Civilinė byla Nr. e2-911-516/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00282-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, dėl reikalavimo išmokėti banko garantijos išmoką pripažinimo neteisėtu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Kamesta“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimą sumokėti 449 164,26 Eur sumą pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. sutarties įvykdymo AB DNB Banko garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 18 d. sutarties įvykdymo banko garantijos Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą Nr. 2 išmokėjimą pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 28 raštą Nr. (33.200)2-879 neteisėtu.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti 449 164,26 Eur sumos pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. sutarties įvykdymo AB DNB Banko garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 18 d. sutarties įvykdymo banko garantijos Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą Nr. 2 išmokėjimą pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. (33.200)2-879.
3. Prašyme ieškovė nurodė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas – ieškovė išdėstė detalius teisinius ir faktinius argumentus, patvirtinančius, jog atsakovė neteisėtai reikalauja išmokėti sutarties įvykdymo garantiją dėl Koncesijos sutarties 12.1.2. punkto pažeidimo. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikslas ir jos taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti socialiai reikšmingus interesus (RUAB „Kamesta“ darbuotojų, ieškovės kreditorių bei valstybės biudžeto). Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi bendrovei ,,Kamesta” buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra sudėtinga. Bankui išmokėjus garantijos sumas pagal akivaizdžiai nepagrįstą atsakovės reikalavimą, būtų padaryta esminė žala ieškovei ir jos kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė byloje laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė 449 164,26 Eur sumos pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. sutarties įvykdymo AB DNB Banko garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 18 d. sutarties įvykdymo banko garantijos Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą Nr. 2 išmokėjimą pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. (33.200)2-879.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltu ieškovei, jei laikinoji apsaugos priemonė nebūtų taikyta, o ieškinys būtu patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinoji apsaugos priemonė būtų taikyta, o ieškinys – atmestas. Teismas atsižvelgė į tai, kad bankas, išmokėjęs besąlyginę garantiją, visas išmokėtas atsakovei sumas ne eilės tvarka įgytų teisę nurašyti nuo ieškovės sąskaitos. Teismo vertinimu ši aplinkybė pablogintų ieškovės, kuri yra restruktūrizuojama įmonė, finansinę padėtį, todėl netaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės jai būtų padaryta akivaizdi žala.
7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kol šalių ginčas dėl reikalavimo išmokėti banko garantijos išmoką teisėtumo neišspręstas iš esmės, tikslinga iki teismo sprendimo byloje priėmimo išlaikyti status quo, taip siekiant išvengti neigiamų padarinių, galinčių atsirasti tuo atveju, jeigu 449 164,26 Eur dydžio išmokos atsakovei būtų išmokėtos, o bankas įgytų regresinį reikalavimą ieškovei. Teismo vertinimu, garantinės išmokos mokėjimo sustabdymas iki bus išspręstas šalių ginčas yra proporcinga priemonė, atitinkanti ginčo šalių interesų pusiausvyros principą. Jeigu ieškinys būtų atmestas, atsakovė be jokių sunkumų galėtų įgyvendinti savo teisę gauti nurodytą išmoką iš banko, o nesustabdžius garantijos išmokos mokėjimo, dėl galimo regresinio reikalavimo ieškovės bendrovės veikloje gali kilti neproporcingų neigiamų padarinių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovė atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla. Teismo sprendimas išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesuėjus teismo nustatytam terminui atsiliepti į tokį prašymą, yra nenuoseklus ir prieštaringas teismo procesinis veiksmas. Kaip ir bet kurioje teisės šakoje, taip ir civiliniame procese, turi būti laikomasi teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Šiuo atveju, teismas šį principą pažeidė. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad informavus ją apie nustatytą terminą atsiliepimui į prašymą pateikti, teismas nespręs šio klausimo, nesulaukęs termino atsiliepti pabaigos. Išspręsdamas klausimą, nesulaukęs atsakovės atsiliepimo iki termino, kurį teismas pats nustatė, pabaigos, teismas pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai, nes pripažino, kad šiuo atveju buvo ypatingos aplinkybės ir buvo būtina atsakovę išklausyti.
8.2. Skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas iš esmės paneigė nepriklausomos, pagal pirmą pareikalavimą garantijos prasmę ir tikslą. Nepriklausoma banko garantija nepaneigia skolininko teisės ginčyti piniginių sumų pagal nepriklausomą garantiją išmokėjimo, tačiau tai yra daroma tik po to, kai bankas išmoka sumas pagal nepriklausomą garantiją ir, pasinaudodamas atgręžtinio reikalavimo teise, išieško šias sumas iš pagrindinio skolininko. Tik tada pagrindinis skolininkas, jeigu mano, kad kreditoriaus reikalavimas yra nepagrįstas, turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą ir reikalauti grąžinti skolininkui banko išmokėtas sumas. Tokiu būdu įgyvendinamas nepriklausomų garantijų principas „pirma mokėk, po to bylinėkis“ (angl. „pay first, argue later“)
8.3. Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 2-927/2012 ir Nr. e2-435-790/2019 pagrindžia, kad nepriklausomų, pagal pirmą pareikalavimą banko garantijų atveju, kilus ginčui dėl užtikrintos prievolės, laikinosios apsaugos priemonės – piniginių sumų pagal banko garantiją išmokėjimo sustabdymas – nėra taikomos.
8.4. Ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Ieškovė neteisėtai įrengė automobilių skaičiavimo daviklius už Koncesijos ruožo ribų ir nepagrįstai atsakovei teikė duomenis apie šių daviklių užfiksuotą pravažiavusių automobilių skaičių. Tai yra akivaizdus Koncesijos sutarties 27.1.2 papunkčio pažeidimas ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta šio Koncesijos sutarties pažeidimo atsakovės permokėta koncesijos mokesčio suma, kurią teismai priteisė atsakovei. Būtent šią įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistą sumą, kurios ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi atsakovei, pastaroji ir siekė susigrąžinti, remdamasi išduota banko garantija, kurioje bankas buvo ir yra užtikrinęs ieškovės prievolę teikti teisingus duomenis apie pravažiavusių automobilių kiekį, pareikalaudama banko išmokėti neteisingų duomenų pagrindu nepagrįstai įgytą Koncesijos mokesčio permokos sumą
8.5. Ieškovės nurodomos finansinės problemos, dėl kurių ji yra šiuo metu restruktūrizuojama, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – jos esama finansinė būklė visiškai nesusijusi su atsakovės galimybėmis įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Taigi ieškovė neįrodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jos veikla gali būti sutrikdyta.
9. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo Luminor bank AS Lietuvos skyrius prašo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Bankas patvirtina, kad tuo atveju, jeigu bankas išmokėtų atsakovės reikalavime nurodytą sumą pagal garantiją, bankas pareikalautų ieškovės sumokėti banko išmokėtą sumą, nurašant lėšas nuo ieškovės sąskaitos banke.
10. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovės teisė būti išklausytai nebuvo pažeista. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė atsiliepti į kitos šalies prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realizuojama pateikiant atskirąjį skundą. Šiuo atveju, atsakovė ir apskundė atskiruoju skundu teismo priimtą nutartį, kuriame išdėstė visus savo argumentus, susijusius su ieškovės pareikštu prašymu ir skundžiama nutartimi.
10.2. Atsakovė nurodė, kad reikalauja išmokėti garantijos sumas dėl Koncesijos sutarties 27.1.2. punkte pažeidimo, tačiau atsakovės 2019 m. kovo 28 d. rašte trečiajam asmeniui išdėstyti argumentai patvirtina, jog garantijos sumas iš tikrųjų ji reikalauja išmokėti dėl to, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo koncesijos mokesčius, nors šio mokesčio skaičiavimo tvarka numatyta Koncesijos sutarties 37.2. punkte, kurio vykdymui garantija nebuvo suteikta.
10.3. Atsakovės nurodomose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ir nagrinėjamoje byloje ginčo faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.
10.4. Ieškovė ieškinyje išsamiai pagrindė aplinkybę, kad įsiteisėjusiais sprendimais yra pripažinta, jog ji yra tinkamai įvykdžiusi Koncesijos sutarties 27.1.2. punktą, o atsakovė nepagrįstai prisidengdama juo siekia gauti banko garantiją už Koncesijos sutarties 37.2. punkte nurodytos pareigos apskaičiuoti koncesijos mokesčius pagal sutarties 6 priedo Mokėjimo tvarką netinkamą įvykdymą, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai ieškinį laikė tikėtinai pagrįstu.
10.5. Teismo nutartyje iškelti restruktūrizavimo bylą nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis ieškovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 3 990 990,10 Eur sumą, dalis jų yra ypač socialiai reikšmingi: 554 253,71 Eur sumą sudaro įsiskolinimas darbuotojams; mažiausiai 245 091,60 Eur sumą sudaro skola VSDFV Kauno skyriui. Todėl neabejotina, kad bankui išmokėjus garantijos sumas pagal akivaizdžiai nepagrįstą atsakovės reikalavimą, būtų padaryta esminė žala ieškovei ir jos kreditoriams.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
14. Pagal prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.
15. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019 ir kt.). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).
16. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
17. Pirmiau nurodyta aplinkybė, remiantis išdėstyta teismų praktika, reiškia, kad nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio tikėtino pagrįstumo, o tai savo ruožtu reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, o jau pritaikytos – turėtų būti panaikintos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tokios priemonės buvo taikytos, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Kadangi susiklosčius nurodytai situacijai kiti atsakovės atskirajame skunde ir ieškovės bei trečiojo asmens atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai iš esmės nedaro įtakos šioje nutartyje sprendžiamo klausimo išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Dėl tos pačios priežasties trečiojo asmens pateiktų naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos klausimas taip pat nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ (juridinio asmens kodas 259805810) prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė