Civilinė byla Nr. e2-261-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00179-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.13

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties, kuria apribota pareiškėjui V. D. teisė vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, priimtos mažosios bendrijos „Mėmelio energija“ bankroto byloje,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Mėmelio energija“ (toliau – ir atsakovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Eglė Gabrėnienė. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 22 d.

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintas atsakovės MB „Mėmelio energija“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.

3.       Atsakovės vadovu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas).

4.       Ieškovė (atsakovės kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė prašymą teismui, prašydama buvusiam atsakovės vadovui V. D. apriboti teisę iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

5.       Prašyme ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-167-729/2023 pareiškėją V. D. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur baudą. Klaipėdos apylinkės teismas nutarime nurodė, kad MB „Mėmelio energija“ vadovas V. D., žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, nesiėmęs priemonių bendrovės mokumui atkurti nei per Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnio 1 dalyje numatytą penkių dienų terminą nuo bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditorės – VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

6.       Ieškovės teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, žinodamas apie atsakovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl prašymas apriboti teisę buvusiam MB „Mėmelio energija“ vadovui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu turėtų būti tenkinamas JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės VMI prašymą patenkino ir apribojo pareiškėjui V. D. teisę vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

8.       Teismas įvertino ieškovės prašyme nurodytas faktines aplinkybes, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuota, jog atsakovės buvęs vadovas – pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 1 d., žinodamas apie tai, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, nesiėmė priemonių bendrovės mokumui atkurti, nei per JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytą penkių dienų terminą nuo bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tai yra, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės bankroto byloje pareiškėjui Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo paskirta bauda už teismo įpareigojimų pateikti atsakovės dokumentus nevykdymą, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirta bauda už atsakovės dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra akivaizdus pareiškėjo nebendradarbiavimas su teismu ir nemokumo administratore, aplaidumas (nerūpestingumas) einant pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas.

9.       Teismas nutarė, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės prašymą – pareiškėjui V. D., kaip buvusiam atsakovės vadovui, apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu vienerių metų laikui.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Pareiškėjas V. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas, patirtas už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas, apribodamas pareiškėjo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sprendimą motyvavo pareiškėjo nebendradarbiavimu su teismu bei nemokumo administratore, aplaidumu (nerūpestingumu) einant pareigas ar sąmoningu jų netinkamu vykdymu. Pareiškėjas reikalaujamų atsakovės dokumentų teismui ir administratorei negalėjo pateikti dėl trečiųjų asmenų kaltės, tą patvirtina prie atskirojo skundo pridėti dokumentai.

10.2.       Nemotyvuota teismo išvada, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su nemokumo administratore ir teismu. Pareiškėjo bendravimas ir bendradarbiavimas su nemokumo administratore vyksta nuolat, nemokumo administratorė informuojama apie kliūtis, dėl kurių nebuvo galimybės pateikti prašomų atsakovės dokumentų nustatytu laiku.

10.3.       Teismas nemotyvavo ir nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo pareigos laiku inicijuoti atsakovės nemokumo procesą pažeidimo, nenurodė, nuo kurio laikotarpio nustatytas šios pareigos pažeidimas.

10.4.       Pareiškėjas už aplaidumą (nerūpestingumą) einant pareigas iš viso baustas keturis kartus: Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi skirta bauda už teismo įpareigojimų pateikti įmonės dokumentus nevykdymą; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirta bauda už įmonės dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei; Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-167-729/2023 nubaustas 2 200 Eur bauda pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas apribojo pareiškėjui teisę vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šiuo atveju apribojus pareiškėjo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, buvo pažeistas non bis in idem principas, reiškiantis, kad už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas, asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą.

10.5.       Pareiškėjas teismo nebuvo tinkamai informuotas apie gautą ieškovės prašymą dėl teisių apribojimo, nesudarant jam galimybės apsiginti, pateikti atsiliepimo, pažeista jo teisė būti teismo išklausytam.

10.6.       Teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo neveikimą laiko akivaizdžiu atsakovės vadovo aplaidumu (nerūpestingumu) ir kuo pasireiškia akivaizdumas, kad būtų pagrindas taikyti tokią griežtą sankciją.

10.7.       Pareiškėjui skundžiamos nutarties panaikinimas svarbus ir tuo aspektu, kad jis yra MB „Memelrent“ vienintelis savininkas ir uždraudus jam eiti vadovo pareigas nebegalėtų šioje bendrovėje dirbti ir gauti pajamų. Taigi jis negalėtų atlikti šioje bendrovėje jokių veiksmų, vykdyti bendrovės įsipareigojimų ir MB „Memelrent“ bankrutuos. Taip bus padaryta žala ne tik pareiškėjui (jis liks be pragyvenimo šaltinio), bet ir kitam juridiniam asmeniui – MB „Memelrent“.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis.

12.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės VMI prašymas apriboti pareiškėjo, kaip buvusio bankrutuojančios MB „Mėmelio energija“ vadovo, teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu vienerius metus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

13.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (6 lapai) ir elektroninius laiškus (13 lapų), kurie, jo teigimu, patvirtina, kad pareiškėjas su nemokumo administratore ir teismu bendradarbiauja ir bendradarbiavo, laiku pateikti nemokumo administratorei bendrovės dokumentų negalėjo ne dėl savo kaltės. Apie ieškovės VMI prašymą skirti jam sankciją nežinojo, todėl negalėjo apsiginti.

14.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

16.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai, yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, sprendžiant klausimą – ar apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai yra pagrįsti. Naujai teikiami įrodymai negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi jie buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, kurio kopija išsiųsta kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims ir jie turėjo galimybę susipažinti su naujai teikiamais įrodymais bei pasisakyti dėl jų, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės taikymo

17.       JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios sąlygos, todėl teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti pareigas, esant bent vienai iš nurodytų sąlygų.

18.       Teismų praktikoje yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje (iš esmės identiškas teisinis reguliavimas dėl juridinio asmens vadovo teisės eiti pareigas apribojimo ir jo taikymo sąlygų yra įtvirtintas ir JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalyse, todėl nagrinėjamu atveju yra aktuali teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo praktikos ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-553/2022).

19.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus juridinio asmens vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-443-881/2020; 2022 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-795-910/2022 29 punktas).

20.       Ieškovė VMI atsakovės bankroto byloje kreipėsi su prašymu į teismą prašydama apriboti teisę pareiškėjui, kaip buvusiam MB „Mėmelio energija“ vadovui, eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. ieškovė prašyme pateiktais argumentais, pasiremdama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-167-729/2023, teigė, kad pareiškėjas laiku neinicijavo atsakovės nemokumo proceso, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti.

21.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuota, jog atsakovės buvęs vadovas nuo 2022 m. gruodžio 1 d. žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, nesiėmė priemonių bendrovės mokumui atkurti, nei per JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytą penkių dienų terminą nuo bendrovės nemokumo atsiradimo dienos nei vėliau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tai yra, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti, be to, įvertinęs tai, jog byloje atsakovės buvusiam vadovui Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi skirta bauda už teismo įpareigojimų pateikti įmonės dokumentus nevykdymą bei Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirta bauda už įmonės dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog yra akivaizdus įmonės vadovo nebendradarbiavimas su teismu bei nemokumo administratore, aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas, dėl to yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės prašymą remiantis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovės prašyme pateiktų aplinkybių įvertinimu sutinka.

22.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad nėra JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, nes teismas nemotyvavo ir nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo pareigos laiku inicijuoti atsakovės nemokumo procesą pažeidimo, todėl jo teisė eiti pareigas apribota nepagrįstai. Atskirajame skunde apeliantas akcentuoja, jog reikalaujamų atsakovės dokumentų teismui ir administratorei negalėjo pateikti dėl trečiųjų asmenų kaltės, o teismo išvada, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su nemokumo administratore ir teismu, yra nemotyvuota. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie prašymo dėl apribojimo eiti pareigas nagrinėjimą, todėl buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Be to, už tą patį pažeidimą jis baudžiamas ketvirtą kartą. Apeliantas taip pat pažymi, kad uždraudus jam eiti vadovo pareigas, bus padaryta žala ne tik pareiškėjui (jis liks be pragyvenimo šaltinio), bet ir kitam juridiniam asmeniui – MB „Memelrent“, kurio vieninteliu savininku ir vadovu jis yra.

23.       Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalis) įtvirtinto teisės apribojimo paskirtį, nurodė, kad ši teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti juridinio asmens vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016, 23 punktas).

24.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalis) nustatyta poveikio priemonė (teisės apribojimas) yra ne teismo nuobauda, o sui generis (savita) bankroto bylą nagrinėjančio teismo civilinio proceso tvarka taikoma poveikio priemonė, užtikrinanti ne tik procesinių, bet ir materialinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020).

25.       JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti JANĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.

26.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-167-729/2023, išnagrinėtoje pagal ieškovės pareiškimą atsakovės buvęs vadovas V. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio l dalyje ir jam paskirta 2 200 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 28 d.

27.       Administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-167-729/2023 nustatyta, kad MB „Mėmelio energija“ valstybės biudžetui 2023 m. spalio 11 d. buvo skolinga 20 168,01 Eur. VMI, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą, nuo 2022 metų bendrovės atžvilgiu atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus: 2022 gruodžio 1 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 153,76 Eur, 2022 gruodžio 13 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 3 858,97 Eur, 2023 m. sausio 5 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 15 916,97 Eur, 2023 m. sausio 16 d. sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 19 943,29 Eur, 2023 m. sausio 30 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 2 092,43 Eur, 2023 m. vasario 13 d. sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 1 850,71 Eur, 2023 m. kovo 2 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų – 68,38 Eur. Priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nebuvo padengtas. Bankroto byla įmonei iškelta 2023 m. rugsėjo 13 d. pagal ieškovės pareiškimą.

28.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas administracinėje byloje konstatavo, kad MB „Mėmelio energija“ vadovas V. D., vėliausiai nuo 2022 m. gruodžio 1 d. žinodamas apie tai, jog įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, nesiėmęs priemonių bendrovės mokumui atkurti nei per JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytą penkių dienų terminą nuo bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas bendrovės kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

29.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsižvelgęs į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuota, jog atsakovės buvęs vadovas nuo 2022 m. gruodžio 1 d. žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, nesiėmė priemonių bendrovės mokumui atkurti, nei per JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytą penkių dienų terminą nuo bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tai yra, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti, konstatavo esant JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindą taikyti buvusiam bendrovės vadovui poveikio priemonę – teisės apribojimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto atskirojo skundo argumentus, kad teismas nemotyvavo ir nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo pareigos laiku inicijuoti atsakovės nemokumo procesą pažeidimo, kadangi pirmosios instancijos teismas pasirėmė įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir jame nustatytomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

30.       Be to, byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės bankroto byloje buvusiam vadovui Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskirta bauda už teismo įpareigojimų pateikti įmonės dokumentus nevykdymą ir 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi – bauda už įmonės dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra akivaizdus įmonės vadovo nebendradarbiavimas su teismu bei nemokumo administratore, aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo išvadai (CPK 182 straipsnis 2 punktas), o apelianto argumentai, kad ši išvada nėra pakankamai motyvuota, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai – nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir susirašinėjimas elektroniniais laiškais – nepaneigia pirmiau nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantui paskirta bauda dėl teismo įpareigojimo nevykdymo, nėra kliūtis spręsti dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos poveikio priemonės – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, taikymo, esant JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje 1 punkte įtvirtintam pagrindui. Pirma, baudos už teismo įpareigojimą nevykdymo paskyrimo faktas ir (ar) jos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos (įpareigojimo) vykdymo, todėl bauda gali būti skiriama pakartotinai. Antra, JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama poveikio priemonė nėra teismo nuobauda, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas baudžiamas keletą kartų už tą patį nusižengimą.

32.       Jau minėta pirmiau, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl skundžiamos nutarties motyvų nepakankamumo. 

33.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie prašymo dėl apribojimo eiti pareigas nagrinėjimą, todėl buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Civilinės bylos Nr. eB2-237-826/2024 duomenimis (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) nustatyta, kad VMI prašymas dėl teisių buvusiam atsakovės vadovui apribojimo teisme gautas 2023 m. gruodžio 7 d. (DOK-15659) ir tą pačią dieną teisėjo rezoliucija priimtas. Tą pačią dieną per EPP (elektroninių paslaugų portalą) atsakovės nemokumo administratorei ir buvusiam vadovui V. D. išsiųstas pranešimas su informacija, kad teisėjo 2023 m. gruodžio 7 d. rezoliucija buvo priimtas  nemokumo administratorės prašymas dėl teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo buvusiam MB „Mėmelio energija“ vadovui V. D., nustatytas 14 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui pateikti, paskirta teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka ir pridėta prašymo kopija. Apie rašytinį teismo posėdį taip pat informuota įstatymo nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje. Duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės nurodyta informacija pasinaudoti, byloje nėra.

34.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė apeliantui poveikio priemonę – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą vieneriems metams. Apeliantas nepagrindė, kad paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga ir (ar) varžo jo teises, daugiau nei būtina užtikrinti procesinių ir materialinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad, uždraudus jam eiti vadovo pareigas, bus padaryta žala ne tik pareiškėjui (jis liks be pragyvenimo šaltinio), bet ir kitam juridiniam asmeniui – MB „Memelrent“, kurio vieninteliu savininku ir vadovu jis yra, nėra pagrįsta įrodymais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

36.       Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, taip pat nėra pagrindo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (CPK 93, 96 ir 302 straipsniai). Kiti dalyvaujantys byloje asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                Alma Urbanavičienė