Administracinė byla Nr. eA-3401-556/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02223-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. A. (V. A.), Š. B., J. B., O. B., R. B. (R. B.), A. D., L. G., A. G., E. K., G. K., T. K., V. K., A. L., K. L. (K. L.), J. M., E. M., A. R., A. S., V. Š., V. T. (V. T.), V. V., A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. A. (V. A.), Š. B., J. B., O. B., R. B. (R. B.), A. D., L. G., A. G., E. K., G. K., T. K., V. K., A. L., K. L. (K. L.), J. M., E. M., A. R., A. S., V. Š., V. T. (V. T.), V. V., A. V. (A. V.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus futbolo mokykla, atstovaujama likvidatorės J. L., dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai V. A., Š. B., J. B., O. B., R. B., A. D., L. G., A. G., E. K., G. K., T. K., V. K., A. L., K. L., J. M., E. M., A. R., A. S., V. Š., V. T., V. V., A. V. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 1-356 ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokykla likvidavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad Taryba Sprendimu nusprendė likviduoti biudžetinę įstaigą Vilniaus futbolo mokyklą (toliau – ir Mokykla). Tarybos Sprendimo projekto ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokyklos likvidavimo“ (toliau – ir Projektas) aiškinamajame rašte teigiama, jog pritariama Tarybos Projektui, nes Tarybai teikiamas sprendimo projektas dėl dalyvavimo steigiant viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Vilniaus futbolo akademiją ,,Žalgiris“. Taip pat aiškinamajame rašte teigiama, kad, likvidavus Mokyklą, visą iki tol jos vykdytą veiklą vykdys naujai įsteigta VšĮ Vilniaus futbolo akademija ,,Žalgiris“. Tarybos 2019 m. rugsėjo 11 d. vykusiame posėdyje Nr. 9 į posėdžio darbotvarkę 15 klausimu buvo įtrauktas klausimas ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokyklos likvidavimo“, o taip pat 16 klausimu buvo įtrauktas klausimas ,,Dėl dalyvavimo steigiant viešąją įstaigą Vilniaus futbolo akademiją ,,Žalgiris“. Posėdžio protokole pažymėta, jog tiek 15, tiek 16 klausimus rengėjai atsiėmė prieš Tarybos posėdį. Tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. vykusiame posėdyje Nr. 13 į posėdžio darbotvarkę 19 klausimu buvo įtrauktas klausimas ,,Dėl darbo sutarties su Vilniaus futbolo mokyklos direktoriumi K. P. nutraukimo šalių susitarimu“, o taip pat 20 klausimu buvo įtrauktas klausimas ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokyklos likvidavimo“. Pareiškėjų teigimu, Tarybai nebuvo pateikta informacija, su kuria susipažinus, būtų aiškūs Mokyklos likvidavimo motyvai. Posėdyje nuspręsta pradėti Projekto svarstymo procedūrą, Projektą svarstyti pagrindiniame – Sveikatos ir sporto reikalų, bei kituose, kurie pageidauja svarstyti, komitetuose. Protokoliniu įrašu Tarybos posėdžio pirmininkas pažymėjo, kad reikia užtikrinti, jog Mokyklos likvidavimo proceso metu visiems vaikams, kurie treniravosi šioje mokykloje, būtų suteiktos galimybės lankyti futbolo treniruotes kituose privačiuose klubuose. Tačiau sportuojančių vaikų tėvams buvo išsiųsti pranešimai, kuriuose siūloma pasirinkti sąraše pateiktą privačią futbolo mokyklą, kas reiškia, jog nebus išsaugoma Mokykloje susiformavusi bendruomenė ar tai, kad bus steigiama VšĮ Vilniaus futbolo akademija ,,Žalgiris“. Šiuo atveju nebuvo svarstyti galimi Mokyklos teisių perėmimo būdai.
3. Pareiškėjai pažymėjo, kad Tarybai nebuvo pateiktas joks planas dėl realių veiksmų, kuriais būtų užtikrinamas Mokykloje sportuojančių vaikų tolimesnės futbolo užsiėmimų galimybės. Klausimas dėl vaiko futbolo treniruočių kainos nėra antraeilis, priešingai, didelė dalis vaikų, likvidavus Mokyklą, dėl didelių privačių sporto klubų kainų turės atsisakyti futbolo. Taryba neatsižvelgė į kitų Tarybos narių posėdžiuose išsakytus argumentus ir pateiktus klausimus bei priėmė neargumentuotą, dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą sprendimą, negalvodama apie tokio sprendimo pasekmes ir teisėtus vaikų bei jų tėvų lūkesčius.
4. Pareiškėjų įsitikinimu, Sprendimas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir VSĮ) numatytoms savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms, tiek pačio Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtros strategijos, numatytos 2011–2020 m., tikslams. Tarybai nusprendus likviduoti Mokyklą, dalis Mokyklos auklėtinių neteks galimybės užsiimti futbolo sportu dėl didelių privačių klubų įkainių, lyginant su Mokyklai mokamu įkainiu, kuris siekia 20 Eur, o privačių klubų kainos svyruoja tarp 40–60 Eur. Mokykla yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo ir nelyginamas su pelno siekiančiais juridiniais asmenimis, todėl tai turėtų būti pagrindinis svertas sprendžiant dėl Mokyklos likvidavimo. Sprendimas pažeidžia Mokyklos auklėtinių ir jų tėvų, sudariusių su Mokykla sporto sutartis teisėtus lūkesčius ir teises, Sprendimas diskriminuoja finansiškai silpnesnes socialines grupes. Sprendimas taip pat nesuteikia jokių garantijų Mokyklos auklėtiniams dėl tolimesnių galimybių, siekiant profesionalių sportininkų karjerų futbolo sporte, o Tarybos narių, pasisakiusių už Sprendimo priėmimą, pažadai, kad bus dedamos pastangos užtikrinti, jog vaikams bus suteiktos galimybės sportuoti kituose Vilniaus privačiuose futbolo klubuose yra neįpareigojantys. Nagrinėjamu atveju pažeidžiamas gero administravimo principas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Be to, atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos Klaipėdos futbolo sporto mokyklos atvejį, būtų pažeidžiamas nediskriminavimo principas.
5. Atsakovas Taryba, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai savo teises ir interesus sutapatina su viešuoju interesu, tačiau jie neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą ar kitų Mokyklos auklėtinių interesus. Pareiškėjai skunde nepateikė jokių įrodymų, kaip konkrečiai skundžiamu Sprendimu yra pažeistos būtent kiekvieno iš skundą pateikusių pareiškėjų ir (ar) jų vaikų teises. Teisiniai santykiai tarp pareiškėjų, atstovaujančių Mokyklos auklėtinius bei Mokyklos, yra susiklostę sutartiniu pagrindu, o atsakovas, vykdydamas biudžetinės įstaigos savininko funkcijas, nusprendė likviduoti jam priklausančią biudžetinę įstaigą, taigi pareiškėjų ir Tarybos nagrinėjamu atveju nesieja joks materialinis teisinis santykis, kurio pagrindu pareiškėjai galėtų ginti savo galbūt pažeistas teises.
7. Atsakovas pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo pritarti pareiškėjų teiginiams, jog Sprendimas prieštarauja VSĮ ar Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtotės strategijai. Jokių imperatyvių įstatymo normų, kurios Sprendimu būtų pažeistos, pareiškėjai skunde nenurodė, o pareiškėjų deklaratyvūs teiginiai apie tariamą Sprendimo prieštaravimą VSĮ numatytai savarankiškajai savivaldybės funkcijai laikytini nepagrįstais. Taip pat nėra jokio pagrindo laikyti Sprendimą neteisėtu ir dėl tariamo prieštaravimo Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtotės strategijai, kadangi ji nustato tik gaires. Taryba Sprendimą priėmė būdama jos dalininke (savininke), t. y. veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis viešojo administravimo funkcijas, o kaip civilinių santykių subjektas.
8. Taryba Sprendimą priėmė atsižvelgdama į tai, jog Mokyklos apskaita ir mokinių registrai buvo tvarkomi netiksliai bei galbūt neskaidriai. Taip pat Mokykla nesurinko tiek lėšų, kiek turėjo būti surinkta, jei Mokyklą lankytų visi registruoti vaikai, be to, priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į itin brangų ir neracionalų Mokyklos administravimą, neproporcingai didelį Mokyklai iš savivaldybės per metus skiriamą lėšų kiekį. Be to, Mokykla veikė biudžetinės įstaigos statusu, todėl nuo 2020 m. negalėjo vykdyti veiklos tikslo – rengti sportininkus, galinčius deramai atstovauti mokyklai ir Vilniaus miestui Lietuvos futbolo čempionatuose. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato galimybės pertvarkyti biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą, Taryba priėmė Sprendimą. Taryba, priimdama sprendimus, neturi atsižvelgti ar laikytis kitose savivaldybėse priimamų sprendimų praktikos, tokie sprendimai kiekvienoje savivaldybėje kiekvienu konkrečiu atveju priimami savarankiškai, pagal konkrečiu atveju aktualias aplinkybes. Skirtingai nei pareiškėjų nurodomu Klaipėdos futbolo sporto mokyklos atveju, Mokyklai Lietuvos futbolo federacija jokių išimčių, suteikiančių teisę dalyvauti varžybose, nesuteikė. Administracijos parengtame sąraše yra 16 įstaigų, iš kurių 15 viešųjų įstaigų bei 1 asociacija, todėl pareiškėjų teiginiai, susiję su didesnėmis treniruočių kainomis, nepagrįsti jokiais įrodymais.
9. Administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriaus susitikimuose dėl Mokyklos likvidavimo su Mokyklos treneriais ir administracijos darbuotojais, taip pat Vilniaus miesto privačių futbolo mokyklų bei akademijų vadovais, buvo bendrai sutarta dėl nuostatos, kad privačios futbolo mokyklos priims visus treniruotes lankančius mokyklos auklėtinius, vaikai ir jų tėvai galės rinktis patogiausią futbolo mokyklą pagal treniruočių vietą, trenerį ar kitą kriterijų. Susitikimų metu išsakytas lūkestis, kad vaikų grupės nebūtų ardomos, o privačių mokyklų vadovai nurodė siekiantys dėti visas pastangas, jog sudarytų sąlygas priimti mokyklos trenerius su jų auklėtinių grupėmis. Be to, kiekvienam Mokyklos auklėtinio tėveliui suteikta išsami informacija apie galimybes rinktis nebiudžetinę futbolo mokyklą individualiai arba su treneriu ir komandos draugais. Šiuo metu į nebiudžetines futbolo mokyklas, akademijas bei klubus jau persikėlė didesnė dauguma vaikų ir jų trenerių, nors mokykla savo veiklą dar tęsia, tačiau Mokyklą yra likusios lankyti jau tik kelios tėvų grupės. Nurodytos aplinkybės patvirtino, kad perėjimas vyksta sklandžiai, pereinama kompleksiškai su komandomis, o ne pavieniui, taigi Mokyklą lankiusių vaikų interesai yra, kaip įmanoma efektyviau, užtikrinami. Tarybos Sprendimas jokių imperatyvių teisės aktų nuostatų nepažeidžia, yra priimtas kompetentingo subjekto ir laikantis aktualaus teisinio reguliavimo.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, panaikino Sprendimą ir priteisė 22,73 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjų naudai.
11. Nesutikdamas su priimtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu, apeliacinį skundą pateikė atsakovas, prašydamas panaikinti teismo sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir perdavė bylą Viliaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Sprendimas nenustato pareiškėjams jokių privalomo elgesio taisyklių ar teisių. Pareiškėjai nenurodė, kaip kiekvieno iš pareiškėjų vaiko interesai buvo pažeisti, priėmus Sprendimą, o ginti viešąjį interesą pareiškėjai įgalinimų neturi. Iki Sprendimo priėmimo su Mokyklos treneriais ir administracijos darbuotojais, taip pat Vilniaus miesto privačių futbolo mokyklų bei akademijų vadovais buvo organizuojami susitikimai, kurių metu sutarta dėl Vilniaus futbolo mokyklos auklėtinių priėmimo, likvidavus Mokyklą. Mokyklos likvidavimui buvo skirtas 6 mėn. laikotarpis, per kurį Mokyklos auklėtiniai nuosekliai perėjo į kitas neformaliojo ugdymo įstaigas. Todėl konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjų materialiniu teisiniu suinteresuotumu, nevertino teisinių pasekmių, kurių siekia pareiškėjai, reikšdami skundo reikalavimą, todėl priimant sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė, o skundžiamas teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad pagal pareiškėjų, atstovaujančių savo vaikus, sudarytas sportinės veiklos sutartis, pareiškėjų vaikai lankė Mokyklą. Tarybos sprendimo projekto ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokyklos likvidavimo“ 2019 m. rugsėjo mėn. aiškinamuoju raštu nutarta pritarti Tarybos sprendimo projektui likviduoti Mokyklą, nes Tarybai teikiamas sprendimo projektas dėl dalyvavimo steigiant VšĮ Vilniaus futbolo akademiją ,,Žalgiris“. Likvidavus Mokyklą visą iki tol jos vykdytą veiklą vykdys naujai įsteigta VšĮ Vilniaus futbolo akademija ,,Žalgiris“. Lietuvos futbolo federacijos 2019 m. rugsėjo 23 d. pranešime Nr. 486 nurodyta, kad 2019 m. kovo 4 d. LFF Nepaprastųjų atvejų komiteto sprendimu nuo 2020 m. sezono Elitinės jaunių lygos futbolo čempionate galės dalyvauti tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir / ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigtas juridinis asmuo, tokie juridiniai asmenys Elitinės jaunių lygos futbolo čempionate nuo 2020 m. sezono dalyvauti negalės. Lietuvos futbolo federacijos 2019 m. lapkričio 25 d. Pranešimu Nr. 687 Mokykla informuota, kad nuo 2020 m. SHARP Elitinėje jaunių lygoje galės dalyvauti tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir (ar) privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys SHARP Elitinėje jaunių lygoje nuo 2020 m. dalyvauti negalės. Taryba priėmė Sprendimą, kurio 1 punktu nusprendė likviduoti Mokyklą. Šio Sprendimo 3 punktu įpareigojo likvidatorę J. L. likviduoti Mokyklą teisės aktų nustatyta tvarka ne ilgiau kaip per 6 mėn. nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
15. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad Taryba nagrinėjamu atveju veikė ne tik kaip šios neformaliojo ugdymo mokyklos savininkė, bet kartu ir kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydamas teisės aktuose jam pavestas funkcijas, susijusias su neformaliojo švietimo organizavimu. Teismas konstatavo, kad būtent atsakovui suteikta teisė savarankiškai priimti sprendimus dėl neformaliojo švietimo (ugdymo) įstaigos – Mokyklos likvidavimo. Tačiau, teismo teigimu, Tarybos teisė likviduoti Mokyklą susijusi ir su Mokyklos ugdytinių – vaikų interesais, kurie turi būti užtikrinami.
16. Teismas, įvertinęs 2020 m. gegužės 22 d. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymą, sutiko su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pozicija, kad Mokykla ir Mokyklos steigėjas privalėjo užtikrinti bendradarbiavimą su vaikais ir jų tėvais. Teismas neabejojo atsakovo paaiškinimais dėl vykusio bendradarbiavimo, kuriuos patvirtino ir rašytinis įrodymas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriaus specialistės elektroninis laiškas, patvirtinantis, kad į Mokyklos ugdytinių interesus buvo atsižvelgiama, jų tėvams buvo siunčiama informacija apie Vilniuje veikiančias futbolo mokyklas.
17. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju likviduojama ne valstybinė ar savivaldybės mokykla, o neformaliojo ugdymo mokykla ir dėl to jai netaikomas teisinis reglamentavimas, susijęs su pareiga konsultuotis su suinteresuotomis grupėmis, įvairiomis taisyklėmis ir procedūromis, taikomomis pertvarkant bendrojo ugdymo mokyklas. Tačiau atsakovas šiuo atveju vaikų interesų paisė ta prasme, kad dar iki Sprendimo priėmimo (ir jį priėmus) su Mokyklos treneriais ir administracijos darbuotojais, taip pat Vilniaus miesto privačių futbolo mokyklų bei akademijų vadovais organizavo susitikimus dėl galimybės Vilniaus futbolo mokyklos auklėtiniams pereiti į kitas mokyklas likvidavus Mokyklą. Mokyklai likviduoti buvo skirtas 6 mėn. laikotarpis, per kurį Mokyklos auklėtiniai nuosekliai turėjo galimybę pereiti į kitas neformaliojo ugdymo įstaigas.
18. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad, likvidavus Mokyklą, jos auklėtiniai neteko galimybės užsiimti futbolu, kadangi pareiškėjai neįrodė savo ir savo atstovaujamų vaikų interesų pažeidimų dėl atsakovo priimto sprendimo likviduoti Mokyklą ir nesteigti futbolo akademijos „Žalgiris“. Teismas vertino, kad byloje pateiktos sportinės veiklos sutartys savaime neįrodo, jog likvidavus Mokyklą, šių sutarčių pagrindu vaikams nebegalint tęsti futbolo treniruočių pagal jose numatytas sąlygas, visi pareiškėjų vaikai, o kartu ir visi kiti Mokyklos sportininkai, perėjo blogesnėmis sąlygomis į kitas futbolo mokyklas ar iš viso nebetęsė futbolo treniruočių. Tokių įrodymų byloje nepateikta. Vien deklaratyvūs teiginiai apie didesnius mokesčius ir blogesnes sąlygas kitose mokyklose, teismo manymu, nepatvirtina pareiškėjų interesų pažeidimo. Sutarčių su kitomis futbolo mokyklomis byloje taip pat nebuvo nepateikta. Elektroniniu formatu savivaldybės specialistės pareiškėjams pateiktas sąrašas futbolo mokyklų, teismo įsitikinimu, patvirtino, kad pareiškėjams buvo sudarytos visos galimybės pasirinkti kitą futbolo mokyklą. Pasirinkti siūlomos mokyklos yra viešosios įstaigos, taigi, teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad Tarybai nerealizavus 2019 m. rugsėjo mėnesio aiškinamajame rašte išdėstytų ketinimų likvidavus Vilniaus futbolo mokyklą įsteigti VšĮ Vilniaus futbolo akademiją „Žalgiris“, buvo pažeistos pareiškėjų (jų vaikų) teisės. Teismas konstatavo, kad Tarybai realizavus teisę dėl biudžetinės įstaigos likvidavimo, pareiškėjų (jų vaikų) neformaliojo švietimo paslaugų prieinamumas nebuvo susiaurintas. Kaip pripažino pareiškėjai, ką teigė ir atsakovo atstovas, futbolo mokyklų pasirinkimas Vilniuje yra nemažas, mieste veikia virš dešimt įvairių futbolo mokyklų. Todėl teigti, kad buvo pažeisti pareiškėjų teisėti lūkesčiai (kad jų vaikai tęstų futbolo veiklą), nebuvo pagrindo.
19. Nors pareiškėjai skunde, be kita ko, reikalavimus grindė taip pat ir kitomis priežastimis, dėl kurių galėjo būti inicijuotas Mokyklos likvidavimo procesas, t. y. dėl netinkamai atliekamų ir įgyvendinamų Mokyklos administracijos darbinių funkcijų bei dėl Mokyklos vykdomos veiklos neefektyvumo ir jos nuostolingumo, teismas darė išvadą, kad šie skundo argumentai nėra susiję su pareiškėjų teisių pažeidimo analizavimu šiame ginče, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė, tačiau atkreipė dėmesį, kad Mokyklos administracijos atliekamų funkcijų tinkamumo vertinimas, taip pat Mokyklos finansinės būklės ataskaitų ir veiklos rezultatų analizė ir vertinimas yra būtent Tarybos, įgyvendinančios Mokyklos savininko teises ir pareigas, išimtinė kompetencija.
20. Taip pat buvo atmesti pareiškėjų argumentai, kad Sprendimas diskriminuoja finansiškai silpnesnes socialines grupes, kadangi, be kita ko, likvidavus Mokyklą, vaikams atsirado daugiau galimybių pasirinkti tokį sporto klubą, kuriame, tęsdami savo futbolo veiklą, sportininkai turėtų galimybę įsilieti į komandą, galinčią sėkmingai dalyvauti LFF vaikų ir jaunimo futbolo mokyklų sertifikavimo sistemoje. Be to, Sprendimas pareiškėjams jokių privalomo elgesio taisyklių nenustatė, teisių neapribojo, kaip ir neuždraudė pasirinkti kiekvieno iš pareiškėjų vaikų, šeimos interesus atitinkančio sporto rūšies, futbolo veiklos.
21. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, buvo priimtas laikantis administracinio akto priėmimo taisyklių ir viešojo administravimo principų, byloje nenustatyta, kad Sprendimu būtų pažeistos pareiškėjų (jų vaikų) teisės ir interesai, todėl teismas atmetė pareiškėjų skundą.
III.
22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjų skundą patenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
23.1. Sprendimas prieštarauja tiek VSĮ numatytoms savivaldybių savarankiškoms funkcijoms, tiek Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtros strategijos, numatytos 2011–2020 metams, tikslams.
23.2. Atsakovui nusprendus likviduoti Mokyklą, dalis jos auklėtinių neteko galimybės užsiimti futbolu dėl didelių privačių klubų įkainių. Sprendimo rengėjai neatsižvelgė į tai, kad biudžetinė įstaiga yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, todėl šios įstaigos lyginimas su pelno siekiančiais juridiniais asmenimis neturėtų būti pagrindu sprendžiant dėl Mokyklos likvidavimo.
23.3. Sprendimas pažeidžia Mokyklos auklėtinių ir jų tėvų, sudariusių su Mokykla sporto sutartis, teisėtus lūkesčius ir teises, Sprendimas diskriminuoja finansiškai silpnesnes socialines grupes, o pažadai, kad bus dedamos pastangos užtikrinti, jog vaikams bus suteiktos galimybės sportuoti kituose Vilniaus privačiuose futbolo klubuose, yra neįpareigojantys.
23.4. Sprendimas yra nemotyvuotas, neaišku, kodėl jis buvo priimtas. Be to, nors Klaipėdos futbolo sporto mokyklos ir Mokyklos atvejai yra analogiški – abiejų mokyklų klausimas buvo iškeltas būtent dėl LFF priimtų licencijavimo taisyklių, tačiau Klaipėdos atveju buvo priimtas tinkamas sprendimas, o nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi buvo padaryta išimtis iš LFF priimtų taisyklių tik vienai biudžetinei įstaigai – futbolo mokyklai.
24. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
25. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
25.1. Pareiškėjai nepateikė argumentų, kodėl teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, apeliantai tik pakartotinai išdėstė aplinkybes, kuriomis remdamiesi ginčijo Sprendimą.
25.2. Atsakovas, nusprendęs likviduoti jam priklausančią biudžetinę įstaigą, veikė savo kompetencijos ribose, įvertino Sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgė į Mokyklos auklėtinių interesus, todėl konstatuoti VSĮ pažeidimo šiuo atveju nebuvo pagrindo.
25.3. Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtotės strategija nustato tik gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo Vilniaus mieste gaires, tačiau nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su savivaldybės biudžetinių įstaigų likvidavimu.
25.4. Pareiškėjai savo teises ir interesus sutapatina su viešuoju interesu, tačiau teisės aktai nesuteikia pareiškėjams (apeliantams) įgaliojimų ginti viešojo intereso ar kitų fizinių asmenų interesų. Savo ruožtu vien deklaratyvūs teiginiai apie didesnius mokesčius ir blogesnes sąlygas kitose mokyklose nepatvirtina pareiškėjų interesų pažeidimo, teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų argumentus dėl privačių futbolo klubų didesnių įkainių ir tariamai netektų galimybių užsiimti futbolu.
25.5. Teismas taip pat padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su diskriminacija. Teismas taip pat pasisakė dėl teiginių, kad biudžetinė įstaiga neturėtų būti lyginama su pelno siekiančiais juridiniais asmenimis; būtent atsakovui suteikta teisė savarankiškai priimti sprendimus dėl neformaliojo švietimo (ugdymo) įstaigos. Be to, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.
25.6. Nėra pagrindo sutikti su teiginiu, kad Sprendimas diskriminuoja finansiškai silpnesnes socialines grupes, kadangi biudžetinės įstaigos likvidavimu šiuo atveju nebuvo suteikiamos jokios privilegijos ar atimamos teisės kuriai nors atskirai žmonių grupei, kas sudaro diskriminavimo sąvokos turinį.
25.7. Kaip vienas iš diskriminavimą tariamai įrodančių argumentų apeliaciniame skunde pateikiama analogija su biudžetine įstaiga „Klaipėdos futbolo sporto mokykla“, kuriai LFF buvo leidusi gauti licenciją LFF ir UEFA klubų varžybose. Taryba, įgyvendindama įstatymo jai suteiktas funkcijas ir priimdama sprendimus dėl jai priklausančių įstaigų valdymo, neturi pareigos atsižvelgti ar laikytis kitose savivaldybėse priimamų sprendimų praktikos, tokie sprendimai kiekvienoje savivaldybėje kiekvienu atveju priimami savarankiškai, pagal konkrečiu atveju aktualias aplinkybes. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, Mokyklai LFF jokių išimčių, suteikiančių teisę dalyvauti varžybose, nesuteikė, todėl apeliantų pateikiamos Klaipėdos futbolo sporto mokyklos analogijos yra nepriimtinos ir pagrįstai teismo šioje byloje nebuvo vertintos.
25.8. Priimtas Sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjai neginčijo teismo sprendimo pareiškėjų suinteresuotumo prasme, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 1-356 ,,Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus futbolo mokykla likvidavimo“, kuriuo nuspręsta likviduoti biudžetinę įstaigą Vilniaus futbolo mokyklą, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Sprendimas prieštarauja VSĮ nuostatoms (žr. nutarties 23.1 p.), yra nemotyvuotas bei diskriminacinio pobūdžio (žr. nutarties 23.4 p.), atima galimybę vaikams užsiimti futbolu dėl didelių privačių klubų įkainių (žr. nutarties 23.2 p.).
29. „Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos“. Vadinasi, savivaldybių tarybos gali veikti tik ta apimti, kuri yra apibrėžta teisės aktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-786/2010).
30. Taryba Sprendimą priėmė, vadovaudamasi VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto pagrindu, kur buvo išdėstyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatų tvirtinimas.
31. Taigi teisinis pagrindas Sprendimui priimti buvo. Jis pakankamai aiškus ir teisinių abejonių nekelia – savivaldybės taryba veikė įstatymų leidėjo apibrėžtose ribose.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
33. „<...> Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. <...> kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neįžvelgia prieštaravimo ką tik išdėstytoms nuostatoms – Sprendime nurodytas pirmiau paminėtas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu ir buvo nuspręsta likviduoti Mokyklą. Teisiniai ginčo akto priėmimo pagrindai buvo aiškūs bei suprantami, ką patvirtina ir laiku paduotas argumentuotas pareiškėjų skundas dėl Sprendimo. Faktinis Sprendimo pagrindimas (žr. nutarties 8 p.) pareiškėjų liko nepaneigtas, o tai reiškia, jog Sprendimas atitiko teisinį reguliavimą bei buvo motyvuotas ir neprieštaraujantis VAĮ.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nepagrindė atsakovo veiksmų nepagrįstumo bei neteisėtumo taip pat ir žemiau nurodytais aspektais.
36. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai) bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
37. Gautoje patikrinti administracinėje byloje nėra duomenų, bylojančių apie tai, kad iš esmės tokia pati faktinė situacija, kokia susiklostė šioje administracinėje byloje, visų pirma buvo, antra, buvo vertintina skirtingai ir priimtas kitokio pobūdžio sprendimas nei apskųstas. Surinkti faktiniai duomenys leidžia teigti, kad tai buvo individuali faktinė situacija, kuri išspręsta laikantis teisinio reguliavimo ir niekaip negali būti siejama su pareiškėjų nurodomomis aplinkybėmis bei nepatenka į asmenų lygybės principo sąvoką.
38. Pareiškėjai tvirtindami apie atimtą galimybę vaikams užsiimti futbolu dėl didelių privačių klubų įkainių nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apie atmestus jų prašymus dėl pareiškėjų vaikų priėmimo į kitus futbolo klubus bei ženkliai besiskiriančius įkainius už treniruotes kituose futbolo klubuose. Nebuvo paneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jau didesnės vaikų dalies persikėlimo į nebiudžetines futbolo mokyklas (žr. nutarties 9 p.), ką pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas (žr. nutarties 18 p.), todėl, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog susiklosčiusiems visuomeniniams santykiams pakeisti egzistavo teisinis ir faktinis pagrindimai, kurie nebuvo paneigti teisminės gynybos besikreipusių asmenų.
39. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus apeliacinį skundą nėra pagrindo priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str. 1 d. – tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų V. A. (V. A.), Š. B., J. B., O. B., R. B. (R. B.), A. D., L. G., A. G., E. K., G. K., T. K., V. K., A. L., K. L. (K. L.), J. M., E. M., A. R., A. S., V. Š., V. T. (V. T.), V. V., A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Skirgailė Žalimienė