Civilinė byla Nr. e2A-94-934/2026
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00259-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V. ir Vokietijos bendrovės Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V. ir Vokietijos bendrovės Depenbrock Ingenieurwasserbrau GmbH & Co. KG ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl atlyginimo už neapmokėtus tetrapodų įrengimo ir demontavimo darbus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė TEC Infrastructure.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės Belgijos bendrovė Herbosch-Kiere N.V. ir Vokietijos bendrovė Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG (toliau – ir ieškovai ar rangovai) kreipėsi į teismą, prašydamos iš atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir atsakovė ar Direkcija, ar užsakovė) solidariai priteisti 270 189,31 Eur skolą, 14 724,88 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovės sudaryta 2020 m. rugsėjo 4 d. rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis), kuria įgyvendinamas objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio bangolaužio, (duomenys neskelbtini), ir pietinio bangolaužio, (duomenys neskelbtini), rekonstravimas ir dalies (duomenys neskelbtini) šlaito tvirtinimas“ I statybos etapo šiaurinio ir pietinio bangolaužių (molų) rekonstravimo techninis projektas. Pagal Rangos sutartį įsigyjamų darbų sąrašas, kiekiai ir įkainiai numatyti rangovų užpildytame darbų kiekių žiniaraštyje (toliau – Žiniaraštis). Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose nurodyta, kad rangovai atliks tetrapodų demontavimo darbus pietinio bangolaužio atkarpoje PK133–PK137 ir tetrapodų įrengimo darbus šiaurinio bangolaužio atkarpose PK16n–PK20n ir tarp Pjūvio E ir Pjūvio G (galvos) bei už tai gaus atlyginimą. Rangos sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad pietinio bangolaužio ruože PK133–PK137 buvo demontuota mažiau tetrapodų nei numatyta Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktyje ir atitinkamai mažiau tetrapodų buvo įrengta pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius. Rangovai 2021 m. liepos 15 d. informavo užsakovę, kad atlikus bangolaužio konstrukcijos matavimus, paaiškėjo, jog norint įgyvendinti Techniniame projekte numatytus sprendinius, būtina papildomai pagaminti, atgabenti bei įrengti 5 185,40 m3 tetrapodų. Kadangi Žiniaraščio 1.7.1 papunktyje buvo numatytas 540 m3 papildomų tetrapodų įrengimas, todėl dėl 4 645,40 m3 tetrapodų (5 185,4 m3 – 540 m3) įrengimo 2022 m. vasario 25 d. buvo pasirašytas papildomų (nenumatytų) darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas). Pasirašiusios Aktą šalys pradėjo derybas dėl kainos už papildomus 4 645,40 m3 tetrapodų įrengimo darbus. 2022 m. lapkričio 3 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Rangos sutarties keitimo (toliau – Susitarimas), kuriuo sutarta dėl papildomų tetrapodų darbų pagal Aktą įsigijimo, papildomų tetrapodų įrengimo darbų kainos, o Žiniaraštis papildytas papildomais 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiais, numatančiais 4 645,40 m3 tetrapodų įrengimą šiauriniame bangolaužyje. Susitarimo preambulėje, be kita ko, buvo įrašyta nuostata, numatanti, kad užsakovė su rangovais atsiskaitys tik už faktiškai atliktų darbų kiekius, todėl už Akte nurodytų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius nevykdomų darbų kiekius nebus mokama. Nors dėl dalies papildomų darbų atlikimo šalys susitarė, tačiau nepavyko pasiekti susitarimo dėl kitų papildomų darbų įsigijimo ir jų kainos. Kadangi dėl šių aplinkybių dalį Rangos sutarties vykdyti buvo nebegalima, šalys 2023 m. kovo 17 d. sudarė taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria Rangos sutarties dalį dėl nevykdomų darbų nutraukė.
3. Atsakovė su rangovais nėra atsiskaičiusi už dalį faktiškai atliktų tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 ir 1.7.3 papunkčius, t. y. pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius už tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, neviršijančius Žiniaraštyje nurodytų kiekių – 122 340,19 Eur, pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį už darbus, neviršijančius Žiniaraštyje nurodytų kiekių – 14 638,37 Eur ir pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4, 1.7.3 papunkčius už darbus, viršijančius Žiniaraštyje nurodytus kiekius – 133 210,75 Eur. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti rangovams ir 14 724,88 Eur palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad rangovai prašo iš užsakovės priteisti 284 914,19 Eur skolą, kurią sudaro: 1) 270 189,31 Eur nesumokėtas atlyginimas už faktiškai atliktus darbus: 136 978,56 Eur už tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4, 1.7.3 papunkčiuose nurodytų kiekių; 133 210,75 Eur už tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, viršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4, 1.7.3 papunkčiuose nurodytus kiekius; 2) 14 724,88 Eur palūkanos.
6. Reikalavimą dėl 136 978,56 Eur atlyginimo sudaro 122 340,19 Eur už neapmokėtus tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų kiekių ir 14 638,37 Eur už neapmokėtus darbus, kurie neviršija Žiniaraščio 1.7.3 papunktyje nurodytų darbų kiekių. Ieškovai nurodė, kad pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį nurodytas kiekis 2 000 m2, tačiau Direkcija sumokėjo tik už 1 306,55 m2, nesumokėtas kiekis siekia 693,45 m2; pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį nurodytas kiekis 1 670 m2, tačiau Direkcija sumokėjo už 1 110,73 m2, nesumokėtas kiekis sudaro 559,27 m2; pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį nurodytas kiekis 730 m2, tačiau Direkcija sumokėjo už 434,78 m2, nesumokėtas kiekis – 295,22 m2.
7. Ieškovai pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius turėjo demontuoti tetrapodus iš pietinio bangolaužio ir sumontuoti juos šiauriniame bangolaužyje. Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktyje nurodyta, kad rangovai atliks tetrapodų demontavimo darbus pietinio bangolaužio atkarpoje PK133-PK137 2 000 m2 plote ir už tai gaus (duomenys neskelbtini) atlyginimą pagal (duomenys neskelbtini) įkainį. Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktyje nurodyta, kad tetrapodų demontavimas atliekamas laikant, kad vidutinis sluoksnio storis 5,8 m. Nepažeisti tetrapodai gali būti pakartotinai panaudoti šiauriniam bangolaužiui ruožuose PK16n–20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G. Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktyje nurodyta, kad rangovai atliks tetrapodų įrengimo darbus šiaurinio bangolaužio atkarpoje PK16n–PK20n 1 670 m2 plote ir už tai gaus (duomenys neskelbtini) atlyginimą pagal (duomenys neskelbtini) įkainį. Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktyje nurodyta, kad bus atliekamas tetrapodų įrengimas ant bangolaužio keteros, laivybos kanalo ir jūros pusėse, kai vidutinis sluoksnis 4,5 m. Gali būti pakartotinai panaudoti demontuoti, nepažeisti tetrapodai nuo pietinio bangolaužio ruožo PK133–PK137. Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktyje nurodyta, kad rangovai atliks tetrapodų įrengimo darbus šiaurinio bangolaužio atkarpoje Pjūvyje E–Pjūvyje G (galva) 730 m2 plote ir už tai gaus (duomenys neskelbtini) atlyginimą pagal (duomenys neskelbtini) įkainį. Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktyje nurodyta, kad bus atliekamas tetrapodų įrengimas šlaite ir ant bangolaužio keteros, kai vidutinis sluoksnio storis 4,5 m. Gali būti panaudoti demontuoti nepažeisti tetrapodai nuo pietinio bangolaužio ruožo PK133–PK137. Pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį nuo pietinio bangolaužio atkarpos PK133–PK137 demontuoti, nepažeisti tetrapodai turėjo būti panaudoti dar kartą, t. y. jie turėjo būti įrengti (perkelti) šiaurinio bangolaužio atkarpose PK16n–PK20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius.
8. Šalys susitarė, jog darbo mato vienetas pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius, už kurį mokama sutartinė kaina, yra kvadratiniai metrai (m2). Užsakovė turėjo atsiskaityti už rangovų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius faktiškai atliktus tetrapodų darbus, darbų kiekius apskaičiuojant faktiškai išdirbtais kvadratiniais metrais (m2). Darbų įkainį pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius rangovai pateikė kvadratiniais metrais (m2). Rangovams demontavus visus pietiniame bangolaužyje buvusius tetrapodus paaiškėjo, kad jame buvęs vidutinis tetrapodų sluoksnio storis buvo mažesnis nei numatyta Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktyje. Dėl to pietiniame bangolaužyje demontuotų tetrapodų kiekis buvo nepakankamas pilnam šiaurinio bangolaužio užpildymui tetrapodais pagal Žiniaraščio 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius. Dėl šios priežasties šalys 2022 m. vasario 25 d. pasirašė Aktą, kuriame įtvirtino nevykdomų darbų kiekius pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius, o atsižvelgdamos į Žiniaraščio 1.7.1 papunktyje numatytą rezervinį tetrapodų darbų kiekį, įtvirtino papildomai įsigytinų tetrapodų darbų kiekius.
9. Akte buvo apskaičiuoti šie nevykdomų tetrapodų darbų kiekiai: pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį – 4 022 m3; pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį – 2 516,71 m3; pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį – 1 328,49 m3. Taigi, Aktu fiksuota, jog pietiniame bangolaužyje rangovai iškėlė 7 578 m3 tetrapodų iš Rangos sutartyje numatyto preliminaraus kiekio (2 000 m2 × 5,8 m = 11 600 m3) ir atitinkamai apskaičiuota, kad rangovai neatliko 4 022 m3 tetrapodų demontavimo darbų (11 600 m3 – 7 578 m3 = 4 022 m3). Akte taip pat fiksuota, kad šiauriniame bangolaužyje rangovai sudėjo 333 vnt. arba 7 276,20 m3 tetrapodų, iš kurių 321,40 m3 tetrapodų įrengta virš projektinių altitudžių (tai yra, už šį papildomą kiekį pagal Rangos sutartį nemokama), o likę 6 954,80 m3 tetrapodų įrengti žemiau projektinių altitudžių. Apskaičiuota, kad rangovai nesudėjo 3 845,20 m3 tetrapodų (2 516,71 m3 + 1 328,49 m3) iš Rangos sutartyje numatytųjų preliminarių kiekių: pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį rangovai sudėjo 4 998,29 m3 iš sutarto 7 515 m3 (1 670 m2 × 4,5 m = 7 515 m3), taigi, nesudėjo 2 516,71 m3 (7 515 m3 – 4 998,29 m3 = 2 516,71 m3); pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį rangovai sudėjo 1 956,51 m3 iš sutarto 3 285 m3 kiekio (730 m2 × 4,5 m = 3 285 m3), t. y. nesudėjo 1 328,49 m3 (3 285 m3 – 1 956,51 m3 = 1 328,49 m3). Žiniaraščio naujais papunkčiais 1.7.3 ir 1.7.4 įvardytas reikiamų papildomų tetrapodų darbų kiekis – 4 645,40 m3.
10. Teismas nurodė, kad remiantis šalių sudarytu Aktu, tarp šalių buvo pasirašytas Susitarimas, kuriuo buvo nustatytos papildomų tetrapodų darbų įsigijimo sąlygos. Šio Susitarimo preambulėje įtvirtinta, kad už Akte nurodytus darbus, kurie priskirti prie nevykdomų, rangovams atlygis nemokamas. Pasirašydami Susitarimą, rangovai patvirtino, jog jiems yra žinomos ir suprantamos visos Susitarimo sąlygos, įskaitant ir preambulėje nustatytą nuostatą dėl mokėjimų ribojimo, bei sutiko jų laikytis. Susitarimas buvo sudarytas jau po to, kai rangovai faktiškai buvo baigę visus tetrapodų darbus, įskaitant ir papildomus darbus, kurie Susitarimu buvo įtraukti į Žiniaraštį kaip nauji 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiai. Iš Susitarimo turinio matyti, kad jame nėra nuostatų, kuriomis užsakovė būtų išreiškusi valią atsisakyti visų ar dalies darbų, numatytų darbų Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose. Priešingai, Susitarimo 2 punkte nustatyta, kad Rangos sutarties kaina padidinama dėl papildomai įgyvendinamų 25 tonų tetrapodų įrengimo darbų apimties, sudarančios 4 645,40 m³, į kurią įeina tiek šių tetrapodų gamyba, tiek jų transportavimas ir montavimas. Pagal Susitarimo 3 punktą, Žiniaraštis papildomas naujais 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiais. Nei ši nuostata, nei kitos Susitarimo dalys nenumatė pakeitimų, susijusių su anksčiau buvusių Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų darbų kiekių mato vienetų pakeitimu iš kvadratinių metrų (m²) į kubinius metrus (m³) ar su dalies šių darbų atsisakymu. Naujuose Žiniaraščio 1.7.3, 1.7.4 papunkčiuose nurodyti papildomi tetrapodų darbai apėmė ne tik trūkstamų tetrapodų pagaminimą, tačiau ir jų pilną įrengimą (sumontavimą) šiauriniame bangolaužyje. Papildomi darbai, kurie buvo atlikti pagal Žiniaraščio 1.7.3, 1.7.4 papunkčius, savo pobūdžiu ir apimtimi pakeitė tuos darbus, kurie pradiniame darbų Žiniaraštyje buvo numatyti pagal 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius, tačiau faktiškai nebuvo vykdomi dėl objektyvios priežasties – nepakankamo tetrapodų kiekio. Šie darbai Akte ir Susitarime buvo įvardyti kaip nevykdomi darbai, t. y. darbai, kurie pagal šalių valią ir suderintą dokumentaciją nebuvo atliekami, todėl už juos rangovams nebuvo mokama. Pagal Žiniaraščio 1.7.3, 1.7.4 papunkčius atlikti darbai nėra tapatūs ar prilygintini nevykdomiems darbams. Jie buvo įvykdyti kaip papildomi darbai, kurie pagal Rangos sutarties nuostatas buvo tinkamai suderinti, atlikti ir apmokėti Rangos sutartyje nustatyta tvarka. Šių darbų atlikimas buvo būtinas siekiant užtikrinti projekto techninį vientisumą ir galutinį rezultatą, todėl jų įtraukimas į papildomų darbų sąrašą yra teisėtas ir pagrįstas.
11. Akte ir Susitarime buvo nustatyta aiški šalių valia, kad darbai pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius būtų priskirti prie nevykdomų darbų, už kuriuos rangovams nėra ir negali būti mokama, nes jie faktiškai nebuvo atlikti. Šis įrašas turi lemiamą reikšmę aiškinant šalių Susitarimą ir neleidžia minėtų (nevykdomų) darbų sutapatinti su faktiškai atliktais papildomais darbais pagal Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius. Taigi, papildomi darbai laikytini savarankiška, papildomai užsakovės inicijuota ir Rangos sutartyje nustatyta tvarka apmokėta darbų apimtimi.
12. Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose darbų kiekių mato vienetas buvo kvadratiniai metrai (m2), tačiau reikalingų papildomai pagaminti ir įrengti tetrapodų kiekiui, skaičiuojama kubiniais metrais (m3). Taigi, pagal Žiniaraščio 1.7.1 papunktį, numatantį papildomų tetrapodų įrengimo ir gamybos darbus, darbų kiekiai skaičiuojami būtent kubiniais metrais (m3). Aktu, Susitarimu nebuvo keistos Rangos sutarties nuostatos, numatančios tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbų įkainį (jo matą (Eur / m2) ir dydį). Akte esančioje lentelėje pateikiama tik informacija apie atliktus ir nevykdomus tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, darbų kiekius skaičiuojant kubiniais metrais (m3). Atliktų tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbų kiekių įvertinimas kubiniais metrais (m3) pasirašant Aktą buvo reikalingas tik tam, kad būtų įvertinta, kiek papildomų tetrapodų įrengimo darbų reikės įsigyti užsakovei.
13. Nors rangovai teigia, kad Aktas ir Susitarimas nepanaikino rangovų teisės gauti atlyginimą už tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbų kiekius, skaičiuojamus kvadratiniais metrais (m2), tačiau teismas nustatė, kad Susitarimo preambulėje šalys patvirtino, jog: „Sutarties 13.3 papunkčio 1 dalyje numatyta, jei dėl objektyvių aplinkybių sumažėja darbų kiekiai, Sutarties kaina nėra mažinama Sutarties pakeitimu, tačiau Užsakovas su Rangovu atsiskaito už faktiškai atliktų darbų kiekius, todėl dėl Akte nurodytų nevykdomų darbų kiekių (4 022 m3 pagal Žiniaraščio poziciją 1.2.12.1, šių darbų vertė (duomenys neskelbtini) be PVM; 2 516,71 m3 pagal Žiniaraščio poziciją 1.3.2.4, šių darbų vertė (duomenys neskelbtini) be PVM ir 1 328,49 m3 pagal Žiniaraščio poziciją 1.3.3.4, šių darbų vertė (duomenys neskelbtini) be PVM, bendra nevykdomų darbų vertė (duomenys neskelbtini) be PVM) šiuo Susitarimu Sutarties kaina nemažinama, tačiau su Rangovu bus atsiskaitoma tik už faktiškai atliktus darbų kiekius, nemokant už Akte užfiksuotus nevykdomų darbų kiekius“.
14. Teismas įvertino, kad Susitarimo preambulė yra neatskiriama ir lygiavertė Susitarimo dalis, turinti teisinę galią kaip ir visos kitos Susitarimo nuostatos. Preambulėje įtvirtintos aplinkybės ir faktinės prielaidos apibrėžia teisinį kontekstą, kuriame šalys sudarė šį Susitarimą, todėl jos laikytinos esminėmis Susitarimo aiškinimo ir taikymo nuostatoms. Preambulės nuostatos, kaip Susitarimo sudarymo pagrindas, yra privalomos ir turi būti vertinamos kartu su kitomis sutarties sąlygomis, siekiant nustatyti tikrąją šalių valią. Šiuo atveju šalys patvirtino, jog Susitarimas buvo sudarytas atsižvelgiant į preambulėje nurodytą aplinkybę dėl (duomenys neskelbtini) vertės nevykdomų darbų, už kuriuos rangovams nebus mokama. Šis faktas buvo esminė Susitarimo sudarymo prielaida, t. y. jei nebūtų buvę susitarta, kad už nevykdomus darbus nebus mokama, atsakovė nebūtų sudariusi Susitarimo tokiomis sąlygomis (dėl papildomų darbų). Nevykdomi darbai buvo pakeisti Susitarime numatytais papildomais darbais ir įtraukti į naujas Žiniaraščio 1.7.3, 1.7.4 papunkčius. Siekiant išvengti vertės dubliavimosi tarp nevykdomų ir papildomų darbų, Susitarimo preambulėje buvo įtvirtinta nuostata dėl rangovams nemokėtinos (duomenys neskelbtini) sumos, todėl preambulės nuostata ne tik turi teisinę reikšmę, bet ir atlieka normatyvinę funkciją – ji apibrėžia šalių įsipareigojimų ribas bei ekonominį balansą, kurio pagrindu buvo pasiektas susitarimas.
15. Darbų kiekius konvertuoti iš kvadratinių metrų (m2) į kubinius metrus (m3) leido Žiniaraščio 23 lape nurodyta pastaba, numatanti, kad: „nurodyti kiekiai kvadratiniais metrais (m2) gali būti perskaičiuojami į kubinius metrus (m3) padauginus iš vidutinio sluoksnio storio“. Pagal faktiškai įvykdytus darbus pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius tarp šalių buvo atsiskaityta kaip už kvadratinius metrus (m2), tačiau pagal šalių papildomą Susitarimą – kaip už kubinius metrus (m3), nes darbų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, Nr. 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius trūkumą galima išmatuoti tik kubiniais metrais (m3) ir darbų trūkumą buvo numatyta kompensuoti rezerviniais kubiniais metrais (m3), numatytais Žiniaraščio 1.7.1 papunktyje. Pietiniame bangolaužyje demontavus tetrapodus buvo nustatyta, jog pietiniame bangolaužyje buvęs vidutinis tetrapodų kiekio sluoksnio storis buvo mažesnis nei numatyta Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktyje. Atsižvelgiant į tai demontuotų tetrapodų kiekis iš pietinio bangolaužio buvo nepakankamas perkelti juos į šiaurinį bangolaužį pagal Žiniaraščio 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius. Įvertinus minėtus duomenis buvo sudarytas Aktas, kuriame nurodyti nevykdomų darbų kiekiai ir papildomai reikalingų atlikti darbų kiekiai. Akte įvardyta, kad pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį nevykdomų darbų kiekis sudaro 4 022 m3, o pagal Žiniaraščio 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius – 3 845,20 m3. Akto pagrindu šalys pasirašė Susitarimą, kuriame taip pat įvardijo nevykdomus darbus ir įkainojo papildomus darbus. Taigi, Akto ir Susitarimo nuostatomis šalys susitarė, jog rangovams pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius nebus mokama (duomenys neskelbtini) ir buvo patvirtinti papildomi darbai už (duomenys neskelbtini).
16. Pirkimo dokumentų paaiškinimuose užsakovė, atsakydama į 8 klausimą dėl sąnaudų kiekių Žiniaraštyje, nurodė, kad situacijose, kur Žiniaraščio eilutėse fiksuotas įkainis nurodytas už kvadratinius metrus (m2), padidėjus Žiniaraštyje nurodytiems vidutiniams storio sluoksniams, kaina dėl padidėjusio sluoksnio storio nebus didinama. Atlygis tokiose situacijose bus mokamas už faktinius atliktų darbų kiekius kvadratiniais metrais (m2). Pirkimo dokumentų paaiškinimuose užsakovė atsakydama į 8 klausimą dėl sąnaudų kiekių Žiniaraštyje atsakė į klausimą dėl pradiniame Žiniaraštyje įtvirtintų nuostatų, o ne dėl vėliau šalių sudarytuose papildomuose dokumentuose įtvirtintų susitarimų dėl mato vienetų taikymo.
17. Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose yra nustatytas fiksuotas įkainis (Eur / m2) už tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, kurių kiekiai apskaičiuojami kvadratiniais metrais (m2): pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį – (duomenys neskelbtini); pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį – (duomenys neskelbtini); pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį – (duomenys neskelbtini). Su rangovais atsiskaityta: pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį už 1 306,55 m2 kiekį; pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį už 1 110,73 m2 kiekį; pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį už 434,78 m2 kiekį. Darbų pagal Rangos sutartį eiga lėmė tai, kad iš pradžių buvo atliekami tetrapodų darbai pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius ir tik baigus juos, buvo pradėti atlikti darbai pagal Žiniaraščio 1.7.1, 1.7.3, 1.7.4 papunkčius. Nebaigus minėtų darbų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius, nebuvo įmanoma apskaičiuoti darbų kiekių pagal Žiniaraščio 1.7.1., 1.7.3, 1.7.4 papunkčius. Be to, užsakovė pradinėje Rangos sutarties versijoje išreiškė valią atskirai mokėti visą atlyginimą už tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, skaičiuojamus kvadratiniais metrais (m2) (pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius), ir 25 tonų tetrapodų įrengimo, įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą, darbus, skaičiuojamus kubiniais metrais (m3) (pagal Žiniaraščio 1.7.1 papunktį). Taigi, tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbai pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius buvo netapatūs darbams pagal Žiniaraščio 1.7.1 papunktį. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius atsakovė yra atsiskaičiusi vadovaujantis Žiniaraščio 1.7.3, 1.7.4 papunkčiais, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl 122 340,19 Eur atlyginimo priteisimo.
18. Susitarimu šalys susitarė, kad pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį užsakovė įgis 3 671 m3 25 tonų tetrapodų įrengimo darbus už (duomenys neskelbtini) įkainį. Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta, kad pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį buvo perduotas 3 629,30 m³ atliktų darbų kiekis. Pagal sutartinius susitarimus užsakovė turėjo įgyti 3 671 m³. Skirtumas tarp sutarto ir faktiškai perduoto kiekio sudaro 41,7 m³. Jeigu rangovai neperduoda dalies sutarto kiekio arba perduoda nekokybiškus (defektuotus) darbus ar gaminius, už tokią dalį neatsiranda prievolė sumokėti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 41,7 m³ kiekis buvo neapmokėtas dėl defektuotų tetrapodų už kuriuos reiškiamas reikalavimas dėl 14 638,37 Eur priteisimo. Kadangi faktiškai perduotas kiekis yra 3 629,30 m³, o 41,7 m³ dalis buvo pripažinta defektuota ar neperduota, ši dalis negali būti laikoma tinkamai perduota. Atitinkamai, už neperduotą (ar netinkamai perduotą) kiekį užsakovė neturi pareigos mokėti. Kadangi Žiniaraštyje faktiškai perduotas kiekis yra mažesnis nei susitartas ir tai patvirtinta Atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini), šis dokumentas laikytinas oficialiu įrodymu, kad dalis darbų (41,7 m³) nebuvo perduota ar buvo neatitinkanti kokybės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, už šią dalį atsakomybė tenka rangovams, o užsakovė neprivalo mokėti 14 638,37 Eur.
19. Reikalavimą dėl 133 210,75 Eur atlyginimo sudaro: 39 377,76 Eur už neapmokėtus tetrapodų darbus pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius; 93 832,99 Eur už neapmokėtus tetrapodų darbus pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį. Remdamiesi užsakovės Techninio projekto duomenimis, rangovai apskaičiavo, kad siekiant projektinių altitudžių, reikia papildomai pagaminti ir įrengti 249 tetrapodus (5 185,40 m³). Rangos sutarties 12.3 papunktyje nustatyta, kad, jeigu darbų faktiniai kiekiai yra didesni už preliminarius kiekius, nurodytus Žiniaraštyje, taikomas Rangos sutarties sąlygų 13.3 papunktis „Pakeitimų tvarka“, pagal kurį prieš pradedant vykdyti papildomus darbų kiekius turi būti sudaromas Rangos sutarties pakeitimas. Rangos sutarties sąlygų 4.1 papunkčio „Bendrosios Rangovo prievolės“ 15 pastraipa, 13.3 papunkčio „Pakeitimų tvarka“ 3–8 pastraipos numato, jog rangovai turi informuoti užsakovę ir inžinierių apie papildomų darbų poreikį ir pateikti statinio statybos techninės priežiūros vadovo bei projekto vykdymo priežiūros atstovo rašytinį patvirtinimą ir pagrindimą dėl papildomų darbų būtinumo; iš statybos dalyvių sudaryta komisija turi įvertinti aplinkybes, kurios nulėmė papildomų darbų atsiradimą, ir priimti nutarimą dėl papildomų darbų būtinumo, sudarydama papildomų darbų aktą, kurį tvirtina užsakovė; šalys, vadovaudamosios nustatytomis darbų įkainojimo taisyklėmis, turi suderėti papildomų darbų įkainius; tada rangovai turi pateikti pasiūlymą atlikti papildomus darbus už šalių suderintus įkainius; tuo pagrindu šalys turi sudaryti Rangos sutarties pakeitimą. Rangos sutarties dokumentuose (Žiniaraštyje, Sąnaudų Žiniaraštyje ir kita) numatyti kiekiai yra preliminarūs. Jei darbų kiekiai yra didesni nei preliminarūs, Rangos sutartyje nurodyta inžinierė Valentina Pilipavičienė, dirbanti uždarojoje akcinė bendrovėje (toliau – UAB) TEC Infrastructure (toliau – Inžinierius), kartu su rangovais privalo vadovautis Rangos sutarties 13.3 papunkčiu. Nustatytais Rangos sutarties 13.3 papunkčio atvejais Rangos sutartis yra keičiama arba atliekamos naujos pirkimo procedūros.
20. Vykdant šalių sudarytą Rangos sutartį, paaiškėjo, jog reikia atlikti papildomus tetrapodų gamybos ir montavimo darbus. Dėl to šalys pasirašė Aktą ir Susitarimą. Dėl ieškiniu reiškiamo reikalavimo atlyginti 133 210,75 Eur už neapmokėtą didesnį darbų kiekį pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4, 1.7.3 papunkčius rangovai niekada nesikreipė į užsakovę. Tetrapodų įrengimo darbai buvo baigti 2022 m. rugsėjo mėn.: pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį atlikti darbai tapo žinomi vėliausiai 2022 m. rugsėjo mėn., kai buvo demontuoti visi pietiniame bangolaužyje buvę tetrapodai; pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį atlikti darbai tapo žinomi vėliausiai 2022 m. rugsėjo mėn.; pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį atlikti darbai tapo žinomi vėliausiai 2022 m. rugsėjo mėn. Susitarimas, kuris įtvirtino papildomus tetrapodų darbus, sudarytas 2022 m. lapkričio 3 d., t. y. tuo metu, kai darbai jau buvo baigti ir kai rangovams neabejotinai turėjo būti žinomi visi faktiškai atliktų tetrapodų darbų kiekiai, įskaitant ir tuos, už kuriuos rangovai reikalauja 133 210,75 Eur atlyginimo ((duomenys neskelbtini) už neapmokėtus tetrapodų darbus pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius ir (duomenys neskelbtini) už neapmokėtus tetrapodų darbus pagal Žiniaraščio 1.7.3) papunktį. Rangovai 2023 m. vasario 27 d. raštu reikalavo sumokėti tik už neapmokėtus faktinius tetrapodų darbų kiekius, neviršijančius Žiniaraštyje nurodytų kiekių. Užsakovei dėl tetrapodų darbų kiekių, viršijančių Žiniaraštyje nurodytus kiekius, pretenziją pareiškė 2024 m. balandžio 25 d.
21. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad pagamino ir sudėjo daugiau tetrapodų negu buvo numatyta šalių sudarytais susitarimais, ir nenurodė, jog šalių sutarto ir pagaminto tetrapodų kiekio nepakako įgyvendinti Techninio projekto sprendinių. Techniniame projekte (4.3.1 papunktyje) buvo numatyti du alternatyvūs tetrapodų sudėjimo būdai – kai tetrapodai dedami kaip „pylimas“ arba „dvigubu sluoksniu“. Rangovai sudėjo tetrapodus, nesivadovaudami reikalavimu dėti juos „dvigubu sluoksniu“. Būtent dėl šios priežasties tarpai tarp tetrapodų reikšmingai padidėjo ir susidarė papildomas 309 m3 tūris, dėl kurio šalys nesitarė. Dėl įgyvendinamų tetrapodų darbų matyti, jog faktinis piltinis tetrapodų tankis (sudėtų tetrapodų tankis, įvertinus tarp jų liekančias ertmes) tiesiogiai priklausė tik nuo pačių rangovų darbo kokybės ir nepriklausė nuo užsakovės. Tam, kad tetrapodų konstrukcija būtų kuo tvirtesnė, rangovai, montuodami tetrapodus, turėjo siekti, jog tarp tetrapodų liekančios oro ertmės būtų kuo mažesnės. Nagrinėjamu atveju rangovai neįrodinėjo, jog nebuvo įmanoma sudėti tetrapodus tankiau, „dvigubu sluoksniu“.
22. Teismas atmetė rangovų teiginius, kad buvo padaryta Techninio projekto klaida dėl užsakovės Žiniaraštyje nurodytų neteisingų tetrapodų konstrukcijos vidutinių sluoksnio storių. Visų pirma, pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ bei Rangos sutarties nuostatas, rangovai privalo prieš pradėdami darbus susipažinti su visais projekto dokumentais, juos įvertinti ir, pastebėję bet kokius neatitikimus ar trūkumus, apie tai raštu informuoti užsakovę bei projekto rengėją. Rangovams šios pareigos nevykdžius, laikoma, kad jis projektinę dokumentaciją priėmė kaip tinkamą vykdymui. Antra, tetrapodų konstrukcijos sluoksnio storio duomenys Žiniaraštyje yra išvestiniai dydžiai, paremti Techniniu projektu ir brėžiniais, todėl už jų taikymą statybos metu atsako patys rangovai, kurie turi pareigą užtikrinti, kad statybos darbai būtų vykdomi pagal projektą, o ne tik pagal darbų kiekių Žiniaraštį. Darbų kiekių žiniaraščiai yra pagalbinio, informacinio pobūdžio dokumentas, ir jų turinys negali pakeisti ar paneigti projekto sprendinių. Trečia, vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, rangovai atsako už darbų kokybę ir privalo imtis visų priemonių, kad rezultatas atitiktų projekto ir sutarties reikalavimus, net jei kai kurie užsakovo pateikti duomenys vėliau pasirodytų netikslūs. Rangovai, būdami profesionalus ūkio subjektai, turėjo galimybę ir pareigą pastebėti bet kokius galimus netikslumus dar prieš pradedant darbus. Atsižvelgiant į tai, ieškovų argumentas dėl tariamos Techninio projekto klaidos yra nepagrįstas. Nėra nustatyta, kad Techninis projektas būtų turėjęs faktinių klaidų, kurios būtų turėjusios įtakos darbų kokybei ar apimčiai, o bet kokie kiekybiniai neatitikimai Žiniaraštyje negali būti laikomi projekto trūkumais. Todėl rangovų teiginys dėl užsakovės atsakomybės už neteisingai nurodytus sluoksnio storius atmestinas kaip nepagrįstas ir teisiškai neįrodytas.
23. Rangos sutarties vykdymo metu šalys laikėsi praktikos, kad, paaiškėjus papildomų darbų poreikiui, darbai būdavo atliekami tik po šalių tarpusavio susitarimo. Toks šalių elgesio modelis atitinka ir bendruosius civilinės teisės principus bei teisės normas, reglamentuojančias rangos santykius. Pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį, jeigu rangos sutarties vykdymo metu iškyla būtinybė atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje ar darbų kiekių Žiniaraštyje, rangovas privalo nedelsdamas pranešti užsakovui ir gauti jo sutikimą dėl tokių darbų atlikimo ir dėl kainos pakeitimo. Jeigu rangovas papildomus darbus atlieka be užsakovo sutikimo, jis prisiima riziką, kad už šiuos darbus atlyginimas nebus mokamas. Todėl net ir tais atvejais, kai rangovas teigia, jog atliko darbus, kurių apimtys viršijo darbų Žiniaraštyje įtvirtintus kiekius, šių darbų apmokėjimo sąlyga yra šalių išankstinis susitarimas dėl darbų apimčių ir kainos pakeitimo. Kitu atveju tokie darbai laikytini vienašališkai rangovų prisiimta iniciatyva, kuri nesukuria užsakovui prievolės atlyginti papildomai. Kai papildomi darbai nėra suderinti raštu ar bent faktiškai patvirtinti užsakovo, rangovas neturi teisės reikalauti už juos. Užsakovui nesutikus su papildomų darbų atlikimu ar apie juos nebuvus tinkamai informuotam, negali būti laikoma, kad tarp šalių susiklostė susitarimas dėl šių darbų. Taigi iš faktinių bylos aplinkybių (šalys paprastai papildomus darbus derindavo atskirai) matyti, kad ir dėl papildomų darbų, kurie, kaip teigia ieškovai, viršijo Žiniaraštyje numatytus kiekius, buvo būtinas aiškus šalių susitarimas. Tik toks susitarimas galėjo sudaryti teisinį pagrindą reikalauti apmokėjimo už šiuos darbus.
24. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų (FIDIC (Fédération internationale des ingénieurs-conseils; liet. Tarptautinės inžinierių konsultantų federacija) išleistos sąlygos „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutarties sąlygos“) (toliau – Rangos sutarties bendrosios sąlygos) ir Rangos sutarties konkrečių sąlygų (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai) (toliau – Rangos sutarties konkrečiosios sąlygos) 17.3 papunkčio (g) dalis nustato, kad užsakovės rizika yra bet kurios darbų dalies projektavimas, kurį atlieka užsakovės personalas arba kiti asmenys, už kuriuos atsako užsakovė. Remiantis Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 17.4 papunkčiu, užsakovė privalo atlyginti visas išlaidas (įskaitant pridėtines išlaidas ir pelną), kurias rangovai patiria dėl užsakovės rizikai priskirtinų aplinkybių. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Techniniame projekte buvo numatyti du alternatyvūs tetrapodų sudėjimo būdai – kaip „pylimas“ arba „dvigubu sluoksniu“, ir kad rangovai, pasirinkdami konkretų darbų vykdymo būdą, nesivadovavo projekte nustatytu reikalavimu dėl dvigubo sluoksnio sudėjimo, padarė išvadą, jog darbų neatitiktis projekte numatytiems sprendiniams kilo dėl pačių rangovų veiksmų, o ne dėl projekto klaidų. Atsižvelgiant į tai, kad rangovai turėjo galimybę susipažinti su visa projekto ir žiniaraščio dokumentacija iki Rangos sutarties pasirašymo momento, laikytina, jog jis prisiėmė riziką dėl šių dokumentų turinio ir aiškinimo. Rangovai atsako už darbų rezultatų kokybę, taip pat už tai, kad darbai būtų atlikti pagal sutartį ir techninį projektą. Tai reiškia, kad bet koks nukrypimas nuo numatytos technologijos ar metodikos, dėl kurio atsiranda neigiami rezultatai (pvz., netinkamas tetrapodų tankis), yra laikytinas rangovų rizikos ir atsakomybės sritimi. Todėl aplinkybė, jog sudėtų tetrapodų tankis priklausė tik nuo rangovų darbo kokybės ir jo pasirinktos vykdymo technologijos, o ne nuo užsakovės ar projektuotojo veiksmų, reiškia, kad gauti neatitikimai negali būti laikomi Techninio projekto klaida ar užsakovės atsakomybe. Su visais minėtais dokumentais (projektu, žiniaraščiu) rangovai turėjo galimybę susipažinti prieš pasirašant Rangos sutartį. Rangovų teiginiai dėl tariamai netinkamai parengto Techninio projekto, netikslių duomenų ar nurodytų mato vienetų Žiniaraštyje vertintini kaip nepagrįsti bandymai gauti jiems nepriklausantį atlygį. Toks elgesys neatitinka sąžiningumo, bendradarbiavimo ir rizikos pasidalijimo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje, ir prieštarauja rangos sutarties teisiniam pobūdžiui bei teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad rangovų pareikštas alternatyvus reikalavimas dėl tariamai netinkamai parengto projekto ar žiniaraščio yra teisiškai nepagrįstas ir vertintinas kaip bandymas gauti papildomą atlygį, tai prieštarauja tiek sutarties, tiek teisės normų esmei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Apeliaciniame skunde ieškovai (toliau – ir apeliantai) prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti visa apimtimi; teismui netenkinus nurodyto prašymo, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui; iš atsakovės ieškovams priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Užsakovė nėra tinkamai atsiskaičiusi už tetrapodų darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų darbų kiekių. Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose buvo nurodyta, kad rangovai atliks tetrapodų demontavimo darbus 2 000 m2 plote pietinio bangolaužio atkarpoje PK133–PK137, tetrapodų įrengimo darbus 1 670 m2 plote šiaurinio bangolaužio atkarpoje PK16n–PK20n ir tetrapodų įrengimo darbus 730 m2 plote šiaurinio bangolaužio atkarpoje Pjūvyje E–Pjūvyje G (galva). Siekiant įgyvendinti Techninio projekto sprendinius, rangovams faktiškai teko atlikti (ir atliko) didesnius tetrapodų darbų kiekius negu nurodyti Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose: rangovai demontavo 2 255,10 m2 tetrapodų pietinio bangolaužio atkarpoje PK133–PK137, rangovai įrengė 1 877,90 m2 tetrapodų šiaurinio bangolaužio atkarpoje PK16n–PK20n, rangovai įrengė 753,90 m2 tetrapodų šiaurinio bangolaužio atkarpoje Pjūvyje E–Pjūvyje G (galva). Tačiau už tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, jų kiekius skaičiuojant kvadratiniais metrais (m2), su rangovais yra atsiskaityta iš dalies: pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį atsiskaityta už 1 306,55 m2 kiekį; pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį atsiskaityta už 1 110,73 m2 kiekį; pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį atsiskaityta už 434,78 m2 kiekį. Taigi, užsakovė turi pareigą atsiskaityti su rangovais už tetrapodų darbus, kurie neviršija Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų darbų kiekių.
25.2. Akte esanti lentelė neturi šalių teises ir pareigas nustatančio (keičiančio) poveikio – ji pateikia tik informaciją, kokius darbų kiekius, skaičiuojamus kubiniais metrais (m3), buvo atlikę rangovai. Tam, kad būtų galima išsiaiškinti, kiek papildomų tetrapodų įrengimo darbų reikia įsigyti kartu su Žiniaraščio 1.7.1 papunktyje nurodytais kiekiais, skaičiavimai turėjo būti atlikti būtent pagal Žiniaraščio 1.7.1 papunktyje naudojamą mato vienetą – kubinius metrus (m3). Vis dėlto, papildomų darbų įsigijimo tikslais atliktas darbų kiekių konvertavimas iš m2 į m3 nekeičia fakto, kad pagal Rangos sutartį (pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius) mokėjimas vykdomas už faktinius atliktų darbų kiekius, skaičiuojamus kvadratiniais metrais (m2).
25.3. Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytas fiksuoto įkainio matas ir dydis nebuvo keistas Susitarimu. Susitarimo 1 punktu yra įsigyti papildomi darbai ir nustatyta jų kaina. Susitarimo 2 punktu darbų Rangos sutarties kaina tik padidinta papildomai įsigyjamų darbų kaina, tačiau ji nesumažinta dėl neva neatliktų darbų kiekių. Dar daugiau, Susitarimo 3 punktu buvo pakeistas Žiniaraštis. Pakoreguotas Žiniaraštis pridėtas kaip Susitarimo Priedas Nr. 2. Iš Susitarimo Priedo Nr. 2 matyti, kad Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose nurodyti įkainiai (matas ir dydis) nebuvo keisti – ir toliau liko galioti Rangos sutartis (be pakeitimų), numatanti, jog už tetrapodų įrengimo ir demontavimo darbus, numatytus Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose, bus sumokama už faktinius darbų kiekius, skaičiuojamus kvadratiniais metrais (m2). Be to, atnaujintame Žiniaraštyje liko tie patys darbų kiekiai, kokie buvo įtvirtinti ir pradiniame Žiniaraštyje. Aplinkybė, kad Susitarimu užsakovė priėmė sprendimą nekeisti Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų fiksuotų įkainių matų ir dydžių, patvirtina, jog šalys išreiškė valią, kad už šiose Žiniaraščio pozicijose nurodytus darbus su rangovais bus atsiskaitoma pagal faktinius atliktų darbų kiekius, skaičiuojamus kvadratiniais metrais (m2), kaip tai numatė galiojanti ir nepakeista Rangos sutartis. Taigi, užsakovė privalo atsiskaityti su rangovais už rangovų atliktus tetrapodų darbus (skaičiuojamus sutartiniu mato vienetu – m2), neviršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų darbų kiekių.
25.4. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra teisinio pagrindo mažinti rangovų atlyginimą už faktiškai atliktų darbų kiekius. Galimybę užsakovei be atskiro Rangos sutarties pakeitimo nemokėti rangovams atlyginimo dėl darbų kiekio sumažėjimo numato Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 papunkčio 1 pastraipa. Ginčo atveju tetrapodų darbų kiekiai nesumažėjo, o tik padidėjo, todėl Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 papunkčio nuostatos nesukuria pagrindo mažinti atlyginimą rangovams.
25.5. Į tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbų apimtį įėjo visa šių darbų sprendinių visuma – darbų atlikimo lokacija, tetrapodų dydis, numatytas nepažeistų tetrapodų panaudojimas šiauriniame bangolaužyje, vidutinis sluoksnio storis ir visi kiti techniniai sprendiniai. Atlikus tetrapodų darbus pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, paaiškėjo, kad faktinis tetrapodų vidutinis sluoksnio storis yra mažesnis už užsakovės nurodytąjį Žiniaraštyje. Faktiškai mažesnis vidutinio sluoksnio storis nedarė ir negalėjo daryti įtakos tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbų kiekiams. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 papunkčio 1 pastraipoje darbų apimties sumažėjimas tiesiogiai išskirtas kaip nepatenkantis į Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 papunkčio 1 pastraipos taikymo apimtį. Dėl nurodyto, tik darbų kiekio kvadratiniais metrais (m2), o ne vidutinio sluoksnio storio sumažėjimas būtų leidęs su rangovais atsiskaityti mažesne apimtimi, nei numatyta Rangos sutartyje, nekeičiant Rangos sutarties kainos atskiru Rangos sutarties pakeitimu. Tam, kad užsakovė būtų galėjusi sumažinti tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbų kainą dėl vidutinio sluoksnio storio sumažėjimo, užsakovė ir rangovai turėjo pasirašyti susitarimą (Rangos sutarties pakeitimą), kuriuo keistų Rangos sutartį, ir jame nurodyti Rangos sutarties kainą, tačiau šalys tokio susitarimo nepasirašė.
25.6. Reali tetrapodų darbų apimtis (vidutinis sluoksnio storis) faktiškai nesumažėjo. Realus (faktinis) tetrapodų vidutinis sluoksnio storis tiek užsakovės organizuoto viešojo pirkimo dėl Rangos sutarties sudarymo metu, tiek ginčo tetrapodų darbų vykdymo metu, buvo toks pat, kokį užbaigus darbus apskaičiavo rangovai ir patvirtino Inžinierius. Užsakovė Žiniaraštyje įrašydama tetrapodų vidutinį sluoksnio storį jį nurodė (apskaičiavo) klaidingai, todėl, darbų apimties sumažėjimas gali būti laikomas tik teoriniu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas, kuriame nepagrįstai nurodyta, kad Aktas ir Susitarimas panaikino atsakovės prievolę atsiskaityti su rangovais už atliktus tetrapodų darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų darbų kiekių, naikintinas.
25.7. Susitarimo preambulė nustato, kad „su Rangovu bus atsiskaitoma tik už faktiškai atliktų darbų kiekius, nemokant už Akte užfiksuotus nevykdomų darbų kiekius <...>“. Aptariama Susitarimo preambulės nuostata nereguliuoja šalių santykių ir nenustato šalių tarpusavio susitarimų, todėl priešingai negu nusprendė pirmosios instancijos teismas, Susitarimo preambulė nesudaro pagrindo nemokėti viso atlyginimo pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius. Susitarimo preambulės nenustato taisyklių ir nemodifikuoja iki tol tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, įskaitant ir užsakovės pareigą su rangovais pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius atsiskaityti pagal faktinius atliktų darbų kiekius, apskaičiuojamus kvadratiniais metrais (m2).
25.8. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 papunkčio 1 pastraipa nėra taikytina, nes šalių sutarti darbų kiekiai nesumažėjo. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 papunkčio 1 pastraipa ginčo situacijoje neleido užsakovei nekeitus Rangos sutarties sumažinti Rangos sutarties kainą ir neatsiskaityti su rangovais pagal faktinius atliktų darbų kiekius. Todėl, preambulei darant nuorodą į Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 papunkčio 1 pastraipą, aptariama preambulės nuostata aiškintina kaip neleidžianti mažinti atlyginimo rangovams nesumažėjus darbų kiekiams, skaičiuojamiems kvadratiniais metrais (m2). Dar daugiau pagal Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 papunkčio 1 pastraipą užsakovės turi įrodyti, kad kiekiai sumažėjo dėl nenumatytų ar objektyvių aplinkybių, tačiau šioje byloje to nedaro.
25.9. Susitarimo tekstą parengė užsakovė ir ji nesutiko keisti Susitarimo preambulės nuostatų. Užsakovė Susitarimo projektą pirmą kartą rangovams persiuntė 2022 m. rugpjūčio 17 d., tačiau Susitarimas tarp šalių pasirašytas tik 2022 m. lapkričio 3 d. Susitarimo pasirašymas užtruko ne dėl Susitarimo esmės (apmokėjimo už papildomus tetrapodų įrengimo darbus pagal Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius), o dėl užsakovės reikalavimo Susitarimo preambulėje įrašyti nuostatą dėl atsiskaitymo už faktinius darbų kiekius pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius. Nors rangovai ne kartą siūlė pašalinti preambulės nuostatą, konkrečiai nurodydami, kad ji neaktuali ir klaidinanti, nes sutartinis darbų mato vienetas yra kvadratiniai metrai (m2), tačiau užsakovė ne tik atsisakė šią nuostatą pašalinti, bet ir netikslino preambulės nuostatos, jog joje atsispindėtų vėliau paaiškėjusi užsakovės pozicija, jog ji su rangovais atsiskaitys tik už darbų kiekius, skaičiuojamus kubiniais metrais (m3) padalijus iš teorinio vidutinio sluoksnio storio, nurodyto Žiniaraštyje. Šių aplinkybių kontekste contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją pasiūliusios šalies nenaudai) taisyklė leidžia Susitarimo preambulės nuostatą aiškinti užsakovės nenaudai – žinodama, kad rangovai kitaip supranta Susitarimo preambulės prasmę ir įtaką apmokėjimui, užsakovė turi prisiimti visą neigiamų padarinių riziką dėl to, jog Susitarimo preambulės nuostatą suformulavo neaiškiai ir jos netikslino po rangovų pastabų.
25.10. Priešingai nei nusprendė teismas, Akte nebuvo numatyta, kad vieno iš lentelės stulpelių pavadinimas „Nevykdomi darbai“ reiškia, jog su rangovais nebus faktiškai atsiskaityta. Priešingai, tekstas virš Akte esančios lentelės patvirtina, kad joje buvo tik pateikta informacija, kokius darbų kiekius, skaičiuojamus kubiniais metrais (m3), buvo atlikę rangovai Akto pasirašymo metu. Be to, Akto pasirašymo dieną nuo pietinio bangolaužio demontuoti tetrapodai jau buvo įrengti visuose Žiniaraščio 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytuose plotuose, todėl Akto sudarymo metu objektyviai negalėjo būti jokių pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius nevykdomų darbų. Akte nėra užfiksuota, kad rangovai būtų neįvykdę kokių nors darbų kiekių sutartiniu darbų matu – kvadratiniais metrais (m2). Akte visi darbų kiekiai nurodyti tik kubiniais metrais (m3), o tai nėra darbų matavimo vienetas pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius.
25.11. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas netyrė ir nevertino reikšmingos aplinkybės, jog Akte esančią lentelę stulpeliu „Nevykdomi darbai“ papildė būtent užsakovė. Ankstesnėje Akto versijoje, kurią parengė rangovai, nebuvo nurodyti „Nevykdomi darbai“. Užsakovei į Aktą neįtraukiant šalių teises ir pareigas reguliuojančių nuostatų dėl stulpelio „Nevykdomi darbai“ (užsakovei aiškiai neišreiškus valios keisti Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytus tetrapodų darbų mato vienetus ir įkainius ir nemokėti už realiai rangovų atliktus darbus), rangovai pagrįstai iš vieno stulpelio pavadinimo nesuprato (ir negalėjo suprasti), kad už Akte nurodomus nevykdomus darbus su rangovais nebus atsiskaitoma. Dar daugiau, kaip jau minėta, šalių santykius apskritai gali modifikuoti tik susitarimas, o ne kitas dokumentas, tačiau Susitarime nuostatos dėl nevykdomų darbų nėra.
25.12. Nei Susitarimas, nei Aktas, nepanaikino rangovų teisės į atlyginimą už faktinius atliktų tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbų kiekius, skaičiuojamus m2 – nepanaikino rangovų teisės gauti atlyginimą už atliktus tetrapodų darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų darbų kiekių. Rangos sutarties nuostatos, dėl kurių šalys susitarė dar viešojo pirkimo dėl Rangos sutarties sudarymo metu, nustatančios, kad Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodyti darbai yra matuojami kvadratiniais metrais (m2) ir yra apmokami pagal mato vienetą Eur / m2, liko galioti nepakeistos.
25.13. Skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad tetrapodų darbai pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius buvo pakeisti tetrapodų darbais pagal Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius, prieštarauja Rangos sutarčiai. Šalys nesudarė susitarimo dėl vienų darbų pakeitimo kitais. Vienų sutartinių darbų keitimo kitais darbais procedūra aprašyta Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 papunkčio 2 pastraipoje. Pagal Rangos sutartį vieni sutartiniai darbai (jų dalis) pakeičiami kitais atliekant du veiksmus: atsisakant tų darbų (jų dalies), kurie yra pakeičiami kitais papildomai įsigyjamais darbais, ir atitinkamai sumažinant Rangos sutarties kainą; įsigyjant papildomus darbus, kurie pakeičia atsisakomus darbus (jų dalį). Vis dėlto, Susitarimo tekstas ir prie jo pridėta nauja Žiniaraščio versija patvirtina, kad užsakovė tik įsigijo papildomus 25 tonų tetrapodų įrengimo (įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą) darbus ir neatsisakė jokios dalies Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose numatytų darbų.
25.14. Tetrapodų darbai, atlikti pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, objektyviai negalėjo būti pakeisti tetrapodų darbais pagal Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius, kadangi darbų pagal Rangos sutartį eiga lėmė, jog iš pradžių buvo atliekami tetrapodų darbai pagal 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius ir, tik baigus juos, buvo pradėti atlikti darbai pagal Žiniaraščio 1.7.1, 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius. Tai lėmė objektyvi aplinkybė, kad, nebaigus darbų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, nebuvo įmanoma suskaičiuoti darbų kiekių pagal Žiniaraščio 1.7.1, 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius. Taigi, vien dėl šios priežasties tetrapodų darbai, atlikti pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, objektyviai negalėjo būti pakeisti tetrapodų darbais pagal Žiniaraščio 1.7.3, 1.7.4 papunkčius.
25.15. Užsakovė pradinėje Rangos sutarties versijoje išreiškė valią atskirai mokėti visą atlyginimą už tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, skaičiuojamus kvadratiniais metrais (m2) pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius ir 25 tonų tetrapodų įrengimo, įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą, darbus, skaičiuojamus kubiniais metrais (m3) pagal Žiniaraščio 1.7.1 papunktį. Pirmoje Žiniaraščio versijoje, kurią parengė užsakovė ir pateikė tiekėjams pildyti kaip pasiūlymą viešajame pirkime, 1.7.1 papunktis į Žiniaraštį buvo įrašytas kartu su Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiais. Taigi, pati užsakovė tetrapodų darbus į Žiniaraštį įtraukė keliomis pozicijomis, pagal kurias darbai matuojami skirtingais mato vienetais – kvadratiniais metrais (m2) ir kubiniais metrais (m3). Šių pozicijų įtraukimas į pradinę Žiniaraščio versiją kartu patvirtina, kad tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbai pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius buvo netapatūs darbams pagal Žiniaraščio 1.7.1 papunktį. Užsakovė į Žiniaraštį įtraukusi 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 ir 1.7.1 papunkčius patvirtino savo valią atlyginimą mokėti atskirai tiek už tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, skaičiuojamus kvadratiniais metrais (m2), tiek už 25 tonų tetrapodų įrengimo, įskaitant tetrapodo gamybą, transportavimą ir montavimą, darbus, skaičiuojamus kubiniais metrais (m3). Tai, jog šios Žiniaraščio pozicijos yra skirtingos ir už kiekvieną iš jų turi būti atsiskaitoma atskirai, nepaneigiant nė vienos iš pozicijų, patvirtina ir pats darbų pagal ginčo pozicijas pobūdis: Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiai nenumatė tetrapodų gaminimo ir transportavimo; Žiniaraščio 1.7.1 papunktis (ir 1.7.3, 1.7.4 papunkčiai) numatė tetrapodų gamybos ir transportavimo darbų. Žiniaraščio 1.7.1 papunktis „25 tonų tetrapodo įrengimas įskaitant tetrapodo gamybą, transportavimą ir montavimą“ yra tapati papildomiems Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiams – „25 tonų tetrapodų įrengimas, įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą“. Todėl, užsakovei sutikus atskirai mokėti visą kainą pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 ir 1.7.1 papunkčius, ji privalo atskirai mokėti visus atlyginimus ir pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4, 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius.
25.16. Skundžiamame sprendime teismas netyrė ir neanalizavo, kaip Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiai būtų galėję pakeisti Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį. Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktyje buvo numatyti tik tetrapodų demontavimo darbai ir šiems darbams nebuvo reikalinga papildomų tetrapodų gamyba. Dar daugiau, papildomų tetrapodų gamybos darbai buvo atlikti ir įsigyti jau po to, kai visi pietiniame bangolaužyje buvę tetrapodai buvo demontuoti pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį. Taigi, užsakovės papildomai užsakyti tetrapodų gamybos darbai pagal Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius negalėjo pakeisti visa apimtimi atliktų tetrapodų demontavimo darbų.
25.17. Priešingai nei nustatė skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, reikalaudami apmokėjimo už 41,7 m3 tetrapodų darbų, neviršijančių Žiniaraščio 1.7.3 papunktyje nurodytų darbų kiekių, rangovai nereikalauja sumokėti už sudužusius tetrapodus (tetrapodus su defektais). Šalys byloje skirtingai vertina iš kurių darbų kiekių (viršijančių ar neviršijančių Žiniaraščio 1.7.3 papunktyje nurodytus kiekius) turi būti atimtas dviejų sulūžusių tetrapodų pagaminimo ir įrengimo darbų kiekis (41,7 m3). Užsakovė šį darbų kiekį atima iš darbų kiekių, neviršijančių Žiniaraščio 1.7.3 papunktyje nurodytų kiekių (3 671 m3 – 3 629,3 m3). Rangovai dviejų sulūžusių tetrapodų darbų kiekį (41,7 m3) atima iš darbų kiekių, viršijančių Žiniaraščio 1.7.3 papunktyje nurodytus kiekius (309 m3 – 267,3 m3). 2024 m. balandžio 25 d. rašte rangovai sutiko nereikalauti atlyginimo už du sulūžusius tetrapodus, jų kiekį (41,7 m3) atimdami būtent iš Žiniaraščio kiekius viršijančių darbų kiekių. Taigi, rangovai sutiko, kad už du sulūžusius tetrapodus jiems būtų neatlyginta, skaičiuojant atliktų darbų kiekius, viršijančius Žiniaraščio darbų kiekius. Užsakovė byloje nepateikė argumentų, kodėl dviejų sulūžusių tetrapodų tūris (41,7 m3) turėtų būti atimtas būtent iš į Žiniaraščio 1.7.3 papunktį įtrauktų darbų kiekių (3 671 m3), o ne šiuos kiekius viršijančių darbų kiekių (309 m3).
25.18. Rangovai, siekdami tinkamai įgyvendinti Techninio projekto sprendinius, tetrapodų darbus atliko didesniuose kiekiuose negu preliminariai nustatyta Žiniaraštyje. Užsakovė nėra atsiskaičiusi už tetrapodų darbus, kurie viršija Žiniaraštyje nurodytus kiekius. Pirma, rangovai pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius faktiškai turėjo atlikti ir atliko didesnius darbų kiekius nei preliminariai numatyta Žiniaraštyje. Antra, rangovams pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius didesnius darbų kiekius teko atlikti todėl, jog to reikalavo Techninio projekto sprendiniai. Jeigu rangovai nebūtų atlikę minėtų darbų kiekių, Techninio projekto sprendiniai nebūtų buvę įgyvendinti. Trečia, visus faktinius atliktų darbų kiekius, viršijančius Žiniaraštyje nurodytus kiekius, lėmė klaidos Žiniaraštyje ir Techniniame projekte. Ketvirta, įrengdami tetrapodus (įskaitant ir tetrapodų gamybą, transportavimą bei montavimą) šiaurinio bangolaužio ruože PK16n–PK20n, pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį, rangovai tam, jog būtų įgyvendinti Techninio projekto sprendiniai, įrengė 3 980 m3 tetrapodų. Užsakovė Akte yra pripažinusi, jog: Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiuose yra nurodomi tik preliminarūs tetrapodų darbų kiekiai; tikslūs tetrapodų darbų kiekiai paaiškės tik po tetrapodų darbų atlikimo. Penkta, užsakovė nėra atsiskaičiusi su rangovais už tetrapodų darbų kiekius, viršijančius Žiniaraštyje nurodytus tetrapodų darbų kiekius. Šešta, Rangos sutarties nuostatų turinys ir sisteminis aiškinimas leidžia nuspręsti, kad pagal Rangos sutartį su rangovais turi būti atsiskaitoma pagal faktinius atliktų darbų kiekius. Septinta, išvadą, kad su rangovais turi būti atsiskaitoma pagal faktinius atliktų darbų kiekius, leidžia daryti ir Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 14.1(a) papunkčio ir 14.1(c) papunkčio nuostatos dėl Rangos sutarties kainos nustatymo. Todėl su rangovais privalo būti atsiskaityta už visus faktiškai atliktų darbų kiekius, įskaitant kiekius, viršijančius Žiniaraštyje nurodytus kiekių dydžius.
25.19. Priešingai nei nusprendė teismas skundžiamame sprendime, užsakovės elgesys ir veiksmai patvirtina, kad užsakovė sutiko su tetrapodų darbų, viršijančių Žiniaraštyje nustatytus kiekius, atlikimu. Pirma, atsakovė, žinodama apie rangovų atliekamus darbus, kurie viršija Žiniaraštyje nurodytų darbų kiekius, neprieštaravo darbų atlikimui. Priešingai, darbus priėmė ir nereiškė pretenzijų. Antra, priešingai negu skundžiamame sprendime nustatė teismas, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog užsakovė prioritetą teikė tolimesniam darbų tęsimui, ir nesilaikydavo papildomų darbų įforminimo (formalizavimo) procedūros, numatytos Rangos sutartyje. Aplinkybę, kad šalys iš esmės niekada nesilaikė papildomų darbų formalizavimo tvarkos, patvirtina ir Taikos sutartis. Teismo išvada, kad šalys visada laikėsi Rangos sutartyje nustatytos papildomų darbų formalizavimo tvarkos, nėra grindžiama byloje surinktais įrodymais. Tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad šalys laikėsi papildomų darbų formalizavimo tvarkos, objektyviai neegzistuoja, kadangi šalys papildomų darbų formalizavimo tvarkos iš esmės nesilaikė.
25.20. Priešingai nei nusprendė teismas, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tetrapodų darbų kiekis pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį nepriklausė nuo rangovų valios, o buvo nulemtas objektyvios aplinkybės – tetrapodus pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį buvo galima įrengti tik „pylimu“. Techninio projekto 4.3.1 skyriuje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai tetrapodų neįmanoma įrengti „dvigubu sluoksniu“, tetrapodai yra įrengiami kaip „pylimas“. Nagrinėjamu atveju, atliekant tetrapodų darbus pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį, tetrapodus įrengti „dvigubu sluoksniu“ buvo neįmanoma. Tam, kad tetrapodai būtų įrengti dvigubu sluoksniu, tetrapodai turi būti dedami ant lygaus pagrindo (lygiai sudėto tetrapodų sluoksnio ar akmenų metinio).
25.21. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Skundžiamame sprendime teismas nustatė eilę aplinkybių, kurių nepatvirtina nei vienas iš byloje surinktų įrodymų.
25.22. Skundžiamame sprendime teismas atsakomybę už Techninio projekto klaidas perkėlė rangovams, t. y. teismas nurodė, kad rangovai, būdami profesionalais, prieš pradėdami darbus turėjo nustatyti Techninio projekto klaidas ir apie jas informuoti užsakovę, o to nepadarę, rangovai prisiima visą riziką, susijusią su Techninio projekto klaidomis. Šios teismo išvados prieštarauja Rangos sutarčiai ir teismų formuojamai praktikai. Pirma, Rangos sutarties bendrųjų ir konkrečiųjų sąlygų 17.3 papunkčio (g) dalis tiesiogiai nustato, kad užsakovės rizika yra bet kurios darbų dalies projektavimas, kurį atlieka užsakovės personalas arba kiti asmenys, už kuriuos atsako užsakovė. Remiantis Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 17.4 papunkčiu, užsakovė privalo atlyginti visas išlaidas (įskaitant pridėtines išlaidas ir pelną), kurias rangovai patiria dėl užsakovės rizikai priskirtinų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju Techninį projektą parengė ir rangovams pateikė užsakovė (projektuotoja UAB „Sweco Lietuva“ (toliau – Projektuotojas)). Todėl, vien įvertinus Rangos sutarties 17.3 ir 17.4 papunkčių nuostatas, akivaizdu, kad, priešingai nei nusprendė teismas, atsakomybė už Techninio projekto teisingumą tenka užsakovei ir negali būti perkeliama rangovams. Antra, teismų formuojama praktika taip pat patvirtina, kad atsakomybė už Techninio projekto klaidas negali būti perkeliama rangovams.
25.23. Skundžiamu sprendimu atmetus ieškinį yra legitimuojamas atsakovės nesąžiningumas. Savo poziciją nemokėti atlyginimo rangovams už tetrapodų darbus, neviršijančius Žiniaraščio pozicijose nurodytų darbų kiekius, užsakovė, be kita ko, grindė tuo, kad faktiniai tetrapodų vidutinio sluoksnio storiai pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius buvo mažesni negu nustatyti Žiniaraštyje. Vis dėlto, kitoje byloje ir Pirkimo dokumentų paaiškinimuose užsakovė jau laikosi priešingos pozicijos – nurodo, jog paaiškėjus, kad faktinis darbų vidutinis sluoksnio storis yra didesnis už nustatytąjį Žiniaraštyje, už darbus turi būti atsiskaitoma darbų mato vienetu – kvadratiniais metrais (m2), o atlyginimas, nepriklausomai nuo išaugusių dėl didesnio faktinio vidutinio sluoksnio storio rangovų sąnaudų, nėra didinamas. Taigi, užsakovė elgiasi nesąžiningai – kiekvienu konkrečiu atveju užsiima poziciją, kuri užsakovei leistų rangovams mokėti kuo mažesnį atlyginimą.
2. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą, atsakovai prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
26.1. Rangovai nepagrįstai reikalauja priteisti 122 340,19 Eur atlyginimą pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius už faktiškai neatliktus tetrapodų darbus, kurių atžvilgiu Rangos sutartis buvo nutraukta ir vietoj kurių rangovai atliko papildomus darbus, o užsakovė už juos apmokėjo. Visų pirma, tai, kad rangovai atliko tik dalį tetrapodų darbų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, patvirtina byloje esantys duomenys: rangovų kas mėnesį rengti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, Aktas, Susitarimas bei Taikos sutartis. Antra, pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius rangovai 2021 metais buvo įrengę 1 545,51 m2 plotą, už kurį užsakovė sumokėjo. Likusį pagal šias pozicijas neįrengtą 854,49 m2 plotą ir papildomą 231,80 m2 plotą rangovai užpildė naujais tetrapodais 2022 metais, už kurių pagaminimą ir įrengimą užsakovė sumokėjo pagal Žiniaraščio 1.7.1, 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius. Taigi, nėra teisinio pagrindo už tą pačią tetrapodų sluoksnio dalį mokėti du kartus – kaip už kubinius metrus (m3) ir kaip už kvadratinius metrus (m2). Trečia, dėl nepakankamo esamų tetrapodų kiekio rangovams neatlikus nevykdomų darbų (esamų tetrapodų demontavimo pietiniame bangolaužyje ir tetrapodų sluoksnio įrengimo iš šių tetrapodų šiauriniame bangolaužyje darbų), šalys susitarė dėl kitokio pobūdžio papildomų darbų (naujų tetrapodų pagaminimo ir šiaurinio bangolaužio tetrapodų sluoksnio likusios neįrengtos dalies įrengimo iš naujų tetrapodų) ir tokiam susitarimui užsakovė iškėlė būtiną sąlygą (lot. conditio sine qua non) – kad rangovams nebus mokama 122 340,19 Eur suma už nevykdomus darbus. Rangovai priėmė šią sąlygą, kai sudarė Susitarimą ir Taikos sutartį, kurie yra galiojantys visa apimtimi.
26.2. Rangovai nepagrįstai reikalauja priteisti 14 638,37 Eur atlyginimą pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį už defektuotus tetrapodus. Visų pirma, už ieškovų nurodomus 41,7 m3 tetrapodų įrengimo darbus rangovams nebuvo sumokėta dėl to, kad jie sulūžo. Antra, rangovai patys šių tetrapodų neįtraukė į tinkamų darbų kiekį ir jų atžvilgiu Rangos sutartis buvo nutraukta. Trečia, rangovai reikalavimą dėl 14 638,37 Eur priteisimo pareiškė elgdamiesi nesąžiningai.
26.3. Nors rangovai teigia, kad su jais neatsiskaityta už tetrapodų darbus, kurie viršija Žiniaraštyje nurodytus darbų kiekius ir dėl šios priežasties prašo priteisti 133 210,75 Eur, tačiau teismas pagrįstai paneigė tokią rangovų poziciją ir pagrįstai atmetė šį rangovų reikalavimą. Rangovams yra sumokėta už visus jų faktiškai atliktus tetrapodų darbus, įskaitant ir tuos, kuriuos jie vadina viršijančiais Žiniaraštyje nurodytus kiekius. Visi rangovų faktiškai atlikti darbai buvo įvertinti šalims pasirašius Aktą ir Susitarimą. Tai reiškia, kad rangovai reikalauja, jog užsakovė už tuos pačius darbus susimokėtų antrą kartą.
26.4. Rangovai pagamino ir įrengė būtent tik tokį kiekį tetrapodų, dėl kurio šalys susitarė Aktu ir Susitarimu. Dėstydami priešingą poziciją rangovai bando sukurti tikrovės neatitinkančią situaciją, kad jie atliko daugiau darbų nei šalys buvo susitarusios. Tai, kad rangovai Akto pagrindu suskaičiuotus 249 vnt. tetrapodų faktiškai sudėjo didesniame tūryje nei buvo numatyta Akte, nesuteikia teisės rangovams reikalauti papildomo 93 832,99 Eur atlyginimo. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad rangovai pagamino ir sudėjo tiek tetrapodų, dėl kiek šalys susitarė Susitarimu, ir pagrįstai konstatavo, jog papildomas atlyginimas už tetrapodų darbus rangovams nepriklauso.
26.5. Net jeigu būtų konstatuota, kad rangovai faktiškai atliko daugiau tetrapodų darbų nei šalys susitarė Susitarimu, tokiu atveju papildomas atlyginimas už papildomus tetrapodų darbus rangovams vis tiek nepriklausytų. Pirma, tiek teisės aktai, tiek Rangos sutartis numato, kad tuo atveju, jeigu rangovai atlieka papildomus darbus prieš tai jų atlikimo nesuderinę su užsakove, nes rangovams nepriklauso atlyginimas už tokius papildomus darbus. Antra, rangovai nepagrįstai teigia, kad užsakovė sutiko, jog rangovai atliktų Žiniaraštyje nurodytus kiekius viršijančius tetrapodų darbus ir dėl to užsakovei kyla pareiga už tokius darbus sumokėti. Trečia, net jeigu rangovai būtų įgiję reikalavimo teisę į Žiniaraščio kiekius viršijančių tetrapodų darbų apmokėjimą, turėtų būti konstatuota, kad jie tokią teisę prarado dėl to, jog yra pažeidę Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 20.1 papunktyje įtvirtintą pretenzijų pareiškimo tvarką.
26.6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nustatė eilę aplinkybių, kurių nepatvirtina nė vienas iš byloje surinktų įrodymų. Pirma, skundžiamo sprendimo 58 punkte teismas pagrįstai nustatė, kad jei nebūtų buvę susitarta, jog už nevykdomus darbus nebus mokama, atsakovė nebūtų sudariusi Susitarimo tokiomis sąlygomis (dėl papildomų darbų). Antra, sprendimo 74 punkte teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog pagamino ir sudėjo daugiau tetrapodų negu buvo numatyta šalių sudarytais susitarimais. Trečia, sprendimo 74 punkte teismas pagrįstai konstatavo, kad sudėtų tetrapodų tankis, įvertinus tarp jų liekančias ertmes, tiesiogiai priklausė tik nuo pačių rangovų darbo kokybės ir niekaip nepriklausė nuo užsakovės. Rangovai nepagrįstai teigia, kad šalys šios aplinkybės byloje neįrodinėjo. Priešingai, užsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdama paaiškinimus, laikėsi pozicijos, jog rangovai iš esmės prašo papildomai sumokėti už orą – už didesnius tarpus tarp tetrapodų. Ketvirta, sprendimo 72 punkte teismas pagrįstai nurodė, jog rangovai 2023 m. vasario 27 d. raštu reikalavo sumokėti tik už neapmokėtus faktinius tetrapodų darbų kiekius, neviršijančius Žiniaraštyje nurodytų kiekių. Užsakovei dėl tetrapodų darbų kiekių, viršijančių Žiniaraštyje nurodytus kiekius, rangovai pretenziją pareiškė 2024 m. balandžio 25 d. Sprendimo 27 punkte teismas nustatė, kokias konkrečias sumas rangovai pareikalavo užsakovės sumokėti 2023 m. vasario 27 d. raštu. Be to, šiuo raštu rangovai prašė užsakovės išspręsti faktiškai atliktų darbų kiekių, viršijančių Žiniaraščio kiekius, apmokėjimo klausimą. Tačiau tik 2024 m. balandžio 25 d. rašte rangovai pareikalavo užsakovės sumokėti konkrečias sumas už darbų kiekius, viršijančius Žiniaraščio kiekius. Taigi, skundžiamame sprendime šie faktai atskleisti teisingai, o rangovų argumentai, kad sprendimo 72 punkte teismas nustatė, jog rangovai užsakovei pretenziją dėl tetrapodų darbų, viršijančių Žiniaraštyje nurodytus darbų kiekius, apmokėjimo pirmą kartą pareiškė tik 2024 m. balandžio 25 d., neatitinka sprendimo 72 punkto turinio.
26.7. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad byloje nėra nustatyta, jog Techninis projektas turėjo faktinių klaidų, įtakojusių darbų kokybę ar apimtį, o bet kokie kiekybiniai neatitikimai Žiniaraštyje negali būti laikomi projekto trūkumais. Rangovų teiginiai dėl tariamai netinkamai parengto Techninio projekto, netikslių duomenų ar nurodytų mato vienetų Žiniaraštyje vertintini kaip nepagrįsti bandymai tokiu būdu gauti nepriklausantį atlygį. Toks elgesys neatitinka sąžiningumo, bendradarbiavimo ir rizikos pasidalijimo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje, ir prieštarauja rangos sutarties teisiniam pobūdžiui bei teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).
26.8. Rangovų teiginys, kad atmetus ieškinį būtų legitimuojamas atsakovės nesąžiningumas, neturi reikšmės. Abiejų šalių pasirašytais teisiniais dokumentais buvo ne vieną kartą konstatuota, jog rangovai neatliko nevykdomų darbų ir kad dėl to, vadovaujantis Rangos sutarties sąlygomis, nėra pagrindo jiems sumokėti tų darbų vertę. Priešingai nei teigia rangovai, užsakovė visuomet laikėsi nuoseklios pozicijos, kad atlygis mokamas tik už darbo vienetus, tinkamai atliktus ir baigtus pagal projekto sprendinius. Kitaip tariant, kvadratinis metras, kuriame akmenų ar tetrapodų sluoksnis nėra užpildytas iki projektinės altitudės ir turi defektų, neatitinka Rangos sutarties. Būtent rangovai ginčuose su užsakove elgiasi nesąžiningai, kai reikalauja sumokėti visą kainą už darbą, kuris nėra baigtas, neatitinka Techninio projekto sprendinių bei kitų Rangos sutarties reikalavimų ar juo labiau – už darbą, kurio rangovai neatliko.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
4. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
5. Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys buvo atmestas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
6. Ieškovai pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atidėti teismo posėdį ir paskirti naują teismo posėdžio datą (8 t., b. l. 179–182).
7. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, patvirtinančios poreikį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirma, byloje analizuojami ypač sudėtingi techniniai klausimai, reikalaujantys specialių techninių žinių (jūrų uostų statybos klausimai, susiję su specialių, bangolaužių konstrukciją sudarančių, elementų – tetrapodų – įrengimu). Byloje analizuojama sudėtinga techninė dokumentacija – kompleksinis didelės apimties techninis projektas, žiniaraštis, išpildomoji dokumentacija, darbo projektas. Antra, byla yra ypač didelės apimties – bylos medžiagą sudaro tūkstančiai lapų. Trečia, byloje keliami ypač sudėtingi teisės klausimai, tokie kaip: preambulės reikšmė sutarčių teisės kontekste – ar preambulė sukuria, pakeičia, nustato sutarties šalių teises ir pareigas; kokią reikšmę turi aktas, kaip dokumentas, FIDIC raudonosios knygos pagrindu parengtos sutarties kontekste, koks akto santykis su sutarties pakeitimu. Ketvirta, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka užtikrintų ieškovų teisę į teisingą teismą.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
9. Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, o apeliantai nenurodė išimtinių aplinkybių dėl kurių jų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, o vien tai, kad byla sudėtinga faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu bei joje keliami tam tikri teisės taikymo klausimai, savaime nėra priežastis taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį, juolab kad šalys buvo išklausytos teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, procesiniuose dokumentuose pakankamai aiškiai ir išsamiai suformulavo poziciją dėl tetrapodų demontavimo bei įrengimo darbų ir jų apmokėjimo teisinio vertinimo. Todėl, remiantis apeliantų nurodytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nuspręsti, kad teisingam ginčo išnagrinėjimui yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Esant šioms aplinkybėms, kitoks aptariamos situacijos vertinimas, sudarytų prielaidas proceso vilkinimui bei neatitiktų ekonomiškumo reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nutaria netenkinti apeliantų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
11. Rangovai, veikiantys pagal 2020 m. birželio 4 d. konsorciumo (jungtinės veiklos) sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), ir Direkcija 2020 m. rugsėjo 4 d. viešojo pirkimo pagrindu sudarė Rangos sutartį, kuria turėjo būti įgyvendintas objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio bangolaužio, (duomenys neskelbtini), ir pietinio bangolaužio, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir dalies (duomenys neskelbtini) šlaito tvirtinimas“ I statybos etapo šiaurinio ir pietinio bangolaužių (molų) rekonstravimo techninis projektas (dokumento registracijos Nr. CBP-259).
12. Rangos sutartį sudaro ir yra suprantami bei aiškinami kaip jos sudedamosios dalys šie prioritetine tvarka išdėstyti dokumentai: 1) Rangos sutartis; 2) pirkimo dokumentų paaiškinimai; 3) 2020 m. birželio 8 d. rangovų pateiktas pasiūlymo priedas; 3) Rangos sutarties konkrečiosios sąlygos; 4) Rangos sutarties bendrosios sąlygos; 5) Techninis projektas; 6) 2020 m. birželio 8 d. rangovų pasiūlymas su užpildytais darbų kiekių Žiniaraščiais; 7) Jungtinės veiklos sutartis (Rangos sutarties 2 punktas).
13. Rangos sutartimi šalys susitarė, kad Rangos sutarčiai taikomas fiksuoto įkainio su peržiūra metodas, t. y. užsakovė įsipareigojo rangovams sumokėti už faktiškai atliktų darbų kiekius pagal įkainius, o rangovai darbus (įskaitant baigimą ir defektų ištaisymą) įsipareigojo atlikti tinkamai bei kokybiškai pagal jų profesinei veiklai taikomus aukščiausius veiklos vykdymo standartus (Rangos sutarties 4 punktas). Rangos sutarties kaina – (duomenys neskelbtini) (be PVM), (duomenys neskelbtini) (su PVM) (Rangos sutarties 4.1 papunktis).
14. Iš Techninio projekto duomenų matyti, kad bangolaužiai yra jūrų uosto apsauga nuo bangų poveikio. Bangolaužiai yra sudaryti iš kelių sluoksnių – apatinis sluoksnis sudarytas iš smulkiausių akmenų, kiekvienas aukščiau esantis sluoksnis sudarytas iš vis didesnių akmenų, dalis viršutinio sluoksnio sudaryta iš tetrapodų – didelių gelžbetoninių gaminių, sudarytų iš keturių į skirtingas puses nukreiptų „pirštų“, kurie slopina bangas (dokumento registracijos Nr. CBP-259).
15. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinis bangolaužis (278 m ilgio ruožas tarp piketų PK109+6,0 m ir PK137+4 m) – rūšiuotų akmenų šlaitinio tipo pylimas be antstato su šlaitų tvirtinimu tetrapodais. Techninio projekto 2.1.1 papunktyje numatyta, kad pietinio bangolaužio ruože tarp piketų PK133 ir PK 137 esamas šlaito profilis iš tetrapodų yra neišbaigtas, bangolaužio altitudė neatitinka nustatytos minimalios. Demontuoti tetrapodai gali būti pakartotinai panaudoti šiauriniame bangolaužyje. Naujas šlaito profilis formuojamas iš dviejų sluoksnių: 17–25 tonų akmenų (laivybos kanalo ir jūros pusėse), atremtų ant bermos mažesnių akmenų. Laivybos kanalo pusėje reikalinga įrengti atraminę sienutę dėl mažo atstumo tarp bangolaužio ir laivybos kanalo ribos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinis bangolaužis (205 m ilgio ruožas) – rūšiuotų akmenų šlaitinio tipo pylimas su šlaitų tvirtinimu tetrapodais be antstato. Techninio projekto 2.1.2 papunktyje numatyta, kad šiaurinio bangolaužio ruože tarp piketų PK16n ir PK20n esami tetrapodai yra stabilūs, bangolaužio keteros altitudė neatitinka nustatytos minimalios. Reikalinga pakelti bangolaužio keteros altitudę iki minimalios nustatytos, pridedant demontuotus tetrapodus nuo pietinio bangolaužio galvos. Turi būti suformuota berma iš abiejų pusių. Laivybos kanalo pusėje reikalinga įrengti atraminę sienutę dėl mažo atstumo tarp bangolaužio ir laivybos kanalo ribos. Šiaurinio bangolaužio ruože tarp Pjūvių E ir G (galvos) situacija atitinka PK16n–PK20n ruožą, tačiau formuojama berma remsis į atraminę sienutę (dokumento registracijos Nr. CBP-259).
16. Preliminarūs tetrapodų darbų kiekiai pietiniame ir šiauriniame bangolaužiuose buvo nurodyti rangovų pateiktame Žiniaraštyje (dokumento registracijos Nr. CBP-259). Nagrinėjamoje byloje aktualūs Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiai:
40.1. pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį, pietinio bangolaužio (molo) ruože PK133–PK137 (įskaitant bangolaužių (molo) galvą) turėjo būti atliekami tokie darbai: tetrapodų demontavimas, priimant, kad vidutinis sluoksnio storis hvid = 5,8 m; nuslinkusių tetrapodų iškėlimas laivybos kanalo pusėje. Nepažeisti tetrapodai galėjo būti pakartotinai panaudoti šiauriniam bangolaužiui ruože tarp PK16n ir PK20n bei ruože tarp Pjūvio E ir Pjūvio G. Darbus reikėjo vykdyti nuo plaukiojančių priemonių. Pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį numatytas darbų kiekis – 2 000 m2, kaina – (duomenys neskelbtini) be PVM už 1 vnt., t. y. iš viso (duomenys neskelbtini) (be PVM);
40.2. pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį, šiaurinio bangolaužio (molo) ruože PK16n–PK20n turėjo būti atliekamas tetrapodų įrengimas ant bangolaužio keteros laivybos kanalo ir jūros pusėse, kai vidutinis sluoksnio storis hvid = 4,5 m. Gali būti pakartotinai panaudoti demontuoti nepažeisti tetrapodai nuo pietinio bangolaužio PK133–PK137. Darbus reikėjo vykdyti nuo plaukiojančių priemonių. Pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį numatytas darbų kiekis – 1 670 m2, kaina – (duomenys neskelbtini) be PVM už 1 vnt., t. y. iš viso (duomenys neskelbtini);
40.3. pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį, šiaurinio bangolaužio (molo) ruože tarp Pjūvio E ir Pjūvio G (galva) turėjo būti atliekamas tetrapodų įrengimas šlaite ir ant bangolaužio keteros, kai vidutinis sluoksnio storis hvid = 4,5 m. Galėjo būti panaudoti demontuoti nepažeisti tetrapodai nuo pietinio bangolaužio PK 133–PK137. Darbus reikėjo vykdyti nuo plaukiojančių priemonių. Pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį numatytas darbų kiekis – 730 m2, kaina – (duomenys neskelbtini) be PVM už 1 vnt., t. y. iš viso (duomenys neskelbtini).
17. 2021 m. liepos 15 d. rangovai pranešė, kad vykdant Rangos sutartį iš pietinio bangolaužio buvo iškelta 355 vnt. tetrapodų, iš kurių 20 vnt. neatitiko Techniniame projekte numatytiems reikalavimas (dėl per mažo svorio) bei 20 vnt. tetrapodų nuolaužų. 335 vnt. tetrapodų, kurie atitinka Techniniame projekte nurodytus reikalavimus, buvo įrengti ant šiaurinio bangolaužio. 2021 m. liepos 3 d. buvo atlikti bangolaužio konstrukcijos matavimai, po kurių nustatyta, kad norint įrengti Techninio projekto sprendiniuose numatytas šiaurinio bangolaužio konstrukcijas, būtina papildomai pagaminti, atgabenti bei įrengti 5 185,4 m3 25 tonų tetrapodų. Kadangi šie darbai nebuvo numatyti Techniniame projekte, todėl jie yra papildomi, kuriuos būtina atlikti, kad pasiekti projekte numatytus tikslus. Atsižvelgus į tai, kad Žiniaraščio 1.7.1 papunktyje buvo numatytas 540 m3 papildomų 25 tonų tetrapodų įrengimas (įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą), todėl dėl 4 645,4 m3 papildomų tetrapodų įrengimo turi būti pasirašytas papildomas susitarimas su užsakove (dokumento registracijos Nr. CBP-259).
18. 2022 m. vasario 25 d. buvo pasirašytas Aktas, kuriame pateikta informacija apie pietiniame bangolaužyje demontuotus tetrapodų kiekius, šiauriniame bangolaužyje sumontuotus tetrapodų kiekius bei papildomų tetrapodų reikalingą kiekį (dokumento registracijos Nr. CBP-259). Iš Akto turinio matyti, kad:
42.1. rangovai, vykdydami įsipareigojimus pagal Rangos sutartį, iš pietinio bangolaužio iškėlė 375 vnt. tetrapodų bei tetrapodų nuolaužų, iš kurių 333 vnt. atitiko techniniame projekte numatytus reikalavimus, 20 vnt. tetrapodų svoris buvo mažesnis nei nustatyta techniniame projekte, o likę 22 vnt. buvo tetrapodų nuolaužos. Tetrapodai buvo iškelti nuo pietinio bangolaužio tarp piketų PK133–PK137, įskaitant ir pietinio bangolaužio galvą. Visų nuo pietinio bangolaužio demontuotų tetrapodų tūris sudaro 7 578 m3. 20 vnt. demontuotų tetrapodų, kurie netenkino techniniame projekte nustatytų reikalavimų bei 22 vnt. tetrapodų nuolaužų buvo utilizuoti Rangos sutartyje numatytomis sąlygomis. Viso utilizuota 701,18 tonų betono laužo;
42.2. šiauriniame bangolaužyje (bangolaužio galvoje ir tarp piketų PK16n ir PK20n) įrengta 333 vnt. tetrapodų, demontuotų nuo pietinio bangolaužio ir tai sudaro 7 276,20 m3. Po 333 vnt. tetrapodų įrengimo šiauriniame bangolaužyje, 2021 m. liepos 3 d. buvo atlikti bangolaužio konstrukcijos matavimai, po kurių nustatyta, kad apie 321,40 m3 tetrapodų įrengta virš projektinės altitudės, tačiau rangovai jų įrengti kitaip negalėjo, nes turėjo būti išlaikytas šiaurinio bangolaužio stabilumas;
42.3. bendras tetrapodų kiekis, kurį reikia įrengti šiauriniame bangolaužyje (bangolaužio galvoje ir tarp piketų PK16n ir PK20n) iki projektinės altitudės yra 12 461,60 m3. Norint įrengti techninio projekto sprendiniuose numatytas šiaurinio bangolaužio konstrukcijas ir pasiekti techniniame projekte numatytas altitudes, būtina pagaminti, atgabenti bei įrengti šiauriniame bangolaužyje dar 5 185,40 m3 25 tonų tetrapodų (12 140,20 m3 – 6 954,80 m3 = 5 185,40 m3), iš jų preliminariais skaičiavimais: 4 211,00 m3 25 tonų tetrapodų turi būti pagaminta, atgabenta ir įrengta šiaurinio bangolaužio ruože nuo PK16n iki PK20n (iki projektinės altitudės); 974,40 Eur m3 25 tonų tetrapodų turi būti pagaminta, atgabenta ir įrengta Pjūvyje E–Pjūvyje G (šiaurinio bangolaužio galvoje) (iki projektinės altitudės). Nustatyti kiekiai yra preliminarūs ir bus tikslinami rangovams baigus tetrapodų įrengimo darbus;
42.4. siekiant užtikrinti techninio projekto sprendinių įgyvendinimą šiauriniame bangolaužyje (nuo PK16n iki PK20n, įskaitant ir šiaurinio bangolaužio galvą), be darbų kiekių ir Žiniaraščio 1.7.1 papunktyje numatyto 540 m3 papildomų 25 tonų tetrapodų įrengimo (įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą) kiekį, reikia papildomai įrengti 4 645,40 m3 (5 185,40 m3 – 540 m3) 25 tonų tetrapodų (įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą). Neatlikus papildomų 4 645,40 m3 25 tonų tetrapodų įrengimo darbų, rangovai negali įvykdyti (baigti) Rangos sutarties. Nustatytas papildomų darbų kiekis yra preliminarus. Faktiniai 25 tonų tetrapodų įrengimo kiekiai bus nustatyti baigus darbus;
42.5. akte fiksuoti nevykdomi tetrapodų darbų kiekiai: pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį – 4 022 m3, pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį – 2 516,71 m3, pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį – 1 328,49 m3 (žr. Akte esančios lentelės skiltį „Nevykdomi darbai“).
19. 2022 m. lapkričio 3 d. tarp šalių buvo pasirašytas Susitarimas, kuriuo: rangovai įsipareigojo tinkamai ir kokybiškai pagal Rangos sutarties sąlygas šiauriniame bangolaužyje atlikti papildomus 4 645,40 m3 25 tonų tetrapodų įrengimo (įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą) darbus, kurie numatyti Akte, o užsakovė įsipareigoja rangovams sumokėti papildomai (duomenys neskelbtini) (be PVM); sutarė pakeisti Rangos sutarties 4.1 papunktį, nurodant, kad Rangos sutarties kaina (duomenys neskelbtini) (be PVM), (duomenys neskelbtini) (su PVM); susitarė pakeisti Žiniaraštį, papildant Žiniaraščio 1.7 papunktį naujomis eilutėmis 1.7.3 ir 1.7.4, pagal kurias šiaurinio bangolaužio (molo) ruože PK16n–PK20n turėjo būti įrengta papildomai 3 671,00 m3 25 tonų tetrapodų (Žiniaraščio 1.7.3 papunktis) ir šiaurinio bangolaužio (molo) ruože tarp Pjūvio E ir Pjūvio G (galva) turėjo būti papildomai įrengta 974,40 m3 tetrapodų (Žiniaraščio 1.7.4 papunktis). Susitarimo preambulėje nurodyta, kad vadovaujantis Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 papunkčio 1 dalimi rangovams bus sumokėta tik už faktiškai atliktų darbų kiekius, o už Akte užfiksuotus neatliktus darbų kiekius apskaičiuota suma mokama nebus (dokumento registracijos Nr. CBP-259).
20. Iš byloje pateiktos išpildančiosios dokumentacijos matyti, kad visi tetrapodų darbai buvo baigti iki 2022 m. rugsėjo mėn. (dokumento registracijos Nr. CBP-259).
21. 2022 m. lapkričio 15 d. buvo pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad rangovai pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį šiaurinio bangolaužio (molo) ruože tarp piketų PK16n ir PK20n įrengė 3 629,30 m3 tetrapodų (du tetrapodai sulūžo) bei pagal Žiniaraščio 1.7.4 papunktį ruože tarp Pjūvio E ir Pjūvio G (galva) įrengė 974,40 m3 tetrapodų, t. y. iš viso 4 603,70 m3 tetrapodų (1 t., b. l. 35).
22. 2023 m. kovo 7 d. tarp šalių buvo pasirašytas Susitarimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 3 d. sudaryto Susitarimo preambulėje nurodant sumažėjusių darbų kiekius ir apskaičiuojant jų vertes, buvo padarytos aritmetinės klaidos, t. y. vietoje Akte nurodytų nevykdomų kiekių „4 022 m3 pagal Žiniaraščio poziciją 1.2.12.1 šių darbų vertė (duomenys neskelbtini) be PVM; 2 516,71 m3 pagal Žiniaraščio poziciją 1.3.2,4 šių darbų vertė (duomenys neskelbtini) be PVM ir 1 328,49 m3 pagal Žiniaraščio poziciją 1.3.3.4 šių darbų vertė (duomenys neskelbtini) be PVM, bendra nevykdomų darbų vertė (duomenys neskelbtini) be PVM“ nurodyta „4022 m3 pagal Žiniaraščio poziciją 1.2.12.1 šių darbų vertė (duomenys neskelbtini) be PVM; 2 516,71 m3 pagal Žiniaraščio poziciją 1.3.2.4 šių darbų vertė (duomenys neskelbtini) be PVM ir 1 328,49 m3 pagal Žiniaraščio poziciją 1.3.3.4 šių darbų vertė (duomenys neskelbtini) be PVM, bendra nevykdomų darbų vertė (duomenys neskelbtini) be PVM“. 2023 m. kovo 7 d. Susitarimu šalys susitarė pakeisti Susitarimo preambulės pastraipą, ištaisant nurodytas aritmetines klaidas (1 t., b. l. 32–34).
23. 2023 m. vasario 27 d. rangovai pareiškė užsakovei pretenziją dėl 122 340,19 Eur, nesumokėtų už tetrapodų įrengimo darbus pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius (dokumento registracijos Nr. CBP-259).
24. 2023 m. kovo 27 d. tarp šalių buvo sudaryta Taikos sutartis, kuria šalys susitarė nutraukti Rangos sutartį likusių neatliktų darbų atžvilgiu (Taikos sutarties 2.1 papunktis). Taikos sutartimi šalys taip pat susitarė dėl neišspręstų rangovų pretenzijų užsakovei baigtinio sąrašo (Taikos sutarties 5.1 papunktis ir priedas Nr. 5). Kartu su Taikos sutartimi buvo pateiktas šalių pasirašytas 2023 m. vasario 28 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį buvo demontuota 1 306,55 m2 (vietoj numatytų 2 000 m2) tetrapodų, pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį buvo įrengta 1 110,73 m2 tetrapodų (vietoj numatytų 1 670 m2), pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį buvo įrengta 434,78 m2 tetrapodų (vietoj numatytų 730 m2), pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį buvo papildomai įrengta 3 629,30 m3 tetrapodų (vietoj numatytų 3 671 m3) ir pagal Žiniaraščio 1.7.4 papunktį buvo papildomai įrengta 974,40 m3 (numatyta – 974,40 m3) (dokumento registracijos Nr. CBP-259).
25. 2024 m. balandžio 25 d. rangovai pareiškė pretenziją dėl papildomo 133 210,75 Eur apmokėjimo už atliktus tetrapodų darbus (dokumento registracijos Nr. CBP-259).
26. Ieškovai 2024 m. rugsėjo 20 d. pareiškė ieškinį, prašydami: sumokėti 122 340,19 Eur už tetrapodų darbus, kurie neviršija Žiniaraščių 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų darbų kiekių; sumokėti 14 638,37 Eur už tetrapodų darbus, neviršijančius Žiniaraščių 1.7.3 papunktyje nurodyto darbų kiekio; sumokėti 210,75 Eur už tetrapodų darbus, kurie viršija Žiniaraščiuose nurodytus darbų kiekius. Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimus atmetė, iš esmės konstatavęs, kad ieškiniu prašoma dvigubo apmokėjimo už tetrapodų darbus. Ieškovai byloje pateikė apeliacinį skundą.
27. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo: dėl atsiskaitymo pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius už tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, neviršijančius Žiniaraštyje nurodytų kiekių; dėl atsiskaitymo pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį už darbus, neviršijančius Žiniaraštyje nurodytų kiekių; dėl atsiskaitymo pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4, 1.7.3 papunkčius už darbus, viršijančius Žiniaraštyje nurodytus kiekius. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, rangovų apeliaciniame skunde keliamas klausimus, susijusius su byloje esančių įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, toliau pasisako dėl kiekvieno argumento atskirai.
Dėl atsiskaitymo pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius už tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, neviršijančius Žiniaraštyje nurodytų kiekių
28. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2026 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-403/2026, 35 punktas). Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-403/2024, 37 punktas).
29. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš Direkcijos 122 340,19 Eur už neapmokėtus tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius. Ieškovai nurodė, kad nors pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį nurodytas tetrapodų darbų kiekis siekia 2 000 m2, tačiau užsakovė sumokėjo tik už 1 306,55 m2, t. y. nesumokėta už 693,45 m2; nors pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį nurodytas kiekis yra 1 670 m2, tačiau užsakovė sumokėjo tik už 1 110,73 m2, t. y. nesumokėta už 559,27 m2; nors pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį nurodytas kiekis yra 730 m2, tačiau užsakovė sumokėjo tik už 434,78 m2, t. y. nesumokėta už 295,22 m2. Pirmosios instancijos tesimas netenkino minėto ieškovų prašymo konstatavęs, kad pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius Direkcija atsiskaitė vadovaudamasi Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiais.
30. Apeliantų įsitikinimu byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad: rangovai tinkamai atliko tetrapodų darbus, o užsakovė nėra tinkamai atsiskaičiusi už tetrapodų darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų darbų kiekių; priešingai negu nusprendė skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, Aktas ir Susitarimas nepanaikino rangovų teisės gauti atlyginimą už atliktus tetrapodų darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų darbų kiekių; priešingai negu nusprendė skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, šalys niekada nesusitarė, kad Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiuose numatytais darbais būtų keičiami Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose numatyti darbai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
31. Pirma, vadovaujantis Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiais, rangovai turėjo atlikti pietinio bangolaužio (molo) ruože PK133–PK137 (įskaitant bangolaužių (molo) galvą) esančių tetrapodų demontavimo darbus (numatytas kiekis – 2 000 m2) bei įrengti tetrapodus šiaurinio bangolaužio (molo) ruože PK16n–PK20n (numatytas kiekis – 1 670 m2) ir ruože tarp Pjūvio E ir Pjūvio G (galva) (numatytas kiekis – 730 m2). Pietiniame bangolaužyje demontuoti ir nepažeisti tetrapodai galėjo būti pakartotinai panaudoti šiauriniam bangolaužiui ruože PK16n–PK20n ir ruože tarp Pjūvio E ir Pjūvio G (galva) (žr. šios nutarties 40.1–40.3 papunkčius).
32. Vadovaujantis Rangos sutarties 4 punktu, Rangos sutarčiai taikomas fiksuoto įkainio su peržiūra metodas, užsakovė įsipareigoja rangovams sumokėti už faktiškai atliktų darbų kiekius pagal įkainius, o rangovai darbus (įskaitant užbaigimą ir defektų ištaisymą) atliks tinkamai bei kokybiškai pagal jų profesinei veiklai taikomus aukščiausius veiklos vykdymo standartus. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 12.1 papunktyje nurodyta, kad darbai dėl apmokėjimo turi būti matuojami ir įvertinami pagal šį straipsnį. Jeigu nenumatyta kitaip, tai, nepaisant vietinių praktikos būdų: turi būti matuojami visi faktiniai kiekvienos nuolatinių darbų sudedamosios dalies neto (grynieji) kiekiai ir matavimo metodas privalo sutapti su sąnaudų Žiniaraščiu arba kitais patvirtintais Žiniaraščiu (Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 12.2 papunktis). Jeigu sutartyje nenumatyta kitaip, inžinierius privalo veikti pagal 3.5 papunktį („Sprendimai“), kad sutartų arba nuspręstų dėl sutarties kainos, įvertindamas atskirai kiekvieną darbą ir, laikydamasis 12.1 ir 12.2 papunkčių, kaip sutarta arba nuspręsta dėl matavimo metodų bei atitinkamų kiekvieno darbo įkainių arba kainos (Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 12.3 papunktis).
33. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 12.3 papunktyje nurodyta, kad sutarties dokumentuose (Žiniaraštyje, sąnaudų žiniaraštyje ir kita) numatyti kiekiai yra preliminarūs. Jei darbų kiekiai yra didesni nei preliminarūs, inžinierius kartu su rangovu privalo vadovautis Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 13.3 papunkčiu („Pakeitimų tvarka“). Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 14.1 (a) papunktyje numatyta, kad jeigu Rangos sutarties konkrečiosiose sąlygose nenumatyta kitaip, tai: 1) dėl sutarties kainos turi būti susitarta arba ji nustatyta pagal 12.3 papunktį („Įvertinimas“), sutarties kainai taikomi visi pagal šią sutartį privalomi pataisymai. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3.1 papunktyje nurodyta, kad jei dėl nenumatytų ar objektyvių aplinkybių darbų kiekiai sumažėja, sutarties kaina nėra mažinama sutarties pakeitimu (išskyrus darbų apimties sumažėjimu), užsakovė su rangovais atsiskaitys už faktiškai atliktų darbų kiekius pagal įkainius. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 14.1 (c) papunktyje numatyta, kad jeigu Rangos sutarties konkrečiosiose sąlygose nenumatyta kitaip, tai bet kurie kiekiai, kurie gali būti nustatyti sąnaudų žiniaraštyje arba kituose Žiniaraštyje, yra apytikriai ir neturi būti laikomi faktiniais ir tiksliais kiekiais: tų darbų, kuriuos rangovai privalo įvykdyti, arba skirtais 12 straipsnyje („Matavimas ir įvertinimas“) numatytiems tikslams.
34. Tai, kad rangovai atliko tik dalį Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose numatytų darbų, o kitos dalies neatliko, patvirtina byloje esančių duomenų visuma:
58.1. 2021 m. liepos 15 d. rangovų pranešimas, kuriame nurodyta, kad: vykdant Rangos sutartį iš pietinio bangolaužio buvo iškelta 355 vnt. tetrapodų, iš kurių 20 vnt. neatitiko Techniniame projekte numatytiems reikalavimas (dėl per mažo svorio) bei 20 vnt. tetrapodų nuolaužų; 335 vnt. tetrapodų, kurie atitiko Techniniame projekte nurodytus reikalavimus, buvo įrengti ant šiaurinio bangolaužio; atlikus bangolaužio konstrukcijos matavimus, nustatyta, kad norint įrengti Techninio projekto sprendiniuose numatytas šiaurinio bangolaužio konstrukcijas, būtina papildomai pagaminti, atgabenti bei įrengti 5 185,4 m3 25 tonų tetrapodų (žr. šios nutarties 41 punktą);
58.2. 2022 m. vasario 25 d. Aktas, kuriuo Rangos sutarties dalyviai (be kita ko, ir rangovai) patvirtino, kad: visų nuo pietinio bangolaužio ruožo PK133–PK137 (įskaitant bangolaužių (molo) galvą) demontuotų tetrapodų tūris yra 7 578 m3 (atitinka 1 306,55 m2 (7 578 m3 ÷ 5,8 m) plotą); šiaurinio bangolaužio ruože PK16n–PK20n įrengtų tetrapodų tūris sudarė 4 998,29 m3 (atitinka 1 110,73 m2 (4 998,29 m3 ÷ 4,5 m) plotą); šiaurinio bangolaužio ruože tarp Pjūvio E ir Pjūvio G (galva) įrengtų tetrapodų tūris sudarė 1 956,51 m3 (atitinka 434,78 m2 (1 956,51 m3 ÷ 4,5) plotą). Atitinkamai nevykdomų darbų kiekis: pietinio bangolaužio ruože PK133–PK137 siekė 4 022 m3 (atitinka 693,45 m2 (4 022 m3 ÷ 5,8 m)); šiaurinio bangolaužio ruože PK16n–PK20n – 2 516,71 m3 (atitinka 559,27 m2 (2 516,71 m3 ÷ 4,5 m); šiaurinio bangolaužio ruože tarp Pjūvio E ir Pjūvio G (galva) – 1 328,49 m3 (atitinka 295,22 m2 (1 328,49 m3 ÷ 4,5 m) (žr. šios nutarties 42.1–42.5 papunkčius);
58.3. 2022 m. lapkričio 3 d. šalių sudarytas Susitarimas, kuriuo: 1) rangovai įsipareigojo šiauriniame bangolaužyje atlikti papildomus 4 645,40 m3 tetrapodų įrengimo darbus, kurie numatyti Akte, o užsakovė įsipareigojo rangovams už tinkamai ir kokybiškai atliktus papildomus darbus sumokėti (duomenys neskelbtini) be PVM ((duomenys neskelbtini) su PVM); 2) susitarė pakeisti Rangos sutarties 4.1 papunktį, nurodant, kad Rangos sutarties kaina yra (duomenys neskelbtini) (be PVM) ((duomenys neskelbtini) su PVM); 3) susitarė papildyti Žiniaraščio 1.7 papunktį naujomis eilutėmis – 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiais (papildomais tetrapodų ir betoninių kubų įrengimo darbais), numatant, kad: pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį šiauriniame bangolaužyje (nuo PK16n iki PK20n) yra reikalinga atlikti papildomus 3 671 m3 25 tonų tetrapodų įrengimo, įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą, darbus; pagal Žiniaraščio 1.7.4 papunktį Pjūvyje E–Pjūvyje G (šiaurinio bangolaužio galvoje) yra reikalinga atlikti papildomus 974,40 m3 25 tonų tetrapodų įrengimo, įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą, darbus (žr. šios nutarties 43 punktą);
58.4. 2023 m. vasario 28 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį buvo demontuota 1 306,55 m2 (vietoj numatytų 2 000 m2) tetrapodų, pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį buvo įrengta 1 110,73 m2 tetrapodų (vietoj numatytų 1 670 m2), pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį buvo įrengta 434,78 m2 tetrapodų (vietoj numatytų 730 m2), pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį buvo papildomai įrengta 3 629,30 m3 tetrapodų (vietoj numatytų 3 671 m3) ir pagal Žiniaraščio 1.7.4 papunktį buvo papildomai įrengta 974,40 m3 (numatyta – 974,40 m3) (žr. šios nutarties 48 punktą).
35. Nustatytų faktinių aplinkybių (žr. šios nutarties 58.1–58.4 papunkčius) pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad rangovai pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį nuo pietinio bangolaužio ruožo PK133–PK137 demontavo 1 306,55 m2 tetrapodų iš numatyto 2 000 m2 kiekio, pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį šiaurinio bangolaužio ruože PK16n–PK20n įrengė 1 110,73 m2 iš numatyto 1 670 m2 kiekio, pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį šiaurinio bangolaužio ruože tarp Pjūvio E ir Pjūvio G (galva) įrengė 434,78 m2 iš bendro 730 m2 kiekio. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog rangovai pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius yra atlikę tik dalį numatytų darbų ir dėl šios priežasties nėra pagrindo jiems sumokėti 122 340,19 Eur už neapmokėtus tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius.
36. Antra, pagal rangovų 2021 m. liepos 15 d. rašte pateiktus duomenis, susijusius su naujų tetrapodų poreikiu, rangovai, užsakovė, Inžinierius ir Projektuotojas pasirašė Aktą, kuriame nustatė, kad: norint įrengti Techninio projekto sprendiniuose numatytas šiaurinio bangolaužio konstrukcijas ir pasiekti numatytas altitudes, bendras reikalingas tetrapodų kiekis yra 12 140,20 kubinių metrų (m3); pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį rangovai faktiškai atliko 7 578 m3 tetrapodų demontavimo darbų iš bendro 11 600 m3 kiekio, todėl nevykdomi darbai siekia 4 022 m3; pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį rangovai faktiškai atliko 4 998,29 m3 tetrapodų įrengimo darbų iš bendro 7 515 m3 kiekio, todėl nevykdomi darbai yra 2 516,71 m3; pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį rangovai faktiškai atliko 1 956,51 m3 tetrapodų įrengimo darbų iš bendro 3 285 m3 kiekio, todėl nevykdomi darbai yra 1 328,49 m3; kadangi rangovai šiauriniame bangolaužyje faktiškai atliko 6 954,80 m3 (4 998,29 + 1 956,51) tetrapodų įrengimo darbų, todėl iš bendro reikiamo 12 140,20 m3 kiekio papildomai reikia pagaminti ir įrengti 5 185,40 m3 tetrapodų; įvertinus tai, kad Žiniaraščio 1.7.1 papunktyje buvo numatytas rezervinis (540 m3) tetrapodų įrengimo darbų kiekis, papildomas reikalingas darbų kiekis sudarė 4 645,40 m3 (žr. šios nutarties 42.1–42.5 papunkčius). Akto pagrindu šalys sudarė Susitarimą, kuriuo buvo susitarta dėl papildomų 4 645,40 m3 tetrapodų įrengimo darbų šiauriniame bangolaužyje, papildant Žiniaraštį 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiais ir nustatant, kad įkainis už tetrapodų įrengimo darbus bus skaičiuojamas eurais už kubinį metrą (Eur / m3). Susitarime, be kita ko, nurodyta, kad vadovaujantis Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 papunkčio 1 pastraipa, rangovams nebus mokama 122 340,19 Eur už Akte užfiksuotus nevykdomų darbų kiekius (žr. šios nutarties 43 punktą).
37. Taigi, šiaurinio bangolaužio ruožuose PK16n–PK20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G tetrapodų įrengimo darbai vyko tiek pagal Žiniaraščio 1.3.2.4, 1.3.3.4, tiek pagal 1.7.1, 1.7.3, 1.7.4 papunkčius. Bendras preliminariai nustatytas tetrapodų kiekis šiaurinio bangolaužio ruožuose PK16n–PK20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G siekė 12 140,20 m3 tūrio arba 2 697,82 m2 ploto. Rangovai 2021 m. šiauriniame bangolaužyje pagal Žiniaraščio 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius įrengė 1 545,51 m2 (1 110,73 + 434,78) plotą, o tai atitinka Akte nurodytą rangovų faktiškai atliktų darbų 6 954,80 m3 plotą (1 545,51 × 4,5 m). Likęs neįrengtas tetrapodų plotas pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius sudarė atitinkamai 559,27 m2 (1 670 – 1 110,73) ir 295,22 m2 (730 – 434,78), t. y. iš viso 854,49 m2. Rangovai 2022 m. šiaurinio bangolaužio ruožuose PK16n–PK20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G atliko tetrapodų įrengimo darbus, kurių kiekis pagal Žiniaraščio 1.7.1 papunktį – 540 m3, pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį – 3 629,30 m3, o pagal Žiniaraščio 1.7.4 papunktį – 974,40 m3, t. y. 2022 m. iš viso buvo atlikta tetrapodų įrengimo darbų, kurie siekė 5 143,70 m3. Taigi, šiaurinio bangolaužio ruožuose PK16n–PK20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G iš viso atlikta 12 098,50 m3 (6 954,80 + 5 143,70) tetrapodų įrengimo darbų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad užsakovė pagal Žiniaraščio 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius už 1 545,51 m2 tetrapodų įrengimo darbus bei pagal Žiniaraščio 1.7.1, 1.7.3, 1.7.4 papunkčius už 5 143,70 m3 tetrapodų įrengimo darbus yra atsiskaičiusi, o tai pagrindžia, jog užsakovė yra atsiskaičiusi už visus šiaurinio bangolaužio ruožuose PK16n–PK20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G rangovų faktiškai atliktus tetrapodų įrengimo darbus.
38. Trečia, apeliantai teigia, kad byloje pateikta išpildomoji informacija ir Inžinieriaus 2023 m. vasario 17 d. elektroninis laiškas patvirtina, jog rangovai faktiškai atliko netgi didesnius tetrapodų darbų kiekius negu buvo numatyta Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose, t. y. pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį buvo atlikta 2 255,10 m2 darbų; pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį – 1 877,90 m2 darbų ir pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį – 753,90 m2 darbų (dokumento registracijos Nr. CBP-259).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad 2022 m. gruodžio mėn. išpildomojoje dokumentacijoje buvo fiksuota, jog tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbai pietinio bangolaužio atkarpoje PK133–PK137 yra 2 255,10 m2, o šiaurinio bangolaužio atkarpose PK16n–PK20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G atitinkamai 1 877,90 m2 ir 753,90 m2, savaime nepaneigia pirmiau padarytos išvados (žr. šios nutarties 59 punktą), kad rangovai pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius yra atlikę tik dalį numatytų darbų. Visų pirma, išpildomoje dokumentacijoje pateikti 2022 m. gruodžio mėn. duomenys apie pietinio bangolaužio atkarpoje PK133–PK137 bei šiaurinio bangolaužio atkarpose PK16n–PK20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G atliktus tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, tačiau minėta (dokumento registracijos Nr. CBP-259), kad šiuose ruožuose darbai buvo atliekami ne tik pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, bet ir pagal Žiniaraščio 1.7.1 papunktį (kaip rezerviniai darbai) bei pagal Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius (kaip papildomi darbai). Taigi, 2022 m. gruodžio mėn. išpildomojoje dokumentacijoje fiksuota informacija apie atliktus tetrapodų darbus pietinio bangolaužio atkarpoje PK133–PK137 ir šiaurinio bangolaužio atkarpose PK16n–PK20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G objektyviai nepagrindžia, kad visi nurodyti darbai buvo atlikti tik pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, juolab kad iš išpildomosios informacijos matyti, jog šiaurinio bangolaužio atkarpose PK16n–PK20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G rangovai iš viso įrengė 2 631,80 m2 (1 877,90 + 753,90) tetrapodų, o tai iš esmės atitinka bendrą šiaurinio bangolaužio ruožuose reikalingą tetrapodų kiekį, nurodytą šalių pasirašytame Akte (2 697,82 m2) plotą. Antra, iš byloje kartu su Taikos sutartimi pateikto 2023 m. vasario 28 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto (žr. šios nutarties 48 punktą) matyti, kad patys rangovai jau po to, kai įrengė visus tetrapodus šiauriniame bangolaužyje (2022 m. rugsėjo mėn.), jame užfiksavo, jog pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį demontavo 1 306,55 m2 (vietoj numatytų 2 000 m2) tetrapodų, pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį įrengė 1 110,73 m2 tetrapodų (vietoje numatytų 1 670 m2), pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį įrengė 434,78 m2 tetrapodų (vietoje numatytų 730 m2) ir šiuos darbus perdavė užsakovei. Be to, kartu su šalių pasirašyta Taikos sutartimi buvo patvirtintas ir „Neatliekamų darbų sąrašas“, kuriame nurodyta, kad: pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį neatliekamų darbų kiekis – 693,45 m2, jų kaina – (duomenys neskelbtini) (be PVM); pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį neatliekamų darbų kiekis – 559,27 m2, jų kaina (duomenys neskelbtini) (be PVM); pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį neatliekamų darbų kiekis – 295,22 m2, jų kaina (duomenys neskelbtini) (be PVM). Taigi, patys rangovai 2023 m. vasario 28 d. patvirtino, kad jie pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius yra atlikę dalį numatytų darbų. Trečia, Taikos sutartimi Rangos sutarties dalis dėl neatliekamų darbų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius buvo nutraukta (žr. šios nutarties 48 punktą). Neatliktų darbų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius bendra suma sudaro (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), t. y. ta pati suma, kurią ieškovai prašo priteisti iš atsakovės už nesumokėtus tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius, dėl kurios Rangos sutartis buvo nutraukta. Taigi, patys rangovai atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte fiksavo atliktus darbus pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, kurie nesiekė išpildomojoje informacijoje nurodytų atliktų darbų kiekių. Be to, Inžinierius 2023 m. vasario 17 d. elektroniniame laiške nurodė, jog rangovams už jų faktiškai atliktus darbus buvo sumokėta pagal priėmimo metu pateiktą informaciją, o likę eilutėse nefiksuoti darbai yra nevykdomi ir pagal Susitarimą neapmokami.
40. Ketvirta, Aktu ir Susitarimu buvo fiksuoti rangovų nurodyti duomenys dėl tetrapodų trūkumų bei neatliekami darbai, t. y. Akte ir Susitarime buvo numatyta, kad norint įrengti Techninio projekto sprendiniuose numatytas šiaurinio bangolaužio konstrukcijas ir pasiekti Techniniame projekte numatytas altitudes, būtina pagaminti, atgabenti bei įrengti šiauriniame bangolaužyje dar 5 185,40 m3 25 tonų tetrapodų. Šį tetrapodų trūkumą buvo numatyta kompensuoti rezerviniais tetrapodais, numatytais Žiniaraščio 1.7.1 papunktyje ir skaičiuojamais kubiniais metrais (m3), taip pat ir papildomais pagaminti ir įrengti tetrapodais, Susitarimu numatytais Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiuose, kurių kiekiai skaičiuojami kubiniais metrais (m3). Dėl šios priežasties buvo fiksuoti nevykdomi tetrapodų darbų kiekiai (pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį – 4 022 m3, pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį – 2 516,71 m3, pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį – 1 328,49 m3), o Susitarimu buvo papildytas Žiniaraštis 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiais, pagal kuriuos šiaurinio bangolaužio (molo) ruože PK16n–PK20n turėjo būti įrengta papildomai 3 671,00 m3 25 tonų tetrapodų (Žiniaraščio 1.7.3 papunktis) ir šiaurinio bangolaužio (molo) ruože tarp Pjūvio E ir Pjūvio G (galva) turėjo būti papildomai įrengta 974,40 m3 tetrapodų (Žiniaraščio 1.7.4 papunktis).
41. Taigi, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų argumentais, kad nei Aktu, nei Susitarimu nebuvo keistos Rangos sutarties nuostatos, numatančios tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbų įkainį (jo matą Eur / m2). Tačiau, vien tai, kad Akte ir Susitarime nurodyti duomenys buvo fiksuojami ne kvadratiniais metrais (m2), o kubiniais metrais (m3), savaime nepaneigia juose nurodytų duomenų teisingumo (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad Žiniaraščio 23 lape esančioje pastaboje numatyta, jog „nurodyti kiekiai kvadratiniais metrais (m2) gali būti perskaičiuojami į kubinius metrus (m3) padauginus iš nurodyto vidutinio sluoksnio storio <...>“. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir patys apeliantai, tam, kad būtų galima išsiaiškinti, kiek papildomų tetrapodų įrengimo darbų reikia įsigyti kartu su Žiniaraščio 1.7.1 papunktyje nurodytais kiekiais, skaičiavimai turėjo būti atlikti būtent pagal Žiniaraščių 1.7.1 papunktyje naudojamą mato vienetą – kubinius metrus (m3), tačiau papildomų darbų įsigijimo tikslais atliktas darbų kiekių konvertavimas iš m2 į m3 niekaip nekeičia fakto, kad pagal Rangos sutartį (pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius) mokėjimas vykdomas už faktinius atliktų darbų kiekius, skaičiuojamus kvadratiniais metrais (m2) (žr. apeliacinio skundo 25, 26 papunkčius). Taigi, rangovai, be kita ko, pripažino, kad pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius faktiškai atlikti tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbai turėjo būti skaičiuojami kvadratiniais metrais (m2), o siekiant išsiaiškinti, kiek papildomų tetrapodų įrengimo darbų reikia įsigyti kartu su Žiniaraščio 1.7.1 papunktyje nurodytais kiekiais, skaičiavimai turėjo būti atlikti naudojant mato vienetą – kubinius metrus (m3).
42. Be to, rangovai šiaurinio bangolaužio atkarpose PK16n–PK20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius buvo įrengę 1 545,51 m2 (1 110,73 + 434,78) plotą, o likęs neįrengtas plotas, kurį apskaičiavo patys rangovai 2021 m. liepos 15 d. pranešime ir kuris buvo fiksuotas Akte ir Susitarime – 5 185,40 m3. Byloje nėra ginčo ir rangovai apeliaciniame skunde patvirtino (žr. apeliacinio skundo 15, 16 punktus), kad užsakovė su rangovais atsiskaitė pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį už 1 306,55 m2 kiekį, pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį už 1 110,73 m2 kiekį ir pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį už 434,78 m2 kiekį skaičiuodama atlyginimą pagal minėtuose Žiniaraščio papunkčiuose numatytus įkainius, kurie apibrėžti Eur / m2. Taigi, užsakovė atsiskaitė su rangovais už jų faktiškai atliktus tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbus pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius skaičiuodama darbų kainą pagal įkainį, kuris numatytas Eur / m2. O tiek rezervinį (pagal Žiniaraščio 1.7.1 papunktį), tiek papildomą (pagal Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.3 papunkčius) tetrapodų kiekį rangovai pagamino ir sumontavo 2022 m. gruodžio mėn. ir už šiuos darbus jiems buvo sumokėta pagal Žiniaraščių 1.7.1, 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiuose numatytus įkainius, kurie apibrėžti Eur / m3. Taigi, rangovai užpildė šiaurinio bangolaužio atkarpas PK16n–PK20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G tetrapodais, o užsakovė už šiuos faktinius darbus su rangovais atsiskaitė tiek pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, skaičiuodama atlyginimą pagal įkainį Eur / m2, tiek pagal Žiniaraščių 1.7.1, 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius, skaičiuodama atlyginimą pagal įkainį Eur / m3.
43. Penkta, apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčo atveju tetrapodų kiekiai nesumažėjo, o padidėjo, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti rangovų atlyginimo už faktiškai atliktus darbų kiekius pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, juolab kad Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 punkto 1 pastraipa draudžia be atskiro Rangos sutarties pakeitimo mažinti atlyginimo rangovams dydį, jeigu sumažėja ne darbų kiekiai, o apimtys. Teisėjų kolegija su minėtais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Akte ir Susitarime buvo nustatyta, jog dalis darbų, numatytų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius yra priskirti prie nevykdomų darbų, už kuriuos rangovams negali būti mokama, nes jie faktiškai nebuvo įvykdyti dėl nepakankamo esamų tetrapodų kiekio. Dėl šios priežasties Susitarimu buvo pakeistas Žiniaraštis, jį papildant 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiais, kuriuose buvo numatytas papildomų tetrapodų įrengimas, kuris reikalingas tam, kad šiaurinis bangolaužis būtų užpildytas tetrapodais. Taigi, nors ginčo atveju tetrapodų kiekiai padidėjo, tačiau priešingai nei teigia apeliantai, rangovų atlygis už faktiškai atliktus darbų kiekius nebuvo sumažintas, nes už faktiškai atliktus tetrapodų įrengimo darbus su rangovais turėjo būti atskaitoma vadovaujantis Žiniaraščio 1.7.3, 1.7.4 papunkčiais. Be to, minėta, 2023 m. kovo 27 d. šalys sudarė Taikos sutartį, kuria buvo nutraukta Rangos sutartis dalyje dėl nevykdomų darbų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius, kurių bendra vertė sudaro 122 340,19 Eur. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo mokėti rangovams už darbus, kurių jie neatliko ir kurių atžvilgiu šalys nutraukė Rangos sutartį.
44. Šešta, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad Susitarimo preambulė nesuteikia teisės rangovams nemokėti viso atlyginimo pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, nes ji: nereguliuoja šalių santykių ir nenustato šalių tarpusavio susitarimų; nekeičia užsakovės pareigos su rangovais atsiskaityti už faktinius atliktų darbų kiekius, skaičiuojamus kvadratiniais metrais (m2). Susitarimo preambulės tekstas numatė, kad vadovaujantis Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3.1 papunkčiu, rangovams bus sumokėta tik už faktiškai atliktų darbų kiekius, o už Akte užfiksuotus nevykdomų darbų kiekius, kurių bendra vertė siekia 122 340,19 Eur, mokama nebus. Taigi, minimoje Susitarimo preambulėje buvo nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su neįvykdytais darbų kiekiais, fiksuotais Akte. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad preambulė yra neatskiriama ir lygiavertė Susitarimo dalis, turinti teisinę galią kaip ir visos kitos Susitarimo nuostatos, joje įtvirtintos aplinkybės ir faktinės prielaidos apibrėžia teisinį kontekstą, kuriame šalys sudarė šį Susitarimą, todėl jos laikytinos esminėmis Susitarimo aiškinimo ir taikymo nuostatomis. Šią aplinkybę pagrindžia šalių ketinimai sudarant Susitarimą, o būtent tai, kad nors rangovai siūlė pakeisti užsakovės pasiūlytą preambulę, tačiau ji atsisakė tai padaryti (dokumento registracijos Nr. CBP-259). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, jeigu Susitarimo preambulėje šalys nebūtų sutarusios, jog užsakovė neturės rangovams apmokėti už ginčo tetrapodų darbus, neviršijančius Žiniaraščiuose nurodytų darbų kiekių, Susitarimas nebūtų buvęs sudarytas. Todėl apeliantų teiginiai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog preambulė buvo esminė Susitarimo sudarymo prielaida, stokoja pagrįstumo, o nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-684/2025) nėra aktuali nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi joje nebuvo aiškinama preambulės paskirtis, jos santykis su sutarties sąlygomis, o buvo sprendžiamas konkrečios taikos sutarties patvirtinimo klausimas.
45. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3.1 papunktyje nurodyta, kad jei dėl nenumatytų ar objektyvių aplinkybių darbų kiekiai sumažėja, sutarties kaina nėra mažinama sutarties pakeitimu (išskyrus darbų apimties sumažėjimu), užsakovė su rangovais atsiskaitys už faktiškai atliktų darbų kiekius pagal įkainius. Taigi, kadangi Rangos sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad faktiniai darbų kiekiai buvo mažesni nei Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose apibrėžti konkretūs dydžiai, pagrįstai buvo vadovaujamasi Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3.1 papunktyje nurodyta nuostata ir apie nevykdomų darbų kiekius bei kainą nurodyta tik preambulėje. Aplinkybė, kad Susitarimo tekstą ruošė užsakovė, kuri nesutiko dėl preambulės nuostatų, savaime nepaneigia šių nuostatų teisingumo bei nesudaro pagrindo taikyti contra proferentem taisyklę, juolab kad nevykdomi darbai buvo nurodyti ir Akte, kuris pasirašytas šalių (CPK 185 straipsnis).
46. Apeliantai teigia, kad Akte nebuvo numatyta, jog vieno iš lentelės stulpelių pavadinimas „Nevykdomi darbai“ reiškia, jog su rangovais nebus faktiškai atsiskaityta, jog lentelė neturi šalių teises ir pareigas nustatančio (keičiančio) poveikio – ji pateikia tik informaciją, kokius darbų kiekius, skaičiuojamus kubiniais metrais (m3), buvo atlikę rangovai, todėl, vertinant sutartinius darbo mato vienetus – kvadratinius metrus (m2), Akto sudarymo metu objektyviai negalėjo būti jokių pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius nevykdomų darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad Akte nebuvo tiesiogiai įtvirtinta nuostata, jog už nevykdomus darbus rangovams nebus mokama, neturi esminės reikšmės, nes pagal Rangos sutarties nuostatas rangovams turi būti mokama tik už faktiškai atliktus darbus, o ne už tuos, kurie buvo neįvykdyti. Be to, vadovaujantis Susitarimo 6, 10 punktais, Aktas yra sudėtinė Susitarimo, kuriame nurodyta, kad už nevykdomus darbus nebus mokamas atlyginimas, dalis. Taigi, Aktu ir Susitarimu šalys iš esmės susitarė, kad už nevykdomus darbus nebus mokama.
47. Be to, apeliantai teigia, kad Akte esančią lentelę stulpeliu „Nevykdomi darbai“ papildė užsakovė, nepaisant to, jog ankstesnėje Akto versijoje, kurią parengė rangovai, nebuvo nurodyti „Nevykdomi darbai“, todėl Akte nesant šalių teises ir pareigas reguliuojančių nuostatų dėl stulpelio „Nevykdomi darbai“ įtraukimo įtakos galutiniam atsiskaitymui, rangovai iš vieno stulpelio pavadinimo nesuprato (ir negalėjo suprasti), kad už Akte nurodomus „Nevykdomus darbus“ su rangovais nebus atsiskaitoma. Pastarieji apeliantų argumentai teisiniu požiūriu nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atlyginimo už tetrapodų įrengimo darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų kiekių. Visų pirma, minėta, kad pagal Rangos sutartį yra atsiskaitoma pagal faktiškai atliktus tetrapodų įrengimo darbus. Tai, kad Rangos sutarties vykdymo metu rangovai neatliko visų Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų tetrapodų įrengimo kiekių patvirtina, be kita ko, ir 2021 m. liepos 15 d. rangovų raštas, kuriame nurodyta, jog „<...> norint įrengti techninio projekto sprendiniuose numatytas šiaurinio bangolaužio konstrukcijas, būtina papildomai pagaminti, atgabenti bei įrengti 5 185,4 m3 25 tonų tetrapodų. <...>“ (dokumento registracijos Nr. CBP-259). Taigi, rangovai faktiškai neatlikę visų Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų tetrapodų įrengimo kiekių dar iki Akto priėmimo (2022 m. vasario 25 d.) galėjo objektyviai numatyti, kad už neatliktus darbus jiems nebus atlyginta. Antra, vien tai, kad Akte konkrečiai nenurodyta, jog už „Nevykdomus darbus“ rangovams nebus mokama, savaime nereiškia, jog už šiuos darbus turi būti mokama, juolab kad Aktas yra sudėtinė Susitarimo dalis (Susitarimo 6 punktas), o Susitarimo preambulėje buvo nurodyta, kad už „Nevykdomus darbus“ nebus mokama. Trečia, apeliantų minimą Aktą pasirašė rangovų atstovai, todėl jie turėjo būti susipažinę ir įvertinę Akte pateiktą informaciją, juolab kad byloje nėra duomenų, jog dėl jo būtų reikštos pretenzijos. Taigi, apeliantų argumentai dėl Akte esančioje lentelėje pateiktų duomenų „Nevykdomi darbai“ yra atmestini kaip nepagrįsti.
48. Septinta, apeliantai teigia, kad tetrapodų darbai, atlikti pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, objektyviai negalėjo būti pakeisti tetrapodų darbais pagal Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius, kadangi darbų pagal Rangos sutartį eiga lėmė, jog pradžioje buvo atliekami tetrapodų darbai pagal 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius ir, tik baigus juos, buvo pradėti atlikti darbai pagal Žiniaraščio 1.7.1 bei 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius. Tai lėmė objektyvi aplinkybė, kad, nebaigus darbų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, nebuvo įmanoma suskaičiuoti darbų kiekių pagal Žiniaraščio 1.7.1., 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais, nes jie iš esmės prieštarauja byloje esančių duomenų visetui.
49. Minėta, kad rangovams dėl objektyvių aplinkybių neatlikus tetrapodų darbų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, Susitarimu Žiniaraštis buvo papildytas 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiais (papildomais tetrapodų ir betoninių kubų įrengimo darbais), numatant, jog: pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį šiauriniame bangolaužyje (nuo PK16n iki PK20n) yra reikalinga atlikti papildomus 3 671 m3 25 tonų tetrapodų įrengimo, įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą, darbus; pagal Žiniaraščio 1.7.4 papunktį Pjūvyje E–Pjūvyje G (šiaurinio bangolaužio galvoje) yra reikalinga atlikti papildomus 974,40 m3 25 tonų tetrapodų įrengimo, įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą, darbus (žr. šios nutarties 46 punktą). Šie darbai buvo apskaičiuoti remiantis susidariusia faktine situacija, kad norint įrengti Techninio projekto sprendiniuose numatytas šiaurinio bangolaužio konstrukcijas, būtina papildomai pagaminti, atgabenti bei įrengti 5 185,4 m3 25 tonų tetrapodų. Taigi, Susitarimo pagrindu Žiniaraštis buvo papildytas 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiais, kuriuos apėmė tiek tuos darbus, kurie buvo neatlikti pagal Žiniaraščio 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius, tiek papildomus darbus, kurie reikalingi tam, kad užpildyti šiaurinį bangolaužį tetrapodais ir jokia apimtimi neapėmė neatliktų tetrapodų darbų, kurie tiek Akte, tiek Susitarime įvardinti kaip „Nevykdomi darbai“.
50. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad papildomi darbai, kurie buvo atlikti pagal Žiniaraščio 1.7.3, 1.7.4 papunkčius savo pobūdžiu ir apimtimi pakeitė tuos darbus, kurie pradiniame darbų žiniaraštyje buvo numatyti Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose, tačiau faktiškai nebuvo vykdomi dėl objektyvios priežasties – nepakankamo tetrapodų kiekio. Šie darbai Akte ir Susitarime buvo įvardyti kaip „Nevykdomi darbai“, t. y. darbai, kurie pagal šalių valią ir suderintą dokumentaciją nebuvo atliekami, todėl už juos Rangovui nebuvo mokama.
51. Nors apeliantai teigia, kad papildomai tetrapodų gamybos darbai pagal Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius negalėjo pakeisti tetrapodų demontavimo darbų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį, nes Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktyje numatyti darbai apima tik tetrapodų demontavimą, o ne jų gamybą, tačiau šie argumentai nepagrindžia, kad užsakovė turi mokėti ne už faktiškai atliktus tetrapodų demontavimo darbus, o už darbų kiekius, nurodytus Žiniaraštyje nepriklausomai nuo faktiškai atliktų ir fiksuotų darbų kiekių.
52. Aštunta, apeliantai nurodė, kad vienų sutartinių darbų keitimo kitais darbais procedūra aprašyta Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3.2 papunktyje, tačiau nagrinėjamu atveju faktinė situacija neatitinka pastarojo papunkčio nuostatų, nes Susitarimu nebuvo sumažinta Rangos sutarties darbų kaina, kaip to reikalautų vienų darbų pakeitimas kitais darbais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad tetrapodų darbai pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius buvo pakeisti tetrapodų darbais pagal Žiniaraščio 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius. Minėti apeliantų teiginiai, kad turėjo būti taikoma Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3.2 papunkčio nuostata, prieštarauja Susitarimo preambulei, numatančiai, jog užsakovė papildomus darbus įsigis pagal Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3.3 papunkčio nuostatas. Be to, to paties Susitarimo preambulėje nurodyta, kad Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3.1 papunkčio nuostatoje numatyta, jog jei dėl objektyvių priežasčių sumažėja darbų kiekiai, Rangos sutarties kaina nėra mažinama Rangos sutarties pakeitimu, tačiau užsakovė su rangovais atsiskaito už faktiškai atliktų darbų kiekius, todėl dėl Akte nurodytų nevykdomų darbų kiekių šiuo Susitarimu Rangos sutarties kaina nemažinama, tačiau su rangovais bus atsiskaitoma tik už faktiškai atliktų darbų kiekius, nemokant už Akte užfiksuotus nevykdomų darbų kiekius. Taigi, apeliantų teiginiai, kad turi būti sumokėta už visus darbų kiekius, nurodytus Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčiuose dėl to, jog jie nebuvo sumažinti Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3.2 papunkčio atžvilgiu, yra deklaratyvaus pobūdžio bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).
53. Devinta, apeliantų įsitikinimu, atmetus ieškinį, būtų pateisinamas atsakovės nesąžiningumas. Poziciją nemokėti atlyginimo rangovams už tetrapodų darbus, neviršijančius Žiniaraščio pozicijose nurodytų darbų kiekių, užsakovė, be kita ko, grindė tuo, kad faktiniai tetrapodų vidutinio sluoksnio storiai pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčius buvo mažesni negu nustatyti Žiniaraštyje, tačiau kitoje civilinėje byloje (civilinės bylos Nr. e2-205459/2025) užsakovė laikėsi priešingos pozicijos, nurodydama, jog paaiškėjus, kad faktinis darbų vidutinis sluoksnio storis yra didesnis už nustatytąjį Žiniaraštyje, už darbus turi būti atsiskaitoma darbų mato vienetu – kvadratiniais metrais (m2), o atlyginimas, nepriklausomai nuo išaugusių dėl didesnio faktinio vidutinio sluoksnio storio rangovams sąnaudų, nėra didinamas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Kitoje civilinėje byloje įrodinėtos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o šioje byloje nustatytų duomenų visuma (tiek Aktas, tiek Susitarimas, tiek Taikos sutarties ir kartu su ja esantys įrodymai) įrodo, kad rangovai neatliko dalies darbų pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius, todėl nėra pagrindo jiems už juos sumokėti, juolab kad Taikos sutartimi Rangos sutartis buvo nutraukta dalyje dėl rangovų nevykdomų darbų (CPK 185 straipsnis).
54. Teisėjų kolegija, apibendrindama, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal Žiniaraščių 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius užsakovė yra atsiskaičiusi vadovaujantis Žiniaraščių 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiais, todėl neturi pagrindo mokėti rangovams 122 340,19 Eur už tetrapodų įrengimo darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 papunkčiuose nurodytų kiekių.
Dėl atsiskaitymo pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį už darbus, neviršijančius Žiniaraštyje nurodytų kiekių
55. Ieškovai prašė priteisti iš Direkcijos 14 638,37 Eur už neapmokėtus 41,7 m3 tetrapodų darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.7.3 papunktyje nurodytų kiekių. Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovų reikalavimą atmetė konstatavęs, kad pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį buvo perduotas 3 629,30 m³ atliktų darbų kiekis, o 41,7 m³ dalis buvo pripažinta defektuota ar neperduota, todėl už neperduotą (ar netinkamai perduotą) kiekį užsakovė neturi pareigos mokėti.
56. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovai, reikalaudami apmokėjimo už 41,7 m3 tetrapodų darbus, neviršijančius Žiniaraščio 1.7.3 papunktyje nurodytų darbų kiekių, reikalauja apmokėti už sudužusius tetrapodus (tetrapodus su defektais). Apeliantų argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad šalys byloje skirtingai vertina iš kurių darbų kiekių (viršijančių ar neviršijančių Žiniaraščio 1.7.3 papunktyje nurodytus kiekius) turi būti atimtas dviejų sulūžusių tetrapodų pagaminimo ir įrengimo darbų kiekis (41,7 m3) – užsakovė šį darbų kiekį atima iš darbų kiekių, neviršijančių Žiniaraščio 1.7.3 papunktyje nurodytų kiekių (3 671 m3 – 3 629,30 m3), o rangovai – iš darbų, viršijančių Žiniaraščio 1.7.3 papunktyje nurodytus kiekius (309 m3 – 267,30 m3).
57. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 3 d. Susitarimo pagrindu Žiniaraštis buvo papildytas 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiais, kuriais į Rangos sutartį buvo įtraukti papildomi 4 645,40 m3 (3 671 m3 + 974,04 m3) tetrapodų darbai. Pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį šiaurinio bangolaužio (molo) ruože PK16n–PK20n turėjo būti atliktas papildomas 3 671,00 m3 25 tonų tetrapodų įrengimas, įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą. Numatyta kaina – (duomenys neskelbtini) be PVM už 1 vnt., t. y. iš viso (duomenys neskelbtini) be PVM. Kaip matyti iš byloje pateikto ieškovų 2024 m. balandžio 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), po papildomų darbų, numatytų Žiniaraščio 1.7.3 papunktyje, atlikimo, užsakovė vizualinės darbų apžiūros metu pastebėjo, kad du iš naujai įrengtų tetrapodų šiaurinio bangolaužio ruože PK16n–PK20 yra sulūžę, todėl atsisakė priimti šiuos tetrapodus ir už juos sumokėti. Rangovai neprieštaravo, kad už du sulūžusius tetrapodus (41,7 m3) jiems nebūtų mokama. Atitinkamai šalys į 2022 m. lapkričio 15 d. Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35) ir 2023 m. vasario 28 d. Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą neįtraukė 41,7 m3 neatliktų darbų ir nurodė, kad rangovai pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį faktiškai atliko 3 629,30 m3 darbų, už kuriuos sumokėta (duomenys neskelbtini) (be PVM). Taigi, rangovai pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį iš numatytų 3 671 m3 darbų atliko ir perdavė užsakovei 3 629,30 m3 tetrapodų darbų, todėl užsakovė neturi pareigos mokėti už 41,7 m3 (3 671 m3 – 3 629,30 m3) neatliktus darbus.
58. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad 41,7 m3 tetrapodų darbai turėtų būti minusuojami iš darbų, viršijančių Žiniaraštyje nurodytą darbų kiekį, o ne iš Žiniaraštyje nurodyto darbų kiekio. Visų pirma, minėta, kad Rangos sutarties vykdymo metu patys rangovai pripažino, jog nėra atlikę visų darbų pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį, o neatliktų darbų kiekį, kuris susijęs su dviem sulūžusiais tetrapodais (41,7 m3), minusavo būtent iš Žiniaraščio 1.7.3 papunktyje nurodyto darbų kiekio. Tai patvirtina tiek 2022 m. lapkričio 15 d. Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2023 m. vasario 28 d. Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto turiniai, kuriuose rangovai nurodė, kad atliko ne 3 671 m3 tetrapodų įrengimo, įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą darbus, o 3 629,30 m3. Antra, kaip matyti iš šalių sudarytos Taikos sutarties 2.1 papunkčio ir jos priedo Nr. 2 „Neatliekamų darbų sąrašas“ šalys susitarė nutraukti Rangos sutartį neatliekamų darbų, kurie išvardinti Taikos sutarties priede Nr. 2, dalyje, be kita ko, ir dėl 41,7 m3 tetrapodų įrengimo darbų pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį, kurių vertė 14 638,37 Eur. Taigi, rangovai nepagrįstai teigia, kad 41,7 m3 darbai turėtų būti minusuojami iš darbų, viršijančių Žiniaraštyje nurodytą darbų kiekį.
59. Teisėjų kolegija, apibendrindama konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad dalis darbų (41,7 m³) nebuvo perduoti ar neatitiko kokybės reikalavimų, todėl už šią dalį atsakomybė tenka rangovams, o užsakovė neprivalo mokėti 14 638,37 Eur.
Dėl atsiskaitymo pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4, 1.7.3 papunkčius už darbus, viršijančius Žiniaraštyje nurodytus kiekius
60. Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 133 210,75 Eur atlyginimą už faktiškai atliktus tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbų kiekius, viršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 ir 1.7.3 papunkčiuose nurodytus kiekius.
61. Ieškovai nurodė, kad: pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį numatytas darbų kiekis – 2 000 m2, atliktas faktinis darbų kiekis – 2 555,10 m2, skirtumas tarp faktinių atliktų ir Žiniaraštyje nurodytų darbų kiekių – 255,10 m2 (2 555,10 m2 – 2 000 m2), o tai sudaro (duomenys neskelbtini) (255,10 m2 × (duomenys neskelbtini)); pagal Žiniaraščio 1.3.2.4 papunktį numatytas darbų kiekis – 1 670 m2, atliktas faktinis darbų kiekis – 1 877,90 m2, skirtumas tarp faktinių atliktų ir Žiniaraštyje nurodytų darbų kiekių – 207,90 m2 (1 877,90 m2 – 1 670 m2), o tai sudaro (duomenys neskelbtini) (207,90 m2 × (duomenys neskelbtini)); pagal Žiniaraščio 1.3.3.4 papunktį numatytas darbų kiekis – 730 m2, atliktas faktinis darbų kiekis – 753,90 m2, skirtumas tarp faktinių atliktų ir Žiniaraštyje nurodytų darbų kiekių 23,90 m2 (753 m2 – 730 m2), o tai sudaro (duomenys neskelbtini) (23,90 m2 × (duomenys neskelbtini)); pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį numatytas darbų kiekis – 3 671 m3, atliktas faktinis darbų kiekis – 3 980 m3, skirtumas tarp faktinių atliktų ir Žiniaraštyje nurodytų darbų kiekių – 309 m3 (3 980 m3 – 3 671 m3), o įvertinus sulūžusių tetrapodų kiekį (41,7 m3) reikalaujama atlyginti suma sudaro (duomenys neskelbtini) ((309 m3 – 41,7 m3) × (duomenys neskelbtini)).
62. Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimų netenkino, konstatavęs, kad: dėl ieškiniu reiškiamo reikalavimo atlyginti 133 210,75 Eur už neapmokėtą darbų kiekį virš Žiniaraščio kiekių pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4, 1.7.3 papunkčius rangovai niekada nesikreipė į užsakovę; rangovai nepateikė įrodymų, jog pagamino ir sudėjo daugiau tetrapodų negu buvo numatyta šalių sudarytais susitarimais ir nenurodė, jog šalių sutarto ir pagaminto tetrapodų kiekio nepakako įgyvendinti Techninio projekto sprendinių; Techniniame projekte buvo numatyti du alternatyvūs tetrapodų sudėjimo būdai – kaip „pylimas“ arba „dvigubu sluoksniu“; rangovai, pasirinkdami konkretų darbų vykdymo būdą, nesivadovavo projekte nustatytu reikalavimu dėl dvigubo sluoksnio sudėjimo, todėl darbų neatitiktis projekte numatytiems sprendiniams kilo dėl rangovų veiksmų, o ne dėl projekto klaidų; faktinis piltinis tetrapodų tankis (sudėtų tetrapodų tankis, įvertinus tarp jų liekančias ertmes) tiesiogiai priklausė tik nuo rangovų darbo kokybės ir niekaip nepriklausė nuo užsakovės; tam, jog tetrapodų konstrukcija būtų kuo tvirtesnė, rangovai, montuodami tetrapodus, turėjo dėti pastangas, jog tarp tetrapodų liekančios oro ertmės būtų kuo mažesnės; rangovai nepagrįstai teigia, kad buvo padaryta Techninio projekto klaida dėl Žiniaraštyje nurodytų neteisingų tetrapodų konstrukcijos vidutinių sluoksnio storių; bet koks nukrypimas nuo numatytos technologijos ar metodikos, dėl kurio atsiranda neigiami rezultatai (pvz., netinkamas tetrapodų tankis), yra laikytinas rangovų rizikos ir atsakomybės sritimi; dėl papildomų darbų, kurie viršijo Žiniaraštyje numatytus kiekius, buvo būtinas aiškus šalių susitarimas ir tik toks susitarimas galėjo sudaryti teisinį pagrindą reikalauti apmokėjimo už šiuos darbus.
63. Apeliantai teigia, kad priešingai negu nusprendė pirmosios instancijos teismas, užsakovė turi pareigą pagal Rangos sutarties nuostatas ir FIDIC doktriną atsiskaityti su rangovais už tetrapodų darbus, kurie viršija Žiniaraštyje nurodytus darbų kiekius. Paaiškino, kad rangovams pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius didesnius darbų kiekius teko atlikti, kadangi to reikalavo Techninio projekto sprendiniai, t. y. jeigu rangovai nebūtų atlikę atitinkamų darbų kiekių, Techninio projekto sprendiniai nebūtų buvę įgyvendinti. Faktinis darbų plotas pagal Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4 ir 1.3.3.4 papunkčius buvo didesnis negu nurodyta atitinkamose Žiniaraščio pozicijose, ir tik atlikus darbus faktiniame (didesniame negu Žiniaraštyje nurodyta) plote buvo įmanoma įgyventi Techninio projekto sprendinius. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.
64. Visų pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad rangovai, įrengę visus nuo pietinio bangolaužio pagal Žiniaraščio 1.2.12.1 papunktį demontuotus tetrapodus, nustatė, jog tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti Techninio projekto sprendiniai ir pasiektos projektinės altitudės, šiaurinio bangolaužio ruožuose PK16n–PK20n ir Pjūvyje E–Pjūvyje G, papildomai reikia sumontuoti 5 185,40 m3 tetrapodų. Dėl šios priežasties trūkstamų tetrapodų tūris buvo patvirtintas šalių pasirašytame Akte ir Susitarime, papildant Žiniaraščio pozicijas 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčiais. Taigi, buvo susitarta dėl 540 m3 tetrapodų pagal Žiniaraščio 1.7.1 papunktį, 3 671 m3 tetrapodų pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį ir 974,40 m3 tetrapodų pagal Žiniaraščio 1.7.4 papunktį.
65. Byloje nėra ginčo, jog šalių sudarytas Susitarimas buvo sudarytas šalims jau žinant visus galutinius tetrapodų kiekius. Be to, šalys neginčija, kad po Susitarimo sudarymo tetrapodų įrengimo darbai nebuvo atliekami. Taigi, Susitarimo sudarymo metu rangovai turėjo būti įsivertinę visus faktiškai atliktus darbus tiek pietiniame, tiek šiauriniame bangolaužiuose. Byloje nenustatyta, kad rangovai Susitarimo derinimo ar pasirašymo metu būtų kėlę klausimus, susijusius su atliktų darbų kiekiais, t. y. jog rangovai atliko daugiau tetrapodų įrengimo darbų nei buvo numatyta šalių Susitarime. Taigi, Susitarime šalys įvertino ir nurodė visus tetrapodų įrengimo darbus, užsakovė už juos sumokėjo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantai atliko papildomus tetrapodų įrengimo darbus, viršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 ir 1.7.3 papunkčius, už kuriuos turėtų sumokėti 133 210,75 Eur.
66. Antra, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, rangovai, naudodami Techniniame projekte pateiktą 25 tonų tetrapodų piltinio tankio dydį (1,2 t / m3), reikiamų pagaminti tetrapodų kiekį apskaičiavo įvertinę vidutinį vieno sumontuoto tetrapodo užimamą tūrį (25 t ÷ 1,2 t / m3 = 20,8333 m3) bei kiek sumontuotų tetrapodų telpa Akte nurodytame tūryje (5 185,40 m3) (5 185,40 m3 ÷ 20,8333 m3 = 248,9 m3). Taigi, tam, kad būtų užpildytas trūkstamas tetrapodų tūris (5 185,40 m3), rangovai nustatė poreikį papildomai pagaminti 249 tetrapodus. Byloje pateikta 2022 m. rugpjūčio mėn. Darbų eigos ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad rangovai pagal Žiniaraščių 1.7.1, 1.7.3 ir 1.7.4 papunkčius pagamino ir šiauriniame bangolaužyje sumontavo būtent 249 vnt. tetrapodus, t. y. tiek tetrapodų, kiek patys apskaičiavo (2 t., b. l. 66–108). Taigi, rangovai pagamino ir šiauriniame bangolaužyje įrengė 249 vnt. tetrapodų, kurie jų skaičiavimu atitiko reikalingą 5 185,40 m3 tetrapodų tūrį.
67. Aplinkybė, kad sudėjus 249 vnt. tetrapodus ir išmatavus jų faktiškai užimamą tūrį, paaiškėjo aplinkybė, jog faktinis tūris sudaro 5 494,40 m3, t. y. 309 m3 didesnis nei buvo šalių sutarta, savaime nesuteikia teisės rangovams reikalauti papildomo (duomenys neskelbtini) atlyginimo. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad rangovai būtų pagaminę ar sumontavę didesnį nei 249 vnt. tetrapodų kiekį, o rangovų pateikta išpildomoji dokumentacija šių aplinkybių neįrodo (dokumento registracijos Nr. CBP-259). Antra, byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad šalių sutarto ir pagaminto tetrapodų kiekio nepakako įgyvendinti Techninio projekto sprendinių. Trečia, Techniniame projekte buvo numatyti du alternatyvūs tetrapodų sudėjimo būdai t. y. kai tetrapodai montuojami kaip „pylimas“ arba „dvigubu sluoksniu“ (žr. Techninio projekto 4.3.1 papunktį). Apeliantai nurodė, kad atliekant tetrapodų darbus pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį tetrapodus įrengti „dvigubu sluoksniu“ buvo neįmanoma, nes tam, kad tetrapodai būtų įrengti dvigubu sluoksniu, jie turi būti dedami ant lygaus pagrindo (lygiai sudėto tetrapodų sluoksnio ar akmenų metinio), o, šiuo atveju, po rangovų pagal Žiniaraščio 1.7.3 papunktį įrenginėjamais tetrapodais, įgyvendinant Techninio projekto sprendinius ir vykdant darbus tokioje apimtyje, kokioje juos nupirko užsakovė, turėjo būti paliktas (ir buvo paliktas) senas tetrapodų sluoksnis, kuris yra nelygus (kuris buvo įrengtas kaip pylimas). Tačiau šiuo atveju dalis tetrapodų šiaurinio bangolaužio ruože PK16n–PK20n buvo įrengta rangovų, todėl jie, būdami savo srities profesionalais, apskaičiuodami papildomai reikalingų tetrapodų kiekį (249 vnt.), galėjo numanyti, kad tetrapodus turės įrenginėti ant jau esamų tetrapodų, kurie yra sudėti kaip pylimas ir, kad sumontuotų tetrapodų tūris priklausys nuo to, kaip tvarkingai ir kokiu tankumu bus sudėti tetrapodai. Taigi, būtent nuo pačių rangovų priklausė, kokiu tankumu bus sudėti 249 vnt. tetrapodai. Ketvirta, apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad faktinis piltinis tetrapodų tankis (sudėtų tetrapodų tankis, įvertinus tarp jų liekančias ertmes) tiesiogiai priklausė išimtinai nuo rangovų tinkamo darbų atlikimo. Be to, kaip teisingai pažymėjo užsakovė, rangovai turėjo vadovautis Techniniame projekte nurodytu reikalavimu – piltinio tankio koeficientu, kurio pagrindu nustatoma, kokį tūrį (kokią erdvę) užima (turi užimti) ginčo tetrapodai, atsižvelgiant į išmatavimus ir formą (jos lemiamus oro tarpus). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad būtent nuo rangovų priklausė sudėtų tetrapodų tankis. Penkta, Techninio projekto duomenimis nustatyta, kad tiek patys bangolaužiai, tiek atskiri jų sluoksniai (akmenys; smėlis, gruntas; 45 tonų betoniniai kubai; 25 tonų tetrapodai) turėjo pasiekti jiems nustatytas projektines altitudes, t. y. tam tikrą nustatytą projektinį aukštį (dokumento registracijos Nr. CBP-259). Projektuotojo 2021 m. gruodžio 22 d. rašte pažymėta, kad šiaurinio bangolaužio keteros altitudė yra nurodyta statinio bendrųjų rodiklių lentelėje, Techninio projekto dokumentacijoje ir tai yra esminis statinio parametras, kuris privalo būti pasiektas (3 t., b. l. 26–27). Projektuotojas, atsižvelgdamas į Techninio projekto 3.4.2, 4.4 papunkčius, 2021 m. spalio 15 d. rašte nurodė, kad bangolaužio konstrukcijos iš akmenų, tetrapodų ar betono blokų turi būti įrengtos ne žemiau negu projektinės bangolaužio altitudės, o konstrukcijos įrengtos virš projektinės altitudės neribojamos (3 t., b. l. 24–25). Taigi, aptartų aplinkybių visuma pagrindžia, kad vien tai, kad dalis tetrapodų (ar jų fragmentų) išsikišo virš projektinės altitudės, t. y. viršijo projektinę altitudę, nereiškia, kad už tai užsakovė turi papildomai sumokėti.
68. Trečia, apeliantų teigimu, užsakovės elgesys ir veiksmai patvirtina, kad užsakovė sutiko su tetrapodų darbų, viršijančių Žiniaraščiuose nustatytus kiekius, atlikimu, todėl užsakovei kyla pareiga už darbus apmokėti. Nors apeliantai teigia, kad nustatyti papildomų 25 tonų tetrapodų įrengimo, įskaitant tetrapodų gamybą, transportavimą ir montavimą, darbų kiekiai buvo preliminarūs ir turėjo būti patikslinti, rangovams baigus tetrapodų įrengimo darbus, tačiau baigus visus tetrapodų įrengimo darbus rangovai fiksavo faktiškai atliktų darbų kiekius. Taigi, nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad užsakovė sutiko su tetrapodų darbų, viršijančių Žiniaraščiuose nustatytus kiekius, atlikimu.
69. Ketvirta, pagal Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 20.1 papunktį, „<...> jeigu Rangovas mano, kad pagal kurį nors Sutarties sąlygų straipsnį ar dar kaip kitaip pagal Sutartį jam turi būti suteikta teisė gauti kokį nors papildomą mokėjimą, Rangovas privalo laiku pranešti Inžinieriui, aprašydamas įvykį arba aplinkybes, dėl kurių kyla tos pretenzijos. Pranešimas turi būti išsiųstas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 28 dienas nuo tada, kai apie įvykį arba aplinkybes tapo žinoma Rangovui arba jis turėjo būti apie tai sužinojęs. Jeigu apie pretenziją Rangovas nepraneša per tą 28 dienų laikotarpį, Rangovui neturi būti suteikta teisė gauti papildomą mokėjimą ir Užsakovas turi būti atleistas nuo visų su pretenzija susijusių įsipareigojimų“.
70. Bylos duomenimis nustatyta, kad rangovai 2021 m. liepos 15 d. nustatė poreikį pagaminti ir įrengti papildomą 5 185,4 m3 tetrapodų kiekį. Susitarimu už papildomų tetrapodų pagaminimą, transportavimą ir įrengimą užsakovė įsipareigojo rangovams sumokėti papildomai (duomenys neskelbtini) (be PVM). Visi tetrapodų darbai buvo baigti iki 2022 m. rugsėjo mėn. (žr. šios nutarties 44 punktą). Taigi, rangovai, manydami, kad jiems priklauso atlygis už didesnį darbų tūrį, turėjo į užsakovę kreiptis vėliausiai 2022 m. spalio 28 d., tačiau apeliantai nepateikė objektyvių duomenų, kad iki minėto laikotarpio rangovai būtų reiškę pretenzijas užsakovei.
71. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog rangovai užsakovei pretenziją dėl tetrapodų darbų, viršijančių Žiniaraštyje nurodytus darbų kiekius, apmokėjimo pirmą kartą pareiškė ne 2023 m. vasario 27 d., o 2024 m. balandžio 25 d. Priešingai negu teigia apeliantai, 2023 m. vasario 27 d. raštu buvo reikalaujama sumokėti tik už neapmokėtus faktinius tetrapodų darbų kiekius, neviršijančius Žiniaraštyje nurodytų kiekių, o pretenzija dėl tetrapodų darbų kiekių, viršijančių Žiniaraštyje nurodytus kiekius, pareikšta tik 2024 m. balandžio 25 d. (dokumento registracijos Nr. CBP-259). Be to, minėta, kad rangovai, manydami, kad jiems priklauso atlygis už didesnį darbų tūrį, turėjo į užsakovę kreiptis vėliausiai 2022 m. spalio 28 d. (žr. šios nutarties 94 punktą), todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad rangovai pretenziją dėl tetrapodų darbų, viršijančių Žiniaraštyje nurodytus darbų kiekius, būtų pareiškę 2023 m. vasario 27 d., nereiškia, jog tokia pretenzija buvo pareikšta laiku.
72. Penkta, teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad teismas nepagrįstai atsakomybę už Techninio projekto klaidas perkėlė rangovams. Visų pirma, rangovai Techninio projekto klaida laiko tai, kad užsakovė Žiniaraščiuose nurodė neteisingus tetrapodų konstrukcijos vidutinius sluoksnio storius. Tačiau aplinkybė, kad užsakovės nurodyti tetrapodų konstrukcijos vidutiniai sluoksnio storiai nesutapo su faktiniais, nereiškia, kad tokie kiekybiniai neatitikimai turi būti vertinami kaip Techninio projekto trūkumas. Techninio projekto 5.8 papunktyje nurodyta, kad: sąnaudų žiniaraščiai aprašo demontavimo ir įrengimo kiekius bangolaužių įrengimui; sąnaudų žiniaraščiuose kiekiai pateikiami sustambinti; kiekiai yra orientaciniai, nes jie apskaičiuojami pagal tūrio skaičiavimus, pagrįstus skersinių profilių vaizdais kiekvienai 50 metrų bangolaužio atkarpai; kiekio skaičiavimai yra teoriniai, todėl gali būti neįmanomi pasiekti tikslių nurodytų kiekių; nurodyti plotai daugeliu atvejų yra apytikriai, kadangi medžiagos nėra įrengtos vienodo storio sluoksniai. Be to, Techninio projekto pastaboje Nr. 6 nurodyta, kad projekte numatytas pakartotinas demontuotų tetrapodų ir betoninių kubų įrengimas, jeigu jų esama būklė tenkina techninių specifikacijų reikalavimus. Kadangi būklės reikalavimus tenkinančių elementų kiekis nežinomas ir neįmanoma įvertinti maksimalaus darbų kiekio, rangovas turi numatyti Žiniaraštyje nurodytą kiekį. Taigi, užsakovė Žiniaraštyje nurodė preliminarius duomenis. Antra, tai, kad Žiniaraštyje nurodyti duomenys turėtų būti vertinami kaip preliminarūs patvirtina ir Rangos sutarties konkrečiosios sąlygos. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 12.3 papunktis numatė, kad Rangos sutarties dokumentuose nurodyti kiekiai yra preliminarūs ir dėl šios priežasties rangovai turėjo ne tik numatyti rezervinį tetrapodų kiekį, bet ir turėjo galimybę Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.3 papunkčio pagrindo susitarti dėl papildomų darbų, kurie reikalingi siekiant tinkamai įgyvendinti Rangos sutartį. Todėl nepaisant to, kad užsakovės pateiktuose Žiniaraščiuose nurodyti tetrapodų konstrukcijos vidutinius sluoksnio storiai nesutapo su faktiniais, savaime nereiškia, kad tokie kiekybiniai neatitikimai turi būti vertinami kaip Techninio projekto trūkumas. Be to, patys rangovai apeliaciniame skunde (žr. apeliacinio skundo 222 punkto a papunktį) pripažino, kad dėl tetrapodų darbų specifikos tetrapodų darbų plotai, tūriai ir vidutinio sluoksnio storiai paaiškėja tik pilnai užbaigus tetrapodų darbus, o ne prieš juos pradedant. Trečia, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nenustatė Techninio projekto klaidų, kurios būtų turėjusios įtakos darbų kokybei ar apimčiai. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turtinio (žr. teismo sprendimo 79 punktą), teismas įvertino, kad tetrapodų konstrukcijos sluoksnio storio duomenys, nurodyti Žiniaraštyje, yra išvestiniai dydžiai, todėl konstatavo, kad bet kokie jų kiekybiniai neatitikimai negali būti laikomi Techninio projekto trūkumais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog būtent rangovai yra atsakingi už darbų kokybę ir privalo imtis visų priemonių, kad rezultatas atitiktų projekto ir sutarties reikalavimus, todėl jie turi pareigą pastebėti bet kokius galimus netikslumus dar prieš pradedant darbus ir apie juos pranešti, savaime neįrodo, kad teismas atsakomybę už Techninio projekto klaidas perkėlė rangovams. Apeliantų nurodyti argumentai dėl jiems priskirtos atsakomybės už Techninio projekto klaidas yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti tik prielaidomis, kurie nesudaro pagrindo apskųstą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.
73. Taigi, ieškovai neįrodė, kad yra pagrindas priteisti jiems iš užsakovės 133 210,75 Eur atlyginimą už faktiškai atliktus tetrapodų demontavimo ir įrengimo darbų kiekius, viršijančius Žiniaraščio 1.2.12.1, 1.3.2.4, 1.3.3.4 ir 1.7.3 papunkčiuose nurodytus kiekius. Vien tai, jog apeliantai nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.
Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša
74. Apeliantai pateikė prašymą (8 t., b. l. 185–189):
98.1. pripažinti dokumentus (jų dalis), kuriuose yra nurodyti Belgijos įmonės Herbosch-Kiere N.V. įkainiai, kainodara, darbų kainos, nevieša civilinės bylos Nr. e2A-94-934/2026 medžiaga: 1) ieškovų 2025 m. rugsėjo 23 d. baigiamosios kalbos 8, 24, 27, 31, 43, 47, 62, 123, 144, 180, 204, 223, 277 pastraipas; 2) atsakovės 2025 m. rugsėjo 30 d. baigiamosios kalbos 96 skaidrę; 3) ieškovų apeliacinio skundo 5, 16, 32–33, 59, 99, 125, 162 pastraipas; 4) atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą 13, 15, 40, 42, 66, 78–79, 98 pastraipas;
98.2. jeigu nėra techninių galimybių pripažinti nevieša civilinės bylos Nr. e2A-94-934/2026 medžiaga tik atitinkamas prašyme įvardinamų dokumentų dalis, pripažinti dokumentus, nurodytus prašyme, nevieša civilinės bylos Nr. e2A-94-934/2026 medžiaga visa apimtimi;
98.3. nevieša civilinės bylos Nr. e2A-94-934/2026 medžiaga pripažintus dokumentus palikti matomus civilinės bylos Nr. e2A-94-934/2026 dalyviams šios bylos elektroninėje kortelėje Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP).
75. Ieškovai paaiškino, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi pripažino dalį bylos medžiagos nevieša: 1) Žiniaraštį (2024 m. rugsėjo 20 d. ieškinio priedas Nr. 9); 2) Taikos sutarties dalį, kurioje yra pateikiamas žiniaraštis (2024 m. rugsėjo 20 d. ieškinio priedas Nr. 10); 3) Susitarimo dėl papildomų darbų ir jo projektų dalis, kuriose yra cituojamas žiniaraštis (2024 m. rugsėjo 20 d. ieškinio priedai Nr. 18, 20, 22, 23, 25, 26); 4) atitinkamas procesinių dokumentų pastraipas, kuriose cituojamas žiniaraštis bei atskleidžiami ieškovų įkainiai: 2024 m. rugsėjo 20 d. ieškinio: 10,13, 29, 35, 36, 43, 45, 50, 52, 59, 79, 89, 100, 127, 130, 145, 147,152 pastraipas; 2024 m. lapkričio 6 d. atsiliepimo: 13, 14, 24, 25, 36, 38, 40, 55, 68, 77 pastraipas; 2024 m. lapkričio 25 d. dubliko: 12, 16, 22, 23, 40, 46, 57, 61, 66, 75, 114, 116 pastraipas; 2025 m. sausio 3 d. tripliko: 37 ir 143 pastraipas; 5) kitus dokumentus, kuriuose cituojamas Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V Žiniaraštis bei įkainiai: 2024 m. rugsėjo 20 d. ieškinio priedą Nr. 12 ir priedą Nr. 31, 2024 m. lapkričio 6 d. atsiliepimo priedą Nr. A2, 2024 m. lapkričio 25 d. dubliko priedą Nr. 1, priedą Nr. 9, priedą Nr. 13, priedą Nr. 14 ir priedą Nr. 15. Ieškovai, siekdami tinkamai įvykdyti įstatymo jiems keliamą įrodinėjimo pareigą, konfidencialius duomenis (pvz., darbų įkainius, kainodarą, kainas ir kt.), sudarančius Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V komercinę paslaptį, atskleidžia ir nagrinėjamoje byloje pateiktame apeliaciniame skunde. Be to, įgyvendindamas savo įrodinėjimo pareigą, duomenimis, sudarančiais Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V komercinę paslaptį, atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi ir atsakovė. Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V komercinę paslaptį sudarantys duomenys atskleidžiami šiose procesinių dokumentų pastraipose: ieškovų apeliacinio skundo 5, 16, 32–33, 59, 99, 125, 162 pastraipose ir atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą 13, 15, 40, 42, 66, 78–79, 98 pastraipose. Be kita ko, Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis ieškovai ir atsakovė remiasi baigiamosiose kalbose, teismui pateiktose raštu jau po Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties priėmimo: ieškovų 2025 m. rugsėjo 23 d. baigiamosios kalbos 8, 24, 27, 31, 43, 47, 62, 123, 144, 180, 204, 223, 277 pastraipose; atsakovės 2025 m. rugsėjo 30 d. baigiamosios kalbos 96 skaidrėje. Minėti konfidencialūs duomenys (duomenys apie darbų įkainius, kainodarą, kainas ir kt.) sudaro Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V komercinę paslaptį, yra slapti, nėra viešai prieinami. Šie duomenys suteikia galimybę konkuruoti jūrinių darbų sektoriuje (ir statybos rangos rinkoje), o jų atskleidimas konkurentams sudarytų galimybę nesąžiningai konkuruoti su Belgijos bendrove Herbosch-Kiere N.V. ir įgyti nepagrįstą pranašumą.
76. Vadovaujantis CPK 10 straipsnio 2 dalimi, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
77. Teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 67 punktas).
78. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai pateikė 2025 m. vasario 28 d. pranešimą dėl duomenų, sudarančių Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V. komercinę paslaptį, apsaugos. Iš minėto dokumento turinio matyti, jog duomenys apie: bet kurių darbų (įskaitant įrangą) įkainius; kiekvieną iš darbų įkainių dedamąją dalį; kainų nustatymo metodiką ir jų apskaičiavimus; išlaidų apskaičiavimus; pelningumo rodiklius; preliminariai įvertintus ir faktiškai nustatytus pridėtinių išlaidų dydžius (t. y. bendrovės sąnaudų santykį su bendra apyvarta); preliminariai įvertintus ir faktiškai nustatytus pridėtinių išlaidų dydžius (t. y. bendrovės sąnaudų santykį su bendra apyvarta); preliminariai įvertintus ir faktiškai nustatytus skėtinių antkainių dydžius; bendrovės ir susijusių asmenų pagrindines veiklos operacijas (tokias kaip pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, komercinės veiklos organizavimas) yra konfidencialūs ir sudarantys bendrovės komercinę paslaptį, todėl yra saugomi tiek bendrovės viduje, tiek išorėje. Šie duomenys yra slapti, kadangi Belgijos Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V. pastangų dėka nėra viešai prieinami ir turi komercinę vertę, nes suteikia galimybę konkuruoti jūrinių darbų sektoriuje (be kita ko, ir statybos rangos rinkoje). Duomenys, kaip komerciškai vertinga informacija, gali suteikti bendrovei konkurencinį pranašumą. Sužinoję bendrovės duomenis (bet kurią jų dalį) bendrovės konkurentai galėtų palaikyti savo įkainius ar kitus rodiklius ir taip nesąžiningai konkuruoti su bendrove (3 t., b. l. 126–128).
79. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą pripažinti dalį civilinės bylos medžiagos nevieša. Pripažino dokumentus (jų dalis, kuriose yra nurodyti Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V. įkainiai, kainodara, darbų kainos) nevieša nagrinėjamos bylos medžiaga: žiniaraštį; taikos sutartį, dalyje kur yra pateikiamas žiniaraštis; susitarimą dėl papildomų darbų ir jo projektus, dalyje kur yra cituojamas žiniaraštis; atitinkamas procesinių dokumentų pastraipas, kuriose cituojamas žiniaraštis bei atskleidžiami ieškovų įkainiai: 2024 m. rugsėjo 20 d. ieškinio 10,13, 29, 35, 36, 43, 45, 50, 52, 59, 79, 89, 100, 127, 130, 145, 147,152 pastraipas, 2024 m. lapkričio 6 d. atsiliepimo 13, 14, 24, 25, 36, 38, 40, 55, 68, 77 pastraipas, 2024 m. lapkričio 25 d. dubliko 12, 16, 22, 23, 40, 46, 57, 61, 66, 75, 114, 116 pastraipas, 2025 m. sausio 3 d. tripliko 37 ir 143 pastraipas, kitus dokumentus, kuriose cituojamas ieškovų žiniaraštis bei įkainiai, t. y. 2024 m. rugsėjo 20 d. ieškinio priedą Nr. 12 ir priedą Nr. 31, 2024 m. lapkričio 6 d. atsiliepimo priedą Nr. A2, 2024 m. lapkričio 25 d. dubliko priedą Nr. 1, priedą Nr. 9, priedą Nr. 13, priedą Nr. 14 ir priedą Nr. 15. Teismas konstatavo, kad procesiniuose dokumentuose šalių pateikta informacija, kurią prašoma pripažinti nevieša bylos medžiaga, t. y. Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V. įkainiai, kainodara, darbų kainos laikytina konfidencialia, kadangi ji nėra viešai prieinama ir turi realią ekonominę vertę, kuri kyla iš to, jog jos panaudojimas suteikia reikšmingą konkurencinį pranašumą veiklos, susijusios su specializuotais statybos ar jūriniais projektais, srityje (3 t., b. l. 136–138).
80. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų prašomų pripažinti neviešais procesinių dokumentų dalių (pastraipų) turinį, neturi pagrindo nesutikti su apeliantų argumentais, kad prašomi apsaugoti Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V. duomenys (įkainiai, kainodara, darbų kainos) yra konfidencialūs, juolab kad šie duomenys pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti neviešais, įvertinus tai, jog informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims, ypač konkuruojančioms ūkio subjektų grupėms, sudarytų sąlygas nesąžiningai konkurencijai ir galėtų lemti nepagrįstą verslo pranašumo įgijimą, pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principus (žr. teismo sprendimo 103 punktą), ir ginčo dėl to tarp šalių nekilo (3 t., b. l. 134–135). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nutaria prašymą tenkinti, apeliantų nurodytuose procesiniuose dokumentuose esančią informaciją, susijusią su įkainiais, kainodara, darbų kainomis (ieškovų 2025 m. rugsėjo 23 d. baigiamosios kalbos 8, 24, 27, 31, 43, 47, 62, 123, 144, 180, 204, 223, 277 pastraipas; atsakovės 2025 m. rugsėjo 30 d. baigiamosios kalbos 96 skaidrę; ieškovų apeliacinio skundo 5, 16, 32–33, 59, 99, 125, 162 pastraipas; atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą 13, 15, 40, 42, 66, 78–79, 98 pastraipas), pripažįstant nevieša bylos medžiaga, nuasmeninat teismo procesiniame sprendime neskelbtinus duomenis.
Dėl procesinės bylos baigties
81. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino Rangos sutarties sąlygas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
82. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
83. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
84. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
85. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
86. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 97 punktas).
87. Tiek ieškovai, tiek atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
88. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 987 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (9 t., b. l. 13–18).
89. Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą atsakovė advokatui sumokėjo 2026 m. sausio 15 d. (2 000 Eur), todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (15 987 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 427,60 Eur × 1,3 = 3 155,88 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
90. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti šalys nesinaudojo atitinkamos srities ekspertų paslaugomis, tačiau kompleksiškai įvertinus šalių veiksmus bylinėjimosi procese, taip pat byloje spręstinų klausimų pobūdį (byloje nagrinėjami rangos teisiniai santykiai, susiję su jūrų uostų statyba, analizuojami techniniai klausimai, susiję su bangolaužių konstrukciją sudarančių elementų (tetrapodų) įrengimu) ir apimtis (visą elektroninės bylos medžiagą sudaro 9 tomai; apeliacinį skundą – 61 lapas, atsiliepimas į apeliacinį skundą – 24 lapai), konstatuojama, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga, joje gausu faktinių aplinkybių, šalių atstovai parengė ir pateikė teismui didelės apimties procesinius dokumentus, o tai lėmė darbo laiko sąnaudas, atitinkamai ir išlaidų dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus kriterijus, ieškovų patirtų išlaidų dydį (17 205,60 Eur), taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nusprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kai teismas gali priteisti daugiau išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, todėl nutaria prašymą tenkinti, priteisti iš ieškovų atsakovei 15 987 Eur bylinėjimosi išlaidų.
91. Nors atsakovė prašo priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas solidariai, tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteistinos atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliantų Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V. ir Vokietijos bendrovės Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH&CO.KG, 2026 m. vasario 25 d. prašyme nurodytuose procesiniuose dokumentuose: ieškovės 2025 m. rugsėjo 23 d. baigiamojoje kalboje (8, 24, 27, 31, 43, 47, 62, 123, 144, 180, 204, 223, 277 pastraipose), atsakovės 2025 m. rugsėjo 30 d. baigiamojoje kalboje (96 skaidrėje), ieškovų apeliaciniame skunde (5, 16, 32–33, 59, 99, 125, 162 pastraipose) ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą (13, 15, 40, 42, 66, 78–79, 98 pastraipose), esančius duomenis, susijusius su įkainiais, kainodara, darbų kainomis, pripažinti nevieša bylos medžiaga, nuasmeninant teismo procesiniame sprendime neskelbtinus duomenis.
Priteisti iš ieškovų Belgijos Belgijos bendrovės Herbosch-Kiere N.V., juridinio asmens kodas 0404.637.280 ir Vokietijos Belgijos bendrovės Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG, juridinio asmens kodas HRA126702, atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, juridinio asmens kodas 240329870, 15 987 Eur (penkiolika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 7 993,50 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 50 ct).
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė
Žilvinas Terebeiza