Civilinė byla Nr. B2-633-883/2019
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00221-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šiaulių plentas“ generalinio direktoriaus J. A. pareiškimą atsakovei UAB „Šiaulių plentas“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB „Dolomitas“, UAB „ Pasvalio melioracija“, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Ginestra“, UAB „Binčis“, UAB „Luminor Lizingas“, UAB „Jaltransa“,
rašytinio proceso tvarka
n u s t a t ė :
1. Šiaulių apygardos teisme priimtas UAB „Šiaulių plentas“ generalinio direktoriaus J. A. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Šiaulių plentas“ iškėlimo, kuriame prašoma: 1) iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Šiaulių plentas“; 2) restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; 3) patvirtinti atlyginimą paskirtai restruktūrizavimo administratorei restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu 5 000 Eur/mėn. plius PVM; 4) nustatyti, jog bendrovė turi teisę naudoti 3 240 573,05 Eur per mėnesį didžiausią lėšų sumą bendrovės einamosioms įmokoms mokėti; 5) nustatyti, kad iš įmonės sąskaitos gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaita yra areštuota ir jai taikomi kiti disponavimo apribojimai.
2. Pareiškime nurodoma, kad bendrovės finansinius sunkumus lėmė keleto aplinkybių visuma: vienos iš jų tiesiogiai susijusios su vykdomos veiklos rūšimi ir jos rizikomis, kitos susijusios su gamtinėmis sąlygomis ir, bendrovės manymu, neteisėtais užsakovų veiksmais. Pagrindinė nuostolių priežastis – Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdytas Žvyrkelių asfaltavimo programos paketas, kurį bendrovė laimėjo itin žemomis kainomis; projekto įgyvendinimo laikotarpiu ženkliai didėjo išlaidos darbo užmokesčiui, atitinkamai ir subrangovams; projektas truko tris metus, todėl turėjo didelę įtaką 2017 ir 2018 metų veiklos rezultatams. Pažymėjo, kad 2016 metais bendrovės grynasis pelnas buvo 1 107 048 Eur. Pareiškėjo teigimu, reikšmingą įtaką bendrovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymui turėjo gamtinės sąlygos; 2017 metų antras pusmetis pasižymėjo itin didele kritulių gausa, kritulių gausa buvo pripažinta stichine, bendrovė faktiškai negalėjo vykdyti darbų, tačiau užsakovas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir darbų atlikimo terminų nepratęsė; bendrovei laiku neužbaigus darbų, užsakovas priskaičiavo delspinigius. Taip pat, minėto projekto vykdymo metu atsirado papildomų sprendinių, nenumatytų teikiant pasiūlymą užsakovui, tačiau papildomai padidinti sutarties kainą bendrovė neturėjo galimybių; vien tik šis vykdytas Žvyrkelių asfaltavimo programos paketas sąlygojo 6 000 000 Eur nuostolius bendrovei. Pablogėjus bendrovės finansiniai padėčiai, ji buvo priversta sumažinti savo įsipareigojimus kredito įstaigoms; 2018 metų antrajame pusmetyje bendrovė padengė apie 4 500 000 Eur kreditų sumą. Nepaisant to, bendrovė vykdo veiklą ir gauna pajamų, ėmėsi priemonių spręsti susidariusią situaciją. Pareiškėjo nuomone, bendrovės finansinius sunkumus galima būtų įveikti taikant restruktūrizavimo procesą.
3. Trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvauti įtrauktos AB „Dolomitas“, UAB „ Pasvalio melioracija“, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Ginestra“, UAB „Binčis“, UAB „Luminor Lizingas“, UAB „Jaltransa“. Tretieji asmenys AB „Dolomitas“, UAB „ Pasvalio melioracija“, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Ginestra“, UAB „Binčis“, UAB „Luminor Lizingas“, UAB „Jaltransa“ savo pozicijos dėl pareikšto prašymo iškelti restruktūrizavimo bylą teismui nepateikė.
4. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2019-10-03 raštu informavo teismą, kad Šiaulių miesto savivaldybė pritaria restruktūrizavimo bylos UAB „Šiaulių plentas“ iškėlimui.
5. 2019-10-03 teismui pateiktas advokato G. B., atstovaujančio UAB „Šiaulių plentas“ kreditores Z. R. įmonę, UAB „Žvytrita“ ir UAB „Tyrimų laboratorija“, prašymas netenkinti prašymo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes UAB „Šiaulių plentas“ įsiskolinimai kreditoriams yra dideli, o įsiskolinimų dengimo grafikas (restruktūrizavimo plano metmenys) kreditoriams nebuvo pateiktas.
Dėl ieškovo prašymo iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Šiaulių plentas“
6. Restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, numatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui yra ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su restruktūrizavimo procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮRĮ nuostatoms.
7. ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalį finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti.
8. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
9. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407/2012).
10. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
11. UAB „Šiaulių plentas“ įregistruota 1993 m. vasario 9 d., įmonei bankroto byla neiškelta, todėl atsakovė UAB „Šiaulių plentas“ atitinka ĮRĮ 4 straipsnio 3 ir 4 punktus. Ieškovas pateikė įrodymus (UAB „Šiaulių plentas“ Projektų vykdymas 2019 m. birželio 30 d.; nurodomos pasirašytos sutartys ir projektai) patvirtinančius, kad UAB „Šiaulių plentas“ tebevykdo ūkinę komercinę veiklą (ĮRĮ 4 straipsnio 2 punktas).
Dėl nemokumo vertinimo
12. Pažymėtina, kad tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, teismas turi nustatyti, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir kad jie negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tam būtina nustatyti esamų pradelstų skolų ir turto santykį (ar pradelstos skolos viršija turtą), įvertinti, ar restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su skolų sumažinimu kreditoriams, pertvarkant įmonės veiklą, iš tiesų gali būti pasiekti.
13. Įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1795-553/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
14. Byloje pateikto 2019 m. birželio 30 d. balanso duomenimis bendrovės turtas 2019 m. birželio 30 d. sudarė 55 610 333 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 16 478 650 Eur, trumpalaikis turtas – 38 418 959 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 712 724 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 29 818 075 Eur. 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad bendrovės nuostoliai sudarė – 1 868 491 Eur.
15. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. birželio 30 d. įmonė turėjo 426 kreditorių, pradelsti įsipareigojimai sudarė 7 584 311 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacijos duomenimis socialinio draudimo įmokų skola 2019-10-02 buvo 107 151,53 Eur. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas neturi galimybės nustatyti realaus atsakovės turimų pradelstų įsipareigojimų dydžio, nes pareiškėjas nepateikė kreditorių sąrašo su skolų sumokėjimo kreditoriams terminais. Remiantis pareiškėjo nurodytais duomenimis ir įvertinus susidariusią socialinio draudimo įmokų skolą spręstina, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 7691462,53 Eur.
16. Vertinant atsakovės ilgalaikio turto sudėtį ir jo vertę, teismas atkreipia dėmesį, kad 2018 metų aiškinamajame rašte nurodyta, jog bendrovės ilgalaikis nematerialus ir materialus turtas registruojamas įsigijimo savikaina, balanse nėra įvertintas jo nusidėvėjimas ir kiti turto realiai vertei nustatyti reikšmingi duomenys. Teismui nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų realią turto vertę, ilgalaikis turtas įkeistas kreditoriams.
17. Pareiškėja pateikė debitorių sąrašą, iš kurio matyti, kad debitorių reikalavimų suma yra 3 770 931,50 Eur. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skola sudaro 1 326 860,63 Eur; Šiaulių miesto savivaldybės administracija skolinga 1 170 534,66 Eur; Joniškio rajono savivaldybės administracija – 416 717,25 Eur; Akmenės rajono savivaldybė – 120 208,19 Eur; Radviliškio rajono savivaldybės administracija – 88 569,54 Eur; Šiaulių rajono savivaldybė – 41 502,40 Eur. UAB „Mitnijos turto valdymas“ – 369 742,09 Eur; UAB „Požeminės sistemos“ – 223 540,82 Eur; UAB „Mitnija“ – 86 135,54 Eur. Teismo vertinimu, nurodytos debitorinės skolos negali būti laikomos neišieškomomis ar beviltiškomis.
18. Teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovės pateikti duomenys kelia pagrįstų abejonių jos pateiktų duomenų teisingumu, tačiau papildomi duomenys, pavyzdžiui, auditoriaus išvada, kuri būtų reikšminga teisingam šio klausimo išsprendimui, nagrinėjamu atveju nepateikta. Teismas pažymi, kad tik nustačius realios turto vertės ir bendros pradelstos skolos sumos santykį galima nustatyti, ar įmonė yra moki.
19. Lietuvos teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog teismas, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, todėl teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).
20. Teismas nagrinėjamu atveju remiasi pareiškėjos pateiktais duomenimis apie įmonės turimo turto vertę (55 610 333 Eur) ir pradelstus įsipareigojimus kreditoriams (7691462,53 Eur) ir sprendžia, kad atsakovė formaliai neatitinka ĮBĮ nustatyto nemokumo apibrėžimo. Nors įmonė ir turi finansinių sunkumų, tačiau ir toliau vykdo savo veiklą. Bendrovė nurodo, kad per 2019 m. rugpjūčio mėnesį gavi 2 268 227 Eur pajamų, pateikė pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją, patvirtinančią, kad pelnas per šį mėnesį sudarė 75 713 Eur. Pagal preliminarius 2019 m. rugsėjo mėnesį vykdomų projektų ataskaitos duomenis, bendrovė per minėtą mėnesį atliko ir užsakovams perdavė darbų už 2 046 131 Eur. Teismo vertinimu, atsakovei tęsiant veiklą ir vykdant pradėtas sutartis, atsakovė skolas galėtų dengti iš gaunamo pelno (pradėtų vykdyti sutarčių ir naujai sudarytų sutarčių), o restruktūrizavimo bylos iškėlimas būtų garantas, atsakovės veiklai palaikyti, atstatyti mokumą bei stabilizuoti jos veiklą.
Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo
21. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurios turi būti nurodytos restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane.
22. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai. Įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010).
23. Ieškovė pateikė atsakovės UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnis, 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismui pateiktas UAB „Šiaulių plentas“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Šiaulių plentas“ akcininko sprendimas, kuriuo nutarta patvirtinti UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano metmenis. Bendrovės kreditoriai tinkamai informuoti apie sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kreditoriams nurodyta, kur ir kokia tvarka galima susipažinti su ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytais dokumentais (1 t. 62 b. l.).
24. Restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodyta, kad restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu UAB „Šiaulių plentas“ planuoja išsaugoti ir plėtoti bendrovės veiklą, sumokėti skolas bendrovės kreditoriams ir išvengti bankroto. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad pagrindiniai kriterijai, įgalinantys įmonę sėkmingai vykdyti veiklą yra veiklos segmentų atskyrimas, išgryninant fiksuotus ir kintamus kaštus, peržiūrint paslaugų ir produkcijos kainodarą; stiprinama projektų sąmatininkų grandis bei projektų įgyvendinimo vykdymo stebėsena; bus peržiūrimos visos įmonės sudarytos sutartys ir esant teisiniam pagrindui jos bus nutraukiamos. Pagrindiniai pajamų šaltiniai restruktūrizavimo laikotarpiu – pasirašytos, bet nebaigtos vykdyti sutartys (darbų likutis 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje 32 986 000 Eur be PVM; įvertinus jau atliktus darbus 2019 m. planuojama papildomai aktuoti darbų už 21 905 000 Eur). Restruktūrizavimo proceso metu bendrovė planuoja parduoti nebenaudojamą turtą (pardavus planuojamą nebenaudoti turtą, įmonė galėtų gauti 0,60 mln. Eur pajamų); pajamos, gautos už parduotą turtą bus naudojamos atsiskaityti su kreditoriais, įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti. Metmenyse nurodoma, kad pardavus dukterinės įmonės UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, tikimasi gauto 1,5 mln. Eur pajamų. Teismo vertinimu tikimybė gauti šias pajamas yra mažai tikėtina, nes UAB „Žemaitijos keliai“ 2019-08-28 iškelta restruktūrizavimo byla.
25. Taip pat nurodoma, kad bus ieškoma naujų užsakymų tiek vykdant subrangos darbus kitoms statybų bendrovėms ar privatiems asmenims, tiek dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie viešųjų pirkimų, kuriuose atsakovė dalyvauja kaip tiekėja, sąlygas. Atsakovė nenurodė ar ji, būdama restruktūrizuojama, galės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kuriais grindžia tolimesnę sėkmingą veiklą. Bendrovės siekis finansinius sunkumus įveikti dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose yra abejotinas, nes pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius.
26. Metmenyse nurodoma, kad bendrovė 2020 m. planuoja gauti 969 634 Eur pelno; 2021 m. – 1 525 017 Eur; 2022 m. – 1 919 966 Eur; 2023 m. – 2 332 351 Eur, ir įgyvendinus restruktūrizavimo planą galėtų būti padengta daugiau kaip 60 procentų finansinių įsipareigojimų bankams ir kitų antros eilės kreditorių įsipareigojimų. Rengiant galutinį restruktūrizavimo verslo planą, bendrovė planuoja ieškoti papildomų šaltinių finansinių įsipareigojimų dengimui: peržiūrėti ilgalaikio turto sąrašą, parduodant mažesnio efektyvumo turtą, svarstyti dėl papildomo kapitalo pritraukimo išleidžiant naują akcijų emisiją.
27. Kadangi restruktūrizavimo plano metmenims nekeltini tokie pat kokybiniai reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 12 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2154/2011, 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012), teismas sprendžia kad nors kai kurios metmenyse numatytos priemonės yra daugiau deklaratyvios negu realios (UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų pardavimas, sėkmingas dalyvavimas viešuosiuose konkursuose) atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys iš esmės atitinka ĮRĮ 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, juose numatytos priemonės gali atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, sumažinti įsiskolinimus, išsaugoti bendrovės konkurencingumą.
28. Sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, esminis vaidmuo tenka patiems įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.), o tai reiškia, kad jų pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, parodanti galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.).
29. Nagrinėjamoje byloje savo sutikimus atidėti mokėjimo terminus restruktūrizavimo proceso laikotarpiui bei iškelti restruktūrizavimo bylą pateikė apie 30 kreditorių, bendra sutikimus pareiškusių kreditorių reikalavimų suma sudaro apie 7 474 929 Eur. 2019 m. rugpjūčio 14 d. bendrovėje dirbo 385 darbuotojai, rašytinius pritarimus restruktūrizavimo procesui pareiškė dauguma (330) įmonės darbuotojų. Teismo nuomone, atsižvelgiant į kreditorių ir darbuotojų pritarimą restruktūrizavimo projektui, galima tikėtis, kad restruktūrizavimo procedūros iš esmės galėtų būti įgyvendintos.
30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra ĮRĮ 4 – 5 straipsniuose nurodytos sąlygos restruktūrizavimo procesui taikyti, todėl, įžvelgiant sėkmingo restruktūrizavimo tikimybę, siekiant išvengti įmonės bankroto ir atkurti įmonės mokumą, UAB „Šiaulių plentas“ keltina restruktūrizavimo byla. Teismo vertinimu, atsakovės prognozuojamos gauti pajamos yra pakankamos veiklai vystyti bei bent dalinai atsiskaityti su kreditoriais, todėl restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos įmonės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai, leidžia daryti išvadą, kad įmonė turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – atkurti mokumą ir vykdyti normalią ūkinę komercinę veiklą.
31. Pagal ĮRĮ 15 straipsnio 1 dalį įmonės administratoriumi gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Pareiškėjas siūlo administratore skirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, kuri sutinka teikti įmonės restruktūrizavimo paslaugas ir turi leidimą teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo administratore skirtina UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalis, 15 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 8 dalimi, 11 dalimi ir 13 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais,
n u t a r i a:
iškelti UAB „Šiaulių plentas“ (j. a. k. 244693070, buveinės adresas Išradėjų g. 11, Šiauliai) restruktūrizavimo bylą.
UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (j. a. k. 141972256, buveinės adresas H. Manto g. 2, Klaipėda, sąrašo eil. Nr. R-JA02, įrašymo į sąrašą data 2001 m. rugsėjo 3 d., tel. (8 46) 3104994, el. pašto adresas biuras@kab.lt).
Nustatyti 45 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos UAB „Šiaulių plentas“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti.
Patvirtinti restruktūrizavimo administratorės (restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpių) atlyginimą – 5 000 Eur plius PVM mėnesiui.
Leisti iš UAB „Šiaulių plentas“ priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti einamąsias įmokas įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, privalomuosius mokesčius ir darbuotojų atlyginimus, nustatant didžiausią per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokomos skirtiną sumą – 500 000 Eur; iš UAB „Šiaulių plentas“ priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti einamąsias įmokas įmonės ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, privalomuosius mokesčius ir darbuotojų atlyginimus, nustatant didžiausią per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimas ir įmokomos skirtiną sumą – 2 740 573,05 Eur, neviršijant bendros 3240573,05 Eur maksimalios sumos.
Įpareigoti restruktūrizuojamos UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo administratorių atlikti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nurodytus bei kitus, šio įstatymo nuostatose jo kompetencijai priskirtus, veiksmus.
Įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos patvirtintas kopijas išsiųsti restruktūrizavimo administratorei UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, atsakovei UAB „Šiaulių plentas“, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams V. Š. ir A. L..
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Irena Stasiūnienė