Civilinė byla Nr. e2A-436-589/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26691-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.20.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1730-1080/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas ieškinį atsakovui D. V. dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Senvagės rezidencija“ (uždarosios akcinės bendrovės „Alfa property“ teisių perėmėja).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo D. V. (toliau – ir atsakovas) 24 592,81 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad tarp atsakovo, atstovavusio UAB „Alfa property“, ir ieškovės, atstovaujamos D. T., 2020 m. birželio 1 d. buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, kuria sutarta, kad ieškovė ieškos atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto – prekybos paskirties pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkėjų, skatins pardavimą bei suteiks kitas atlygintines paslaugas, nurodytas sutartyje, o atsakovas sumokės ieškovei atlygį. Ieškovės teigimu, ji savo sutartines prievoles vykdė laiku ir tinkamai, t. y. ieškojo pirkėjų, bendravo su potencialiais pirkėjais, talpino skelbimus ir kėlė jų matomumą, bendradarbiavo su atsakovu keičiant turto kainą, 2021 m. balandžio pabaigoje rado potencialų klientą ((duomenys neskelbtini)), tačiau sandoris neįvyko dėl atsakovo kaltės ir (ar) nenoro sudaryti sandorį, galimai jau turint tikslą išvengti mokėjimų ieškovei. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, t. y. vienintelis UAB „Alfa property“ akcininkas ir darbuotojas, bandydamas pasipelnyti ieškovės sąskaita ir išvengti tarpininkavimo paslaugų sutartyje numatyto mokėjimo, 2021 m. rugpjūčio 11 d. pardavė UAB „Alfa property“ akcijas su visu bendrovei priklausančiu turtu (vienintelis UAB „Alfa property“ nuosavybės teise priklausantis turtas ir yra tarpininkavimo paslaugų sutartyje nurodytas turtas) ieškovės surastam klientui – UAB „Senvagės rezidencija“. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2021 m. rugsėjo 16 d. pateikė atsakovui pretenziją su reikalavimu per 7 kalendorines dienas nuo įteikimo dienos apmokėti susidariusį įsiskolinimą – 24 592,81 Eur. Atsakovas įsiskolinimo neapmokėjo, 2021 m. rugsėjo 21 d. atsakyme į pretenziją formaliai, nepagrįstai nurodydamas, kad pretenzija nebus tenkinama, nes atsakovas nėra tarpininkavimo paslaugų sutarties šalis (sutartis sudaryta tarp juridinių asmenų) ir sutarties dalykas susijęs su konkrečiu nekilnojamuoju turtu, o ne atsakovui priklausančiomis akcijomis (skirtingi objektai). Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad atsakovas perleido ne turtą, o akcijas, t. y. pasirinko kitą turto perleidimo formą, neturi įtakos tarpininkavimo paslaugų sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams, nes tokioje situacijoje galioja turinio viršenybės prieš formą principas. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, galimai siekė praturtėti ieškovės sąskaitą ir nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovės 4 270,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas sprendė, kad ginčo byloje nėra dėl aplinkybės, kad ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. ieškojo pirkėjų, bendravo su potencialiais pirkėjais, talpino skelbimus ir kėlė jų matomumą. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės parengta ataskaita bei teismo posėdyje liudytoju apklausto D. T. parodymai.
5. Teismas pažymėjo, kad ginčo sutarties šalys yra ieškovė UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas ir UAB „Alfa property“. Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti tarpininkavimo paslaugas būtent UAB „Alfa property“, kuri už tinkamai suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti ieškovei sutartyje numatytą atlyginimą. UAB „Alfa property“, sudarydama sutartį su ieškove, atitinkamas civilines teises ir pareigas prisiėmė per savo vienasmenį valdymo organą – direktorių D. V., kuris UAB „Alfa property“ vardu pasirašė ginčo sutartį. Nurodytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad sutarties pagrindu paslaugų teisiniai santykiai susiklostė būtent tarp UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas ir UAB „Alfa property“.
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad sutarties sudarymo metu atsakovas D. V. buvo registruotas kaip vienintelis UAB „Alfa property“ akcininkas ir vadovas, vien tik ši aplinkybė neleidžia atsakovą, kaip juridinio asmens dalyvį (akcininką) ir valdymo organą (vadovą), sutapatinti su pačiu juridiniu asmeniu. UAB „Alfa Property“, būdama ribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu, yra savarankiškas teisės subjektas ir teisinių santykių dalyvis. Todėl šiuo atveju atsakovo buvimas UAB „Alfa property“ akcininku ir vadovu nesukūrė jam atitinkamų teisių ir pareigų pagal sutartį. Ieškovė, reikšdama sutarties pagrindu grindžiamą reikalavimą atsakovui, t. y. asmeniui, kuris nėra sutarties šalis, nenurodė jokios įstatyminės išimties, kuri leistų netaikyti sutarčių uždarumo principo.
7. Teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje taip pat be pagrindo UAB „Alfa property“ akcijų pardavimą sutapatina su UAB „Alfa Property“ turto pardavimu. Iš 2021 m. rugpjūčio 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties turinio akivaizdu, kad šios sutarties dalykas yra atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausę vertybiniai popieriai, o konkrečiai – 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Alfa property“ akcijų. Aplinkybė, kad sutarties sudarymo metu atsakovas buvo UAB „Alfa property“ akcininkas, jam nuosavybės teisių į bendrovės turtą nesukūrė: atsakovui (kartu su sutuoktine) priklausė tik UAB „Alfa Property“ akcijos, kurios suteikė tam tikras turtines ir neturtines teises, bet ne nuosavybės teisę į šiam juridiniam asmeniui priklausantį turtą. Todėl joks UAB „Alfa property“ nuosavybės teise priklausantis turtas akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ne tik nebuvo, bet ir negėlėjo būti parduotas, nes nepriklausė nei atsakovui, nei jo sutuoktinei. Kilusio ginčo kontekste esminę teisinę reikšmę turi sutarties dalykas – šalys sutartimi susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų parduodant UAB „Alfa Property“ nuosavybės teise priklausantį turtą, o ne atsakovui (ir jo sutuoktinei) priklausiančias UAB „Alfa Property“ akcijas. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. T. (buvęs UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas darbuotojas, ieškovės vardu pasirašęs ir vykdęs sutartį) taip pat patvirtino, kad buvo susitarta ir jis ieškojo tik sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto, o ne UAB „Alfa Property“ akcijų pirkėjų. Sutartyje įtvirtintos ieškovės teisės ir pareigos buvo susijusios išimtinai tik su turto pardavimu, o ne UAB „Alfa Property“ akcijų perleidimu.
8. Teismas sprendė, jog byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad per visą sutarties galiojimo terminą sutartyje nurodytas turtas nebuvo parduotas, ir, nepaisant akcininkų pasikeitimo, jis ir toliau liko UAB „Alfa property“ nuosavybe. Byloje taip pat nėra duomenų, kad sutarties galiojimo metu ieškovė būtų suradusi potencialų pirkėją, sutinkantį nupirkti turtą už sutarties 7 punkte (įskaitant vėlesnius šio punkto pakeitimus) nustatytą kainą, ir kad UAB „Alfa property“ be pagrindo būtų atsisakiusi parduoti turtą tokiam ieškovės surastam pirkėjui. Aplinkybę, kad ieškovės surastų potencialių turto pirkėjų pasiūlytos kainos buvo mažesnės už pageidaujamą turto pardavimo kainą, nustatytą sutartyje, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. T.. Byloje taip pat nenustatyta, kad dėl UAB „Alfa property“ kaltės būtų atsiradusios kokios nors kliūtys turto pardavimui. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju byloje nenustatyta nė viena iš sutarties 11 punkte nurodytų aplinkybių, kurioms esant ieškovė įgytų teisę į sutarties 8 punkte numatytą atlyginimą. Kartu atkreipė dėmesį ir į tai, kad, priešingai nei teigia ieškovė, UAB „Senvagės rezidencija“ nelaikytina ieškovės surastu turto pirkėju. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į teismo posėdžio metu liudytoju apklausto D. T. parodymus, kad UAB „Senvagės rezidencija“ net nebuvo pateikusi Turto kainos pasiūlymo, ir priešingų duomenų byloje nėra pateikta.
9. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, įskaitant sutarties turinį sudarančias sąlygas, teismas darė išvadą, kad šalys nebuvo susitarusios dėl atlyginimo ieškovei mokėjimo tuo atveju, jei parduodamas ne sutartyje numatytas UAB „Alfa Property“ nekilnojamasis turtas, o bendrovės akcijos. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovė, būdama ilgametę patirtį sukaupusia nekilnojamojo turto rinkos profesionale, ne kartą pripažinta geriausia nekilnojamojo turto tarpininkavimo bendrove šalyje, turėjo visas galimybes siūlyti įtraukti į sutartį ir UAB „Alfa Property“ akcijų pardavimą, jeigu šią aplinkybę būtų laikiusi reikšminga. Priešingas elgesys vertintinas kaip ieškovės veikimas savo rizika.
10. Teismas pažymėjo, kad turinio viršenybės prieš formą principas, reiškiantis, kad teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, yra vienas kertinių mokestinių teisinių santykių principų, kuris privatiniuose teisiniuose santykiuose netaikytinas. Ieškovė, manydama, kad sutartis buvo pažeista, turėjo (turi) teisę reikalavimą nukreipti į sutarties šalimi esančią UAB „Alfa property“ (po reorganizavimo – UAB „Senvagės rezidencija“), tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į UAB „Alfa property“ dėl atlyginimo sumokėjimo ar reiškusi jai kokias nors kitas su sutarties netinkamu vykdymu susijusias pretenzijas. Priešingai, iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovė 2021 m. spalio 5 d. raštu patvirtino, jog jokių pretenzijų UAB „Alfa property“ neturi ir nereiškia.
11. Teismas pastebėjo ir tai, kad ieškovė ir toliau teikia UAB „Alfa Property“ to paties turto pardavimo tarpininkavimo paslaugas, todėl pardavus turtą ieškovė dar turės galimybę gauti atlyginimą. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d., t. y. artėjant sutarties termino pabaigai (sutarties 4 punkte nustatyta, kad sutartis galioja iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. arba jos įvykdymo anksčiau laiko), UAB „Alfa property“ vadovas kreipėsi į ieškovę su prašymu parengti priedą dėl sutarties galiojimo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 31 d., nurodydamas, kad turtas kol kas nėra parduotas, o ketinimai parduoti turtą nėra pasikeitę. 2021 m. rugsėjo 27 d. ieškovė ir UAB „Alfa property“ sudarė naują neterminuotą Sutartį dėl tarpininkavimo parduodant / išnuomojant turtą Nr. PANE RPA KP, kuri šiuo metu galioja ir, šalių teigimu, yra realiai vykdoma, t. y. yra patalpinti skelbimai interneto svetainėse, o ieškovė kas kartą nukreipia potencialius parduodamo turto pirkėjus pas UAB „Alfa property“. UAB „Alfa Property“ (po reorganizavimo – UAB „Senvagės rezidencija“) procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad jos ketinimai parduoti Turtą iki šiol nėra pasikeitę, todėl ieškovei suradus parduodamo turto pirkėją, su kuriuo būtų sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, UAB „Alfa property“ yra pasirengusi sumokėti ieškovei tarpininkavimo paslaugų sutartyje numatytą tarpininkavimo mokestį. Nurodytos aplinkybės teismui teikė pagrindą spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje ieškovės, kaip turto pardavimo tarpininkės, interesai apskritai nebuvo pažeisti, nes ieškovė iki šiol nebuvo įgijusi teisės į atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, ši teisė ieškovei atsiras / gali atsirasti tik ateityje.
12. Teismas konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė, remdamasi sutarties nuostatomis, reikalavimą dėl atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas priteisimo reiškia atsakovui, t. y. sutarties šalimi nesančiam ir jokių sutartinių įsipareigojimų neprisiėmusiam asmeniui, sudaro pakankamą pagrindą atmesti ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas procesiniuose dokumentuose rėmėsi netinkamo atsakovo argumentu, ieškovė ir toliau palaikė ieškinio reikalavimus, reiškiamus būtent atsakovui. Atsižvelgęs į tai, taip pat byloje konstatavęs, kad sutarties galiojimo metu nesusiklostė aplinkybės, kurioms esant ieškovė būtų įgijusi teisę į atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip teisiškai nepagrįstą. Ieškovės ieškinį atmetęs, teismas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisė, o atsakovui iš ieškovės priteisė 4 234 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ir 36,09 Eur dydžio išlaidas už informacijos paiešką valstybės registruose apmokėti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovė UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, neteisingai aiškino bei taikė įstatymų normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, sutarčių vykdymą, neįsigilino į tarpininkavimo paslaugų sutarties specifiką, sprendimą iš esmės grindė vien atsietomis įstatymų, teismų praktikos citatomis, atsakovo nurodytais prieštaringais argumentais ir interpretavimais, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, prieštaraujantį protingumo, teisingumo principams, teismų praktikos bei įstatymų nuostatoms.
15. Pažymi, kad teismas nevertino tokio pobūdžio sutarčių specifikos t. y. tai, kad ieškovės ir atsakovo susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo atitiko atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigas (ieškojo pirkėjų, analizavo turtą, bendradarbiavo su atsakovu keičiant turto kainą, 2021 m. balandžio pabaigoje rado potencialų pirkėją, su kuriuo sandoris neįvyko dėl atsakovo kaltės ir (ar) nenoro sudaryti sandorį, atsakovas sulygto atlygio nesumokėjo), todėl prašymas priteisti iš atsakovo sutartyje numatyto dydžio komisinius yra teisėtas ir pagrįstas.
16. Mano, kad teismas, nurodęs, jog ginčo sutarties šalys yra ieškovė ir UAB „Alfa property“, nepaisė to, kad atsakovas buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir darbuotojas, pasirašė minėtą sutartį, derino sutarties sąlygas, keitė kainą. Atsakovas, būdamas vieninteliu akcininku, pardavęs akcijas kartu su ginčo turtu, gavo turtinę naudą t. y. tiek pardavus turtą, tiek akcijas – galutinis naudos gavėjas yra atsakovas. Aplinkybė, kad atsakovas perleido ne turtą, o akcijas t. y. pasirinko kitą turto perleidimo formą neturi įtakos sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams, kadangi tokioje situacijoje galioja turinio viršenybės prieš formą principas, kuris, priešingai nei nurodė teismas, naudojamas ir civilinėje teisėje.
17. Akcentuoja, jog teismas, vertindamas, kad UAB „Senvagės rezidencija“ nelaikytina ieškovės surastu turto pirkėju, ignoravo tai, kad dar nepasibaigus sutarties galiojimui UAB „Alfa property“ akcijos su visu bendrovei priklausančiu turtu (vienintelis UAB „Alfa property“ nuosavybės teise priklausantis turtas ir yra sutartyje nurodytas turtas) buvo parduotos UAB „Senvagės rezidencija“. Teismas rėmėsi prieštaringais atsakovo paaiškinimais. Turtas parduotas ieškovės rastam klientui (tai patvirtina liudytojo D. T. parodymai), apie kurį atsakovas buvo informuotas ataskaitoje bei su UAB „Senvagės rezidencija“ pasirašytas konfidencialumo susitarimas. Priešingai nei nurodo teismas, pats atsakovas teismo posėdžio metu visgi pripažino, kad akcijų pirkėjas apie turto pardavimą žinojo, kad dėl informacijos kreipėsi į ieškovę, kuri jam pateikė rūpimą informaciją. Kita vertus, mano, jog sudarius tokio pobūdžio sutartį, komisiniai mokami nepriklausomai nuo to, kas surado pirkėją.
18. Taip pat mano, kad teismas neįvertino ir to, kad aplinkybė, jog sudaryta nauja tarpininkavimo sutartis, tik patvirtina faktą, jog patalpų savininkas pasikeitė, bet sutartis sudaryta visiškai kitomis sąlygomis ir su kitais asmenimis. Neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ne kartą patvirtino, jog ieškovei priklausantys komisiniai pagal sutartį yra 1,5 proc. plius PVM (2021 m. balandžio 29 d. elektroninis laiškas, atsakovo pasisakymai teismo posėdžio metu, kad iki ieškinio pateikimo pats siūlė sumokėti ieškovei 1,5 proc., tačiau ne nuo sutartyje nurodytos, o nuo gautos sumos t. y. 200 000 Eur), kas suponuoja, kad atsakovas visgi pripažino, kad komisiniai ieškovei priklauso. Taip pat nevertino ir tai, kad atsakovas, veikdamas nesąžiningai, dėl ieškovei nežinomų priežasčių nesudarė sandorio su ieškovės rastu, potencialiu pirkėju, kuris pasiūlė net 1,35 mln. Eur už turtą, o pagal sutarties 11 punktą, jeigu atsakovas be pagrindo atsisako parduoti turtą ieškovės rastam pirkėjui / kliudo turto pardavimui, ieškovei atlyginimas, nurodytas sutarties 8 punkte, sumokamas nuo siūlytos kainos.
19. Pažymi, kad teismas priėmė teisiškai nemotyvuotą sprendimą, nenustatinėjo, neanalizavo ir nevertino visų bylos ir esminių aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės, nesilaikė įstatyme įtvirtintų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, išanalizavo tik jų dalį, o dėl kitų apskritai nepasisakė, atmetė arba iškraipė jų turinį, sprendimą argumentavo deklaratyviais, atsakovo teiginiais ir neanalogiškų teismų praktikos nuostatų pacitavimu.
20. Pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai atsakovo naudai iš ieškovės priteisė net 4 270,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Konkrečiu atveju byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, įvyko vos vienas teismo posėdis vietovėje, kurioje registruotos šalys, šalys neturėjo vykti į kitus miestus, nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, todėl akivaizdu, kad prašoma priteisti suma už advokato pagalbą yra neprotinga, aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Be to, teismai laikosi pozicijos, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.
21. Atsakovas D. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad su atsakovo apeliacinio skundo motyvais nesutinka, mano, kad ieškovė neįvykdė pareigos nurodyti skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo motyvus, tiesiog pakartoja savo poziciją teisme, o ne motyvuotai pagrindžia, jog priešinga teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Pažymi, kad teismo išvados, kad sutarties šalys yra ieškovė ir UAB „Alfa property“ ir ieškovė apskritai neįgijo teisės reikalauti sutartyje įtvirtinto atlygio yra pagrįstos, o atsakovui priteistos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms atlyginti nėra nei per didelės, nei neatitinkančios bendrųjų teisės principų.
23. Trečiasis asmuo UAB „Senvagės rezidencija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl ieškovės apeliacinio skundo spręsti savo nuožiūra.
24. Nurodo, kad atsiliepimo surašymo dienai trečiojo asmens ketinimai parduoti turtą (prekybos paskirties pastatą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini)) yra išlikę. Su ieškove sudaryta 2021 m. rugsėjo 27 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis iki šiol galioja ir yra realiai vykdoma, t. y. šiuo metu interneto svetainėse yra skelbiama apie minėto turto pardavimą ir ieškovė kas kartą nukreipia trečiajam asmeniui potencialius turto pirkėjus. Šio atsiliepimo surašymo dienai aptariamas turtas nėra parduotas ir nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, tačiau ieškovei suradus pirkėją, su kuriuo būtų sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, trečiasis asmuo yra pasirengęs sumokėti ieškovei 2021 m. rugsėjo 27 d. tarpininkavimo paslaugų sutartyje numatytą tarpininkavimo mokestį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
26. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
27. Atsakovas D. V. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė rašytinį įrodymą – 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašo ištraukos stenogramą, o trečiasis asmuo UAB „Senvagės rezidencija“ – skelbimų interneto svetainėse www.ober-haus.lt ir www.kampas.lt dėl turto pardavimo kopijas, 2022 m. balandžio 15 d. Konfidencialumo susitarimo nuorašą ir 2022 m. balandžio 15 d. susirašinėjimą elektroniniu paštu su ieškovės atstovu.
28. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais rašytiniais įrodymais, atsisako juos priimti, kadangi byloje yra teismo posėdžių, vykusių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, garso įrašai ir informacinės pažymos, taip pat yra skelbimų dėl pardavimų ir nuomos kopijos. Be to, apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančios įrodymų visumos, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir atsakovo naudai priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas dėl sutartimi sulygtų atlikti tarpininkavimo paslaugų turinio, sutarties dalyvių ir iš to kylančios pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
30. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 1 d. ieškovė, atstovaujama D. T., ir UAB „Alfa property“, atstovaujama atsakovo D. V., sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2020-06-01 DTU VHAN KP, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo ieškoti UAB „Alfa property“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – prekybos paskirties pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkėjų, skatinti pardavimą ir suteikti kitas atlygintines paslaugas, nurodytas sutartyje, o UAB „Alfa property“ įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą atlygį už suteiktas paslaugas. Sutarties 8 punkte UAB „Alfa property“ įsipareigojo mokėti ieškovei atlyginimą (komisinius), kurį sudaro 1,5 proc. turto pardavimo kainos plius PVM. Tame pačiame sutarties punkte šalys, be kita ko, sulygo ir tai, kad atlygis už suteiktas paslaugas ieškovei bus mokamas tik įvykus sandoriui, ne vėliau kaip per 10 dienų po pilno atsiskaitymo už turtą arba nuo aplinkybių, nurodytų sutarties 11 punkte, paaiškėjimo dienos. 2021 m. rugpjūčio 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas D. V. ir jo sutuoktinė pardavė, o trečiasis asmuo UAB „Senvagės rezidencija“ už 200 000 Eur kainą nupirko 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Alfa property“ akcijų. Ieškovė, sužinojusi, kad atsakovas D. V. jam nuosavybės teise priklausiusias UAB „Alfa property“ akcijas pardavė trečiajam asmeniui UAB „Senvagės rezidencija“, kreipėsi į atsakovą su 2021 m. rugsėjo 16 d. pretenzija, reikalaudama per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos įteikimo dienos apmokėti susidariusį įsiskolinimą, kuris sudaro 24 592,81 Eur sumą, tačiau atsakovo atstovas, atsakydamas į ieškovės pretenziją, 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodė, kad negali patenkinti pretenzijos, nes tarpininkavimo paslaugų sutartis yra sudaryta tarp UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas ir UAB „Alfa Property“, t. y. D. V. nėra šios sutarties šalis, be to, tarpininkavimo paslaugų sutarties dalykas yra susijęs su UAB „Alfa Property“ priklausančiu konkrečiu nekilnojamuoju turtu, o ne su D. V. priklausiusiomis UAB „Alfa Property“ akcijomis. 2021 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Alfa property“ vadovas kreipėsi į ieškovę su prašymu parengti priedą dėl sutarties galiojimo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 31 d., nurodydamas, kad turtas kol kas nėra parduotas, o ketinimai parduoti turtą nėra pasikeitę. Ieškovė ir UAB „Alfa property“ 2021 m. rugsėjo 27 d. sudarė naują Sutartį dėl tarpininkavimo parduodant / išnuomojant turtą Nr. PANE RPA KP. 2021 m. gruodžio 13 d. buvo baigtas UAB „Alfa property“ ir UAB „Senvagės rezidencija“ reorganizavimo procesas, UAB „Alfa property“ buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, o visas jo teises ir pareigas, taip pat turimą turtą, perėmė UAB „Senvagės rezidencija“.
31. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštą ieškinį dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir sutarties galiojimo metu nesusiklostė aplinkybės, kurioms esant ieškovė būtų įgijusi teisę į atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš ieškovės atsakovo naudai priteisė visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad jos neviršija rekomenduotinų dydžių. Ieškovė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiamą teismo sprendimą kvestionuoja įrodymų vertinimo ir sprendimo motyvavimo aspektu, taip pat netinkamu ginčo sutarties aiškinimu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Dėl ginčo sutarties aiškinimo
32. Ieškovė apeliacinį skundą argumentuoja aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino tokio pobūdžio sutarčių specifikos, t. y. kad ginčo susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo atitiko atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, nepaisė to, kad atsakovas, buvęs vienintelis bendrovės akcininkas ir darbuotojas, pasirašė minėtą sutartį, derino sutarties sąlygas, keitė kainą, o pardavęs UAB „Alfa property“ akcijas kartu su ginčo turtu, atsakovas laikytinas galutiniu naudos gavėju. Ieškovės įsitikinimu, aplinkybė, kad atsakovas perleido ne nekilnojamąjį turtą, o akcijas, t. y. pasirinko kitą turto perleidimo formą, neturi įtakos sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams, kadangi tokioje situacijoje galioja turinio viršenybės prieš formą principas, kuriuo, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujamasi ir civilinėje teisėje. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.
33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtų kvalifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai, visų pirma, būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; kt.).
34. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ir UAB „Alfa property“ 2020 m. birželio 1 d. sudarytos sutarties turinio ginčijamais klausimais, t. y. dėl sutartyje numatytų ieškovės tarpininkavimo paslaugų turinio, sutarties dalyvių, taip pat kvalifikuodamas minėtą sutartį kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, tinkamai aiškino CK normas dėl atlygintinų paslaugų teikimo, įvertino reikšmingas aplinkybes ir nenukrypo nuo minėtų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų.
35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo sutarties šalys buvo ieškovė ir UAB „Alfa property“ bei ginčo sutarties pagrindu teisiniai santykiai susiklostė būtent tarp ieškovės ir UAB „Alfa property“. Pagal CK 2.33 straipsnį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Šioje normoje nustatyta, kad juridinis asmuo yra savarankiškas teisės subjektas tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektu. Juridinio asmens savarankiškumo principas nustatytas įvairiais teisinio reguliavimo įtvirtintais juridinio asmens bruožais, tokiais kaip organizacinis vientisumas, savarankiškas veiksnumas ir teisnumas, atskiras turtas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 10 dalis). Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (ABĮ 19 straipsnio 6 dalis). Kai sandorį bendrovės vardu sudaro jos valdymo organas, laikoma, kad sandorį sudarė pati bendrovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-701/2022).
36. Nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registro išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovas ginčo sutarties sudarymo metu buvo UAB „Alfa property“ vienasmenis valdymo organas – (bendrovės direktorius) ir dalyvis (bendrovės akcininkas). Iš ginčo sutarties preambulės matyti, kad atsakovas ginčo sutartį sudarė veikdamas kaip UAB „Alfa property“ valdymo organas (bendrovės direktorius), o ne kaip dalyvis (bendrovės akcininkas). Aplinkybę, kad ir pati ieškovė suprato sudaranti ginčo sutartį su UAB „Alfa property“, o ne su pačiu atsakovu, patvirtina 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdyje liudytoju apklausto D. T., kuris ieškovės vardu derino bei pasirašė ginčo sutartį, duoti parodymai. Paklaustas, ar su atsakovu, ar su bendrove sudarė sutartį, liudytojas parodė, kad sutartį sudarė su UAB „Alfa property“, o su atsakovu bendravo kaip su bendrovės direktoriumi. Šios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas su ieškovės atstovu derino ginčo sutarties sąlygas, keitė pageidaujamą gauti turto kainą. Aplinkybė, kad atsakovas ginčo sutarties sudarymo metu buvo ir UAB „Alfa property“ akcininkas, taip pat savaime nedaro atsakovo ginčo sutarties šalimi. Atsakovas, nei kaip juridinio asmens dalyvis (akcininkas), nei kaip juridinio asmens vienasmenis valdymo organas (vadovas) pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, netapatinamas su pačiu juridiniu asmeniu.
37. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė ieškinyje be pagrindo UAB „Alfa property“ akcijų pardavimą sutapatina su UAB „Alfa property“ turto pardavimu. Pagal CK 1.97 straipsnį civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. CK 2.48 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise, o pagal 2.50 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis – pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, t. y. bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-969/2019). Akcininkas yra jo turimų akcijų savininkas, o bendrovės turto savininkė yra pati bendrovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013). Akcininkas yra tik akcijų (o ne bendrovės) savininkas, todėl valdant bendrovę jis dalyvauja naudodamasis savo kaip akcininko teisėmis. Tai lemia, kad bendrovėje egzistuoja nuosavybės ir valdymo atskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021). Taigi, juridinio asmens akcijos ir turtas yra skirtingi civilinių teisių objektai, priklausantys skirtingiems savininkams. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad atsakovas, sudarydamas 2021 m. rugpjūčio 11 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pasirinko kitą nekilnojamojo turto, dėl kurio pirkėjų paieškos buvo susitarta sutartimi, perleidimo formą. Nekilnojamasis turtas, dėl kurio pirkėjų paieškos buvo susitarta ginčo sutartimi, nuosavybės teise priklausė UAB „Alfa property“, o ne jos akcininkui – atsakovui – ir (ar) jo sutuoktinei. Be to, UAB „Alfa property“ 2020 m. balanso duomenys patvirtina, kad pastarasis turtas nebuvo vienintelis UAB „Alfa property“ turtas.
38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo sutartimi buvo susitarta dėl tarpininkavimo paslaugų parduodant UAB „Alfa Property“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turtą, o ne atsakovui (ir jo sutuoktinei) priklausiusias UAB „Alfa Property“ akcijas. Nurodytą aplinkybę patvirtina ne tik ginčo sutarties 1 punkto lingvistinis aiškinimas, bet ir teismo posėdžio metu liudytojo D. T. parodymai, kad buvo susitarta ir jis ieškojo tik sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto, o ne UAB „Alfa Property“ akcijų pirkėjų. Todėl nesant byloje duomenų apie tai, kad ginčo sutartimi buvo susitarta ir dėl UAB „Alfa Property“ akcijų pirkėjų paieškos, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju sandorio esmė neatitiko sandorio formos. Ginčo sutarties turinys negali būti aiškinamas ieškovės pageidaujamu būdu, kadangi byloje nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti buvus kitokio pobūdžio susitarimui.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo bei pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą taisykles, pažeidimo
39. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, neanalizavo ir nevertino visų bylos ir esminių aplinkybių, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, išanalizavo tik jų dalį, o dėl kitų apskritai nepasisakė, atmetė arba iškraipė jų turinį, sprendimą argumentavo deklaratyviais, atsakovo teiginiais, priėmė teisiškai nemotyvuotą sprendimą. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir šiuos apeliacinio skundo argumentus.
40. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; ir kt.).
41. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas ir yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgmentof 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).
42. Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad teismas privalo išanalizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).
43. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamią byloje pateiktų ir surinktų įrodymų vertinimo analizę, įvertino tiek ieškovės ir jos liudytojo D. T., tiek atsakovo paaiškinimus, tyrė ir vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus visų byloje esančių įrodymų kontekste. Atmestini ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis atsakovo paaiškinimais. Šalių paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), o atsakovas yra bylos šalis. Žinoma, vertinant šalių parodymus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad šalies paaiškinimai yra teikiami šalies kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Dėl to reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra didelis, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis, tačiau šalies paaiškinimų subjektyvus pobūdis nesudaro pagrindo vien dėl to juos vertinti kaip nepatikimus ir atmesti, nes konkrečioje byloje šalies paaiškinimus reikia vertinti atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2008). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo paaiškinimus, atsižvelgė į priešingos šalies – ieškovės – paaiškinimus, liudytojo parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus.
44. Iš skundžiamo sprendimo taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su reikalavimu priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokestį pagal ginčo sutartį, vertino ginčo sutarties sąlygas, išanalizavo aplinkybes, susijusias su jos vykdymu. Sprendime glausta forma išdėstytos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas (CPK 270 straipsnis). Teismo išvados tinkamai motyvuotos, padarytos iš įrodymų visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodomąją reikšmę, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Išvados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles, taigi konstatuoti esminį pirmosios instancijos teismo motyvacijos trūkumą pagrindo nėra, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes įrodinėjimo taisyklės taip pat nebuvo pažeistos (CPK 178, 183, 185, 270 straipsniai).
45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo ieškovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pripažintinos teisiškai nereikšmingomis apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, dėl kokios priežasties sandoris neįvyko su ieškovės 2021 m. balandžio pabaigoje surastu klientu, kad atsakovas, dar būdamas UAB „Alfa Property“ vadovu, 2021 m. balandžio 29 d. elektroniniame laiške patvirtino, jog ieškovei priklausantys komisiniai pagal sutartį 1,5 proc. plius PVM, kadangi ieškinys reiškiamas ne UAB „Alfa Property“.
Dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų
46. Ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iš jos atsakovui priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydama, kad pastarosios yra neprotingos, aiškiai per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Ieškovė tokią savo poziciją grindžia argumentu, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, įvyko vos vienas teismo posėdis vietovėje, kurioje registruotos šalys, šalys neturėjo vykti į kitus miestus, nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai.
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies pritarti apeliacinio skundo argumentams dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, kadangi, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovui priteista išlaidų už advokato pagalbą suma (4 234 Eur) nors ir nežymiai, tačiau viršija maksimalią sumą, apskaičiuotiną atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., toliau – ir Rekomendacijos), 8.19 punktą atsakovui, atmetus ieškovės ieškinį, priteistina suma už 5,20 val. trukmės pasirengimą 2022 m. vasario 24 d. posėdžiui negali viršyti 831,01 Eur (1 598,10 Eur × 0,1 × 5,20 val. (2021 m. III ketv.)), tuo tarpu skundžiamu sprendimu už šias paslaugas yra priteista 880,88 Eur suma (su PVM). Pagrindo viršyti šiose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas mažintinas iki 4 220,22 Eur.
Dėl bylos procesinės baigties
49. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą ir atlygintinų paslaugų teikimą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą bei pareigą motyvuoti teismo procesinį sprendimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas (priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 49,87 Eur didesnį, nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas gali būti ištaisytas patikslinant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
51. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 1 753 Eur bylinėjimosi išlaidas (už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1 200 Eur, o paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 553 Eur žyminį mokestį). Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 355,20 Eur, o už 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašo ištraukos stenogramos parengimą – 338,80 Eur). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės netenkinamas, patikslinama tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tai išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Analogiška praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra formuojama ir kasaciniame teisme (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Tuo tarpu atsakovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto naujo įrodymo – 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašo ištraukos stenogramos – į bylą nepriėmus, jo patirtos išlaidos už šios stenogramos parengimą neatlygintinos ir iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, atlyginimas, kuris neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (1,3 × 1 679,30 Eur (2021 m. IV ketv.)) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad atsakovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, juridinio asmens kodas 111645042, priteisiamas 4 220,22 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų ir 22 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
Priteisti atsakovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, juridinio asmens kodas 111645042, 1 355,20 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Eigirdas Činka
Rita Dambrauskaitė
Dalia Pranckienė