Civilinė byla Nr. 2-537-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.10.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Čelta“ 2018 m. sausio 3 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
2. Kol bus išspręstas prašymas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti priverstinį išieškojimą iš areštuoto ieškovų turto, taip pat sustabdyti antstolių pradėtas vykdyti vykdomąsias bylas: 1) priverstinį paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal 2009 m. sausio 22 d. Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį Nr.15; 2) priverstinį paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal 2009 m. sausio 21 d. Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 22/2009; 3) paskolos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr.0039/09/00239/1, Nr.0039/09/00240/1, Nr. 0039/09/00280/1; 4) vykdymo veiksmus pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.052009001268L dėl UAB „Čelta“ nekilnojamojo turto, 3,6235 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytinių; 5) vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.22-3N dėl A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytinių; 6) vykdymo veiksmus pagal Tauragės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. TNR(4.6)-186 dėl A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto, 0,1631 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytinių; 7) Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-372-622/2010 vykdymą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties vykdymą; 8) Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-460/2013 vykdymą; 9) Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-154-236/2015 vykdymą. Prašymas grindžiamas tuo, kad, ieškinį tenkinus, išieškojimas iš ieškovų įkeisto turto negalėtų būti pradėtas, ir šis turtas liktų trečiųjų asmenų, sąžiningų įgijėjų, nuosavybe. Pareiškėja paaiškino, kad antstolės V. V. 2017 m. gruodžio 12 d. patvarkymu iš varžytinių jau yra pradėtas pardavinėti A. Č. priklausantis turtas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nurodė, kad prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas vis dar nėra išspręstas, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjos prašymas tikėtinai yra tapatus jau anksčiau teiktiems prašymams (A2-228-803/2017, A2-4269-553/2017, A2-4319-653/2017, A2-5589-656/2017, A2-5648-232/2017, A2-6052-450/2017, A2-6074-392/2017), todėl sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą prima facie (liet. preliminariai) yra nepagrįstas ir tokio prašymo užtikrinimui negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

3. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašymas atnaujinti procesą yra tapatus anksčiau teiktiems prašymams, padaryta neįsigilinus į teikiamo prašymo esmę. Pareiškėjos teigimu, visi prašymai atnaujinti procesą yra dėl skirtingų naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl rašytinių paaiškinimų

9. Pareiškėja UAB „Čelta“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog tiek civilinė byla Nr. 2-634-614/2015, tiek visi prašymai atnaujinti procesą minėtoje išnagrinėtoje byloje buvo išnagrinėti neatskleidus bylos esmės. Pareiškėja pakartotinai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad nebūtų parduotas turtas, kol tebevyksta teisminis ginčas. Su paaiškinimais pareiškėja pateikė 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių vykdomosiose bylose Nr. 0162/10/002036 ir Nr. 0162/10/01630 5R-1624.
10. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Šia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.). Taip pat CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, svarbu ir tai, kad teikiami įrodymai turi paneigtų ar patvirtintų turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes (CPK 180 str.).
11. Įvertinus tai, kad pareiškėja pateikiamais rašytiniais paaiškinimais iš esmės papildo atskirojo skundo argumentus, susijusius su prašymo atnaujinti procesą prima facie (liet. preliminariu) pagrįstumu, paaiškinimus atsisakoma priimti. Taip pat, kaip neturintis esminės reikšmės sprendžiamam klausimui, nepriimtinas ir su paaiškinimais pateiktas 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo/neteisėtumo

12. Pagal bendrąją taisyklę prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo spendimo ar nutarties vykdymo (CPK 372 str. 1 d.), tačiau prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (CPK 372 str. 2 d.). Taigi šioje teisės normoje iš esmės yra įtvirtintas vienas iš CPK įtvirtintų atvejų, kuomet gali būti stabdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas. Ši apeliantės prašyta taikyti priemonė iš esmės atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
14. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad šiuo atveju pareiškėjas kreipiasi tuo pačiu pagrindu, kaip ir civilinėje byloje Nr. A2-228-803/2017, 2018 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 kaip pakartotinį (CPK 179 str. 3 d.).
16. Nors ši teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, o atskirais skundas dėl jos apeliacine tvarka dar neišnagrinėtas, tačiau pagal teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas (pagal analogiją – jam nepalankus teisinis rezultatas, nepalanki bylos baigtis) nepriklausomai nuo to, kad toks sprendimas yra priimtas po teismo nutarties, kuria buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257-464/2018).
17. Tokiu atveju apeliantei nepalankaus procesinio sprendimo, kuriuo jos prašymą kaip pakartotinį atsisakyta priimti, priėmimas aiškintinas taip, kad išvada apie vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – prašymo prima facie (liet. preliminarų) pagrįstumą – negalima. Vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-118-178/2018).
18. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas negali būti stabdomas nemotyvuotai, nes sprendimo vykdymo sustabdymas yra išimtinė ir tik teise (įstatymais) grindžiama procesinė priemonė, priešingu atveju, būtų paneigiami teismo sprendimo privalomumo visiems be išimties asmenims ir jo vykdytinumo principai (CPK 18 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257-464/2018).
19. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad prašymas taikyti iš esmės analogiškas laikinąsias apsaugos priemones jau buvo spręstas ne vieną kartą, o toks proceso šalies elgesys, kai tendencingai teikiami prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodant jokių naujų aplinkybių, galėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pareiškėjai išaiškintina, kad teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio nuostatomis, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių dviejų eurų baudą, iki penkiasdešimt procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atskirojo skundo argumentais naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Romualda Janovičienė