologiškai paveikti atsakovę, o ne noras matyti vaiką. Sūnus jos dabartinį vyrą vadina tėčiu, nes jis jį užaugino. Vaikas nežino, kad ieškovas yra jo tėvas. Nesakė vaikui to, nes ieškovas nesidomėjo ir jam niekada nerūpėjo. Išlaikymo šiuo metu jokio nebegauna. Per tuos visus metus yra gavusi išlaikymą tik 7-8 mėnesius. Yra mokėjęs Vaikų išlaikymo fondas. Ji tikrai sutinka, kad vaikas ir biologinis tėvas turi teisę bendrauti. Tik prašo netraumuoti vaiko. Mano, kad pradžioje reikėtų bendrauti prie jos, kad būtų visi trys. Kad ji pakalbėtų ir prikalbintų, kad vaikas priprastų prie ieškovo, nes dabar jis nėra jo matęs ir jam ieškovas visiškai svetimas. Mano, kad jų bendravimas turėtų prasidėti pamažu. Paskui, jeigu vaikas pats rodys iniciatyvą, norą bendrauti, susidraugaus, ji sutiks ir vaiko norams neprieštaraus. Jis galės jį išsivežti. Šiuo metu priteistas minimalus išlaikymas 130 Lt, ir to paties negauna. Paskutinį kartą išlaikymą gavo 2014 m. gruodžio mėnesį. Gyvena (duomenys neskelbtini), bute, kartu gyvena jos vyras, močiutė, kurią ji slaugo, ir mažasis sūnus. Butas yra 3 kambarių. Atvažiavus ieškovui, nueitų į kambarį trise, paaiškintų vaikui, pakalbėtų. Kiti kartu gyvenantys asmenys netrukdys, gali tai garantuoti. Ieškovas yra labai konfliktiškas žmogus. Mano, reikėtų 1-2 m., kol vaikas pripras prie ieškovo. Suteiktų galimybę vaikui ir ieškovui bendrauti vaiko kambaryje. Prašo ieškinį atmesti.

Išvadą teikiančios institucijos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. P. paaiškino, kad visiškai palaiko VTAS 2015-02-10 pateiktą išvadą. Ieškovo ieškinys šiai dienai yra visiškai nepagrįstas, prašoma bendravimo tvarka prieštarauja mažamečio vaiko teisėtam interesui, todėl prašytų, kad teismas atsižvelgtų į tas aplinkybes, jog tarp ieškovo ir vaiko nėra jokio emocinio ryšio. Greičiausiai tam reikėtų laikotarpio. Prašytų atsižvelgti į išsakytą atsakovės poziciją, kad ji sudarytų sąlygas bendrauti su vaiku vaiko natūralioje aplinkoje, vaiko gyvenamoje vietoje. Siūlo metų laikotarpyje numatyti emocinio ryšio atstatymą bendraujant su vaiku, kad vaikas kuo dažniau matytųsi su savo biologiniu tėvu, palaikytų ryšį ir po metų, galimas dalykas, ieškovas vėl galėtų kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į teisėtą vaiko interesą augti sveikoje aplinkoje, netrikdančioje jo psichinę būklę, būtų pažeistas vaiko interesas, jeigu jis išvažiuotų su nepažįstamu žmogumi, kurio jis nėra matęs, nepažįsta ir nežinos, kokioje aplinkoje jis praleis naktį. Tokio amžiaus vaikui galėtų atsirasti stresas, psichozės ir kiti dalykai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-767-2012 iš R. V. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 130 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-05 iki vaiko pilnametystės; J. N. (dabar – Rimkienė) paskirta tvarkyti vaiko išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise; A. V. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jo motina J. N. jos gyvenamojoje vietoje (5–6 b. l.). Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-09-26 pateikto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ matyti, kad R. V. kreipėsi į skyrių, Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo pareiškėją, kad savo kompetencijos ribose išsiaiškino prašyme nurodytas aplinkybes. Vaiko motinai išaiškintos įstatyme numatytos jos, kaip motinos teisės, pareigos bei atsakomybė sūnaus atžvilgiu. Ji įsipareigojo tinkamai vykdyti įstatyme numatytas teises ir pareigas sūnaus A. V. atžvilgiu. Apsilankymo šeimoje metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, vaikas prižiūrimas tinkamai. Pareiškėjui išaiškinta, kilus ginčui dėl bendravimo su sūnumi tvarkos bei jo dalyvavimo jo auklėjime, jis gali kreiptis į teismą reikalaujant nustatyti konkrečią bendravimo bei dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką (7 b. l.). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje dėl nepilnamečio A. V. nurodo, kad sutinka, jog būtų nustatyta nepilnamečio A. V. ir skyriumi gyvenančio jo tėvo R. V. bendravimo tvarka. Konkrečią bendravimo tvarką prašo teismo nustatyti atsižvelgiant į tėvo ir sūnaus ryšio stiprumą, santykių artumą, kad bendravimas nekeltų vaikui neigiamų emocijų, įtampos (31–32 b. l.). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-02-10 Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2014-10-29 lankėsi R. V. draugės gyvenamojoje vietoje (dėl jos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) ir nustatė, kad gyvenimo sąlygos yra geros. Telefonu ieškovo draugė paaiškino, kad ji sutinka, jog R. V. parsivežtų savo sūnų savaitgaliais ir abu bendrautų jos namuose. Vaikui miegoti yra atskira lova. Jos šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (33 b. l.). Iš pažymos apie 2014-01 – 2015-02 laikotarpiu priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas matyti, kad R. V. nuo 2014-01-23 iki 2014-01-31 gavo ligos pašalpą, o nuo 2014-10-01 gauna netekto darbingumo pensiją – 167,80 EUR (35 b. l.). Iš pažymos apie asmens įdarbinimus už 2014-02-01 – 2015-02-28 laikotarpį matyti, kad R. V. nuo 2013-10-22 iki 2014-02-28 buvo AB „L.“ darbuotojas, nuo 2014-03-21 iki 2015-01-02 - UAB „R. ir K.“ darbuotajas, nuo 2014-12-30 - UAB „D.“ darbuotojas (37 b. l.). Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad R. V. 12 kartų baustas administracine tvarka (40–42 b. l.).

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 d., 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus bei pirmiausia įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą, nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, t. y. vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Ištyrus ir įvertinus šioje byloje esančius įrodymus, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi A. V. prieštarautų ir kenktų vaiko interesams, ar vaikui būtų padaryta žalinga įtaka ir kt., tačiau ieškovo siūloma bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarka šiuo metu neatitinka vaiko A. V. teisėtų interesų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu pats ieškovas nurodė, kad vaiką matė tik tris kartus, tiksliai net neprisimena, kada jį matė paskutinį kartą. Atsakovė nurodė, jog ieškovas su savo sūnumi visai nebendravo, paskutinį kartą jį matė kai vaikui buvo 4 mėnesiai, todėl vaikas šiuo metu nepažįsta ieškovo ir visapusiškam bendravimui šiai dienai dar nėra pasiruošęs, t. y. tarp ieškovo ir vaiko nėra jokio emocinio ryšio. Atsižvelgiant į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, tėvo su vaiku bendravimo tvarka nustatytina atsižvelgiant į tėvo ir sūnaus ryšio stiprumą, santykių artumą, kad bendravimas nekeltų vaikui neigiamų emocijų, įtampos. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu pasiūlė metų laikotarpyje numatyti emocinio ryšio atstatymą bendraujant su vaiku, kad vaikas kuo dažniau matytųsi su savo biologiniu tėvu, palaikytų ryšį ir po metų ieškovas vėl galėtų kreiptis į teismą. Teismas pripažįsta, jog siūloma pereinamojo laikotarpio bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka, pagal kurią vienerius metus ieškovas bendrautų su nepilnamečiu sūnumi A. V. jo mamos J. R. namuose, yra pakankama emocinio ryšio atstatymo tarp tėvo ir sūnaus tikslams pasiekti bei atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į vaiko amžių, specialų miego ir poilsio režimą, išvadą byloje teikiančių institucijų nuomonę, bei siekiant abiejų bylos šalių interesų pusiausvyros, ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus pereinamojo laikotarpio bendravimo savaitgaliais (pirmą mėnesio šeštadienį ir trečią mėnesio sekmadienį) laikas nustatytinas nuo 10 iki 13 valandos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatytina bendravimo su nepilnamečiu A. V. tvarka, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kadangi byloje abi šalys buvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (ieškovui ir atsakovei buvo suteikta  antrinė  teisinė pagalba), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi A. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. ir kiekvieno mėnesio trečią sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą

Teisėja                                                                                     Daiva Šabanskienė