Civilinė byla Nr. e2-94-584/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00934-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.4.1.; 2.6.18.6.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 19 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Diana Jasaitienė,
sekretoriaujant teismo sekretorei Mildai Kulišauskienei,
dalyvaujant ieškovės I. G. ir trečiojo asmens G. G. atstovui advokatui Justui Sakavičiui,
atsakovui V. J., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,
nedalyvaujant ieškovei, tretiesiems asmenimis notarei Renatai Krūvelytei, G. G. viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl (duomenys neskelbtini) hipotekos sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas Hipotekos registre (duomenys neskelbtini)) negaliojimo teisinių pasekmių.
Teismas
n u s t a t ė :
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-09-17 perdavė Kauno apylinkės teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl (duomenys neskelbtini). hipotekos sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas Hipotekos registre (duomenys neskelbtini)) negaliojimo teisinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-09-19 nutartimi klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų kasaciniame teisme, paskirstymo taip pat perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui.
Ieškovė 2025-03-19 teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nesutinka, kad būtų paliktos hipotekos kreditoriaus teisės. Hipoteka turėtų būti išregistruota, atsakovas yra verslininkas, ima pelną, nuteistas, kad sukčiauja. Ieškovė dėl leidimo nebendravo su jokiais darbuotojais, nėra įrodyta, kad ji tą dokumentą pristatė, jos kaltė neįrodyta. Notarės kaltė, kad ji nepatikrino visų dokumentų. Dokumentai buvo suklastoti, ieškovė taip pat yra nukentėjusi dėl šio atvejo. Nukentėjo, nes ją apkaltino nekaltai. Ji leidimo neklastojo. Notarė jai nebuvo atsiuntusi dokumentų, negalėjo su leidimu susipažinti. Ieškovės valia buvo sudarytas paskolos sandoris ir įkeistas turtas. Atsakovas buvo suinteresuotas atlygio davimu. Atsakovas yra nesąžiningas, reikalauja sumos, kuri yra ne tokia, kokios reikalauja grąžinti ir yra atsiradęs dokumentas, kuris yra suklastotas. Kas jį suklastoja, nežino. Notarė, darbuotojos, atsakovas dalyvavo sudarant sandorį. Ieškovė nepagalvojo, kad gali šitaip atsitikti. Atsakovas yra teikęs paskolas virš 150 asmenų, kai teikia paskolas – jis yra verslininkas. Atsakovas turėjo būti atidus ir rūpestingas, įsitikinti, ar leidimas yra tinkamas, ar visi dokumentai paruošti. Jis galėjo ir privalėjo suprasti, turėjo technines galimybes patikrinti, ar leidimas nėra suklastotas. Baudžiamoji byla buvo pradėta pagal atsakovo pareiškimą. Jis teikė užklausas notarei, kreipėsi į teismą dėl leidimo kopijos gavimo, tai kodėl jis to nepadarė anksčiau. Atsakovas žinojo, kad teismo leidimas yra būtinas, nes notarė jam buvo priminusi apie tai. Jis prieš sandorį galėjo paskambinti į teismą, paklausti, ar yra tokia byla. Atsakovas baudžiamojoje byloje nurodė, jog jis suprato, kad jokie teismai nebūtų išdavę ieškovei leidimo įkeisti turtą, todėl sudarant ginčo sandorį jis turėjo būti dar atidesnis ir rūpestingesnis. Atsakovas neteigė, kad jis būtų su leidimu susipažinęs, kad prašė su juo susipažinti. Jis siekė sandorio už milžiniškas palūkanas, delspinigius. Dėl to negali būti laikomas sąžiningu. Reikia nustatyti, ką jis galėjo ir turėjo žinoti. Vertinant hipotekos sandorį atsakovas buvo nesąžiningas, nes jame įrašyta neteisinga paskolos suma – skolino 32 000 Eur , o ne 39 200 Eur. Paskolos ieškovė gavo 32 000 Eur, skaičiavo pas notarę, tačiau įrašė 39 200 Eur. Yra civilinių bylų, kur konstatuota, jog paskolos sutartyse įrašytos didesnės sumos nei buvo paskolintos.
Ieškovė įsiteisėjusiais sprendimais nuteista dėl leidimo panaudojimo, tačiau ji nedalyvavo dėl sandorių sudarymo, tik atvyko pas notarą pasirašyti sandorius, jokių aktyvių veiksmų neatliko. Kas suklastojo leidimą nėra aišku. Notarė nurodžiusi, kad trečiasis asmuo perdavė jai teismo leidimą, bet reikia spręsti tik dėl ieškovės ir atsakovo veiksmų.
Ieškovė nukentėjo, nes buvo civilinė byla, kurioje buvo mažinami delspinigiai, kas reiškia, jog ji buvo priversta samdyti teisininkus. Nėra aišku, kaip kilo atsakovui įtarimas dėl leidimo, jis norėjo surinkti įrodymus dėl delspinigių nemažinimo. Baudžiamoji byla yra teisme ir jis negali būti pripažintas sąžiningu. Atsakovas norėjo, kad jam būtų įkeistas tas turtas, kuris buvo įkeistas, nors buvo galima įkeisti ir kitą turtą. Ieškovė skolinosi iš atsakovo ketvirtą kartą, viena sutartis buvo įvykdyta be jokių ginčų, kitose iškilo nesklandumų, ginčo sutarties sudarymo metu nebuvo kilę jokių ginčų su atsakovu dėl sutarčių vykdymo.
Trečiasis asmuo 2025-03-19 teismo posėdžio metu nurodė, kad sąlygas dėl sandorio suderino ankstesnio sandorio metu. Paskolos sutartis perskaitė notarės priimamajame, viskas vyko 15 min., hipotekos sutarties neskaitė. Trečiasis asmuo žinojo, kad hipotekos sandoriui sudaryti reikalingas leidimas. Ieškovė ir jis galvojo, kad yra galiojantis 2014 m. jiems išduotas leidimas, Paskolų ir hipotekos sandorių turėjo 3- 5 iki šio sandorio, tarp realiai sudaromi sutarčių ir duodamų pinigų buvo skirtumas, kuris buvo atsakovo uždarbis. Ieškovė yra buhalterė. Ginčo sutarties sąlygas derino trečiasis asmuo, ieškovė atvyko tik pasirašyti, nes ji slaugė 2 sergančius tėvus bei augino nepilnametį vaiką. Trečiasis asmuo yra statybininkas, išsilavinimas – spec. vidurinis. Trečiasis asmuo turėjo verslo liudijimą statybos darbams. Jis surado V. J. kaip skolintoją. Atsakovas nepriminė jiems, kad jie turėtų teismo leidimą. Susitiko notarinėj kontoroj dėl sandorio, viskas greitai vyko. Atsakovas yra verslininkas. Atsakovas nesąžiningas, nes jis norėjo jų turto, o ne atgauti paskolą, jis rengė notarines sutartis. Hipotekos sutarties sąlygų neaiškino ieškovei. Jam nesimatė, kad leidimas klastotė, tik matė, kad jis 2018 m. Trečiasis asmuo leidimo notarei nepateikė, nesikreipė dėl naujo leidimo ir atsakovui to nesakė. Atsakovas pastebėjo, kad sutarty kablelio trūko, o nepamatė, kad leidimas padirbtas. Kito neįkeisto turto sandorio metu nebuvo. Trečiasis asmuo nėra tos kvailas, kad atneštų padirbtą teismo leidimą atsakovo notarei.
Ieškovės ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas buvo nesąžiningas: teikė neteisėtu būdu kreditus, paskolas fiziniams asmenims, melagingai nurodant kitas sumas nei paskolino faktiškai. Tai pagrindžia kaltinamasis aktas. Kaltinamasis aktas parengtas pagal specialisto išvadą, kuris atliko 2013-2017 atsakovo veiklos tyrimą, 150 liudytojų apklausta. Į hipotekos aktą įrašyta klaidinga suma, sudarydamas hipotekos sandorį atsakovas buvo nesąžiningas.
Byloje reikia nustatyti kaip atsakovas domėjosi hipotekos sandorio sąlygomis ir pagrindais. Atsakovas nurodė turintis apie 100 sandorių patirtį. Jis buvo nuteistas už tai, kad atsakovas skolino 75 kartus, bent 15 kartų teikė paskolą su įkeitimu, ir yra aptartas atvejis su teismo leidimu. Tai rodo, kad jis puikiai suprato, jog yra reikalingas teismo leidimas tokiam sandoriui. Nagrinėjant bylą jis demonstravo puikias žinias, jog kiekvienam sandoriui reikalingas teismo leidimas ir niekas jo neišduos, jei turi skolų. Jis turėjo ne vieną progą iki sandorio sudarymo gauti leidimą susipažinti, tačiau tuo nepasinaudojo. Jis nepaprašė to leidimo parodyti. Pamatęs leidimą, jis galėjo patikrinti, t.y. paskambinti į teismą ir sužinoti, ar yra tokia byla. Atsakovas neatliko minimalių veiksmų, nepaprašė leidimo bei nepaskambino į teismą pasitikrinti, todėl negali būti laikomas sąžiningu. Atsakovo sąžiningumas vertintinas kaip mažo bankelio sąžiningumas, atsakovas turi patirtį skolinimesi. Ieškovė jokių aktyvių veiksmų neatliko, ji tik pasirašė hipotekos sandorį, nederino sąlygų, neprašė kredito. Negalima sutapatinti ieškovės ir trečiojo asmens elgesio. Notarei leidimą atnešė G. G.. Hipoteka turi negalioti, nes ieškovė nebuvo tokia aktyvi, kad klaidintų kreditorių. Neturėtų likti galioti jokių hipotekos požymių.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo panaudojo prieš jį suklastotą dokumentą – teismo leidimą, jis to nežinojo ir negalėjo nežinoti. Jis teiravosi ieškovės ir trečiojo asmens, ar jie turi leidimą. G. G. rašė jam elektroninį laišką dėl įkeitimo. Jis prašė paskolinti 200 000 Eur, o atsakovas tiek skolinti nesutiko. Atsakovas paskolino pinigus ieškovei. Ieškovė ir trečiasis asmuo jam aiškino, kad jie leidimą turi.
Ieškovė, trečiasis asmuo negrąžino piniginių lėšų, jis išsiėmė vykdomuosius įrašus, jie pradėjo ginčyti vykdomuosius įrašus, todėl jis norėdamas surinkti visus dokumentus, norėjo gauti teismo leidimo nuorašą, nes notarė atsisakė pateikti jam jį susipažinimui. Atsakovas pasitikėjo notare, 2018-01-16 jis turėjo ieškovės ie trečiojo asmens paaiškinimą, kaip reikia teisiškai sutvarkyti dokumentus, reikia klausti notaro, jis žinojo, kad leidimas gautas, ant jo buvo antspaudas, parašas, bylos numeris, tik ekspertai nustatė, kad jis padirbtas. (duomenys neskelbtini) pagal seną 2014 m. nutartį pagamino naują. Jei būtų žinojęs, kad leidimas suklastotas, būtų pasikreipęs į prokuratūrą, neskolinęs pinigų (duomenys neskelbtini). Patirties dėl teismo leidimo neturėjo, nes neprisimena, kad taip būtų buvę. Ieškovė kontoroje perkaitė sutartį, pasirašė ją, reiškia leidimą turi.
Atsakovo išsilavinimas aukštasis, filologija, vokiečių kalbos mokytojas. Su trečiuoju asmeniu ir ieškove buvo sudarytas maždaug ketvirtas sandoris, vekselių sudaryta maždaug apie 4. Ankstesnius sandorius sudarant teismo leidimas nebuvo reikalingas. G. G. jam paaiškino žodžiu ir 2018-01-16 pateikė el. paštu paaiškinimus, pasirašytus ieškovės, tada atsakovas suprato, kad jiems reikės teismo leidimo ir trečiasis asmuo gaus teismo leidimą, todėl jo ir klausinėjo, ar jis gavo teismo leidimą. Trečiasis asmuo tuo metu dar jo neturėjo. 2018 vasario 10, 11 d. jis teiravosi, ar negavo teismo leidimo, tada jis buvo pas juos bute ir jie pasakė, kad jie jį gavo. Neprašė, kad tą leidimo parodytų, nes ne to buvo atvykęs, jis buvo atvykęs buto pažiūrėti. Tuo metu su ieškove ir trečiuoju asmeniu sutarė gerai, trečiasis asmuo jį konsultuodavo statybų klausimais, konsultuodavo dėl nekilnojamo turto įsigijimo. (duomenys neskelbtini) prašė, reikalavo paskolinti pinigų, įtikino jį, kad jų turtas daug vertingesnis. Pablogėjo santykiai, kai jis jiems pasiskolino pagal vekselius ir jie jam negrąžino pinigų, o toliau investavo į verslą. Atsakovas kreipėsi į antstolį pagal paskolų sutartis. Pas notarę prašė parodyti teismo leidimą. Iki šio sandorio sudarymo su kitais asmenimis buvo sudaryta apie šimtas sandorių, pas įvairius notarus, mažiausiai 2 atvejai, kai buvo nepilnametis vaikas.
Jis norėjo pasirengti bylai, kad galėtų gintis nuo ieškovės ir trečiojo asmens ieškinio, kreipėsi Kauno apylinkės teismą dėl leidimo gavimo. Kai gavo atsakymą, kad nėra jokios bylos, tada jam kilo įtarimas, kad leidimas suklastotas.
Hipotekos kreditoriui turi būti palikta teisė išieškoti iš hipoteka įkeisto turto. Ieškovės veiksmai yra įvertinti, todėl juos vertinti dar kartą nėra pagrindo. Ji padarė tyčinę nusikalstamą veiką bendrininkaujant su trečiuoju asmeniu. Atsakovo sąžiningumas – plačiąja prasme nėra aktualus, nes ne dėl kitose baudžiamosiose bylose atliktų veiksmų sandoris pripažintas negaliojančiu. Paskolos suma nėra šios bylos dalykas. Sandoris ne dėl sumos pripažintas negaliojančiu. Tai turėtų būti aiškinamasi kitoje byloje, ieškovė ją užsivedusi. Turi būti aiškinamasi dėl hipotekos kreditoriaus sąžiningumo tik dėl tų priežasčių, dėl kurių sandoris pripažintas negaliojančiu. Atsakovo patirtis skolinti pinigus yra, tačiau ar yra patirtis, kai pateikiamas suklastotas leidimas. Atsakovas pasidomėjo, ar gautas leidimas, klausė trečiojo asmens, taip pat klausė notarės. Faktas, jog leidimas suklastotas, paaiškėjo po 2 m. Ar galima bet kuriai šaliai uždėti dokumentų tikrinimo naštą? Ekspertai negalėjo nustatyti, ar parašas yra leidime originalus. Iš Kauno apylinkės teismo atsakymo matosi, kad atsakovui atsakyta, jog negali susipažinti su byla, tai kaip jis galėjo patikrinti duomenis? Tik sužinojęs, kad leidimas nėra išduotas, kreipėsi į teisėsaugą. Atsakovo sąžiningumas yra preziumuojamas. Poreikio leidimą tikrinti, ar jis suklastotas, jam nekilo, jis neturėjo patirties dėl dokumento suklastojimo.
Trečiasis asmuo notarė Renata Krūvelytė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį yra pranešta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Paliktinos galioti hipotekos (identifikavimo kodas hipotekos registre (duomenys neskelbtini)) pasekmės.
Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančia (niekine) ab initio (duomenys neskelbtini). hipotekos sutartį (notarinio registro Nr(duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas hipotekos registre: 2(duomenys neskelbtini)); pripažino negaliojančiu (niekiniu) ab initio 2019 m. sausio 8 d. notarės Renatos Krūvelytės padarytą vykdomąjį įrašą; priteisė iš atsakovo V. J. valstybės naudai 22,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; sprendimui įsiteisėjus panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo.
Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo V. J. ieškovės I. G. naudai 113 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovė patyrė sumokėdama 113 Eur žyminį mokestį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-09-17 paliko iš esmės nepakeista Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutartį, kuria Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimas ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. papildomas sprendimas palikti nepakeisti.
Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 16-ajame notaro biure buvo patvirtinta ieškovės, trečiojo asmens (toliau – šalių) ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis; pagal šią sutartį šalys pasiskolino 39 200 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. rugpjūčio 14 d.; ši prievolė buvo užtikrinta ir 2018 m. vasario 14 d. maksimaliosios hipotekos sutartimi, pagal kurią buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini); atsakovas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo pagal Hipotekos sutartį išdavimo. Notarė 2019 m. sausio 8 d. padarė vykdomąjį įrašą, pagal jį pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 7 d. atsakovas kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 300 straipsnio („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) 1 dalį pradėjimo šalių atžvilgiu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07018-20 pagal atsakovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties suklastojimo.
Teismas pagal byloje esančius įrodymus pripažino, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis yra suklastota arba neatitinka tokiam dokumentui (teismo leidimui) keliamų reikalavimų, nes nutartis yra priimta ir pasirašyta Kauno apylinkės teismo teisėjos O. Š., kuri dar 2017 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo atleista iš Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigų. Tai patvirtino pati teisėja ikiteisminio tyrimo metu. Tokia išvada patvirtinta ir specialisto išvadoje, kurioje, nurodoma, jog nutartyje esantis antspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA KAUNO APYLINKĖS TEISMAS“ yra netikras.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas hipotekos sandorį ir vykdomąjį įrašą pripažino negaliojančiais (niekiniais), nustatęs, jog, pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį, sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas, o šioje byloje toks teismo leidimas (nutartis) buvo suklastotas. Nustatęs šią aplinkybę teismas sandorius negaliojančiais pripažino taikydamas CK 1.80 straipsnio 1 dalį.
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu G. G. ir I. G. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą sudaryti paskolos sutartį ir gauti iš nukentėjusiojo V. J. 39 200 Eur paskolą, panaudojo netikrą, žinomai melagingą dokumentą, t. y., pasirašydami paskolos sutartį, pateikė notarei R. Krūvelytei Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. S2-11439-199/2018 dėl leidimo G. G. bei I. G. įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 18 d. nutartimi nuteistųjų G. G., I. G. ir nukentėjusiojo V. J. apeliacinius skundus atmetė.
Byloje kilo ginčas ar hipotekos sandorį pripažinus negaliojančiu, tokiu pagrindu, dėl kurio nėra hipotekos kreditoriaus kaltės, yra ginamos kreditoriaus teisės, ir ar kreditorius yra sąžiningas.
Hipotekos sandorio negaliojimo pagrindas yra susijęs su ieškovės atliktais nusikalstamais veiksmais, kurie konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ši aplinkybė negali būti ignoruojama sprendžiant dėl hipotekos sutarties negaliojimo teisinių pasekmių (CK 4.197 straipsnio 6 dalis). CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Ši teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Tokia hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė išlieka, kai tai nustatoma teismo sprendimu, kuriuo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu.
Teismas, spręsdamas dėl negaliojančiu pripažinto hipotekos sandorio teisinių pasekmių, pirmiausia įvertina hipotekos kreditoriaus sąžiningumą. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių. Taigi hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus
Spręsdamas dėl galimybės palikti galioti sąžiningo kreditoriaus teisę net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako, teismas turi įvertinti, ar hipotekos sandorio teisiniai trūkumai, sudarę pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, faktiškai buvo žinomi, galėjo būti žinomi hipotekos kreditoriui, ir jis, nepaisydamas jam žinomų tokio sandorio teisinių trūkumų, vis tiek tokį sandorį sudarė, t. y. įvertintas hipotekos kreditoriaus sąžiningumas, be to turi būti nustatyta ir įvertinta, kaip skolininkas prisidėjo prie tokių sandorių negaliojimo teisinių trūkumų atsiradimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal jo žinojimą arba turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, „turėjimas žinoti“ reiškia asmens pareigą veikti aktyviai, pasidomėti apie tam tikras aplinkybes. Tokios pareigos turinys gali būti nulemtas asmens statuso (pvz., verslininkas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sąžiningumas versle reiškia laikymąsi tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specifinių elgesio standartų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje.
Nagrinėjamoje byloje pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį sprendžiant negaliojančia pripažintos hipotekos sutarties teisinių pasekmių klausimą yra reikšmingi faktai, konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 straipsnio 3 punktas), t. y. turi būti įvertinti ieškovės atlikti nusikalstami veiksmai sukuriant tokį sutarties negaliojimo pagrindą. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-495/2024 atmetė nuteistosios I. G. advokato kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 7500 Eur bauda. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė, veikdama kartu su G. G., žinomai netikrą dokumentą, t. y. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. S2-11439-199/2018 dėl leidimo G. G. ir I. G. įkeisti butą, esantį Kaune, pateikė notarei 2018 m. vasario 14 d. pasirašant paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 1008) notarės biuro patalpose. Nors netikrą Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. S2-11439-199/2018 pateikė G. G., jis veikė kaip bendrininkas su I. G. ir tokius jo veiksmus apėmė I. G. bendra tyčia. I. G. anksčiau yra sudariusi paskolos sutartį su nekilnojamojo turto įkeitimu, kuriam buvo reikalinga teismo nutartis (leidimas), tai reiškia, kad jai buvo žinoma, jog, sudarant tokio pobūdžio sandorį, būtina kreiptis į teismą dėl leidimo įkeisti šeimos būstą, esant nepilnamečiam vaikui. Šiuo atveju ji ir jos sutuoktinis tam, kad būtų gautas toks leidimas, į teismą nesikreipė. Be to, kaip nustatyta byloje, notarė, prieš pasirašant sutartį, jai pateikė dokumentus susipažinti, paaiškino sudaromos hipotekos sutarties esmę; I. G. pasirašė hipotekos sutartį ne tik kaip hipotekos sutarties šalis, bet ir kaip įkaito davėja, būtent kaip asmuo, kuris teikia įkeisti butą, esantį Kaune, ir patvirtina, kad gauta teismo nutartis (leidimas) (nurodant teismo nutarties priėmimo datą ir bylos numerį) įkeisti butą; pastabų dėl pasirašomų dokumentų ir kartu sudaromo sandorio, ji neturėjo, hipotekos sutartį pasirašė kartu su G. G., taip išreikšdama savo valią, kad sutinka su sudaromų sutarčių sąlygomis. Be kita ko, kaip jau minėta, teismai konstatavo, kad I. G. buvo suinteresuota pasirašyti paskolos ir hipotekos sutartis, nes G. G. buvo reikalinga piniginė paskola pradėtiems nekilnojamojo turto objekto statybos darbams pabaigti, o paskolą sutiko suteikti nukentėjusysis V. J.. Taigi, visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad I. G. suvokė, jog, veikdama kartu su G. G., pateikdama notarei žinomai netikrą teismo nutartį (leidimą) įkeisti butą, esantį Kaune, panaudoja žinomai netikrą dokumentą, ir norėjo taip veikti. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pripažinta ir tai, kad nuteistoji I. G. veikė tyčia, o ne dėl neatsargumo.
Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių pasekmių.
Ieškovė bei trečiasis asmuo nurodė, jog atsakovas, skolindamas ieškovei ir kitiems asmenims pinigines lėšas, yra verslininkas, todėl atsakovas turėdamas patirties ir sandoriuose, kai šalys turi nepilnamečių vaikų, galėjo ir privalėjo būti aktyvus, susipažinti su leidimu, skambinti į teismą, ar kitu būdu patikrinti informaciją, ar toks leidimas yra išduotas, ar jis nėra suklastotas, kita vertus, atsakovas yra nesąžiningas, nes kitose bylose yra nustatyta, jog paskolos sutartyse, atsakovo iniciatyva, šalys nurodo didesnes sumas, nei iš tiesų pasiskolina. Ieškovė ir trečiasis asmuo taip pat nurodo, jog ginčo paskolos sutartimi ieškovė gavo 32 000 Eur, nors sutartyje įrašyta 39 200 Eur. Su tokia pozicija teismas nesutinka. Įvertinus šios bylos aplinkybes, aspektas, kad atsakovas nėra sąžiningas, nes realiai ieškovei buvo perduota mažesnė suma nei sandoryje nurodyta, nėra susijęs su hipotekos sandorį pripažinimu negaliojančiu. Hipotekos sandoris yra pripažintas negaliojančiu dėl ieškovės ir trečiojo asmens nusikalstamų veiksmų ir sandorio negaliojimui paskolos dydis nurodytas sutartyje neturėjo reikšmės. Vertinant atsakovo versliškumą, nustatytina, kad sandoris buvo sudarytas notarinėje kontoroje, jo atitikimą įstatymo reikalavimams revizavo notarė, todėl spręsti apie tai, kad atsakovas turėjo pakankamai patirties, todėl turėjo būti toks atidus bei rūpestingas, kad privalėjo suabejoti notarei pateikto leidimo autentiškumu ir tikrinti informaciją dėl jo savarankiškai, ar numanyti ir patikrinti, ar leidimas nėra suklastotas, nėra pagrindo. Bylose nustatyta, jog leidimo suklastojimo faktas buvo patvirtintas atlikus ekspertizę, kas patvirtina, jog tam buvo reikalingos specialios žinios, kurių atsakovas neturi, jis yra įgijęs filologo išsilavinimą.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu, hipotekos pasekmės paliktinos galioti (CK 4.197 straipsnio 6 dalis).
Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Palikus galioti hipotekos pasekmes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymo sustabdymo (uždraudžiant išregistruoti hipoteką (identifikavimo kodas Hipotekos registre (duomenys neskelbtini)) butui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka) panaikintinos.
Palikus galioti hipotekos pasekmes, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo patirtos 2 067,96 Eur (1452 Eur (atstovavimas pirmos instancijos teisme) +15,96 Eur (už dokumentų kopijas)+ 600 Eur išlaidų už kasacinio skundo surašymą )) bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu susidarė 36,98 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, kurios priteistinos valstybei iš ieškovo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Palikti galioti hipotekos (identifikavimo kodas hipotekos registre (duomenys neskelbtini)) pasekmes, susijusias su butu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip numatyta (duomenys neskelbtini) hipotekos sutartimi, bei nurodyti, kad šios pasekmės lieka taikomos ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo.
Priteisti atsakovui V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 067,96 Eur Eur (du tūkstančius šešiasdešimt septynis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymo sustabdymo (uždraudžiant išregistruoti hipoteką (identifikavimo kodas Hipotekos registre (duomenys neskelbtini)) butui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka).
Įsiteisėjusį teismo sprendimą siųsti VĮ Registrų centras.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Diana Jasaitienė