Civilinė byla Nr. e2A-403-912/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00904-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4, 2.6.8.9; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės valdos“ dėl avanso ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 58 000 Eur; 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad šalys 2021 m. liepos 24 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir preliminarioji sutartis). Sutartyje šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. sudaryti pagrindinę buto ir parkavimo vietos, esančių statomame daugiabutyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Turto kaina – 84 000 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei 12 000 Eur avansą. Atsakovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, todėl šalys laiku nesudarė pagrindinės sutarties.
3. Atsakovė 2022 m. birželio 9 d. pasiūlymu paprašė ieškovės per 10 dienų nuo laiško gavimo dienos informuoti, sutinka ieškovė pakeisti preliminariosios sutarties sąlygas, t. y., dėl force majeure (lot. nenugalimos jėgos) aplinkybių pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą trims mėnesiams ir buto kainą padidinti iki 100 000 Eur.
4. Ieškovė 2022 m. birželio 14 d. rašte atsakovei nurodė, kad generalinio rangovo prievolių pagal sutartį neįvykdymas, medžiagų bei darbo jėgos trūkumas ir pabrangimas savaime nelaikomi nenugalima jėga. Šalys nesudarė pagrindinės sutarties dėl atsakovės kaltės, todėl jai kyla pareiga grąžinti ieškovės sumokėtą avansą ir atlyginti nuostolius. Prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2022 m. birželio 1 d., todėl nėra pagrindo pratęsti preliminariąją sutartį, taip pat vienašališkai padidinti kainą.
5. Ieškovė 2022 m. birželio 25 d. sudarė preliminariąją kito buto pirkimo–pardavimo sutartį su kitu būsimu pardavėju dėl ketinimo pirkti butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 130 000 Eur. 2021 m. liepos 24 d. preliminariosios sutarties kaina 84 000 Eur, todėl ieškovė patyrė 46 000 Eur nuostolių.
6. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarė dar vieną preliminariąją trečio buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį su kitu būsimu pardavėju. Sutartyje ieškovė įsipareigojo nupirkti nurodytą butą už 165 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 12 000 Eur avanso ir 8 400 Eur nuostolių atlyginimo ir nutraukė bylos dalį dėl šių ieškovės reikalavimų. Teismas patenkino kitą ieškinio dalį – priteisė ieškovei iš atsakovės 7 600 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanų ir 21,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 344,25 Eur žyminio mokesčio. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.
8. Ieškovės atstovas teismo posėdyje atsisakė nuo ieškinio dalies, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovė grąžino ieškovei 12 000 Eur avansą ir pervedė 8 400 Eur netesybų. Dėl to teismas priėmė atsisakymą ir nutraukė šią bylos dalį bei grąžino ieškovei 344,25 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 87 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).
9. Preliminariąją sutartį sudarė verslu užsiimanti bendrovė (atsakovė) ir fizinis asmuo, ketinantis įsigyti butą asmeniniams (šeimos) poreikiams tenkinti, t. y. vartotoja (ieškovė). Atsakovė parengė preliminariosios sutarties tekstą, ieškovė nesiderėdama prie jos prisijungė. Ieškovė jauno amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, anksčiau nesudarė nekilnojamojo turto įsigijimo sandorių. Teismas kvalifikavo preliminariąją sutartį kaip vartojimo ir taikė ieškovei vartotojo teisinę apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnis).
10. Atsakovė siekė inicijuoti derybas dėl preliminariosios sutarties esminių sąlygų (pagrindinės sutarties sudarymo termino ir ketinamo įsigyti turto kainos) pakeitimo, bet pateikė pasiūlymą pasibaigus preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui, remdamasi nenugalimos jėgos institutu. Atsakovės pasiūlymą teismas įvertino ne kaip jos pastangas išsaugoti ikisutartinius santykius ir pasinaudoti rebus sic stantibus (lot. tokiomis aplinkybėmis) institutu, bet kaip naują pasiūlymą ieškovei sukurti kito turinio ikisutartinius santykius (nauja oferta). Atsakovės nurodytos aplinkybės (nespėjo laiku baigti statybos darbų dėl įtemptos geopolitinės situacijos (karo Ukrainoje), nes sutriko žaliavų tiekimas, statybinės medžiagos labai pabrango, atsakovės rangovas padidino darbų kainą) nepatvirtina buvus force majeure, todėl ji negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį, todėl yra kalta dėl jos nesudarymo.
11. Šalių ikisutartinės derybos pasiekė aukščiausią pasitikėjimo lygį, nes buvo sudaryta išsami preliminarioji sutartis, todėl ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, kuris prilygtų tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui. Itin aukštas šalių pasitikėjimas ikisutartiniuose santykiuose savaime nelemia nuostolių atlyginimo visais atvejais, nes nukentėjusi šalis (ieškovė) turi įrodyti, kad tokius nuostolius ji faktiškai patyrė ir neprisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo. Preliminarioji sutartis pasibaigė, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovė sudarė kitas preliminariąsias sutartis ir galiausiai įsigijo butą, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šią sutartį teismas laikė pakeičiančia sutartimi (CK 6.258 straipsnio 5 dalis).
12. Teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. birželio 25 d. sudarė su byloje nedalyvaujančiu asmeniu preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė ketino įsigyti 43,08 kv. m butą su rūsiu, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirmame pastato aukšte, už 130 000 Eur kainą. Pagrindinė sutartis pagal šią sutartį nesudaryta, nes pardavėjas nepanaikino butui taikytų areštų. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarė kitą preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl 47,35 kv. m buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įsigijimo už 165 000 Eur kainą. Pagal šią preliminariąją sutartį ieškovė 2022 m. lapkričio 17 d. sudarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.
13. Ieškovės pasirinkti „pakeičiantieji“ butai skiriasi nuo ginčo turto: ginčo turtas buvo statomas naujai, planuota įsigyti tik su daline apdaila, esantis Vilniaus miesto Kalnėnų rajone, kuris nėra miesto centrinėje dalyje; „pakeičiantieji“ butai – senos statybos, įrengti, esantys Vilniaus miesto centrinėje dalyje (Paupys ir Naujamiestis). Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje yra dinamiška, kainų pokyčiai gali būti dideli ir greitai pasikeisti, ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių butų kainų padidėjimą, neįrodė, kad 35 000 Eur yra skirtumas dėl butų nepanašumo.
14. Atsakovė pasiūlė ieškovei tą patį butą įsigyti už 100 000 Eur, t. y. 16 000 Eur brangiau. Atsakovė pateikė įrodymus, kad labai panašų butą pardavė beveik už 100 000 Eur. Sudarydama preliminariąją sutartį, atsakovė prisiėmė riziką, kad turtas gali pabrangti iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos, todėl ji atsakinga už tokį kainų skirtumą. Teismas nusprendė, kad ieškovės patirti nuostoliai apskaičiuotini kaip naujai pasiūlytos ir sutartos ginčo buto kainų skirtumas – 16 000 Eur (100 000 – 84 000 = 16 000).
15. Preliminariosios sutarties Bendrosios dalies 5.3 bei 5.7 papunkčių sąlygos atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 2 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus, t. y. netinkamai panaikina arba apriboja vartotojo teises verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo, ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad atsakovės ieškovei sumokėta 8 400 Eur suma laikytina netesybomis ir pagrįstai sumokėta ieškovei. Teismas įskaitė netesybas į nuostolius (16 000 – 8 400 = 7 600).
16. Ieškovė patyrė 4 092,00 Eur, atsakovė – 3 956,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas įvertino bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų kiekį ir konstatavo, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra protingo dydžio. Teismas atliko bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (2 078,91 – 2 057,48 = 21,43).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Sostinės valdos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Ieškovė, atstovaujama advokato, pasirinko savo teises ginti CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pakeičiančios sutarties institutu. Teismas, įvertinęs ieškovės sudarytas sutartis, konstatavo, kad jos dėl nekilnojamo turto objektų ir kitų skirtumų, negali būti laikomos pakeičiančiomis sutartimis, todėl turėjo atmesti ieškovės reikalavimą. Teismas priteisė ieškovei papildomą 7 600 Eur sumą, t. y. priėmė siurprizinį sprendimą ir pažeidė atsakovės teisę į teisminę gynybą. Ieškovė neįrodinėjo, kad patyrė kitų nuostolių, neįrodė, kad jos patirti nuostoliai viršija 8 400 Eur.
17.2. Teismas neįvertino to, kad ieškovė atsisakė įsigyti butą už 100 000 Eur, bet įsigijo butą už 165 000 Eur. Atsakovė informavo ieškovę, kad negali parduoti buto už sutartą kainą, todėl pasiūlė pakeisti kainą. Ieškovė, įsigydama turtą už 165 000 Eur, buvo nesąžininga, nebendradarbiavo su atsakove. Ieškovė siekia įsigyti butą prestižinėje vietoje atsakovės sąskaita.
17.3. Sprendimo dalis, kuria priteista ieškovei 7 600 Eur kompensacija, yra be motyvų – tik viena pastraipa. Sprendime nenurodyta, kokiomis teisės normomis teismas rėmėsi, spręsdamas dėl tokio dydžio, koks ieškovės teisių gynybos būdas pritaikytas. Teismui sprendžiant, kad ieškovei turi būti atlygintas preliminariojoje sutartyje nurodytos turto kainos ir atsakovės sudaryto nekilnojamojo turto (ne to turto, dėl kurio šalys susitarė preliminariojoje sutartyje, bet kito turto) ieškovei pasiūlytos naujos kainos skirtumas, apribota atsakovės teisė gintis. Teisės aktuose nenustatyta galimybė apskaičiuoti nuostolius, taikant preliminariojoje sutartyje nustatytą turto kainos ir potencialios (derybų) kainos skirtumą. Teismas apskaičiavo nuostolius, vadovaudamasis hipotetine turto kaina, nes turtas neparduotas.
17.4. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir nepagrįstai laikė, kad avanso, dėl kurio niekada nebuvo šalių ginčo, sumokėjimas reiškia ieškinio pripažinimą bei kad apeliantės pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodymą sumokėtos 8 400 Eur netesybos buvo nagrinėjamos bylos dalykas. Atsakovė sutiko grąžinti ieškovei 12 000 Eur avansą iki ieškinio pareiškimo. Dėl to bylinėjimosi išlaidos, proporcingos nurodytai sumai, nepriteistinos. Atsakovė sumokėjo 8 400 Eur netesybas, atsižvelgdama į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išaiškinimus. Ieškovė nereikalavo priteisti netesybų.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. V. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyti tokie atsikirtimai:
18.1. Teismas nepadarė sprendime išvados, kad ieškovės sudaryta preliminarioji sutartis dėl (duomenys neskelbtini) esančio buto nėra pakeičiančioji. Teismas nurodė, kad ieškovės pasirinkti „pakeičiantieji“ butai yra iš esmės skirtingi nuo ginčo turto, todėl taikė leistiną ir teismų praktikoje pripažįstamą metodą nuostoliams apskaičiuoti (abstraktų nuostolių apskaičiavimo metodą), skaičiuodamas patirtus nukentėjusios šalies nuostolius, sumažino nuostolių dydį nuo prašytų priteisti 35 000 Eur iki 16 000 Eur.
18.2. Ieškovė reikalavo atlyginti nuostolius, netekus pasitikėjimo. Nuostolių apskaičiavimo būdas nebuvo ieškinio dalykas, kurį turėjo nurodyti ieškovė. Teismo kompetencija – nustatyti faktines aplinkybes ir jas įvertinti. Lyginamojoje sutarčių teisėje pripažįstami du pagrindiniai nuostolių apskaičiavimo metodai: objektyvus (abstraktus) ir subjektyvus (konkretus). Abu šie metodai yra įtvirtinti 1980 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių. Konkretus nuostolių apskaičiavimo metodas įtvirtintas šios konvencijos 75 straipsnyje, jame nustatyta, kad nuostoliai gali būti apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir kainos, už kurią prekės buvo parduotos ar nupirktos jau nutraukus sutartį.
18.3. Atsakovė neteisingai nurodė, kad teismas apskaičiavo nuostolius, vadovaudamasis hipotetine turto kaina, nes turtas neparduotas. Teismas apskaičiavo nuostolius vadovaudamasis esama, bet ne hipotetine turto kaina (rinkos kaina), t. y. 100 000 Eur, ir ją lygino su šalių preliminariojoje sutartyje suderinta 84 000 Eur kaina. Aplinkybės, kad atsakovė nepardavė ginčo turto, nereikšmingos, nes nuostoliai apskaičiuoti pagal abstraktų, bet ne konkretų metodą. Atsakovė pažeidė preliminariąją sutartį, todėl ieškovei turi būti kompensuota prarastos galimybės piniginė vertė. Vienas iš būdų, kuriuo gali remtis nukentėjusi šalis, siekdama įrodyti prarastos galimybės piniginės vertės nuostolius, yra kainų skirtumo metodas.
18.4. Ieškovė sutartinių santykių metu buvo sąžininga. Ji neturėjo pareigos priimti naują atsakovės ofertą. Atsakovė pažeidė preliminariąją sutartį, sugriovė pasitikėjimą. Atsakovės nesąžiningumą nustatė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Atsakovė, ieškovei pareikalavus, negrąžino avanso per nustatytą terminą. Atsakovė taip pat nereagavo į pakartotinį ieškovės prašymą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, nes atsakovė bylos nagrinėjimo metu grąžino 12 000 Eur avansą ir sumokėjo 8 400 Eur netesybas. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako tik dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.
20. Apeliaciniame iš esmės suformuluotas teisės aiškinimo klausimas, kaip turi būti atlyginama prarastos galimybės vertė, kai, padavėjui pagal preliminariąją sutartį jos neįvykdžius, pirkėjas sudaro ją pakeičiančią nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį su kitu asmeniu už didesnę kainą, negu kaina, buvusi numatyta preliminariojoje sutartyje.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
21. Šalys 2021 m. liepos 24 d. sudarė preliminariąją sutartį ir susitarė ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. sudaryti pagrindinę 46,47 kv. m ploto buto, esančio pirmame pastato aukšte, ir parkavimo vietos, esančių statomame daugiabutyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (3, 4 punktai, 6.2 papunktis). Preliminariojoje sutartyje nurodytų buto ir parkavimo vietos kaina – 84 000 Eur (5.1 papunktis). Ieškovė įsipareigojo sumokėti 12 000 Eur avansą: 2 000 Eur – iki 2021 m. liepos 27 d.; 5 000 Eur – iki 2021 m. rugsėjo 1 d.; 5 000 Eur – iki 2021 m. gruodžio 1 d. (5.2 papunktis).
22. Ieškovė sumokėjo apeliantei tokias sumas: 2021 m. liepos 27 d. – 2 000 Eur, 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 5 000 Eur, 2021 m. gruodžio 28 d. – 5 000 Eur.
23. Apeliantė 2022 m. birželio 9 d. rašte ieškovei nurodė, kad terminas pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai pasibaigė 2022 m. gegužės 31 d., pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių. Rangovė informavo apeliantę, kad dėl karo Ukrainoje, sutriko statybinių medžiagų tiekimas iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, jų kainos padidėjo kelis kartus. Darbuotojai pareikalavo didesnių atlyginimų. Ji pasiūlė ieškovei pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą trims mėnesiams ir padidinti turto kainą iki 100 000 Eur. Apeliantė iki 2022 m. birželio 25 d. įsipareigojo grąžinti avansą, jeigu ieškovė nesutiktų su preliminariosios sutarties pakeitimu.
24. Ieškovės atstovas advokatas A. K. 2022 m. birželio 14 d. raštu pareikalavo, kad apeliantė per dešimt darbo dienų nuo atsakymo pateikimo momento grąžintų ieškovei 12 000 Eur avansą, atlygintų 450 Eur teisinės pagalbos išlaidas, taip pat nurodė, jog papildomai pareikalaus atlyginti nuostolius.
25. Ieškovė ir V. R. (pardavėjas) 2022 m. birželio 25 d. sudarė pakeičiančią preliminariąją sutartį. Joje ieškovė įsipareigojo pirkti 43 kv. m butą su rūsiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 130 000 Eur. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Pagrindinė sutartis nesudaryta, nes pardavėjas nepanaikino turtui pritaikytų areštų.
26. Apeliantė 2022 m. birželio 27 d. raštu paprašė ieškovės pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus.
27. Ieškovės atstovas advokatas A. K. 2022 m. birželio 28 d. rašte pareikalavo, kad apeliantė grąžintų ieškovei 12 000 Eur avansą ir atlygintų 46 000 Eur nuostolius bei 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
28. Ieškovė 2022 m. liepos 14 d. pareiškė ieškinį teisme ir pareikalavo apeliantės grąžinti 12 000 Eur avansą, atlyginti 58 000 Eur nuostolius, bylinėjimosi išlaidas bei sumokėti 5 proc. procesines palūkanas.
29. Apeliantė 2022 m. rugpjūčio 3 d. grąžino ieškovei 12 000 Eur avansą, 2023 m. sausio 17 d. – 8 400 Eur netesybų.
30. Ieškovė ir E. M. 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarė 47,35 kv. m buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (pakeičianti sutartis 2). Ieškovė įsipareigojo nupirkti nurodytą butą 165 000 Eur. Ji ir pardavėja E. M. 2022 m. lapkričio 17 d. sudarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.
31. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022 m. spalio 7 d. rašte nustatė, kad CK 6.2284 straipsnyje įtvirtintus vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kriterijus atitinka bylos šalių sudarytos preliminariosios sutarties Specialiosios dalies 5.4 papunkčio, 9 punkto, sutarties Bendrosios dalies 2.3, 3.2, 3.3, 3.4, 3.5, 3.6, 4.6, 5.3, 5.5, 5.7 ir 6.5 papunkčių sąlygos.
Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius
32. Apeliantė teisingai nurodo, kad ieškovė reikalavimą grindė CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, bet teismas iš dalies patenkino ieškinio reikalavimą kitu teisiniu pagrindu, todėl priėmė bylos šalims siurprizinį sprendimą. Nurodytas apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
33. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (CK 6.258 straipsnio 5 dalis).
34. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama galimybė atlyginti nuostolius negautų pajamų forma, kai neįvykdoma dėl sutarties kurios nors šalies kaltės preliminarioji sutartis, tačiau negautų pajamų apskaičiavimas ikisutartiniuose santykiuose turi savitumų, palyginti su jų apskaičiavimu pagrindinių sutarčių neįvykdymo atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime konstatavo, kad preliminariosios sutarties nevykdymo atveju tiesioginės žalos dydis nustatomas pagal dydį pagrindžiančius įrodymus, o netiesioginės žalos dydį nustatyti dažnai yra sudėtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Ir ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Tokia CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo praktika išplėtota kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013).
35. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant ir CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą, jį taikant kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Įvertintini ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013).
36. Kasacinis teismas konstatavo, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 59 punktas; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas).
37. Plėtodamas plenarinės sesijos nutarime suformuotą praktiką dėl prarastos galimybės vertės atlyginimo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad be tiesioginių nuostolių, sąžiningos preliminariosios sutarties šalies nuostoliais taip pat gali būti pripažinta prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginus kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Taikant kainų skirtumo principą, sutartis turi būti sudaroma per protingą terminą ir protingomis sąlygomis, t. y. turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys. Pažymėtina, kad kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010).
38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nesudarė pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą – iki 2022 m. gegužės 31 d. – dėl apeliantės kaltės. Dėl to ieškovė 2022 m. birželio 25 d. sudarė kitą preliminariąją sutartį su kitu pardavėju, o pastarajam nepašalinus ketinamo parduoti–pirkti buto apribojimų – 2022 m. rugsėjo 22 d. – dar vieną preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovė galiausiai sudarė pagrindinę sutartį ir už 165 000 Eur nusipirko butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
39. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų nuostolių dydžio, įvertino tai, kad, atsakovei laiku nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovė iš pradžių sudarė 2022 m. birželio 25 d. preliminariąją sutartį, o 2022 m. rugsėjo 22 d. dar vieną preliminariąją sutartį. Pagrindinė sutartis pagal 2022 m. birželio 25 d. preliminariąją sutartį nesudaryta ne dėl ieškovės kaltės, bet todėl, kad pardavėjui nepavyko panaikinti butui pritaikytų areštų. Dėl to ieškovė sudarė 2022 m. rugsėjo 22 d. preliminariąją sutartį. Ieškovės pasirinkti kiti butai skyrėsi nuo bylos šalių preliminariojoje sutartyje nurodyto buto: pastarasis buvo statomas naujai, planuotas įsigyti tik su daline apdaila, ne 100 proc. baigtumo, esantis Vilniaus miesto Kalnėnų rajone, kuris nėra centrinėje miesto dalyje; kiti butai – senos statybos, visiškai įrengti, esantys Vilniaus miesto centrinėje dalyje (Paupys ir Naujamiestis).
40. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 22 d. preliminariąją sutartį sudarė per protingą terminą nuo apeliantės nepagrįstai atlikto 2021 m. liepos 24 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės ketinto įsigyti buto Paupyje, taip pat ir nupirkto buto Naujamiestyje kaina sandorių sudarymo metu neatitiko rinkos kainų. Ieškovė patirtus nuostolius grindė ne tik sudarytomis kitomis preliminariosiomis sutartimis, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis, bet taip pat ir apeliantės tame pačiame vystomame daugiabučių namų objekte Vilniuje, Kalnėnuose, kuriame yra bylos šalių 2021 m. liepos 24 d. preliminariojoje sutartyje sulygtas butas, parduodamų butų skelbimuose nustatytomis kainomis. Ieškovė įvertino butų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir Vilniuje, Kalnėnuose, (duomenys neskelbtini), kainų skirtumą dėl jų nepanašumo ir nurodė, kad jis lygus 35 000 Eur (nurodytą sumą ieškovė atėmė iš prašytų atlyginti nuostolių). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog butų kainos skyrėsi 35 000 Eur dėl jų vietos, baigtumo, statybos metų ir kt. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti ieškovės patirtų nuostolių dydžio, taikydamas butų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kainų skirtumo metodą pagal pakeičiančiąją sutartį.
41. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Taip pat ir lyginamojoje sutarčių teisėje pripažįstami du pagrindiniai nuostolių apskaičiavimo metodai: objektyvus (abstraktus) ir subjektyvus (konkretus). Abu šie metodai yra įtvirtinti 1980 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių. Konkretus nuostolių apskaičiavimo metodas įtvirtintas šios konvencijos 75 straipsnyje, jame nustatyta, kad nuostoliai gali būti apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir kainos, už kurią prekės buvo parduotos ar nupirktos jau nutraukus sutartį. Šis metodas taikytinas tais atvejais, kai sutartis nutraukiama ir per protingą laiką sudaroma nauja pirkimo–pardavimo sutartis. Tuo tarpu abstraktus nuostolių apskaičiavimo metodas taikytinas tais atvejais, kai nukentėjusi sutarties šalis nebesudaro naujos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nuostoliai apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo momentu buvusios einamosios kainos (Konvencijos 76 straipsnio 1 dalis). Panašios nuostatos įtvirtintos ir soft law (angl. negriežtosios teisės) šaltiniuose, pvz., UNIDROIT principų 7.4.5 ir 7.4.6 straipsniuose. UNIDROIT principų 7.4.5 straipsnyje („Žalos įvertinimas pakeičiančiojo sandorio atveju“) nurodyta, kad, kai nukentėjusi šalis nutraukė sutartį ir per protingą laiką bei protingu būdu sudarė pakeičiantįjį sandorį, ji gali susigrąžinti nutrauktos sutarties kainos ir pakeičiančiojo sandorio kainos skirtumą. Iš esmės analogiško pobūdžio nuostatos, reglamentuojančios subjektyvų (konkretų) nuostolių apskaičiavimo metodą, yra įtvirtintos ir CK 6.258 straipsnio 5 dalyje. Pagal UNIDROIT principų 7.4.6 straipsnio („Žalos įvertinimas pagal esamą kainą“) 1 dalį nukentėjusiai sutarties šaliai suteikiama teisė reikalauti nuostolių atlyginimo nesudarius pakeičiančiosios sutarties, tokiu atveju šio atlyginimo dydį apskaičiuojant abstrakčiu metodu – kaip nutrauktos sutarties kainos ir šios sutarties nutraukimo metu esamos kainos skirtumą. Sąvoka „esama kaina“ įprastai reiškia ne ką kita, o rinkos kainą (Konvencijos 76 straipsnio 2 dalis, UNIDROIT principų 7.4.6 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Vakarų teisės tradicijos jurisdikcijose paprastai objektyviam (abstrakčiam) metodui teikiamas prioritetas prieš subjektyvų (konkretų) metodą, nes egzistuoja rizika, kad, taikydama pastarąjį ir kaip vieną iš orientyrų žalai įvertinti naudodama sudarytos pakeičiančiosios sutarties kainą, kuri tuo konkrečiu atveju neatitinka rinkos kainos, nukentėjusi sutarties šalis pati sau gali sukelti nuostolių. Tuo tarpu naudodama objektyvų (abstraktų) metodą ir nuostolių atlyginimo dydį grįsdama sutartyje sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo metu buvusios rinkos einamosios kainos skirtumu, nukentėjusi sandorio šalis negali pati sau sukelti nuostolių, nes rinkos kaina yra objektyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 67 punktas).
42. Atsižvelgusi į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus ir tarptautinių sutarčių teisės unifikavimo instrumentų nuostatas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pradinės ir pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumo apskaičiavimas yra vienas iš būdų, sprendžiant dėl patirtų nuostolių dydžio nustatymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, 6.249 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnio 5 dalį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė ne konkretų nuostolių apskaičiavimo metodą pagal sudarytą pakeičiančiąją sutartį (nes ieškovė byloje neįrodė bylos šalių sudarytosios ir ieškovės su kitu pardavėju sudarytos tą sutartį pakeičiančios sutarčių objektų (butų) verčių skirtumo dėl ketintų įsigyti butų nepanašumo), bet abstraktų nuostolių apskaičiavimo metodą pagal bylos šalių 2021 m. liepos 24 d. sudarytoje preliminariojoje sutartyje buvusios pradinės ir vėliau, pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti apeliantės 2022 m. birželio 9 d. vienašališkai pasiūlytos padidintos to paties buto kainų skirtumą – 16 000 Eur (100 000– 84 000 = 16 000). Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovės teisę į nuostolių atlyginimą, atsižvelgė į tai, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl apeliantės kaltės, teisingai įvertino nuostolių pagrindžiančio kainų skirtumo susidarymo nurodytas aplinkybes, nustatęs, kad ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, grindžiamus kainų pagal ginčo sutartį ir pakeičiančiąją sutartį skirtumu, neįrodytas, pritaikė kainos padidėjimo skirtumo metodą. Pažymėtina, kad, remiantis tiek CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teisė į nuostolių atlyginimą vienai preliminariosios sutarties šaliai nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, tiek vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią įtvirtinta teisė reikalauti ne tik nutrauktos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumo, bet taip pat ir kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo, nustatydamas nuostolių dydį, teismas gali taikyti abstraktųjį nuostolių apskaičiavimo metodą ir prarastos galimybės piniginę vertę skaičiuoti pagal pasibaigusioje sutartyje nustatytą pradinės kainos ir naujai būsimos pardavėjos pasiūlytos didesnės to paties buto kainos skirtumą.
43. Atkreiptas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose žodžiu ieškovė be kita ko rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su pagal bylos šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje sulygto buto kainų padidėjimu (t. y. abstrakčiuoju nuostolių apskaičiavimo (kainos padidėjimo skirtumo) metodu). Ieškovė pateikė į bylą įrodymus – interneto tinklapio „aruodas.lt“ skelbimus apie tame pačiame daugiabučių namų kvartale apeliantės parduodamus panašius butus. Atsikirsdama į nurodytus ieškovės argumentus, apeliantė taip pat, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikė argumentus ir juos grindė įrodymais apie tame pačiame vystomame nekilnojamojo turto projekte parduodamus butus, teigė, kad parduodamų butų kainos yra mažesnės negu nurodė ieškovė. Taigi apeliantė, nagrinėjamoje byloje, įrodinėdama, kad ieškovė dėl apeliantės atsisakymo sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį nuostolių iš viso nepatyrė arba jų patyrė mažiau, pati, kritikuodama ieškovės pasirinktą pasibaigusios ir ją pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumo metodą, rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su abstrakčiuoju nuostolių apskaičiavimo metodu, joms pagrįsti pateikė teismui įrodymus ir dėl jų davė paaiškinimus. Tai reiškia, kad tiek ieškovės nagrinėjamoje byloje suformuluotas ieškinio pagrindas (jį sudarančios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), tiek apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su pasiūlytos padidintos kainos dydžiu, apėmė taip pat ir nuostolių apskaičiavimą pagal abstraktųjį nuostolių apskaičiavimo metodą. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas yra tiek ieškovės procesiniuose dokumentuose, tiek ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde kelia argumentus, jog apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas jai neva buvo siurprizinis.
44. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuotas draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas).
45. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad apskųstas teismo sprendimas siurprizinis, pažeidžia rungimosi principą ir apeliantės teisę į teisminę gynybą (žr. šios nutarties 43 punktą). Be to, dar akcentuotina ir tai, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ieškovės ketintas įsigyti butas Vilniuje, Kalnėnuose, (duomenys neskelbtini), dar neparduotas, nepagrindžia, kad šio buto kaina išliko nepakitusi. Priešingai – pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė tą patį butą pasiūlė ieškovei įsigyti už 100 000 Eur, t. y. 16 000 Eur brangiau. Be to, apeliantė pateikė į bylą duomenis, kad panašų butą pardavė beveik už 100 000 Eur. Ieškovė pateikė apeliantės skelbimą iš interneto tinklapio, kuriame kitas butas iš to paties vystomo daugiabučių namų objekto parduodamas už daugiau negu 100 000 Eur. Apie nurodytas aplinkybes apeliantė žinojo, pati dėl jų pateikė įrodymus, galėjo juos įvertinti, dėl jų pasisakyti ir jomis rėmėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos, kurioms esant, ieškovė turėjo teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies (apeliantės) atsiradusių nuostolių atlyginimo. Tai, kad ieškovės prašomas nuostolių atlyginimas, grindžiamas apeliantės neparduoto buto ir ieškovės iš kito pardavėjo nusipirkto buto kainų skirtumu, pirmosios instancijos teismo įvertinimu, neįrodytas, todėl teismas jo nepritaikė, nereiškia, kad teismas peržengė ieškinio ribas ar priėmė apeliantei siurprizinį sprendimą. Dar kartą akcentuotina, kad ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad apeliantė pažeidė sutartį, taip pat, kad ji negalės įsigyti tokio pat buto už preliminariojoje sutartyje nustatytą 84 000 Eur kainą. Apeliantė pasiūlė įsigyti tą patį butą brangiau. Be to, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus į bylą, kad apeliantė pardavinėjo butą, panašų į ieškovės, už 110 000 Eur. Apeliantė, atsikirsdama į ieškovės argumentus, pateikė į bylą 2022 m. gruodžio 6 d. buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. Pastarąja sutartimi apeliantė įrodinėjo, kad panašų butą su daline apdaila pardavė už 96 500 Eur. Šalys taip pat pateikė preliminariąją sutartį bei apeliantės 2022 m. birželio 9 d. raštą, kuriame ji pasiūlė ieškovei įsigyti tą patį butą brangiau, t. y. už 100 000 Eur. Taigi šalių procesiniai dokumentai, pridėti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad vėliau apeliantės pasiūlytos ieškovei kainos ir pradinės buto kainos, nustatytos 2021 m. liepos 24 d. preliminariojoje sutartyje, skirtumas buvo abiejų šalių įvertintas, aptartas ir su juo susijusios aplinkybės buvo sudėtinė bylos nagrinėjimo dalyko dalis. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas siurpriziniu apeliantei.
46. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad ji įsigijo kitą būstą brangiau (už 165 000 Eur) negu būtų įsigijusi butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (už 84 000 Eur), taip pat, kad ji neteko galimybės įsigyti tą patį butą už pradinę kainą dėl apeliantės kaltės – pastaroji laiku nesudarė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties ir pasiūlė įsigyti tą patį butą už didesnę kainą (100 000 Eur). Ieškovė patirtų nuostolių dydį grindė prarastos galimybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo verte. Svarbu tai, kad ieškovė, suėjus 2021 m. liepos 24 d. preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, turėjo galimybė tą patį butą įsigyti už apeliantės 2022 m. birželio 9 d. pasiūlytą 100 000 Eur kainą, bet neteko galimybės šį butą nusipirkti preliminariojoje sutartyje nustatytą 84 000 Eur kainą. Dėl to jos prarastos galimybės piniginę vertę pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo pagal 2021 m. liepos 24 d. preliminariojoje sutartyje nustatytos buto kainos ir, šiai sutarčiai jau pasibaigus, apeliantės 2022 m. birželio 9 d. pasiūlytą to paties buto kainos skirtumą (100 000 – 84 000 = 16 000). Dėl nurodytos priežasties apeliantė, atsižvelgdama į VTAT išvadą, neteisingai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė didesnių negu 8 400 Eur nuostolių.
47. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, pažeidė sutarties šalių pareigą bendradarbiauti. Apeliantė pateikė naują ofertą ieškovei įsigyti tą patį statomą butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), brangiau, bet neįrodė, kad negalėjo laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Apeliantė pažeidė preliminariąją sutartį, todėl prarado ieškovės pasitikėjimą. pastarajai nekilo pareigos sudaryti naują preliminariąją sutartį su apeliante ir pirkti statomą butą naujomis apeliantės pasiūlytomis sąlygomis.
Dėl teismo sprendimo motyvavimo
48. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti ieškovei 7 600 Eur kompensaciją, nemotyvuota, nepagrįsta teisės normomis.
49. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
50. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs tiek kasacinis teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) – sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, byla Nr. 4968/99, 30 punktas). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis atsižvelgiant į sprendimo pobūdį ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimai bylose Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, byla Nr. 303–A ir byla Nr. 303–B, 29 ir 27 punktai; 1998 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Higgins ir kiti prieš Prancūziją, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, Series A Nr. 288, p. 20, par. 61) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012).
51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismas apskųsto sprendimo skirsnyje „Dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių (ne)pagrįstumo“ įvertino ieškovės reikalavimą priteisti iš apeliantės 37 600 Eur nuostolių, kaip prarastos galimybės vertę, apskaičiuotą pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Teismas nurodė ieškovės pasirinktą nuostolių dydžio paskaičiavimo būdą, jos pateiktus rašytinius įrodymus, kriterijus, į kuriuos ji atsižvelgė ieškodama butų, taip pat apeliantės argumentus ir įrodymus, dėl kurių, jos nuomone, ieškovės pasirinkti kiti butai yra per brangūs ir negali būti laikomi pakeičiančiais teismas taip pat nurodė aktualią kasacinio teismo praktiką, kurioje aptarti įrodinėjimo taisyklės, įrodymų įrodomoji reikšmė, prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo kriterijai, nekilnojamojo turto rinka. Teismas nurodė argumentus, dėl kurių nesivadovavo ieškovės pateiktu nuostolių atlyginimo apskaičiavimu (ieškovė neįrodė butų kainų skirtumo dydžio dėl skirtingų metų statybos, apdailos, vietos), bet apskaičiavo juos pagal apeliantės naujai pasiūlytos ir šalių sutartos buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kainų skirtumą. Nurodyti teismo motyvai išdėstyti apskųsto sprendimo 34–43 punktuose. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ieškovės patirti nuostoliai skaičiuotini kaip naujai pasiūlytos ir sutartos ginčo buto kainų skirtumas (100 000–84 000) ir sudaro 16 000 Eur, įvertinęs 34–43 punktuose nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisės normas ir teismų praktikos išaiškinimus (juos apeliacinės instancijos teismas aptarė pirmiau šioje nutartyje, todėl papildomai nekartoja). Taigi, apeliantė neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo.
52. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nuostolių apskaičiavimu, nes: 1) turtas neparduotas už 100 000 Eur, todėl nuostolių apskaičiavimas neatitinka realumo kriterijaus; 2) 100 000 Eur pasiūlyta derybų etape, todėl nereiškia, kad butas būtų parduotas ieškovei už tokią sumą; 3) apeliantė pardavė panašius butus už panašią kainą, bet tai nereiškia, kad ieškovei butas būtų parduotas už tokią kainą. Turto kainos palyginimas su kitų objektų kaina, sprendžiant dėl ieškovės individualiai patirtos žalos, pernelyg nutolęs; 4) dėl tokio nuostolių apskaičiavimo metodo, pasikeitus aplinkybėms, pardavėjai netęstų derybų su potencialiais pirkėjais, nes vėliau teisme toks siūlymas būtų vertinamas kaip nuostolių apskaičiavimo elementas.
53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė yra nekilnojamojo turto statytoja ir pardavėja. Dėl to jos pasiūlyta kaina pirkėjams laikytina realia, atitinkančia rinkos kainas. Tai, kad butas, kurį ieškovė ketino įsigyti iš apeliantės neparduotas, nepagrindžia, kad pardavėja neteisingai nustatė jo kainą. Pirkėjas turi teisę derėtis dėl nekilnojamojo turto kainos, bet parduodamo nekilnojamojo turto kaina (jos dydis) priklauso išskirtinai nuo pardavėjo valios. Nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje apeliantė pasiūlė ieškovei tą patį butą įsigyti 16 000 Eur brangiau. Ieškovė negalėdama nusipirkti buto už 2021 m. liepos 24 d. preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, patyrė nuostolių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kitų apeliantės parduotų panašių butų kainas, esant į bylą pateiktiems tai pagrindžiantiems įrodymams, visų byloje surinktų įrodymų viseto kontekste, atitinka įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės iškeltos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo pasirinkto nuostolių apskaičiavimo būdo yra sąlyginės ir pagrįstos prielaidomis. Visgi teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, todėl apeliantė nepagrįstai kvestionuoja pirmosios instancijos taikytą nuostolių apskaičiavimo būdą.
54. Padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė, kodėl taikė nagrinėjamoje byloje pasirinktą nuostolių apskaičiavimo būdą, ir nustačius, kad ieškovė, sudarydama pakeičiančią sutartį, patyrė 16 000 Eur nuostolių, apeliantės sumokėta ieškovei 8 400 Eur netesybų suma nelaikytina pakankama, nes ja kompensuoti ne visi 16 000 Eur ieškovės patirti nuostoliai, todėl teismas pagrįstai ieškovei iš apeliantės priteisė 7 600 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
55. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ji iki ieškinio pareiškimo sutiko grąžinti ieškovei 12 000 Eur avansą. Dėl to teismas neteisingai nustatė, kad ši sprendimo dalis palanki ieškovei. Apeliantė įvykdė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išaiškinimą – sumokėjo ieškovei 8 400 Eur netesybų. Tai nereškia, kad ji pripažino ieškinį
56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
57. Kasacinis teismas išaiškino, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui tik išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 10 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktai; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 16 punktas).
58. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė neginčijo ieškovės reikalavimo grąžinti 12 000 Eur avansą. Akcentuotina tai, kad ji nevykdė pareigos grąžinti jį laiku. Apeliantė 2022 m. birželio 9 d. rašte įsipareigojo grąžinti ieškovei avansą iki 2022 m. birželio 25 d., bet jo negrąžino. Apeliantė taip pat jo negrąžino per ieškovės atstovo 2022 m. birželio 14, 28 d. raštuose nustatytą dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2022 m. birželio 14d. rašto pateikimo momento, t. y. iki 2022 m. birželio 29 d. Dėl to ieškovė 2022 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš apeliantė nuostolius. Apeliantė 2022 m. rugpjūčio 3 d. grąžino ieškovei 12 000 Eur avansą, 2023 m. sausio 17 d. – 8 400 Eur netesybų.
59. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė laiku neįvykdė savo įsipareigojimų, iki bylos iškėlimo negrąžino ieškovei avanso, taip pat neatlygino patirtų nuostolių. Tai, kad apeliantė neneigė pareigos grąžinti avansą, nepaneigia jos pareigos jį grąžinti laiku, taip pat ieškovės teisės kreiptis į teismą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos dalį, kurioje ieškovė atsisakė reikalavimų priteisti 12 000 Eur avansą ir 8 400 Eur nuostolių atlyginimo, teisingai konstatavo, kad dėl šios bylos dalies priimtas ieškovei palankus sprendimas ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
60. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuota teisė į nuostolių, atsiradusių dėl preliminariosios sutarties pažeidimo ir nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimą, taip pat proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas teismo sprendimų motyvavimas ir bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
61. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
62. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
63. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
64. Vertindama priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teisėjų kolegija, atsižvelgia į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamus teisinius klausimus, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes; taikytiną užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) ir Rekomendacijose nustatytus koeficientus (Rekomendacijų 2, 7, 8 punktai). Teisėjų kolegiją daro išvadą, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas, todėl jai iš apeliantės priteisiama 850 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“ (juridinio asmens kodas 304142434) 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai
|
| Laima Ribokaitė
Žilvinas Terebeiza
Tomas Venckus
|