Civilinė byla Nr. e2-119-1026/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10813-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Karolinai Šuliokienei, Ievai Aglinskienei,

dalyvaujant ieškovui L. S., jo atstovei advokatei K. R.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, atstovei B. P.,

nedalyvaujant trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.                      Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 30 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovas procesiniuose dokumentuose (patikslintame ieškinyje, dublike) nurodė šiuos argumentus:

2.1.                      Ieškovas (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas savo buvusios sutuoktinės K. J. draugo E. B.. Ikiteisminį tyrimą atliko (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas. 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrėja E. M. atsisakė motyvuoti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad kilusio konflikto metu ieškovas, jo buvusi sutuoktinė bei jos draugas nepatyrė fizinio skausmo ir sužalojimų. Ieškovas nutarimą skundė prokurorui, nurodydamas, kad dėl įvykio jis nebuvo apklaustas, nebuvo paimtas ir tirtas jo turimas įvykio garso įrašas, apie kurį jis nurodė tyrėjai, nebuvo apklausti liudytojai, kurie dalyvavo įvykyje. Nurodė, jog nutarimas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus. Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorė V. Š. 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu panaikino tyrėjos nutarimą, nurodydama, kad nutarimas buvo priimtas nepagrįstai, skubotai. Tikslinant įvykio aplinkybes, tyrėjai buvo pavesta apklausti liudytojus S. K. ir E. S.. Tyrėja 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad nusikalstama veika, kuri galimai padaryta (duomenys neskelbtini), priskiriama privataus kaltinimo byloms, kuriose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o asmenys turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Minėtas nutarimas priimtas nesulaukus liudytojos E. S. apklausos, kurią 2017 m. rugsėjo 26 d. pavedimu atlikti buvo pavesta Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui ir kuri buvo atlikta jau po atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, tai yra 2017 m. spalio 10 d. Nutarimas buvo priimtas paskubomis ir tyčia, žinant, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. įsigalios BPK pakeitimai, pagal kuriuos nelieka privataus kaltinimo instituto ir ieškovas negalės realizuoti savo teisės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorė V. Š. 2018 m. rugpjūčio 11 d. panaikino 2017 m. rugsėjo 29 d. tyrėjos nutarimą ir atnaujino ikiteisminį tyrimą, o Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-725/2019 pripažino E. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Kauno apskrities Kauno (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnų veiksmai ieškovui sukėlė nusivylimą Lietuvos teisėsaugos sistema bei išgyvenimus. Ieškovas taip pat patyrė nepatogumus, teko kreiptis į advokatą, skųsti nepagrįstus nutarimus, patirti bylinėjimosi išlaidas. Nors ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo metu, buvo priteistos Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu iš nuteistojo, tačiau tai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės atlyginti ieškovui jo patirtą neturtinę žalą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad nuosprendžiu ieškovui buvo priteista žala, kurią padarė kaltinamasis, tačiau žala, kurią padarė ikiteisminio tyrimo institucija, du kartus atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, liko neatlyginta. Tyrėja atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesulaukus liudytojos E. S. apklausos, neprijungus ir neištyrus ieškovo turimų garso įrašų.

3.                      Ieškovas, jo atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybės ir prašė patikslintą ieškinį patenkinti.

II.                      Atsakovės pozicija

4.                      Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir tripliką į dubliką, nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

5.                      Atsakovė savo poziciją grindžia šiais argumentais:

5.1.                      Ieškovas patirtą neturtinę žalą kildina iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjos priimtų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, tai yra prokuroro nutarimų, teismų nuosprendžių. Ieškovas nenurodė, kokius neteisėtus, imperatyviems teisės aktams prieštaraujančius veiksmus atliko pareigūnė, priėmusi nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokį sprendimą pareigūnė priėmė išanalizavusi surinktus duomenis, kurie, jos vertinimu, buvo nepakankami pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad dėl tariamai neteisėtų pareigūnės veiksmų patyrė didžiulius išgyvenimus, nusivylimą nesulaukdamas pagalbos iš teisėsaugos institucijų. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtos žalos dydį, nepaaiškino, koks yra priežastinis ryšys. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ir kaltų asmenų atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Ieškovui taip pat buvo atlygintos bylinėjimosi išlaidos, patirtos ikiteisminio tyrimo metu, todėl pasekmių dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nekilo. Nurodė, kad prokuratūra nutarimą panaikinti 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė 2017 m. rugsėjo 19 d. vadovaujantis BPK 168 straipsnio nuostatomis, patikslinimą atliekantis pareigūnas per 10 dienų, tai yra iki 2017 m. rugsėjo 29 d. turėjo priimti procesinį sprendimą. Taigi nustačius, jog E. B. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį, pagal kurią paskutinio termino priimti procesinį sprendimą dieną negalėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2017 m. spalio 11 d. gautas ieškovo skundas dėl 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris pagal kompetenciją 2017 m. spalio 13 d. perduotas nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai. Prokuroro 2017 m. spalio 26 d. nutarimu atsisakyta patenkinti pareiškėjo skundą dalyje dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Apie priimtą sprendimą informuotas pareiškėjas ir išaiškinta, kad nutarimas gali būti skundžiamas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui per septynias dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Beveik po 1 metų, tai yra 2018 m. rugsėjo 3 d. prokuratūra gavo ieškovo pareiškimą, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio. Prokuratūra, įvertinusi pasikeitusį teisinį reglamentavimą, sprendė, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą naikintinas dalyje dėl ieškovo sužalojimo fakto ir pradėtinas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį E. B. atžvilgiu nepradėtas dėl tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo, o ne dėl neteisėtų ar aplaidžių Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų.

6.                      Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime bei triplike nurodytas aplinkybės ir prašė patikslintą ieškinį atmesti.

III. Trečiojo asmens pozicija

7.                      Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

7.1.                      Dėl ieškovo ginčijamų ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimų BPK nustatyta tvarka prokurorai yra priėmę pagrįstus ir teisėtus procesinius sprendimus, kurie nustatyta procesine tvarka nebuvo panaikinti. Prokurorė 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimu išnagrinėjusi 2018 m. rugsėjo 3 d. prokuratūroje gautą ieškovo pareiškimą ir įvertinus pasikeitusį teisinį reglamentavimą, panaikino 2017 m. rugsėjo 29 d. tyrėjos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir jį pradėjo, todėl atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą perdavus teismui, buvo priimtas ieškovui palankus teismo nuosprendis.

8.                      Byloje buvo apklausta liudytoja N. S..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys atmetamas.

IV.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.                      Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja E. M. 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, kurio metu ieškovas buvo sumuštas buvusios sutuoktinės K. J. draugo E. B.. Ieškovas padavė 2017 m. rugsėjo 7 d. skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorė V. Š. 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu panaikino 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja E. M. 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad nusikalstama veika, kuri galimai padaryta (duomenys neskelbtini), priskiriama privataus kaltinimo byloms, kuriose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o asmenys turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorė V. Š. 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimu panaikino 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl ieškovo sužalojimo fakto ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-725/2019 E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ieškovui priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 750 Eur bylinėjimosi išlaidos. Byloje yra pateikti duomenys apie ieškovo sveikatą.

10.                      Byloje apžiūrai prijungta baudžiamojo byla Nr. 1-70-725/2019, 2 tomai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

11.                      Spręsdamas dėl valstybės atsakomybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

12.                      Teisminėje praktikoje nurodyta, kad ieškovui, reikalaujančiam atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

13.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš valstybės 30 000 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos E. M. priimtų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas nurodė, jog patyrė didžiulį nusivylimą Lietuvos teisėsaugos sistema bei išgyvenimus, nes teko kreiptis į advokatą, skųsti nepagrįstus nutarimus. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nebuvo pradėtas dėl tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo, o ne dėl neteisėtų ar aplaidžių Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų.

14.                      Nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui telefonu pateikė pranešimą, kad buvusios sutuoktinės draugas E. B. jį žemino, išplūdo, stūmė bei pargriovė ant žemės (baudžiamoji byla Nr. 1-70-725/2019, 1 tomas). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja E. M. 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo skundą. Ieškovo teigimu, tokie tyrėjos veiksmai buvo neteisėti, ji netyrė visų, nusikalstamai veikai atskleisti, būtinų aplinkybių, nemotyvavo savo nutarimų, todėl ieškovas patyrė neturinę žalą. Vertinat nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo ir sprendžiant dėl valstybės atsakomybės, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012). 

15.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tyrėja E. M., atlikdama tyrimą, veikė neteisėtai ar atliko neteisėtus, imperatyviems teisės aktams prieštaraujančius veiksmus. Pažymima, kad ieškovas, manydamas, jog ikiteisminis tyrimas iš esmės atliekamas netinkamai, nesutikdamas su minėtais nutarimais, turėjo visas galimybes naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir juos skųsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas šiomis teisėmis pasinaudojo, 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo, o 2017 m. spalio 11 d. – skundą dėl 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimo. Kaip matyti, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorė V. Š. 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu panaikino 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačiusi, kad patikslinimo metu nebuvo išaiškintos visos aplinkybės. Tuo metu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroras E. T. 2017 m. spalio 26 d. nutarimu atsisakė patenkinti ieškovo skundą dalyje dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Taigi, abu kartus tyrėjos nutarimai buvo peržiūrėti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorų. Duomenų, kad dėl tyrėjos atlikto darbo būtų pradėti patikrinimai ar nustatyta, jog ji netinkamai atliko savo pareigas nei šioje, nei baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-725/2019 nėra. Priešingai Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroras 2017 m. spalio 26 d. nutarime konstatavo, kad tyrėja tinkamai įvertino tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju aplinkybė, kad tyrėjos priimti nutarimai nebuvo palankūs ieškovui, nereiškia, kad tyrimo metu surinkti duomenys buvo ištirti neobjektyviai, neišsamiai ar pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas.

16.                      Nors ieškovas 2017 m. spalio 26 d. nutarimo neskundė, tačiau 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) įvykio. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorė V. Š., įvertinusi pasikeitusi teisinį reglamentavimą, panaikino 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimo dalį ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažino E. B. kaltu, o L. S. priteisė 400 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Taigi ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo skundą buvo pradėtas, teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl konstatuoti, jog ieškovas prarado galimybę ginti savo teises ir teisėtus interesus, nėra pagrindo.

17.                      Įvertinus tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja, priėmusi ieškovui nepalankius nutarimus, atliko neteisėtus veiksmus.

18.                      Neturtinė žala – tiek jos atsiradimo faktas, tiek dydis – turi būti ne vien tik deklaruojama, ji, kaip ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti ieškovo įrodinėjama. Ieškovas nurodė, kad dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą jis patyrė išgyvenimus, nusivylimą, nepatogumus, nes turėjo kreiptis į advokatę, skųsti tyrėjos nutarimus, patyrė išlaidas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, ieškovas bei jo atstovė taip pat nedetalizavo, kaip pasireiškė ieškovo patirti išgyvenimai, nusivylimas tyrėjai du kartus atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas nurodė, kad visi įvykiai paskatino priimti sprendimą išvykti iš Lietuvos. Tačiau iš bylos duomenų neseka išvada, kad toks sprendimas buvo sąlygojamas išimtinai dėl to, kad nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Nors ieškovas pateikė į bylą medicininį išrašą, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. lankėsi poliklinikoje ir konsultavosi su psichiatru dėl (duomenys neskelbtini) ligos ((duomenys neskelbtini)), tačiau tai nepatvirtina, jog ieškovas minėto pobūdžio sutrikimus patyrė būtent dėl atsakovės veiksmų. Pažymima, kad medicininiame išraše nurodyta, jog atsakovas pas gydytoją lankėsi 2017 m. rugpjūčio 7 d., o pirmą kartą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą 2017 m. rugpjūčio 25 d. Be to, remiantis bylos duomenimis, tarp ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės vyksta ginčai dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas gydymo įstaigoje lankėsi išimtinai dėl priimtų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Liudytoja N. S. 2022 m. gegužės 26 d. posėdžio metu taip pat liudijo apie sūnaus L. S. išgyvenimus, patirtus iš esmės dėl jo ir buvusios sutuoktinės nesutarimų dėl nepilnamečio vaiko, bendravimo su juo. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovas patyrė išgyvenimus ir nusivylimą dėl atsakovės veiksmų, byloje nėra. 

19.                      Teismas sutinka, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą neatitiko ieškovo lūkesčių ir tam tikra prasme kėlė jo nepasitenkinimą tokiu procesiniu sprendimu, tačiau nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, jog neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Šio išaiškinimo kontekste pastebėtina, kad net ir neteisėtų veiksmų konstatavimas savaime dar nereikštų neturtinės žalos atsiradimo. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės bei motyvai neteikia pagrindo pripažinti, kad faktas, jog ieškovo prašymas 2017 metais pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo patenkintas, ar šiuo klausimu priimtuose procesiniuose dokumentuose nurodyti motyvai sukėlė jam išgyvenimus, sukrėtimus, atlygintinos pinigais neturtinės žalos lygmenyje.

20.                      Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo, siekdamas apginti savo pažeistas teises, turi teisę skųsti institucijų procesinius sprendimus, kreiptis dėl teisinės pagalbos ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovas šiomis procesinėmis teisėmis pasinaudojo, todėl ieškovo argumentai, kad jis patyrė nepatogumus, nes turėjo kreiptis į advokatę, skųsti tyrėjos nutarimus ir patyrė išlaidas, atmetami kaip nepagrįsti.

21.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl patikslintas ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi patikslintas ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

23.                      Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                 Vaida Motiejūnienė