Administracinė byla Nr. I-1454-422/2019

                                                                                               Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02657-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;  20.5.1; 51.4; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                 2019 m. balandžio 17 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

               sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

 dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

 teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3), atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 53) ir teismo posėdžiuose nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. kalėjo  Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos  3 sektoriaus 4 būrio 42 patalpoje, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.  Teigė, kad gyvenamosios patalpos plotas buvo  apie 50 kv. m, joje kalėjo 28 asmenys, todėl pareiškėjui  teko 2 kv. m gyvenamojo ploto. Jam tekusią gyvenamojo ploto normą atitinkamai mažino patalpoje buvusių baldų, asmeninių daiktų užimamas plotas. Dėl to jautė neigiamas pasekmes, buvo sunku judėti, trūko deguonies, buvo tvanku, karšta. Pažymėjo, jog serga žvyneline, todėl nuo tvankumo ir karščio sukelto prakaitavimo liga paūmėdavo, niežėjo kūną, negalėjo užmigti, turėjo dažniau nei kartą per savaitę maudytis, tačiau to padaryti jam nebuvo leidžiama. Reiškė pretenzijas dėl sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų ir praustuvių) trūkumo. Tvirtino, kad, norint jais pasinaudoti, teko laukti eilėse, kęsti skausmą, tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos, negalėjo pasirūpinti tinkama kūno higiena. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos būklė buvo bloga, nuo sienų luposi dažai, tinkas krito ant kūno, matėsi pelėsis. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė orumo pažeminimą, dvasinę kančią, diskomfortą, fizinį skausmą, sveikatos pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 1 500 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 7–12), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 35–36, 59)  nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno 3 sektoriaus 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurioje jam buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad pataisos namai nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu metu galėjo laisvai judėti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus teritorijoje, naudotis sporto aikštelėmis, pasivaikščiojimo kiemų teritorija. Pataisos namuose avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaigos 3 sektoriaus patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus.  Būrio, kuriame gyveno pareiškėjas, sanitariniame mazge yra 7 prausyklos, 2 dušai, 4 pisuarai ir 4 klozetai. Jais naudojosi ir 3, 5 bei 6 būrių nuteistieji. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą patalpas turi tvarkyti ir valyti patys nuteistieji. Gerai atliekant šią pareigą, patalpose pelėsis neatsirastų. Pareiškėjas serga paprastąja žvyneline. 2018 m. birželio 21 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. 2018 m. rugpjūčio 24 d. gydytojo nurodymu pareiškėjui išduotas leidimas papildomai maudytis duše. Pareiškėjo asmens byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis būtų prašęs papildomai maudytis duše dėl žvynelinės. Atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl orumo pažeminimo, dvasinių kančių, diskomforto, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. (pareiškėjas išvyko iš Pravieniškių PN-AK 1-ą sektorių) pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesilaikant  higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų.

    Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Atsakovės atstovo duomenimis (b. l. 16–17, 35–36, 50), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d.  iki 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo paskirtas gyventi į 3 lokalinio sektoriaus 4 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 89,11 kv. m, joje įrengta 24 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,7 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo 28 nuteistieji. Nors  jokių duomenų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę, teismui nepateikė, tačiau, netgi skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą ginčo patalpos plotą padalinant iš pareiškėjo nurodyto nuteistųjų skaičiaus, vienam nuteistajam ginčo patalpoje tektų 3,18 kv. m, o tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šiame kontekste konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų ir praustuvių) trūkumo. Teigė, kad sanitariniame mazge buvo 4 pisuarai, 4 klozetai ir 7 praustuvės.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 4 būrio sanitariniame mazge buvo 4 pisuarai, 4 klozetai ir 7 prausyklos. Šiais įrenginiais naudojosi 3-6 būrių nuteistieji, kurių 2018 m. birželio 26 d. buvo 159 (b. l. 17, 35–37)

Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nurodyta, kad prausykloje tualete numatytas vienas klozetas arba pisuaras penkiolikai nuteistųjų, viena praustuvė – ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog ginčo laikotarpiu  4 būrio sanitarinio mazgo aprūpinimas sanitariniais įrenginiais neatitiko Aprūpinimo normų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje buvo tvanku, trūko gryno oro, reiškė pretenzijas dėl gyvenamosios patalpos techninės būklės – nelygių sienų, pelėsio.

     Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

    Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 17), patvirtinančius, kad ginčo patalpa vėdinama per langus. Tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, šios aplinkybės atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 53) pareiškėjas neginčijo, gyvenamojo ploto normos pažeidimo byloje nebuvo konstatuota, pareiškėjo skundų dėl oro trūkumo, netinkamos ventiliacijos į bylą nepateikta, todėl jo  pretenzijos dėl nepakankamos ventiliacijos ginčo laikotarpiu atmestinos kaip nepagrįstos.

 Pagal Higienos normos HN 134:2015) 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas nurodė, kad patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, antisanitarinės arba avarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra (b. l. 17), tačiau objektyvių duomenų apie ginčo patalpos sienų būklę į bylą nepateikė, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl techniškai netvarkingos sienų dangos lieka nepaneigtos.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punkto nuostatas, ant gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys, grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai (HN 134:2015 37 p.).

 Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymą Pravieniškių PN-AK reglamentuoja Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 (b. l. 18–20), pagal kurio 3 ir 4 punktų nuostatas gyvenamąsias patalpas kiekvieną dieną drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį valo patys nuteistieji.

   Akivaizdu, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose privalo laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Tam tikslui jiems turi būti skirtos valymo priemonės. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų reikalavęs išduoti jam valymo priemones ir tai padaryti atsakovas būtų atsisakęs, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl kitų nuteistųjų netinkamai atliekamos pareigos tvarkyti patalpas, į bylą nepateikta. Šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonės (kartu su juo kalėjusių nuteistųjų rašytiniais paaiškinimais, neprašė jų kviesti į bylą liudytojais ir pan.), todėl akivaizdu, kad galimas pelėsis ginčo patalpoje buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, dėl to atsakovės atstovo atsakomybė šiuo aspektu yra negalima.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su jam, kaip žvyneline liga sergančiam asmeniui, nesudaryta galimybe dažniau nei vieną kartą per savaitę išsimaudyti po dušu.

Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, kalinčiam asmeniui turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017).

Pareiškėjas tvirtino, kad Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų prašė išduoti leidimą papildomai maudytis duše, tačiau apie tokio leidimo išdavimą nieko nežinojo, todėl teise dažniau maudytis duše ginčo laikotarpiu nepasinaudojo.

Iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 14, 38–49) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo paprastąja žvyneline, 2018 m. birželio 21 d. buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. 2018 m. rugpjūčio 24 d. gydytojas nurodė duoti leidimą pareiškėjui papildomai maudytis duše (b. l. 14, 44). Atsakovės atstovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad duomenų apie pareiškėjo prašymus papildomai maudytis duše dėl žvynelinės ginčo laikotarpiu neturi (b. l. 35–36), 2018 m. rugpjūčio 24 d. leidimas papildomai maudytis buvo išduotas gydytojo nurodymu.

Nors Pravieniškių PN-AK nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. gydytojo nurodymu buvo išduotas leidimas papildomai maudytis duše, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių faktinių įrodymų į bylą nepateikė, t. y. nepateikė teismui paties leidimo ar duomenų, kurie patvirtintų tokio leidimo išdavimą pareiškėjui, atsiliepime į skundą bei papildomuose paaiškinimuose nenurodė, kaip pareiškėjo teisė papildomai maudytis duše buvo realizuojama, kokia tvarka dėl to nustatyta,  todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo tvirtinimas dėl galimybės papildomai maudytis duše nesuteikimo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. (nurodymo išduoti leidimą dienos) iki 2018 m. rugsėjo 7 d. lieka nepaneigtas.

 Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo reikštus prašymus dėl leidimo papildomai maudytis duše išdavimo ar gydytojo nurodymų išduoti tokį leidimą iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., pareiškėjas neneigė, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, todėl sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. nepažeistos (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. gyvenant 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintos higienos bei nuteistųjų buitinio aprūpinimo normų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos (techniškai netvarkingos gyvenamosios patalpos sienos, trūko sanitarinių įrenginių (klozetų, pisuarų, praustuvių), nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. neužtikrinta galimybė dažniau maudytis duše).

Byloje esančiuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 14, 38–49) yra duomenys, kad pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus yra kreipęsis dėl žvynelinės, jos netinkamo gydymo, dėl to pareiškėjas žalojosi, tačiau duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus dėl byloje nustatytų pažeidimų įtakos jo sveikatai, nėra.

Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. pažymoje Nr. 73(1)-538    (b. l. 15) nurodyta, kad pareiškėjas dėl orumo pažeminimo, dvasinių kančių, diskomforto, kurį galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d., nesikreipė. 

Teismo nuomone, byloje nėra  įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

 Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Įvertinus pažeidimų pobūdį, jų trukmę,  nesant duomenų,  kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, nenustačius, jog atsakovės atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant į  Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 300 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 300 Eur (tris  šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 Teisėja               Janina Vitunskienė