Civilinė byla Nr. e2S-53-372/2023
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00148-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.;
3.2.8.4.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „BFMG“ ir bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Artumė“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12471-766/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingleby Lithuania Agro“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „BFMG“ ir bankrutavusiai žemės ūkio bendrovei „Artumė“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai, ir įpareigojimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ingleby Lithuania Agro“ pareiškė ieškinį atsakovėms UAB „BFMG“ ir bankrutavusiai žemės ūkio bendrovei (toliau – BUAB) „Artumė“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai, ir įpareigojimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai. Teismo prašė uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama ieškovės nuosavybės teisė į žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) esančius įsėlius ir posėlius; 2) įpareigoti atsakoves atlikti visus veiksmus tam, kad ieškovė žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) galėtų be apribojimų įgyvendinti savo nuosavybės teisę į juose esančius įsėlius ir posėlius, įskaitant, bet neapsiribojant, sudaryti ieškovei visas galimybes atlikti veiksmus, reikalingus įsėlių ir posėlių išsaugojimui, taip pat sudaryti galimybes ieškovei žemės sklypuose nuimti ieškovei jai priklausančių įsėlių derlių; 3) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.
2. Teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl prevencinio ieškinio atsisakymo. Ieškovė prašė teismo: 1) priimti ieškovės pareiškimą dėl prevencinio ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukti; 2) priteisti ieškovei iš atsakovių 3672,35 Eur (su PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis; 3) priteisti ieškovei iš atsakovių sumokėtą 250,00 Eur žyminį mokestį lygiomis dalimis.
3. Atsakovė BŽŪB „Artumė“ atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl prevencinio ieškinio atsisakymo prašė laikyti nepagrįstais ieškovės išdėstytus argumentus bei priežastis dėl ieškinio atsisakymo ir juos atmesti; netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti 1100,00 Eur.
4. Atsakovė UAB „BFMG“ rašytiniuose paaiškinimuose į ieškovės pareiškimą dėl prevencinio ieškinio atsisakymo nurodė, kad palaiko atsakovės BŽŪB „Artumė“ atsiliepimą ir prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartimi nutarta priimti ieškovės UAB „Ingleby Lithuania Agro“ atsisakymą nuo ieškinio; civilinę bylą Nr. e2-12471-766/2022 pagal ieškovės UAB „Ingleby Lithuania Agro“ ieškinį atsakovėms BŽŪB „Artumė“ ir UAB „BFMG“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai, ir įpareigojimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai, nutraukti; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių BŽŪB „Artumė“ ir UAB „BFMG“ ieškovei UAB „Ingleby Lithuania Agro“ bylinėjimosi išlaidas: 250,00 Eur žyminį mokestį, 3672,35 Eur už advokato suteiktą pagalbą; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas nurodė, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl ieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla nutrauktina.
7. Teismas nurodė, kad atsakovės nepateikė teismui įrodymų, jog ieškovės turtas yra išsaugotas, dėl kurio ir buvo pareikštas prevencinis ieškinys bei pritaikytos laikinosios pasaugos priemonės, nesilaikė teismo nustatyto įpareigojimo, todėl išnyko prevencinio ieškinio tikslas ir objektas.
8. Teismas pažymėjo, jog įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimo pagrįstumą, ieškovės prašymas tenkintinas ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis, o atsakovių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
III. Atskirųjų skundų bei atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
9. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovė (apeliantė) UAB „BFMG“ prašo: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12471-766/2022 motyvuojamąją dalį, išbraukiant iš motyvuojamosios dalies visą nutarties 12 punktą; 2) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria nutarta: „Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Artumė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BFMG“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingleby Lithuania Agro“, juridinio asmens kodas 303172638, bylinėjimosi išlaidas: 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, 3672,35 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 35 ct) už advokato suteiktą pagalbą“ ir ieškovei UAB „Ingleby Lithuania Agro“ nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „BFMG“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Ieškovė yra nesąžininga ir piktnaudžiauja procesu, nepagrįstai pradėjo procesą pareikšdama ieškinį, klaidino teismą.
9.2. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai neįvertino, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas.
9.3. Skundžiamojoje nutartyje teismas netinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šiais klausimais.
9.4. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad yra įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo 2022-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-370-883/2022, kuria buvo patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas, todėl turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalies nuostatos.
9.5. Teismas neįvertino, kad 2014-07-08 žemės sklypų nuomos sutartis yra pasibaigusi (nutraukta) pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 61 straipsnio 1 dalį, o ieškovė pasinaudojo JANĮ 41 straipsnyje įtvirtinta teise ir suformavo reikalavimą dėl nuomininkei su 2014-07-08 žemės sklypų nuomos sutarties nutraukimu susijusių nuostolių atlyginimo.
9.6. Teismas neįvertino, kad ŽŪB „Artumė“ yra iškelta bankroto byla, kad nagrinėjamu atveju yra taikomas specialus reguliavimas, numatytas JANĮ, nepagrįstai neįvertino JANĮ įtvirtintų nemokumo bylų nagrinėjimo procesinių nuostatų, turinčių prioritetą prieš bendrąsias CPK įtvirtintas civilinių bylų nagrinėjimo procesines taisykles.
9.7. Teismas neįvertino, kad pats prevencinio ieškinio dalykas prieštarauja JANĮ 63 straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms bankrutuojančio juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymą.
9.8. Teismo išvadas nulėmė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir nutarties motyvavimą, pažeidimas. Nutartyje jokia apimtimi nebuvo vertinti atsakovių pateikti rašytiniai įrodymai, nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai. Teismas nepasisakė dėl įrodymų pakankamumo bei patikimumo, nepaneigė byloje esančių įrodymų, neargumentavo jų atmetimo ir pan. Teismas nepasisakė, ar ieškovė pagrįstai pradėjo procesą, ar jos procesinis elgesys buvo tinkamas, ar ieškovė veikė sąžiningai, apdairiai, rūpestingai. Teismas, pažeidęs įrodymų vertinimą ir teismo nutarties motyvavimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl ši nutarties dalis naikintina, kartu pakeičiant skundžiamos nutarties motyvuojamąją dalį, išbraukiant iš motyvuojamosios dalies 12 punktą.
9.9. Ieškovės ieškinys buvo pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi (gali) pagal tokį ieškinį atsakyti, atitinkamai skundžiama nutartimi net nebuvo teisinio pagrindo iš atsakove į bylą dirbtinai įtrauktos nemokumo administratorės UAB „BFMG“ priteisti kokias nors ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.10. Ieškovė, nusprendusi kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovėms, kai dar iki ieškinio pareiškimo jau buvo išspręstas ieškovės deklaruojamos žalos atlyginimo klausimas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2022-09-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-370-883/2022, ir ši aplinkybė buvo žinoma ieškovei, elgėsi akivaizdžiai neapdairiai ir nerūpestingai, taip pat nesąžiningai, todėl jai pačiai tenka neigiamos tokio elgesio pasekmės. Būtent ieškovės pasirinkta netinkama bylinėjimosi taktika lėmė šios civilinės bylos iškėlimą, kuri vėliau būtent dėl ieškovės valios buvo nutraukta.
10. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovė (apeliantė) BŽŪB „Artumė“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-12471-766/2022, dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuria nutarta „Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Artumė “ ir uždarosios akcinės bendrovės „BFMG“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingleby Lithuania Agro“, juridinio asmens kodas 303172638, bylinėjimosi išlaidas: 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, 3672,35 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 35 ct) už advokato suteiktą pagalbą“, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas; tenkinti atsakovės ŽŪB „Artumė“ prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas – 1100,00 Eur; atsakovės naudai iš ieškovės priteisti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą – 500,00 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, vadovavosi išimtinai tik prielaidomis, neatsižvelgė į procesinį šalių elgesį, visiškai nevertino ieškinio pareiškimo priežasčių ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių.
10.2. Teismas rėmėsi išimtinai tik ieškovės vienašališkais ir niekuo nepagrįstais teiginiais, neįvertinęs nei viso ginčo konteksto, nei surinktų rašytinių įrodymų, nei to, kad neegzistuoja sąlygos priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
10.3. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad ieškovės pareikštas ieškinys buvo prima facie nepagrįstas.
10.4. Nutartyje nepasisakyta dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui, dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jų apimties (neatsižvelgta į teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, nevertintas bylos sudėtingumas, advokato realios darbo ir laiko sąnaudos, kitos reikšmingos aplinkybės).
10.5. Ieškovė byloje sumokėjo 250,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 87 straipsnio 2 dalimi ir nutarė iš atsakovių lygiomis dalimis priteisti visus 100 procentų ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, tokio savo procesinio sprendimo motyvų teismas nenurodė.
10.6. Ieškovės ieškinio padavimas lėmė, kad BŽŪB „Artumė“, siekdama apginti savo teises, teikė procesinius dokumentus, turėjo rinkti įrodymus, teikti atskirąjį skundą, dėl ko objektyviai patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl, ieškovei atsisakius ieškinio, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
11. Atsiliepime į atsakovių atskiruosius skundus ieškovė UAB „Ingleby Lithuania Agro“ prašo atsakovių atskiruosius skundus atmesti; priteisti ieškovės naudai iš atsakovių apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Bylinėjimosi išlaidų taisyklės, kai byla nebaigiama dėl ginčo esmės, patvirtina ieškovės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagrįstai.
11.2. Prevencinio ieškinio atsisakymo priežastis yra nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas ir turto sunaikinimas, kuris byloje pagrįstas rašytiniais įrodymais. Ieškovės turto sunaikinimas lėmė prevencinio ieškinio tikslo ir objekto išnykimą. Dėl atsakovių kaltės procesas tapo beprasmis ir betikslis, kadangi neįmanoma apsaugoti turtą, kuris yra žuvęs. Atsakovės prisiėmė savo sprendimų, turto sunaikinimo riziką.
11.3. Prevenciniu ieškiniu ieškovė pagrįstai gynė daiktines teises į nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė pagrįstai.
11.4. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos būtent atsakovių atžvilgiu, todėl žemės klypo nuomininkės informavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar nereiškia, kad buvo dėtos visos pastangos, kad turtas būtų išsaugotas. Būtent pačios atsakovės yra atsakingos už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą ir ieškovės turto sunaikinimą.
11.5. Byla teisminga Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
11.6. UAB „BFMG“ pagrįstai patraukta atsakove byloje. Faktiškai žemės sklypais (po bankroto bylos bendrovei iškėlimo) disponuoja nemokumo administratorė, todėl prevencinio ieškinio specifika lemia tai, kad prevencinio ieškinio reikalavimai buvo nukreipti ir į BŽŪB „Artumė“, ir į UAB „BFMG“.
11.7. Skundžiama nutartimi priteistų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliaciniame skunde atsakovė BŽŪB „Artumė“ nurodė, jog teikia papildomą įrodymą, priedą prie 2022-07-22 žemės nuomos sutarties, kuriame yra detalizuoti visi nuomininkės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Voznika“ nuomojami žemės sklypai. Atsakovė pažymėjo, jog tik gavus teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, žemės sklypų nuomininkė MB „Voznika“ buvo nedelsiant informuota apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jai nurodyta nuomojamuose žemės sklypuose neatlikti jokių veiksmų.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
15. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
16. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, ieškovė yra su jais susipažinusi, sprendžia, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl atsakovių (apeliančių) atskirųjų skundų
18. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš atsakovių, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
19. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis).
20. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
22. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
23. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
25. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
27. Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
28. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
29. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
30. Taigi šiuo atveju, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio padavimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį atsakovėms BŽŪB „Artumė“ ir UAB „BFMG“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai, ir įpareigojimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai. Nurodė, kad 2014-07-08 su ŽŪB „Artumė“ sudarė žemės sklypų nuomos sutartį, kuria ŽŪB „Artumė“ išnuomojo ieškovei 3 žemės sklypus. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė žemės sklypų nuomos sutartį; taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, susijusius su ieškovės išsinuomotais žemės sklypais; ataskaitą apie atliktus mokėjimus už žemės sklypų naudojimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad sutarties šalys visą laikotarpį sutartį vykdė tinkamai; ieškovė žemės sklypuose pasėjo įsėlius ir posėlius, dėl kurių patyrė įvairių išlaidų. Ieškovė pažymėjo, jog 2022 m. rugpjūčio mėn. sužinojo, kad ŽŪB „Artumė“ yra iškelta bankroto byla, nuo to laiko, iki tol buvęs sklandus bendradarbiavimas, tapo nekonstruktyvus ir priešiškas. Ieškovė ne kartą kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorę, kad žemės sklypuose ieškovei priklausantis turtas būtų apsaugotas, tačiau atsakymo ar patvirtinimo dėl ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypuose esantį turtą užtikrinimo, nesulaukė. Į bylą pateiktas 2022-08-12 Reikalavimas užtikrinti teises ir turtinius interesus, kuriuo ieškovė BŽŪB „Artumė“ nemokumo administratorę informavo, jog yra būtina užtikrinti ieškovės teises ir teisėtus interesus, susijusius su išsinuomotais žemės sklypais, žemės sklypuose esančiu derliumi, būsimu derliumi, įsėliais, posėliais. 2022-08-18 atsakymu BŽŪB „Artumė“ prašė ieškovės pateikti įrodymus, susijusius su žemės sklypų nuoma. 2022-08-30 Reikalavimu dėl neteisėtų veiksmų atlikimo ieškovė BŽŪB „Artumė“ nemokumo administratorės pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus. Į bylą pateiktas ieškovės darbuotojo 2022-09-22 tarnybinis pranešimas dėl kilusios rizikos žemės sklype esantiems pasėliams.
32. Ieškovės prevencinis ieškinys teisme priimtas 2022-09-29. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarta ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovėms BŽŪB „Artumė“ ir UAB „BFMG“ atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama ieškovės nuosavybės teisė į žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), esančius įsėlius ir posėlius, bei iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje įpareigoti atsakoves BŽŪB „Artumė“ ir UAB „BFMG“ atlikti visus veiksmus tam, kad ieškovė UAB „Ingleby Lithuania Agro“ žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), galėtų be apribojimų įgyvendinti savo nuosavybės teisę į sklypuose esančius įsėlius ir posėlius, įskaitant, bet neapsiribojant sudaryti ieškovei visas galimybes atlikti veiksmus, reikalingus įsėlių ir posėlių išsaugojimui, taip pat sudaryti galimybes ieškovei žemės sklypuose nuimti ieškovei priklausančių įsėlių derlių.
33. 2022-10-20 teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl prevencinio ieškinio atsisakymo, kuriame ieškovė nurodė, kad 2022-10-03 dabartinis ieškovės generalinis direktorius nuvyko apžiūrėti žemės sklypų ir nustatė, kad juose buvo atlikti žemės ūkio / ruošimo darbai, žemės sklypuose esantis ieškovės turtas buvo visiškai sunaikintas. Ieškovė pažymėjo, jog turtas buvo sunaikintas jau po prevencinio ieškinio pareiškimo, dėl atsakovių kaltės išnyko prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl teikiamas pareiškimas dėl prevencinio ieškinio atsisakymo su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat pateikė 2022-09-29 Reikalavimą vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymų, siųstą BŽŪB „Artumė“ nemokumo administratorei; 2022-10-13 tarnybinį pranešimą dėl žemės sklypuose buvusio ieškovės turto sunaikinimo; šias aplinkybes patvirtinančias nuotraukas.
34. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi minėtomis teisės normomis ir jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju ieškinio pateikimą teismui, jo atsisakymą bei ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą nagrinėjamoje byloje nulėmė netinkamas atsakovių elgesys. Atsakovės nebendradarbiavo su ieškove, todėl pareikštas prevencinis ieškinys buvo proporcinga ir reali priemonė, siekiant apginti savo interesus ir turtą. Atsakovių elgesys, nesilaikant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytų įpareigojimų, turėjo įtakos ieškovės apsisprendimui atsisakyti pareikšto ieškinio. Atsakovės nesilaikė teismo nustatytų įpareigojimų, turtas buvo sunaikintas, todėl išnyko prevencinio ieškinio tikslas ir objektas, o įrodymų, kad turtas, dėl kurio buvo pareikštas prevencinis ieškinys, išsaugotas, atsakovės teismui nepateikė.
35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimo pagrįstumą, ieškovės prašymą tenkino pagrįstai ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis, o atsakovių prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamojoje nutartyje teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šiais klausimais.
37. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).
38. Byloje nustatyta, kad teikdama pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ieškovė nurodė, jog teisinei pagalbai iš viso patyrė 3672,35 Eur (su PVM), teismui pateikė sąskaitą, teisinių paslaugų suvestinę pažymą apie ieškovės apmokėtas bylinėjimosi išlaidas ir šių paslaugų apmokėjimą pagrindžiantį mokėjimo nurodymą.
39. Pirmosios instancijos teismas nutarė priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas: 250,00 Eur žyminį mokestį, 3672,35 Eur už advokato suteiktą pagalbą.
40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgiamas į konkrečios bylinėjimosi išlaidų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus, įvertinęs civilinės bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo stadiją, šalių elgesį proceso metu, parengtų procesinių dokumentų skaičių, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų proporcingumą darbo ir laiko sąnaudų atžvilgiu, išlaidų būtinumą ir racionalumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, priėmė procesinį sprendimą, kuris nepažeidžia šalių teisėtų lūkesčių, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nei nurodytoms Rekomendacijoms.
41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirųjų skundų, atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
43. Atsiliepime į atsakovių atskiruosius skundus ieškovė prašė priteisti iš atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2022-12-12 sąskaita už teisines paslaugas (atsiliepimo į atskirąjį skundą ruošimas), kurios suma 1119,25 Eur; 2022-12-12 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad už advokato paslaugas sumokėta 1119,25 Eur suma.
44. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
45. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas Rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir pernelyg didelis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašoma priteisti suma (1119,25 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą viršija Rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pateikto procesinio dokumento turinį, pateiktus argumentus, tai, kad ieškovė iš esmės nurodė ir argumentus, kurie jau buvo nurodyti ir procesiniuose dokumentuos pirmosios instancijos teisme, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma (1119,25 Eur) šiuo atveju prieštarautų protingumo bei sąžiningumo principams. Dėl nurodytų priežasčių ieškovei apeliacinės instancijos teisme priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Ingleby Lithuania Agro“ (į. k. 303172638) iš atsakovių BŽŪB „Artumė“ (į. k. 301892637) ir UAB „BFMG“ (į. k. 148523278) lygiomis dalimis po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Birutė Simonaitienė