Civilinė byla Nr. 2-922-1040/2020

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01737-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.11.

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 27 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė,

sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei,

dalyvaujant atsakovui M. S., jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Kšanauskui,

parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams antstolei Vilmai Leskevičienei ir M. S. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys – J. V., antstolė Jūratė Blažienė,

n u s t a t ė:

Teisme priimtas ieškovės J. B. ieškinys atsakovams antstolei Vilmai Leskevičienei ir M. S. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys – J. V., antstolė Jūratė Blažienė (b. l. 1-7).

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi J. B. atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b. l. 24-25).

Atsakovai antstolė Vilma Leskevičienė ir M. S. pateikė teismui atsiliepimus, tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė (b. l. 35-44; 46-48).

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartimi byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2020 m. sausio 23 d. 9.30 val. (b. l. 49-50).

Teismo šaukimai į parengiamąjį teismo posėdį buvo įteikti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims (b. l. 51-55). Ieškovei J. B. teismo šaukimas į 2020 m. sausio 23 d. 9.30 val. parengiamąjį teismo posėdį įteiktas 2020 m. sausio 11 d. asmeniškai (b. l. 55).

Ieškovė J. B. į 2020 m. sausio 23 d. 9.30 val. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, savo neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti posėdį nepateikė.

Ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė neatvyko į pirmą parengiamąjį teismo posėdį, savo neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti posėdį nepateikė.

Atsakovo M. S. atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pusė šios sumos skiriant atsakovui M. S.. Atsakovo atstovas teigia, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes ji iniciavo ne vieną teisminį procesą, kuriame visi jos reikalavimai buvo atmesti; šiuo atveju prašo pirkėjo teises ir pareigas perkelti J. V., kuomet byloje yra šiosios pareiškimas, jog susitarimų dėl varžytinėse parduodamo buto su ieškove nebuvo ir šio turto pirkti J. V. neketina (b. l. 45).

Pažymėtina, jog CPK 230 straipsnio 3 dalyje ir 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 ir 7 straipsniai). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, t. y. jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Vadinasi, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą iniciavusiai šaliai (ieškovui) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys (pirmoji sąlyga) ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (antroji sąlyga). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

Kadangi teismui nepateikti jokie duomenys, pateisinantys ieškovės neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį, įvertinus atsakovo atstovo nurodomas aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo atveju civilinio proceso paskirtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių padarinių taikymas, t. y. ieškinio palikimas nenagrinėtu.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas M. S. pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius jo patirtas 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą (b. l. 59-60). Įvertinus tai, kad civilinė byla inicijuota ieškovės aktyviais veiksmais ir baigėsi nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės dėl jo pasyvumo, dėl to iš ieškovės atsakovui atlygintinos jo patirtos 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos  advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. 

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi J. B. atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b. l. 24-25). Palikus ieškinį nenagrinėtu dėl ieškovės veiksmų, veikiant prieš greitą bylos išnagrinėjimą, iš ieškovės valstybei priteistina 486 Eur žyminio mokesčio ir 11 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pareikšdama reikalavimus atsakovams teisme veikė akivaizdžiai nesąžiningai, todėl jos elgesys nepripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Dėl to atsakovo M. S. prašymas netenkintinas ir ieškovei netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovei už akivaizdžiai nepagrįstą neatvykimą į teismo posėdį ir tikėtiną proceso vilkinimą taikytos 246 straipsnyje numatytos neigiamos procesinės pasekmės, kartu atsakovui atlygintos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kas šiuo atveju yra pakankama pasekmė ieškovei už jos procesinį elgesį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 246 straipsnio 1 dalimi, 290 – 291 straipsniais,

n u t a r ė:

ieškovės J. B. ieškinį atsakovams antstolei Vilmai Leskevičienei ir M. S. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys – J. V., antstolė Jūratė Blažienė palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 486 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 11 Eur (vienuolika eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi būti pateikiami sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.

Nutartis atskiruoju skundu per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja                                                                                                                          Inga Vaišvilienė