Civilinė
byla Nr. 3K-3-369/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
110.5; 129.21
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Janinos
Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo
UAB „Edapolis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. sausio 29 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Edapolis“ skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti
asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, L. S., UAB „Geokada“, UAB
„Lemminkainen Lietuva“, bankrutuojanti UAB „Kino ekspresas“) ir antstolio
Irmanto Gaidelio prašymą patvirtinti patvarkymą dėl lėšų paskirstymo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
Pareiškėjas
UAB „Edapolis“ prašė panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2009 m. kovo 4 d.
patvarkymą Nr. 0008/09/00035 ir paskirstyti antstolio depozitinėje
sąskaitoje esančius 21 598 Lt taip, kad visa suma atitektų UAB „Edapolis“.
Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Kino ekspresas“ pripažino pareiškėjo jam teisme
pareikštus reikalavimus ir sudarė taikos sutartį, pagal kurią UAB „Kino
ekspresas“ akcininkas L. S. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą
21 598 Lt už UAB „Kino ekspresas“, tačiau antstolis skundžiamu patvarkymu
paskirstė šio sumokėtas lėšas trims UAB „Kino ekspresas“ kreditoriams: UAB
„Edapolis“ (4135,10 Lt), UAB „Geokada“ (2555,92 Lt) ir UAB „Lemminkainen
Lietuva“ (14 906,98 Lt). Pareiškėjas prašė pripažinti patvarkymą neteisėtu,
nes antstolis paskirstė lėšas, nepriklausiusias skolininkui UAB „Kino
ekspresas“.
Antstolis
Irmantas Gaidelis prašė patvirtinti 2009 m. kovo 4 d.
patvarkymą Nr. 0008/09/00035 dėl lėšų paskirstymo keliems išieškotojams.
Byloje
nustatytos tokios aplinkybės. Pareiškėjas UAB „Edapolis“ 2009 m. sausio 22 d.
pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 21 598 Lt išieškojimo
iš skolininko UAB „Kino ekspresas“ pagal teismo patvirtintą taikos sutartį (šia
sutartimi skolininkas įsipareigojo iki 2009 m. sausio 5 d.
įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus ir sumokėti kreditoriui UAB „Edapolis“
reikalaujamus priteisti 21 598 Lt, o 2009 m. sausio 27 d.
pateikė prašymą išmokėti UAB „Kino ekspresas“ vienintelio akcininko L. S. į
antstolio depozitinę sąskaitą pervestą pinigų sumą. UAB „Lemminkainen Lietuva“
2009 m. sausio 30 d. pateikė vykdomąjį dokumentą, priimtą
pagal patvirtintą taikos sutartį dėl 74 727,12 Lt skolos, 2842,39 Lt
palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko
UAB „Kino ekspresas“. UAB „Geokada“ 2009 m. sausio 9 d.
pateikė vykdyti teismo įsakymą dėl 12 923,36 Lt ir 426,47 Lt skolos,
procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Kino
ekspresas“. Visos vykdomosios bylos buvo sujungtos į vieną. Suinteresuotas
asmuo L. S. 2008 m. gruodžio 8 d. pavedimu į antstolio
sąskaitą pervedė 21 598 Lt, mokėjimo paskirtį nurodydamas taip: „gryni į
sąskaitą, mokėtojas L. S. už UAB „Kino ekspresas“, pagal 2008 m. gruodžio 8 d.
taikos sutartį su UAB „Edapolis“. 2008 m. gruodžio 9 d. antstolis
sudarė turto aprašą, kuriuo buvo aprašytos antstolio depozitinėje sąskaitoje
esančios piniginės lėšos. Šį aprašą pasirašė skolininko UAB „Kino ekspresas“
vadovas, nurodydamas, kad pinigai priklauso UAB „Kino ekspresas“. Antstolis
skundžiamu 2009 m. kovo 4 d. patvarkymu Nr. 0008/09/00035
nutarė proporcingai paskirstyti trims išieškotojams 21 598 Lt, L. S.
įmokėtus į antstolio depozitinę sąskaitą už UAB „Kino ekspresas“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių
esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas
2009 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Edapolis“
skundą patenkino iš dalies: panaikino antstolio I. Gaidelio
2009 m. kovo 3 d. patvarkymą Nr. 0008/09/00035, kuriuo
buvo paskirstytos 21 598 Lt lėšos, L. S. įmokėtos į antstolio
depozitinę sąskaitą už UAB „Kino ekspresas“; atmetė antstolio I. Gaidelio
prašymą dėl šio patvarkymo patvirtinimo; atmetė pareiškėjo UAB „Edapolis“
prašymą paskirstyti antstolio I. Gaidelio depozitinėje sąskaitoje esančius
21 598 Lt taip, kad visa suma atitektų UAB „Edapolis“.
Teismas nurodė, kad pagal CK 6.50
straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo,
išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Šiuo atveju nėra įstatyme nustatytų
išimčių, neleidžiančių trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką. Iš
mokestinio pavedimo turinio teismas nustatė, kad mokėtojas L. S. įmokėjo
pinigus už skolininką UAB „Kino ekspresas“ pastarojo prievolei, kylančiai iš
taikos sutarties kreditoriui UAB „Edapolis“, įvykdyti. Kadangi suinteresuotas
asmuo ne skolino, perdavė ar kitaip perleido pinigus skolininkui UAB „Kino
ekspresas“, bet įvykdė prievolę už jį, tai skolininkas jokių teisių į pinigus
neįgijo. Teismas taip pat pažymėjo, kad trečiasis asmuo, turėdamas teisę
atsiskaityti su skolininko kreditoriais, savo teisę gali įgyvendinti
pasirinkdamas, su kuriuo skolininko kreditoriumi atsiskaityti. Teismas
konstatavo, kad L. S. pinigai, pervesti į antstolio sąskaitą, netapo
skolininko UAB „Kino ekspresas“ pinigais, todėl negalėjo būti paskirstyti
visiems išieškotojams (kreditoriams) CPK 756 straipsnio nustatyta tvarka.
Aplinkybė, kad ant turto aprašo yra UAB „Kino ekspresas“ vadovo parašas, patvirtinantis,
jog aprašyti pinigai yra UAB „Kino ekspresas“ nuosavybė, negali pakeisti
nuosavybės teisės, nes nė vienas asmuo negali įgyti teisių nesant jokio
juridinio fakto. Jei asmuo neturi nuosavybės teisių į turtą, tai pareiškimas,
kad turtas yra jo nuosavybė, nesukuria ir negali jam sukurti nuosavybės į teisių
į tą turtą. Teismas pripažino, kad pinigai, kuriuos suinteresuotas asmuo L. S.
pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą skolininko UAB „Kino ekspresas“
prievolei kreditoriui UAB „Edapolis“ įvykdyti, netapo UAB „Kino ekspresas“
nuosavybe, todėl antstolis negalėjo jų paskirstyti išieškotojams CPK 756
straipsnio nustatyta tvarka. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą paskirstyti
antstolio I. Gaidelio depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, motyvuodamas
tuo, kad įstatyme nesuteikta teisės teismui paskirstyti antstolio depozitinėje
sąskaitoje esančių ne skolininko lėšų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi antstolio Irmanto Gaidelio atskirąjį
skundą, 2010 m. sausio 29 d. nutartimi Vilniaus
miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį pakeitė
– pareiškėjo UAB „Edapolis“ skundą dėl antstolio I. Gaidelio 2009 m. kovo 4 d.
patvarkymo panaikinimo atmetė; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad, antstoliui priėmus vykdyti pareiškėjo
(išieškotojo) UAB „Edapolis“ vykdomąjį raštą, išduotą teismo patvirtintos
taikos sutarties pagrindu, ir, vadovaujantis CPK 759 straipsniu, jį
prijungus prie jau vykdomo išieškojimo iš to paties skolininko UAB „Kino
ekspresas“ kitoje vykdomojoje byloje, kurioje išieškotojas yra UAB „Geokada“, o
prie jų vėliau pateiktu vykdomuoju raštu – išieškotoją UAB „Lemminkainen
Lietuva“, ir UAB „Edapolis“ tapus lygiaverčiu išieškotoju su kitais
išieškotojais, turinčiu tokias pačias procesines teises ir pareigas (CPK
639, 640 straipsniai), jam nebuvo teisinio pagrindo jo depozitinėje sąskaitoje
esančios pinigų sumos, pervestos kaip UAB „Kino ekspresas“ prievolės pagal
taikos sutartį įvykdymo užtikrinimas, paskirstyti tik vienam išieškotojui, nes
tokie antstolio veiksmai neatitiktų vykdymo procesą reglamentuojančių teisės
normų, teisėtumo principo, vienos eilės kreditorių lygiateisiškumo principo,
išieškotų lėšų paskirstymo tvarkos ir eiliškumo, pažeistų skolininko ir
kreditorių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija sprendė, kad, nepriklausomai nuo
to, kieno nuosavybė yra nurodyti pinigai, jie buvo pervesti į antstolio
depozitinę sąskaitą siekiant užtikrinti UAB „Kino ekspresas“ prievolę.
Antstoliui areštavus (aprašius) šias lėšas ir UAB „Kino ekspresas“ vadovui 2008 m. gruodžio 9 d.
turto apraše patvirtinus parašu, kad 21 598 Lt yra šios įmonės nuosavybė,
nesant nuginčyto tokio antstolio priimto dokumento, šie duomenys laikytini
teisingais ir nėra pagrindo daryti priešingos išvados apie šių pinigų
priklausomybę. Teisėjų kolegija pripažino iš esmės teisėtu antstolio patvarkymą
dėl lėšų paskirstymo išieškotojams (CPK 756 straipsnis), tačiau,
atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d.
nutartimi skolininkui UAB „Kino ekspresas“ iškelta bankroto byla, ir
vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, pagal
kurį draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto
bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų
mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, bei CPK 626 straipsnio 3 punktu, pagal kurį
vykdomoji byla privalo būti stabdoma iškėlus skolininkui bankroto bylą, antstolio
prašymo patvirtinti 2009 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl lėšų
paskirstymo netenkino, nes šios lėšos toliau turi būti tvarkomos pagal Įmonių
bankroto įstatymo nuostatas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu pareiškėjas UAB „Edapolis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. sausio 29 d. nutartį ir remiasi tokiais
argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė paskolos sutartį bei
reikalavimo perėjimą regreso tvarka reglamentuojančias teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismas turėjo teisiškai kvalifikuoti santykius,
susiklosčiusius tarp L. S., skolininko ir kreditoriaus. L. S.
neskolino pinigų skolininkui UAB „Kino ekspresas“, taigi šie netapo pastarojo
nuosavybe (pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį paskolos sutartis turi būti
rašytinė, tuo tarpu byloje tokios nėra). Bylos duomenys aiškiai patvirtina tiek
L. S. ketinimą įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui UAB „Edapolis“
(kasatoriui), tiek kasatoriaus ketinimą priimti įvykdymą iš trečiojo asmens L. S.
Taigi tarp šalių susiklostė ne paskolos, o reikalavimo perėjimo regreso tvarka
santykiai (CK 6.50 straipsnio 3 dalis, 6.112 straipsnio 1 dalies 1
punktas). Tai reiškia, kad nuosavybės teisę į savo pinigus L. S. perdavė
ne skolininkui, o tiesiogiai kasatoriui, taip įgydamas regresinį reikalavimą į
skolininką. L. S. sumokėti pinigai skolininkui niekada nepriklausė, todėl
neturėjo būti įtraukti į skolininko turto aprašą ir skirstomi visiems jo
kreditoriams.
2.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų
nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, todėl
nepagrįstai nusprendė dėl skolininko turto apimties. Pagal CK 4.48 straipsnį,
kai yra aiškus nuosavybės teisės subjektas, jo nuosavybė gali būti perduota tik
esant jo paties valiai, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neteisėtai pripažino
skolininko UAB „Kino ekspresas“ nuosavybe L. S. priklausančias lėšas,
remdamasis vien UAB „Kino ekspresas“ direktoriaus parašu turto apraše. Taip
teismas padarė neteisėtą išvadą, kad asmens, nesančio turto savininku, valios
pakanka, jog turtas taptų jo nuosavybe.
3.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 756 straipsnį, pagal kurio
nuostatas tik iš skolininko išieškota pinigų suma gali būti panaudota kelių
išieškotojų reikalavimams tenkinti. Tuo tarpu ginčijami 21 598 Lt niekada
nepriklausė skolininkui UAB „Kino ekspresas“. L. S., pervesdamas
ginčijamas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, aiškiai nurodė mokėjimo
paskirtį – už UAB „Kino ekspresas“ pagal
2008 m. gruodžio 8 d. taikos sutartį su UAB „Edapolis“.
4.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas,
reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Teismo išvados dėl L. S.
ketinimo užtikrinti UAB „Kino ekspresas“ prievolę neatitinka byloje esančių
dokumentų (L. S. 2008 m. gruodžio 8 d. pavedimo)
turinio bei paties teismo nustatytų aplinkybių. Antstolio sudarytas turto
aprašas, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, neatitinka įstatymo
reikalavimų (nenurodytas turto savininkas, nėra visų išieškotojų parašų, tik
vienas nežinomo asmens parašas), tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
5.
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad turto aprašu galima remtis, nes jis
nėra nuginčytas ir dėl to pripažintinas teisingu, padaryta neatsižvelgiant į
tai, jog turto aprašas nebuvo įteiktas kasatoriui. Kasatorius apie savo teisės
pažeidimą sužinojo tik gavęs 2009 m. sausio 29 d. pranešimą
apie antstolio ketinimą kasatoriui skirtas lėšas skirstyti visiems skolininko
kreditoriams, t. y. praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio po turto aprašo
sudarymo. Kasatoriaus kreipimasis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų
reiškia nesutikimą su siūlomu lėšų paskirstymu bei atitinkamai ir su turto
aprašu, kuris yra lėšų paskirstymo pagrindas.
Atsiliepimu
į kasacinį skundą antstolis Irmantas Gaidelis prašo Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo
tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1.
L. S. į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtais 21 598 Lt buvo
siekiama ne atsiskaityti su kasatoriumi (tokiu atveju lėšos būtų pervestos
tiesiai į šio sąskaitą), bet įvykdyti teismo nutartį dėl UAB „Kino ekspresas“
turto arešto 21 598 Lt sumai, taip išvengiant nekilnojamojo turto, kuriuo
prekiavo skolininkas, arešto. Pinigai buvo sumokėti ieškiniui užtikrinti, turto
aprašą pasirašė vienintelio UAB „Kino ekspresas“ akcininko L. S. paskirtas
direktorius, turto aprašas nebuvo ginčijamas. Tai, kad pinigai buvo skirti ieškiniui
užtikrinti, o ne kasatoriui, patvirtina kasatoriaus
2009 m. vasario 4 d. raštas antstoliui, kad pinigai buvo
pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą būtent pagal teismo nutartį, o ne
kokiais nors kitais tikslais. Jeigu būtų įvykęs reikalavimo perleidimo
sandoris, tai kasatorius ir L. S. būtų pasirašę reikalavimo perleidimo
sutartį, apie tai informavę skolininką, pinigai būtų sumokėti ne į antstolio
sąskaitą, o vykdomąjį dokumentą dėl 21 598 Lt išieškojimo iš skolininko
būtų pateikęs ne kasatorius, bet L. S. Tai, kad vykdomąjį dokumentą dėl
skolos išieškojimo vykdyti pateikė kasatorius, patvirtina, jog reikalavimas
nebuvo perleistas, o L. S. tikslas buvo ne perimti reikalavimo teisę, bet
užtikrinti ieškinį pagal teismo nutartį.
2.
Antstolių kontorai pateiktoje teismo patvirtintoje
2008 m. gruodžio 8 d. taikos sutartyje pinigų mokėtoju
nurodytas UAB „Kino ekspresas“, taigi L. S. tikslas buvo perduoti
21 598 Lt UAB „Kino ekspresas“ nuosavybėn, kad šis vykdytų pasirašytą
taikos sutartį. Nurodytai pinigų sumai tapus UAB „Kino ekspresas“ nuosavybe, ja
turi būti disponuojama įstatyme nustatyta tvarka (CPK 753 straipsnis).
Antstolio pagalba negali būti siekiama tarpusavio atsiskaitymo (CK 6.56
straipsnis), todėl prievolės įvykdymas jam tarpininkaujant be vykdomojo
dokumento, kai antstolis atlieka procesinius vykdymo veiksmus, negalimas, nes
nėra pagrindo laikyti, kad įmokant pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą buvo
siekiama kitų tikslų, nei įvykdyti teismo nutartį, kuria areštuojamas
skolininko UAB „Kino ekspresas“ turtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl trečiojo asmens
teisės įvykdyti prievolę bei laikinosios apsaugos priemonės įvykdymo civilinės
bylos nagrinėjimo metu vykdymo procesui sukeliamų pasekmių
Sutarties
laisvės principas įgalina asmenis laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra
nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti
sutartis jos šalims turi įstatymo galią bei įpareigoja atlikti ne tik tai, kas
joje tiesiogiai nustatyta, bet ir tai, ką lemia sutarties esmė bei įstatymai.
Taigi šalių laisva valia sudaryta sutartis turi būti tinkamai ir sąžiningai
nustatytais terminais vykdoma.
Kreditoriaus
interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, kad
prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti
trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko
prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis
gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas
negalimas ir tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų
asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui,
atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir
kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų
prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1
dalis). Kitas esminis trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas,
kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku
(CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
Trečiojo
asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama įvykdant
prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu. Kreditoriui
vengiant priimti piniginės prievolės įvykdymą, ši gali būti įvykdoma sumokant
skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (CK 6.56
straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo
iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam
įvykdymui, išskyrus atvejį, jeigu kreditorius nukreipė išieškojimą į skolininko
turtą, o trečiasis asmuo dėl tokio išieškojimo gali netekti tam tikrų teisių į
tą turtą. Nagrinėjamos bylos atveju pinigai pervesti į antstolio depozitinę
sąskaitą bei nekonstatuota aplinkybių, kad kreditorius UAB „Edapolis“ būtų
vengęs priimti prievolės įvykdymą. Priešingai, kreditorius, skolininkui
nevykdant piniginių įsipareigojimų, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl
įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo. Byloje taip pat nekonstatuota
aplinkybės, kad skolininkas būtų prieštaravęs, jog už jį piniginę prievolę būtų
įvykdęs trečiasis asmuo – suinteresuotas asmuo L. S., juolab kad jis yra
skolininko UAB „Kino ekspresas“ 100 proc. akcijų savininkas. Be to, pinigai,
dėl kurių yra kilęs ginčas, yra įmokėti ne į CK 6.56 straipsnio 1 dalyje
išvardytų subjektų, bet į antstolio, vykdžiusio civilinėje byloje teismo
taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui UAB „Kino ekspresas“
priklausiusio turto 21 598 Lt sumai areštą – depozitinę sąskaitą. Nurodytų
aplinkybių visuma įgalina kasacinio teismo kolegiją konstatuoti, kad
nagrinėjamos bylos atveju nėra atsiradusios situacijos, kada trečiasis asmuo būtų
kreditoriui už skolininką įvykdęs piniginę prievolę, o ši taip ir yra išlikusi neįvykdyta
nei skolininko, nei trečiojo asmens.
Jau
minėta, kad kitoje (jau išnagrinėtoje) civilinėje byloje UAB „Edapolis“
pareiškus ieškinį UAB „Kino ekspresas“ bei paprašius teismą taikyti ieškinio
sumos dydžio laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų ar turto areštą –
pastaroji priemonė teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi
buvo pritaikyta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo
sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo
galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo
įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo
įvykdymo pasunkėjimo iki pasidarymo įvykdyti nebeįmanomu (CPK 144 straipsnio 1
dalis). Savo ruožtu teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė asmeniui, kuriam
ji taikoma, taip pat gali sukelti tam tikrų nepatogumų bei jo veiklos vykdymo
trikdžių, todėl jis gali imtis kitų teisėtų ir ieškovo teisių nepažeidžiančių
veiksmų, kurių atlikimo pasekmė sutaptų su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
tikslais. Nepriklausomai nuo to, kas yra mokėtojas – skolininkas ar trečiasis
asmuo, piniginių lėšų įmokėjimas į laikinąją apsaugos priemonę vykdančio antstolio
depozitinę sąskaitą įgalina atsakovą išvengti jo kito turto arešto. Tačiau piniginių
lėšų sumokėjimas (rezervavimas) į antstolio, vykdančio teismo nutartimi taikytą
laikinąją apsaugos priemonę, depozitinę sąskaitą savo esme reiškia pastarosios
nutarties pagrindu pritaikyto atsakovo turto arešto procedūrų įvykdymą aktyviai
šiuo klausimu bendradarbiaujant pačiam atsakovui, o ne prievolės įvykdymą.
Prievolės įvykdymas savo ruožtu sukeltų ir atitinkamų procesinių pasekmių
(esant įvykdytai prievolei logiškas ieškovo elgesys būtų atsisakyti nuo
ieškinio bei gauti bylinėjimosi išlaidų patenkinimą, o civilinė byla būtų
nutraukiama (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas), o jo
neatsisakius – ieškinys atmestinas). Aptariamos bylos atveju civilinė byla buvo
nutraukta visiškai kitu pagrindu – dėl šalių sudarytos taikos sutarties, kuria
atsakovas įsipareigojo geranoriškai iki susitarto laiko
(2009 m. sausio 5 d., nors teismo sutartis priimta
2009 m. sausio 7 d.) įvykdyti savo skolinius
įsipareigojimus ieškovui, tai rodo, kad prievolė ir užbaigiant nagrinėti
aptariamą bylą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nebuvo įvykdyta. Dar daugiau,
po bylos išnagrinėjimo bei teismo nutarties įsiteisėjimo UAB „Edapolis“
kreipėsi į antstolį pateikdamas teismo išduotą vykdomąjį raštą ir prašymą
įvykdyti teismo patvirtintą šalių taikos sutartį. Visa tai dar kartą
vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad pinigai, dėl kurių vyksta ginčas, buvo
skirti laikinosios apsaugos priemonės įgyvendinimui, o tarp UAB „Edapolis“ ir
UAB „Kino ekspresas“ egzistavusi prievolė nebuvo įvykdyta. Aptartos situacijos
kontekste kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, kai
laikinoji apsaugos priemonė už bylos atsakovą yra įvykdoma trečiojo asmens
iniciatyva įnešant į antstolio depozitinę sąskaitą atitinkamas pinigines lėšas,
prasidėjus išieškojimo procesui dėl jų (lėšų) teismo antstolis turi diskrecijos
teisę priimti patvarkymus pagal CPK 756 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo
to, kad pinigus laikinosios apsaugos priemonės įvykdymui pateikė ne
skolininkas, o kitas asmuo. Priešingu atveju būtų paneigtas laikinųjų apsaugos
priemonių institutas, o kilus situacijai, kai yra kreditorių, su kuriais
skolininko turto nepakanka atsiskaityti, daugetas, prisidengiant tariamu
prievolės įvykdymu būtų sudarytos sąlygos kreditorių (išieškotojų)
diskriminacijai vykdymo procese. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo
nutartis buvo grindžiama priešingos išvados pagrindu, t. y. teigiant, kad
trečiasis asmuo įvykdė už skolininką prievolę kreditoriui. Aptartų aplinkybių
visuma suponuoja situaciją, kai esant keliems išieškotojams ir neužtenkant
išieškotos iš skolininko pinigų sumos visiems reikalavimams visiškai
patenkinti, antstolis, laikydamasis nustatytos išieškojimų tenkinimo eilės ir
proporcingumo principo, patvarko pinigus paskirstyti atitinkamiems
išieškotojams (CPK 756 straipsnis).
Apeliacinės
instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo
2009 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Kino ekspresas“ iškelta
bankroto byla. Tokiame kontekste tampa reikšminga aplinkybė, kad nagrinėjamos
bylos atveju įrodinėjant, jog prievolę už skolininką kreditoriui įvykdė
trečiasis asmuo, šis kartu yra ir skolininko 100 proc. akcijų savininkas. Jis
išimtinai vienas turi UAB „Kino ekspresas“ turtines ir neturtines akcininko
teises, jam vienam priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, tik
jam iš esmės atskaitingas įmonės vadovas bei žinoma (turi būti žinoma) įmonės
finansinė būklė (Akcinių bendrovių įstatymo 15, 16, 19, 20, 37 straipsniai).
Nesant tiesioginio trečiojo asmens atsiskaitymo už skolininką su kreditoriumi,
o tik ėmimasis priemonių išvengti priverstinio teismo skirtų skolininko turto atžvilgiu
laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo, vėlesnis bandymas daryti įtaką, kad, esant
skolininko kreditorių (išieškotojų) daugetui bei skolininko nemokumo būklei
(kurią rodo bankroto bylos skolininkui iškėlimo faktas), būtų atsiskaitoma tik
su vienu konkrečiai pasirinktu kreditoriumi, iš esmės gali būti traktuojamas
kaip nesąžiningumas kitų skolininko turimų (ir trečiajam asmeniui kaip 100
proc. akcijų savininkui juos žinoti ne tik galinčiu, bet ir privalančiu) – ABĮ
20, 37 straipsniai) kreditorių atžvilgiu. Tai reikštų tokio atsiskaitymo su
vienu iš kreditorių neteisėtumą. Jo šalinimas ir teisingumo vykdymas yra
pirminė teismo priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1
dalis, CK 1.5 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8
punktas).
Apibendrindama
kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai
pripažintini nesudarančiais pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės
instancijos teismo nutartį, nes prieštarauja šioje nutartyje pateiktiems
kasacinio teismo išaiškinimams ir išvadoms. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos
šioje nutartyje pateikti išaiškinimai lemia ir tai, kad nėra plačiau
analizuojami kiti kasacinio skundo argumentai, kurie pripažintini nedarančiais
įtakos šioje byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties rezultatui.
Atmetus
kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteistinas išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų, patirtų
kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 107,65 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies
3, 8 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359
straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei iš pareiškėjo UAB „Edapolis“ (į. k. 125771873) 107,65 Lt (vieną
šimtą septynis litus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Janina
Januškienė
Česlovas
Jokūbauskas
Janina
Stripeikienė