Civilinė byla Nr. e2-385-259/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00786-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.;

 (S)

2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.6.; 2.6.18.4.; 2.6.39.2.6.4.9.

                                   KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                               S P R E N D I M A S

                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                            2021 m. gruodžio 14 d.

                                                           Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ atstovei N. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Architektas L. V. ir partneriai“ atstovams advokatei Sondrai Venslovienei, R. J. M., L. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ atstovei advokato padėjėjai Rasai Laurinėnienei,

atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atstovui G. A.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekspertika“ atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Konstrukcijų inžinerija“ atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Architektas L. V. ir partneriai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“, draudimo bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, tretieji asmenys AAS BTA Baltic Insurance Company, uždaroji akcinė bendrovė ,,ETERNIT BALTIC“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ekspertika“, uždaroji akcinė bendrovė “Konstrukcijų inžinerija“, dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „Mitnija“ pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Architektas L. V. ir partneriai“, UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“, ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kuriame suformulavo reikalavimus: priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ 60 329,65 Eur patirtų nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 640,82 Eur kompensacinių palūkanų; priteisti iš atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ 8 065,99 Eur patirtų nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 754,17 Eur kompensacinių palūkanų; įvykį, kurio metu buvo nustatyti stoginės defektai, pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir priteisti ieškovei iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, 12 475,20 Eur patirtų nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1 166,43 Eur kompensacinių palūkanų; priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pateiktame ieškinyje ir jo prieduose nurodoma, jog 2015-12-23 UAB „Eternit Baltic“ (toliau sprendime ir Užsakovas) ir UAB „Mitnija“ (toliau sprendime ir Ieškovė, Rangovė) sudarė Statybos rangos sutartį Nr. P2015.20 (įskaitant ir papildomus susitarimus, Priedas Nr. 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 12 660 m2 gamybinės (pramonės) paskirties naujo pastato (fibrocementinių dailylenčių gamybinio pastato) statybos darbus, esančio (duomenys neskelbtini). Darbus pagal šią sutartį ieškovė baigė 2016-12-22. Darbų pabaigą ieškovė ir užsakovas įformino pasirašydami baigiamąjį atliktų statybos darbų perdavimo - priėmimo aktą (Priedas Nr. 2). 2016-10-27 užsakovas ir ieškovė sudarė Statybos rangos sutartį Nr. P2016.112 (įskaitant ir papildomus susitarimus, Priedas Nr. 3), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus statybos darbus objekte, kurių nenumatė Statybos rangos sutartis Nr. P2015.20. Darbus pagal šią sutartį ieškovė baigė 2017-06-28. Darbų pabaigą ieškovė ir užsakovas įformino pasirašydami baigiamąjį atliktų statybos darbų perdavimo - priėmimo aktą (Priedas Nr. 4). Statybos užbaigimo aktas, įforminantis viso objekto užbaigimą, tarp užsakovo ir rangovės pasirašytas 2017-07-13 (Priedas Nr. 5).

Darbams atlikti pagal abi aukščiau paminėtas statybos rangos sutartis užsakovo pasitelktas projektuotojas UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ (toliau sprendime ir Atsakovas 1) parengė objekto Techninį ir Darbo projektą (toliau sprendime ir Projektas). Statinio statybos techninę priežiūrą vykdant darbus pagal abi aukščiau paminėtas statybos rangos sutartis atliko užsakovo pasitelktas statinio statybos techninės priežiūros rangovas UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ (toliau sprendime ir Atsakovas 2).

Nurodoma, kad 2015-02-25 ieškovė ir ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą (toliau sprendime ir Atsakovas 3), sudarė statybos darbų draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 710-450-002559), 2016-01-11 ieškovė ir Atsakovas 3 šią draudimo sutartį papildė susitarimu dėl garantinio termino draudimo - rangovo garantinių prievolių draudiminės apsaugos pagal Statybos rangos sutartį Nr. P2015.20. 2016-02-29 ieškovė ir Atsakovas 3 sudarė Statybos darbų draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 710-450-002765), 2016-11-07 ieškovė ir Atsakovas 3 šią draudimo sutartį taip pat papildė susitarimu dėl garantinio termino draudimo - rangovės garantinių prievolių draudiminės apsaugos pagal Statybos rangos sutartį Nr. P2016.112.

Užsakovas 2018-03-20 pateikė ieškovei pretenziją su garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų sąrašu, kuriame tarp kitų paaiškėjusių defektų nurodyti ir stoginės statybos darbų defektai.

Ieškovė, siekdama išsiaiškinti tikslias ieškovės atliktų stoginės statybos darbų defektų priežastis, kreipėsi į ekspertus J. P. ir V. R., gautose išvadose (2018-05-29 ekspertizės aktas, 2018-10-10 specialisto išvada Nr. 2/18 (Priedas Nr. 8, 9)) buvo konstatuota, kad stoginės defektų atsiradimą lėmė ne tik ieškovės atlikti statybos rangos darbai, bet ir atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ netinkamai atlikti šie projektavimo darbai: atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ parengtame darbo projekte numatyti stoginės ilginiai Z15015 sniego maišų zonoje netenkina norminių dokumentų reikalavimų (pagal saugos ribinį krūvį); ilginių Z15015 laikomoji geba sniego maišų zonoje yra nepakankama; gegninių santvarų viršutinės juostos ilginių išdėstymas darbo projekte netenkina STR 2.05.05:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ reikalavimų; darbo projekte nenumatyti reikalavimai banguotųjų lakštų tvirtinimui prie ilginių. Taip pat nėra numatytas ilginių tarpusavio jungimo pagal ilgį mazgų, užtikrinančių ilginių nekarpytumą reikalavimai; atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ priimtuose projektiniuose sprendiniuose nesilaikoma STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ 2 priedo 1 lentelės 8 schemos reikalavimo: „Viršutinio stogo sniego apkrovą reikia imti pagal 1-7 schemas, o apatinio – kaip nepalankiausią pagal 1-7 arba 8 schemas“; patikrinamaisiais skaičiavimais m0 vertė gavosi 26,25, vadinasi, nagrinėjamu atveju, nepalankiausia vertė yra ne 2, kaip yra priimta skaičiavimuose, o 6; atsakovė UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ neteisingai apskaičiavo padidintos apkrovos veikimo zonos „b“ vertę: patikrinamųjų skaičiavimų gautai m0 vertei pagal minėto STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimus būtina taikyti kitą, nei projekte naudota, formulę, tuomet „b“ vertė turi būti lygi 5h, t. y. – 6 m ( tuo tarpu patikrinamuose skaičiavimuose yra nurodoma vertė 2,4 m); patikrinamųjų skaičiavimų teiginys, jog „skirtumas tarp tolygaus sloginio ir koncentruota apkrova apkrovimo variantų < 1 proc.“, byloja, kad santvarų elementų įrąžos apskaičiuotos neįvertinant STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ 253 p. reikalavimo, t. y. atsirandantys vietiniai lenkimo momentai neįvertinti. Vieno tarpatramio laisvai paremtai sijai dėl minėto apkrovų išdėstymo lenkimo momentai gali skirtis iki 2 kartų, nekarpytoms sijoms – iki 3. Santvarų elementų ašinių jėgų tai beveik neįtakoja, tačiau darbo projekte numatytas ilginių išdėstymas reikalauja įvertinti santvaros viršutinės juostos elementuose atsirandančius vietinio lenkimo momentus dėl ilginių, besiremiančių ne santvaros mazguose.

Ieškovė teigia, kad defektų, už kuriuos atsakinga atsakovė UAB „Architektas L. V. ir partneriai“, atsiradimą nulėmė neteisingai apskaičiuotas ir tolimesniuose skaičiavimuose naudotas padidintos sniego apkrovos veikimo zonos plotis „b“; projekte nebuvo nurodyta kaip tvirtinti banguotuosius lakštus prie ilginių; projekte nenurodyta kaip ilginiai tarpusavyje turi būti susukti varžtais; nėra mazgo ir sprendinių (varžtų, jų išdėstymo), kaip ilginiai turi būti sujungti tarpusavyje, kad „dirbtų“ kaip nekarpyta sija; projekte netinkamai atlikti santvaros mechaninio atsparumo ir pastovumo skaičiavimai. Dėl šių priežasčių stoginės denginį laikančiųjų konstrukcijų – ilginių ir santvarų – projektiniai sprendiniai netenkina norminių teisės aktų reikalavimų pagal mechaninį atsparumą ir pastovumą ir neužtikrina pakankamos ilginių laikomosios galios padidintos apkrovos veikimo zonoje.

Ieškovė nurodo, kad statinio statybos techninė prižiūrėtoja atsakovė UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“, leidusi įrengti statinio konstrukciją su nukrypimais nuo darbo projekto sprendinių, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Nors atsakovė UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ ir parengė stoginės taisymo projektą, tačiau jis neišsprendė stoginės defektų pašalinimo klausimų, nes (i) skaičiavimuose sniego apkrovai apskaičiuoti buvo naudojama formulė b=2h, kai pagal teisės aktų reikalavimus turėtų būti naudojama formulė b=5h; (ii) nepateikė ilginių tvirtinimo mazgo ties lietvamzdžiais ir nepakoregavo ilginių išdėstymo ties lietvamzdžiais, dėl ko nebuvo aišku kaip įrengti lietvamzdžius; (iii) nepateikta banguotųjų lakštų gamintojų tvirtinimo instrukcija, dėl ko nebuvo aišku, kuo remiantis numatytas šių lakštų tvirtinimas; (iv) nenurodė, kuriuos ilginius reikia stiprinti papildomai ir nepateikė sprendinio, kaip tai atlikti; (v) nenurodė, ar stoginės denginio lakštai keičiami naujais ar permontuojami naudojant esamus lakštus; pateiktuose skaičiavimuose rodomos profilio charakteristikos neatitinka nei profilio gamintojo bei programos PurCalc rengėjo Ruukki, nei faktiškai panaudoto profilio charakteristikų; (vii) nurodyta neteisinga ilginio plieno markė, nes ilginio plienas yra 350. Dėl šių priežasčių ieškovė buvo priversta kreiptis į UAB „Smailusis skliautas“, kuri parengė stoginės taisymo projektą, ir pagal šį projektą buvo atlikti stoginės taisymo darbai.

Ieškovė teigia, kad atsakovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsisako pripažinti draudžiamuoju įvykiu pagal atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su ieškove sudarytas 2015-02-25 ir 2016-02-29 statybos draudimo sutartis tuos stoginės statybos darbus, dėl kurių atlikimo ne pagal darbo projektą atsakinga ieškovė, motyvuodama tuo, jog stoginės defektai atsirado dėl projektavimo klaidų, o ieškovės netinkamai atlikta darbų dalis pagal atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ darbo projektą, neturėjo esminės reikšmės atliktų statybos darbų trūkumams. Ieškovė nurodo, kad nereikalauja atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ atsakomybės už tuos defektus, kurie atsirado dėl jos kaltės, bet reikalauja, kad būtų atlyginti nuostoliai, patirti dėl pačios ieškovės kaltės vykdant stoginės statybos darbus ne pagal darbo projektą, kuriuos yra įsipareigojusi padengti atsakovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kaip ieškovės draudikas.

Ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakovais, kad ištaisyti defektus, 2018-10-24 įvyko ieškovės ir Atsakovo 1 susitikimas, kuriame buvo aptartas defektų šalinimo klausimas. Susitikimo metu Atsakovas 1 įsipareigojo ieškovei pateikti stoginės defektų taisymo projektą (Priedas Nr. 12), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Atsakovo 1 2018-10-29 pateiktas stoginės taisymo projektas neatitiko norminių teisės aktų reikalavimų (Priedas Nr. 14), 2018-12-10, ieškovė, pasitelkusi trečią šalį UAB „Mažeikių statybos kompanija“, pagal 2018-11-29 ieškovės iniciatyva parengtą defektų šalinimo projektą, pradėjo defektų šalinimo darbus. Darbai buvo užbaigti 2019-01-22 (Priedas Nr. 16). Defektus ieškovės kaštais pašalino ieškovės pasitelktas subrangovas UAB „Mažeikių statybos kompanija“, tam ieškovė panaudojo 97 280,42 Eur sumą (Priedas Nr. 16, Priedas Nr. 22).

Dėl statybos dalyvių neteisėtų, kaltų veiksmų, lėmusių stoginės defektus.

Šioje ieškinio dalyje ieškovė nurodo, kad Atsakovas 1, kaip Užsakovo (UAB „Eternit Baltic“) pasitelktas projektuotojas, rengė visą projektinę dokumentaciją, prisiėmė atsakomybę, kad statinio projektas atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Be to, CK 6.703 straipsnyje yra įtvirtinta projektuotojo atsakomybė už netinkamą techninių dokumentų parengimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, kurio nuostatos minimos ir teismui pateiktose ekspertizėse, už (i) netinkamą techninių dokumentų parengimą, (ii) statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atlikto projektavimo, (iii) dokumentų trūkumus, kurie buvo nustatyti projektavimo darbų pagrindu sukurtame objekte, Atsakovui 1 numatyta atsakomybė.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kaip jau nurodyta, ieškovės ir Atsakovo 1 nesieja sutartiniai santykiai, tad šiuo atveju Atsakovo 1 atsakomybė kyla pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Iš ieškovės pasitelktų ekspertų J. P. bei eksperto V. R. išvadų aiškiai matyti, kad projektavimo darbai atlikti su trūkumais. Todėl egzistuoja visos būtinosios sąlygos Atsakovo 1 deliktinei atsakomybei kilti: projektavimo darbai atlikti aplaidžiai, nerūpestingai ir neatsakingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, netinkami projektiniai sprendiniai, nurodyti abiejose ekspertizėse, įtakojo defektų atsiradimą ir tai iš dalies lėmė ieškovės patirtus nuostolius, už kuriuos atsakingas ir Atsakovas 1.

Atsakovo 1 atsakomybė kyla ir dėl pažeistos bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad Atsakovui 1, kaip projektavimo paslaugas teikiančiam verslo subjektui, taikytinas griežtesnis pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai standartas. Atsakovas 1 privalėjo laikytis ne tik teisės aktuose jam nustatytų vykdomą veiklą reglamentuojančių reikalavimų, bet ir vykdyti CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą - laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovas 1 savo veiksmais (neveikimu) pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidė, kadangi aplinkybės rodo, kad Atsakovas 1 negalėjo nežinoti, jog jo parengtas projektas yra netinkamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Atsakovas 1 pats pripažįsta, kad projektavimo darbus atliko nekokybiškai, su trūkumais ir nurodo, kad stoginės defektams pašalinti parengs projektą, t.y. 2018-10-24 Atsakovas 1 elektroniniu laišku ieškovei įsipareigojo 2018-10-29 atsiųsti stoginės taisymo projektą (Priedas Nr. 12). Tokie Atsakovo 1 veiksmai parodo, kad Atsakovo 1 atliktus stoginės projektavimo darbus reikėjo taisyti, kas reiškia, kad Atsakovas 1 pripažįsta, kad jo parengtas ir Ieškovui pateiktas stoginės projektas nebuvo tinkamas iš pat pradžių.

Ieškovė nurodo, kad Atsakovo 2, kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė reglamentuota Statybos įstatymo 2 straipsnio 76 dalyje, 78 dalyje, kur įvirtinta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas - architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. To paties teisės akto 19 straipsnyje reglamentuoja, kokias prievoles statybos procese turi statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Pastarasis privalo (įskaitant, bet neapsiribojant) (i) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai, (ii) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, (iii) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas, (iv) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti (v) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos (specialiųjų statybos darbų) techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.

Dėl statybos prižiūrėtojo atsakomybės. Ieškovė teigia, kad Atsakovas 2, vykdydamas statinio statybos techninės priežiūros funkcijas, privalėjo tikrinti Techninį bei Darbo projektus ir dėti žymą „Pritariu statyti“, taip patvirtindamas, kad Atsakovo 1 priimti projektiniai sprendiniai yra tinkami, kokybiški, atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokią Atsakovo 2 prievolę numato STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VII skyriaus 57 p., kuris nurodo, kad darbo projekto ir techninio darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), techninio projekto ir techninio darbo projekto techninėms specifikacijoms statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritaria pasirašydamas ir pažymėdamas žyma „Pritariu, statyti“. Tai reiškia, kad darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), atlikta projekto ekspertizė (kai privaloma), projektas pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas reglamento nustatyta tvarka ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) rangovas gali vykdyti statybos darbus. Jei, šiuo atveju, Atsakovas 2 būtų tinkamai atlikęs šią savo prievolę ir kruopščiai, rūpestingai patikrinęs projektinę dokumentaciją, tikėtina, kad stoginės statybos darbų ieškovė pagal netinkamą projektinę dokumentaciją išvis nebūtų pradėjus, nes Atsakovas 2, pastebėjęs klaidas projektinėje dokumentacijoje, privalėjo apie jas informuoti statybos proceso dalyvius ir nurodyti Atsakovui 1 ištaisyti netinkamus projektinius sprendinius, tačiau to nepadarė, todėl ieškovė stoginės statybos darbus pradėjo pagal netinkamą projektinę dokumentaciją, kas lėmė nuostolių atsiradimą.

Atsakovas 2 netinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas, kas reiškia, kad Atsakovui 2 taikytina deliktinė atsakomybė: esant darbų nukrypimui nuo normatyvinių reikalavimų, nestabdė stoginės statybos darbų, nors privalėjo tą padaryti, nenustatė, kad ieškovė stoginės statybos darbus atlieka nesilaikydama projekto reikalavimų, priėmė visus darbus, net jei darbai buvo atlikti nekokybiškai, su vizualiais matomais trūkumais (pvz.: netinkamai pritvirtinti ilginiai, nepritvirtinti banguotieji lakštai) ar neatitiko projektinių sprendinių, neužtikrino, kad statyba būtų atliekama pagal projektą (leido įrengti konstruktyvą su nukrypimais nuo darbo projekto sprendinių), tinkamai neatliko statybos darbų kokybės vertinimo (neprieštaravo dėl netinkamai pritvirtintų ilginių, neteikė pastabų dėl nepritvirtintų banguotųjų lakštų) ir neinformavo Užsakovo apie statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų. Atsakovas 2, specializuodamasis statinio statybos techninės priežiūros paslaugų teikimo srityje, turėjo ir galėjo numatyti galimas statybos darbų pagal netinkamą projektinę dokumentaciją ir ieškovės nukrypimų nuo projekto neigiamas pasekmes ir apie jas įspėti tiek rangovę, tiek ir Užsakovą, tačiau to nepadarė. Jei Atsakovas 2 būtų pastebėjęs ir įspėjęs apie netinkamą projektinę dokumentaciją, darbus nukrypstant nuo projekto, defektai būtų buvę ištaisyti dar prieš statybos darbų pradžią arba šių darbų metu. Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų teikimas yra Atsakovo 2 verslas, jis veikia savo rizika, todėl turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmais ir/ar neveikimu atsiradusius ieškovės nuostolius. CK 6.697 straipsnio 3 dalis numato ne tik rangovo (t.y. Ieškovo) bei projektuotojo (t.y. Atsakovo 1) atsakomybę už statinio kokybę garantiniu laikotarpiu, ši teisės norma taip pat įtvirtina ir Atsakovo 2 atsakomybę už stoginės defektus, nustatytus per garantinį terminą. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad Atsakovas 2 savo kaltais veiksmais taip pat įtakojo defektų atsiradimą bei iš dalies lėmė tai, kad ieškovė patyrė nuostolius.

Dėl pačios ieškovės atsakomybės už stoginės defektus. Ieškovė neneigia, kad dalis patirtų nuostolių atsirado ir dėl ieškovės kaltės. Ieškovė savo raštuose deklaravo įsipareigojimą išsiaiškinti defektų atsiradimo priežastis ir ištaisyti stoginės defektus (Priedas Nr. 7, Priedas Nr. 10). Kaip nurodyta eksperto V. R. specialisto išvadoje Nr. 2/18 (Priedas Nr. 9), ieškovė netinkamai, t.y. ne pagal darbo projektą, atliko dalį statybos darbų, todėl ieškovė, būdama atsakinga ir, vadovaudamasi atvirumo bei skaidrumo principais, prisiima atsakomybę už tą dalį nuostolių, kurie atsirado dėl ieškovės kaltės. Kartu pažymėtina, kad, nors ieškovė dalį stoginės ilginių sumontavo netinkamai, t.y. ne pagal projektą, tačiau šie pažeidimai nebuvo esminiai, todėl negalėjo nulemti didžiosios atsiradusių nuostolių dalies. Tą specialisto išvadoje Nr. 2/18 (Priedas Nr. 9) nurodo ir ekspertas. Esminiais pažeidimais, kurie būtent ir įtakojo didžiosios dalies nuostolių atsiradimą, šiuo atveju laikytini Atsakovo 1 netinkamai atlikti projektavimo darbai, nurodyti ekspertizėse.

Dėl turėtų nuostolių paskirstymo ieškovei, Atsakovui 1 ir Atsakovui 2.

Ieškinyje teigiama, kad ieškovė stoginės defektų atsiradimo priežasčių tyrimui ir defektų pašalinimo darbams išleido 80 870,84 Eur be PVM, 21 proc. PVM – 16 409,58 Eur, viso su PVM yra 97 280,42 Eur sumą. Šią sumą sudaro: eksperto J. P. ekspertizės išlaidos (Statybos ir projektavimo sisteminimo centras, VŠĮ) – 1 000 Eur be PVM (Priedas Nr. 18), eksperto V. R. ekspertizės išlaidos – 1 730 Eur be PVM (Priedas Nr. 19), defektų taisymo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra (UAB „Smailusis skliautas“) – 2 800 Eur be PVM, 21 proc. PVM - 588 Eur, viso suma su PVM 3 388 Eur (Priedas Nr. 20), defektų taisymo darbų techninė priežiūra (UAB „VJ projektai“) – 1 150 Eur be PVM, 21 proc. PVM - 241,50 Eur, viso suma su PVM 1 391,50 Eur (Priedas Nr. 21), defektų šalinimo darbai (UAB „Mažeikių statybos kompanija“) – 74 190,84 Eur be PVM, 21 proc. PVM – 15 580,08 Eur, viso suma su PVM 89 770,92 Eur (Priedas Nr. 16, Priedas Nr. 22).

Ieškovė, atsižvelgdama į statybos proceso dalyvių neteisėtų veiksmų apimtį, kaltės laipsnį, kilusias pasekmes, nurodo, kad ir pati ieškovė yra atsakinga už atsiradusius defektus, kurių išaiškinimas ir šalinimas kainavo 12 475,20 Eur sumą, tad yra ji pati atsakinga už 15,4 proc. atsiradusios žalos dalį (pateikta lentelė Nr. 2, 4). Šios sumos nereikalauja priteisti iš Atsakovo 1 ir Atsakovo 2, t. y projektuotojos ir statybos darbų prižiūrėtojo. 

Defektų pašalinimo darbai, kuriuos ieškovė apmokėjo, siekiant išaiškinti, nustatyti ir ištaisyti dėl Atsakovo 1 netinkamai atliktų projektavimo darbų atsiradusius stoginės defektus, kainavo 60 329,65 Eur sumą, t. y. 74,6 proc. visos atsiradusios žalos dalis (ieškinio lentelė Nr. 3). Prašo 60 329,65 Eur sumą priteisti ieškovei iš projektuotojos.

Defektų pašalinimo darbai, kuriuos ieškovė apmokėjo, siekiant išaiškinti, nustatyti ir ištaisyti dėl Atsakovo 2 netinkamai atliktų statybos techninės priežiūros darbų atsiradusius stoginės defektus, sudaro 8 065,99 Eur sumą, t. y. 10 proc. visos atsiradusios žalos dalis (lentelė Nr. 4). Prašo 8 065,99 Eur sumą priteisti iš statybos darbų techninio prižiūrėtojo.

Dėl Atsakovo 3 atsakomybės. Ieškovė teigia, kad draudimo bendrovės atsakomybė kyla iš 2015-02-25 ieškovės ir ERGO Insurance SE statybos darbų draudimo sutarties (draudimo liudijimas Nr. 710-450-002559, Priedas Nr. 23), 2016-01-11 papildomo susitarimo dėl garantinio termino draudimo - ieškovės garantinių prievolių draudiminės apsaugos pagal Statybos rangos sutartį Nr. P2015.20, 2016-02-29 ieškovės ir Atsakovo 3 sudarytos Statybos darbų draudimo sutarties (draudimo liudijimas Nr. 710-450-002765, Priedas Nr. 24), 2016-11-07 papildomo susitarimo dėl garantinio termino draudimo - ieškovės garantinių prievolių draudiminės apsaugos pagal Statybos rangos sutartį Nr. P2016.112. Nurodo, kad 2018-07-24 ieškovė kreipėsi į Atsakovą 3 su pretenzija, Atsakovas 3 priėmė sprendimus (Priedas Nr. 25), kad defektų atsiradimą lėmė netinkamai atlikti projektavimo darbai, todėl įvykis, pasak Atsakovo 3, nepatenka į draudimo apsaugos apimtį, t.y. įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Ieškovė su tuo nesutinka, todėl reiškia reikalavimą įvykį pripažinti draudiminiu ir atlyginti nuostolius. Nagrinėjamu atveju, tarp ieškovės ir Atsakovo 3 susiklostė draudimo teisiniai santykiai. CK 6.987 straipsnis numato, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis apibrėžia, kad draudžiamasis įvykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Remiantis 2016-02-29 ieškovės ir Atsakovo 3 sudaryta statybos darbų draudimo sutartimi (draudimo liudijimas Nr. 710-450-002765, Priedas Nr. 24), kuri 2016-11-07 buvo papildyta susitarimu dėl garantinio termino draudimo (Ieškovės garantinių prievolių draudiminė apsauga), Atsakovas 3 įsipareigojo garantinio termino laikotarpiu atlyginti apdraustų ieškovės darbų nuostolius ir žalas, kurias ieškovės atlikti darbai paaiškėja per 24 mėnesius po visų statybos darbų perdavimo Užsakovui dienos arba iki 2019-06-30, priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė (Garantinio termino draudimas pagal išlygą Nr. 004). Draudimo liudijime nurodytas draudimo objektas statybos, remonto ir rekonstrukcijos darbai už kuriuos draudėjas atsako pagal rangos sutartis. Remiantis 2016-10-27 ieškovės ir Užsakovo Statybos rangos sutartimi Nr. P2016.112 (įskaitant ir papildomus susitarimus), ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus statybos darbus objekte, kurių nenumatė Statybos rangos sutartis Nr. P2015.20. Kartu ieškovė užtikrino atliekamų statybos darbų kokybę, jų atitikimą Sutarties bei LR teisės aktų reikalavimams (9.25 punktas). Be to, ieškovė taip pat įsipareigojo statybos darbams suteikti Statybos įstatyme numatytas garantijas bei garantiniu laikotarpiu savo jėgomis ir savo sąskaita šalinti visus statybos darbų trūkumus (defektus) (9.30 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad (i) nuostoliai ir žalos atsirado garantinio termino metu, o taip pat įvertinant, kad (ii) minėti nuostoliai ir žalos sukelti objekte ieškovės statybos darbų vykdymo metu, įvykis, kurio metu buvo nustatyti objekto defektai, yra laikytinas draudžiamu įvykiu ir draudimo išmoka turi būti mokama. Ieškovė prašo įvykį, kurio metu buvo nustatyti stoginės defektai, pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir tuo pagrindu priteisti iš draudimo bendrovės 12 475,20 Eur žalos atlyginimą, t. y. tą žalos sumą, kuri atsirado dėl ieškovės netinkamų veiksmų statybos proceso metu.

Ieškovė taip pat prašo iš Atsakovo 1, Atsakovo 2 ir Atsakovo 3 priteisti po 6 procentus dydžio metinių palūkanų nuo teismo priteistų iš atsakovų sumų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dali, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė teigia, kad žalos atsiradimo diena CK 6.288 straipsnio 1 dalies prasme yra 2018-03-20, kai Užsakovas pateikė Rangovei pretenziją dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų, kur tarp kitų paaiškėjusių defektų, nurodyti ir stoginės statybos darbų defektai (ieškinio Priedas Nr. 6). Todėl prašo priteisti iš atsakovų ieškinio lentelėje paskaičiuotas (2018-03-20 iki ieškinio pateikimo dienos 2019-10-01) iš viso 7 561,42 Eur kompensacines palūkanas (lentelė Nr. 5), t. y. prašo priteisti iš Projektuotojo 5 640,82 Eur, iš statybos techninio prižiūrėtojo – 754,17 Eur, draudimo bendrovės 1 166,43 Eur kompensacinių palūkanų sumą, kuri yra laikoma minimaliais ieškovės nuostoliais, atsakovams laiku nesumokėjus ieškovės reikalaujamų sumų (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, siūlė jį tenkinti, nesutiko, kad yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą atsakovei UAB „Architektas L. V. ir partneriai“. Nors Užsakovas UAB „Eternit Baltic“ pareiškė pretenziją dėl pastebėtų darbų defektų ieškovei 2018-03-20 dieną, tačiau žala atsirado ir jos dydis paaiškėjo vėliau.

Byloje atsakovė UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, siūlė ieškinį atmesti, nurodė, jog ieškovė, pareikšdama 2019-10-01 ieškinį, praleido ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmestinas vien šiuo teisiniu pagrindu (CK 1.131 straipsnis, 6.667 straipsnis). Užsakovas UAB „Eternit Baltic“ pareiškė pretenziją dėl pastebėtų darbų defektų ieškovei 2018-03-20, todėl būtent šią dieną ieškovei tapo žinoma apie Užsakovo pastebėtus defektus. Taip pat iš teismui ERGO Insurance SE pateikto prie atsiliepimo į ieškinį priedo 2018-09-28 sprendimo žalos byloje Nr. 2765-0450-1-001 matyti, kad tai, jog draudimas atsisako mokėti ieškovei pagal jos reikalavimą dėl kompensacijos draudimo sutarties pagrindu, nes laiko, kad defektų atsiradimą sąlygojo defektai, atliekant projektavimo darbus, ieškovei tai tapo žinoma jau 2018-09-28. Vadinasi, ieškovei apie Užsakovo pastebėtus defektus tapo žinoma 2018-03-20, o 2018-05-29 ieškovė žinojo apie tai, kad defektus neva sąlygojo netinkamai atlikti projektavimo darbai. Atkreipia dėmesį, jog 2018-09-28 ieškovei buvo žinoma, kad žala nebus kompensuota ir draudimo bendrovės. Taigi, Atsakovės 1 vertinimu, ieškovė ieškinį dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų Atsakovei 1 turėjo pareikti per vienerius metus nuo Užsakovo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 1 ir 3 dalys), t.y. iki 2019-03-20 dienos. Tuo tarpu ieškinys pareikštas tik 2019-10-01 dieną (teisme gautas 2019-­10-04 dieną). Todėl Atsakovė 1 prašo teismo taikyti šioje byloje ieškovės reikalavimams Atsakovės 1 atžvilgiu ieškinio senatį, ieškinį atmesti.

Be to, ieškovė, būdama rangovu apskritai neturi reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ (projektuotoją), nes šalių nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai. LR teisės aktai taip pat nenumato, kad atsakovė dėl netinkamo projekto parengimo atsakytų prieš ieškovę. Priešingai, CK 6.700 – 6.704 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartinius santykius, numato projektuotojo sutartinę atsakomybę prieš projekto užsakovą. Nagrinėjamu atveju Užsakovas jokių pretenzijų atsakovei, kaip projektuotojai, nereiškia. Be to, atsakovės darbų rezultatas (techninis ir darbo projektas) yra perduotas Užsakovui, jam yra perėjusi ir darbo rezultato žuvimo ar sugedimo rizika, todėl šiuo atveju pretenzijas ieškovė turėtų reikšti tiesiogiai Užsakovui.

Nurodo, kad stoginės defektus lėmė ne projekto klaidos, bet netinkamai, nekokybiškai atlikti rangovės statybos montavimo darbai. Darbo projekto autorių klaidos, skaičiuojant denginio konstrukcijos laikomąją galią, neturėjo lemiamos įtakos įvykusio konstrukcijų stabilumo praradimui, kadangi faktiniai nukrypimai nuo darbo projekto sumažino ilginių laikomąją galią tris kartus. Todėl esminė įvykusio konstrukcijų stabilumo praradimo priežastimi yra statybos defektai – ilginių sumontavimas su nukrypimais nuo darbo projekto sprendinių. Ieškovė tose vietose, ties kuriomis buvo įrengti lietvamzdžiai, ilginius atitraukė tiek, kiek tai buvo galima pagal įrengtų lietvamzdžių padėtį, tokiu būdu juos išlankstydama, t. y. tyčia juos jėga deformuodama. Ieškovė, montuodama stoginę, nukrypo nuo darbo projekto, nes panaudojo kitokių techninių charakteristikų ilginius nei buvo numatyta darbo projekte (darbo projekte numatytos šios ilginio charakteristikos: aukštis 150 mm, apatinis plotis 40 mm, viršutinis – 46 mm, sienutės storis 1,5 mm, plieno klasė S350GD+Z, pvz. brėžinio kodas 15/22-DP-SK-II-02-07-02). Ieškovė paliko ilginius jų atrėmimo vietose jų nepritvirtinusi. Ieškovė netinkamai ir ne pagal montavimo taisykles pritvirtino (kitaip tariant pritvirtino bet kaip arba vietomis išvis nepritvirtino) banguotus lakštus prie ilginių bei apskritai netinkamai juos sujungė vienus su kitais (akivaizdžiai netolygiai juos ieškovė sudėjo, lakštai prasilenkę). Ieškovė sprendimus, kaip montuoti stoginę priėmė savavališkai, nederindama jų su projekto autoriais, nesitikslindama situacijose, jei ieškovei kilo neaiškumų, kaip ką montuoti.

Teigia, kad Atsakovei 1 negali būti taikoma ir deliktinė atsakomybė, nes Atsakovė 1 ieškovės atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o ieškovė nepagrindžia būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. CK 6.700 - 6.704 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartinius santykius, numato Atsakovės 1 (projektuotojo) sutartinę atsakomybę prieš projekto užsakovą. Kadangi ieškovė yra pasirašiusi statybos darbų rangos sutartį su Užsakovu UAB „Eternit Baltic“, o su Atsakove 1 sutarties nėra pasirašiusi, ieškovė turėtų savo reikalavimus reikšti Užsakovui, jei vertina, kad ne jos pačios darbų trūkumai sąlygojo nuostolių atsiradimą. Užsakovas yra priėmęs Atsakovės 1 atliktus projektavimo darbus, pasirašęs atliktų darbų perdavimo - priėmimo darbus, jokių pretenzijų Atsakovei 1 nereiškė ir nereiškia, vadinasi, Atsakovės 1 atliktų darbų kokybė ir apimtis Užsakovą tenkino. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė nei ieškinyje nurodytais argumentais, nei pateiktais įrodymais prie ieškinio neįrodo Atsakovės 1 kaltės, neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, priežastinio ryšio tarp Atsakovės 1 veiksmų ir kilusios žalos. Kadangi Atsakovė 1 nesutinka su tuo, kad atliko neteisėtus veiksmus, bei vertina, kad ieškovė ieškiniu neįrodo žalos fakto ir dydžio, Atsakovė 1 nepasisako ir dėl priežastinio ryšio tarp Atsakovės 1 veiksmų ir neva kilusios žalos.

Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu projektuotojos atstovai siūlė teismui vadovautis atliktos teismo ekspertizės išvadomis, kur yra paneigta projekto rengėjos civilinė teisinė atsakomybė, nurodoma, kad defektai atsirado dėl pačios ieškovės nukrypimo nuo parengto projekto ir netinkamai atliktų stoginės montavimo darbų. UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ atstovai atkreipė teismo dėmesį, jog ieškovė neįrodė projektuotojos būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio taro nuostolių ir neteisėtų veiksmų. Prašė priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Byloje atsakovė UAB ,,Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, siūlė ieškinį atmesti, nurodė, jog ieškovė yra netinkamas subjektas reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovei kaip statinio statybos techniniam prižiūrėtojui, nes ieškovės teisės nebuvo pažeistos dėl techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų, net jeigu tokius nustatytų teismas. Teisės aktai techninio prižiūrėtojo atsakomybę numato užsakovui, o išimtiniais atvejais – statinio sugriuvimo atveju ir kitiems dėl sugriuvimo nukentėjusiems asmenims, tačiau joks teisės aktas nenumato techninio prižiūrėtojo atsakomybės rangovui, t.y. pačiam statybos darbus atlikusiam asmeniui. Pati ieškovė pripažįsta, kad defektai atsirado dalinai dėl netinkamo projekto, o likusia dalimi – dėl jos paties atliktų darbų atlikimo ne pagal projektą. Ieškovės ir Atsakovo 2 nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl Atsakovui 2 sutartinė atsakomybė ieškovui netaikoma.

Statybos techninės priežiūros institutas yra kilęs iš užsakovo teisės kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus (CK 6.689 straipsnis). Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 76 dalis). Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalis).

CK 6.695 straipsnis aiškiai nustato, kad būtent rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). Tuo tarpu už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto. Jeigu negalima nustatyti, dėl kurių konkrečiai iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asmenų kaltės statinys sugriuvo, jie visi atsako solidariai. (CK 6.696 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Iš šių normų sisteminio aiškinimo akivaizdu, kad techninis prižiūrėtojas atsako užsakovui kartu su kitais statybų dalyviais atitinkamai savo kaltės dalimi arba solidariai. Analogiškai pasisakytina ir dėl CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos dėl rangovo, projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės už defektus. Taigi, aukščiau nurodytos normos patvirtina, kad statybos techninio prižiūrėtojo pareigos atsiranda tik iš jo ir statytojo (užsakovo) sutartinių santykių ir pastarojo pavedimo atlikti statybos techninę priežiūrą. Tokiu būdu statybos techninis prižiūrėtojas neturi jokių įstatyminių pareigos atsakyti prieš rangovą. Įstatymas tik numato tam tikras teises statybos techniniam prižiūrėtojui, atstovaujant statytoją (užsakovą) kontroliuoti rangovo sutartinių ir teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą bei statybos darbų kokybę.

Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis, 2 dalis nustato, kad statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Aplinkybę, kad teisės aktai nenumato statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės rangovui, patvirtina taip pat Lietuvos banko valdybos 2012-10-23 nutarimu Nr. 03-226 patvirtintos „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, kurių 15.19 punktas nustato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma, kai reikalavimus dėl žalos pateikia statinio statybos rangovai ar subrangovai, tokiu būdu aiškiai išskiriant, kad tokiu atveju nuostoliai pastariesiems negali būti atlyginami.

Atsakovas 2 tinkamai atliko savo, kaip statybos techninio prižiūrėtojo, pareigas. Pažymėtina, kad techninio projekto ir darbo projekto konstrukcinės dalies atitiktį teisės aktų reikalavimams patvirtino 2016-05-09 UAB „Ekspertika“ atlikta techninio projekto ekspertizė ir darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizė, nenustačiusi jokių neatitikimų. Projektas yra tinkamai parengtas, jei atlikus projekto ekspertizę, jo įvertinimas projekto ekspertizės akte atitinka reglamento 89.1 papunktyje nurodytą įvertinimą (Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 88 punktas). Kadangi atliktos projekto ir darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizės nustatė, kad projektą galima tvirtinti, todėl vadovaujantis minėta norma techninis projektas ir darbo projektas buvo parengti tinkamai ir Atsakovas 2 pritardamas statybai, nepažeidė teisės normų reikalavimų.

Be to, Statybos įstatymas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 76 dalis, 77 dalis, 19 straipsnio 2 dalis), kuris yra aukštesnės galios teisės aktas nei poįstatyminiai aktai (tame tarpe ir STR 1.04.04:20017 “Statinio projektavimas, projekto ekspertizė”), nenumato statybos techniniam prižiūrėtojui pareigos tikrinti darbo projekto atitiktį techniniam projektui, o statybos techninio prižiūrėtojo pareigas apriboja tik atliekamų statybos darbų kontrole ir jų atitiktimi projektui.

Ieškovė ieškinio reikalavimus Atsakovui 2 grindžia aplinkybe, kad pati ieškovė netinkamai atliko statybos darbus, o Atsakovas 2 tai turėjo pastebėti ir informuoti rangovą. Pažymėtina, kad ieškovė statybos darbus atliko kaip rangovė, būdama veiksni ir, kaip šios srities profesionalė, atitinkamai turėdama reikiamas žinias ir įgūdžius. Tuo tarpu ieškovė visiškai nepagrįstai siekia išvengti civilinės atsakomybės, perkeldama ją atsakovams, nurodydama, kad ji negalėjo žinoti, kad projektas yra blogas. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 36.7 punktas nustato, kad statinio statybos vadovas, kuris paskiriamas rangovo, privalo išnagrinėti statinio projektą; pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trūkumus, per statinio statybos techninį prižiūrėtoją (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovą) (Reglamento VII skyrius) (ar su jo žinia – tiesiogiai) kreiptis į statinio projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą. Statinio statybos vadovas taip pat privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai (tarp jų specialieji darbai) būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą (kai jo reikia) (Reglamento 36.8 punktas)

Ieškovės darbuotojai (montuotojai ir statybos darbų vadovai) akivaizdžiai su tam tikru tikslu ar be jo neatliko projekte numatytų ilginių tvirtinimo darbų ir dabar bando apkaltinti Atsakovą 2, kad jų neprižiūrėjo – ieškovas turėjo surašyti paslėptų darbų aktą (forma F25) apie ilginių tvirtinimą esant paslėptiems darbams ir paimti parašą iš Atsakovo 2. Atsakovas 2 mano, kad ieškovė neįrodė statybos techninio prižiūrėtojo kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir atsiradusios žalos.

 Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu UAB ,,Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ atstovė poziciją palaikė, siūlė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bendrovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Byloje atsakovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, siūlė ieškinį atmesti, nurodė, jog ieškovo deklaruojamo įvykio priežastis yra projektavimo klaidos. Tuo tarpu atsakovės įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką atsiranda tik tuo atveju, jeigu nuostoliai yra nulemti statybos darbų, kuriuos atliko pati ieškovė. Be to, ieškovė reikalauja padengti tuos nuostolius, kurie nėra susiję su darbais pagal 2015-12-23 statybos rangos sutartį Nr. P2015.20 ir 2016-10-27 statybos rangos sutartį Nr. P2016.112, taip pat neįvertina Sutartyse ir draudimo taisyklėse nustatytos 3 000 Eur išskaitos (franšizės) dydžio.

Nurodo, kad 2016-02-29 tarp ieškovės ir Atsakovo 3 buvo sudaryta statybos darbų draudimo sutartis Nr. 710-450-002765, kuri galiojo nuo 2016-02-29 iki 2017-02-28. Draudimo apsauga buvo apibrėžta individualiomis draudimo sutarties sąlygomis, numatytomis draudimo liudijime, ir standartinėmis sąlygomis, išdėstytomis Statybos darbų (CAR) draudimo taisyklėse Nr. 011 (galioja nuo 2014-08-01), (toliau tekste-Draudimo taisyklės). Pagal minėtą draudimo sutartį Atsakovas 3 apdraudė draudimo sutarties galiojimo metu pradėtus ir draudimo sutartyje nustatyta tvarka draudikui deklaruotus ir draudiko patvirtintus gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų statybos, remonto ir rekonstrukcijos darbus, už kuriuos ieškovė atsako pagal rangos sutartis.

2018-07-24 ieškovė pateikė Atsakovui 3 pranešimą, kuriame nurodė, jog garantiniu laikotarpiu 2018-03-30 užsakovas UAB „Eternit Baltic“ pareiškė pretenziją dėl galimo statybos broko statinyje. Užsakovo pretenzijoje yra nurodyta, kad statinio pirmoji ir dalinai antroji eilė ilginių nėra pritvirtintos ir virsta ant šono. Ieškovė ir Atsakovas 3 statybos darbų sutartimi Nr. 710-450-002765 buvo susitaręs ir dėl garantinio termino draudimo. Išlygoje Nr. 004 (draudimo sutarties 5 psl.) yra numatyta, kad kitaip, nei numato šios draudimo sutarties apibrėžimai, išimtys, nurodymai ir sąlygos ar pridėtos sąlygos, bei su sąlyga, kad draudėjas (Ieškovė) yra sumokėjęs sutartą papildomą draudimo įmoką, šis draudimas yra pratęsiamas šioje išlygoje žemiau nurodytam garantinio termino laikotarpiui, tačiau tik tam, kad atlyginti apdraustų darbų nuostolius ir žalas: a) kurias apdraustasis rangovas sukelia vykdydamas sutartyje numatytus garantinio termino sutartinius įsipareigojimus ir b) kurie atsirado garantinio termino metu, su sąlyga, kad tokie nuostoliai ar žalos buvo sukelti draudimo vietoje statybos darbų vykdymo metu iki pažeistos dalies statybos užbaigimo akto pasirašymo momento. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė sumokėjo papildomą draudimo įmoką už išlygą 004. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, matyti, kad Atsakovas 3 neturi pareigos mokėti draudimo išmokos dėl ginčo įvykio tuo atveju, kai ieškovei atsiradę nuostoliai nebuvo nulemti ieškovės atliktų statybos darbų. Teigia, kad draudiko poziciją pagrindžia ir byloje pateiktų specialistų J. P., V. R. duotos išvados.   

Taip pat aplinkybę, kad ieškovės deklaruojamo įvykio priežastis yra projektavimo klaidos, patvirtina ir ieškinio faktinis pagrindas. Ieškovė reikalauja žalos atlyginimo iš projektuotojo Atsakovo1 ir statybos techninio prižiūrėtojo Atsakovo 2, grįsdama reikalavimą tuo, kad Atsakovas 1 projekte numatė netinkamus projektinius sprendinius, o Atsakovas 2, nepatikrinęs projektuotojo projektinių sprendinių tinkamumo, uždėjo ant projekto žymą „Pritariu statyti“ ir šie minėtų atsakovų veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą.

Aukščiau nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog ieškovei nuostolius dėl ginčo įvykio lėmė netinkami projektiniai sprendiniai projekte, t.y. projektavimo klaidos. Atsižvelgiant į išlyga Nr. 004 suteikiamos draudimo apsaugos apimtį, pagal kurią Atsakovo 3 įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką atsiranda tik tuo atveju, jeigu nuostoliai yra nulemti statybos darbų, todėl draudimo bendrovė mano, kad Atsakovas 3 pagrįstai atsisakė sumokėti draudimo išmoką ieškovei.

Be to, išlygoje Nr. 004 yra numatyta, jog kiekvienu žalos atveju yra taikoma 3 000 Eur išskaita. Pagal Draudimo taisyklių 17.7 punktą nuostolių atveju iš draudimo išmokos atskaitoma sutarto dydžio išskaita (franšizė). Ši aplinkybė, kad patvirtina, kad ieškovės reikalavimas Atsakovui 3 000 Eur apimtyje nėra pagrįstas.

Teigia, kad ieškovė nepagrįstai prašomas priteisti 1 166,43 Eur iš Atsakovo 3 kompensacines palūkanas skaičiuoja nuo 2018-03-20, kai gavo pretenziją iš Užsakovo dėl pastebėtų darbų trūkumų. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovė pranešė Atsakovui 3 apie įvykį 2018-07-24 ir žalos administravimas buvo baigtas 2018-11-21 Atsakovui 3 pateikus ieškovei atsakymą, kuriuo ieškovė buvo informuota, jog Atsakovas 3 vykdyti savo prievolės sumokėti draudimo išmoką neketina dėl atsakyme pateiktų motyvų. Ši aplinkybė pagrindžia, kad būtent 2018-11-21 žymi draudimo išmokos sumokėjimo termino pabaigą. Todėl kompensacinės palūkanos turi būti mažinamos.

Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu draudimo bendrovės atstovas siūlė ieškinį atmesti, papildomai nurodė, kad būtina įvertinti, jog Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Atsakovas 3 atliko ginčo įvykio administravimą ir 2018-11-21 pateikė ieškovei galutinį sprendimą, kad ieškovės patirti nuostoliai nebus atlyginti. Ši aplinkybė patvirtina, kad kompensacinių palūkanų skaičiavimo pradžia yra kita diena po 2018-11-21, t.y. 2018-11-22. Todėl, jei ir kiltų atsakovės atsakomybė, kompensacinės palūkanos mažintinos. Be to, atstovas nurodė, kad Statybos darbų sutarties Nr. 710-450-002765 išlygoje Nr. 004 buvo numatyta, jog kiekvienu žalos atveju yra taikoma 3.000 Eur išskaita. Pagal Taisyklių 17.7. punktą nuostolių atveju iš draudimo išmokos atskaitoma sutarto dydžio išskaita (franšizė). Šios draudimo sutarties sąlygos pagrindžia, kad kiekvienu atveju mokant draudimo išmoką yra išskaičiuojama 3.000 Eur suma. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovės reikalavimas Atsakovui 3 turi būti mažinamas 3 000 Eur suma.

Byloje trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, siūlė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra, priteisti turėtas bendrovės atstovavimo išlaidas.

Bylą nagrinėjant teisme UAB „Konstrukcijų inžinerija“ atstovas siūlė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkinamas dalinai

Byloje sprendžiamas statybos rangovo, projektuotojo, statybos darbų techninio prižiūrėtojo ginčas dėl prievolės atlyginti statybos darbų procese atsiradusią žalą dėl nekokybiškai statybos procese jos dalyvių atliktų darbų, draudimo bendrovės, apdraudusios rangovo garantines prievoles vykdant sudarytas rangos sutartis, prievolės mokėti draudiminę išmoką.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog 2015-12-23 UAB „Eternit Baltic“ ir ieškovė UAB „Mitnija“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. P2015.20 (papildomus susitarimus, ieškinio Priedas Nr. 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 12 660 m2 gamybinės (pramonės) paskirties naujo pastato (fibrocementinių dailylenčių gamybinio pastato) statybos darbus, (duomenys neskelbtini). Darbus pagal šią sutartį ieškovė baigė 2016-12-22. Darbų pabaigą ieškovė ir užsakovas įformino pasirašydami atliktų statybos darbų perdavimo - priėmimo aktą (Priedas Nr. 2). 2016-10-27 užsakovas ir ieškovė sudarė Statybos rangos sutartį Nr. P2016.112 (ir papildomus susitarimus, Priedas Nr. 3), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus statybos darbus objekte, kurių nenumatė Statybos rangos sutartis Nr. P2015.20. Darbus pagal šią sutartį ieškovė baigė 2017-06-28. Darbų pabaigą ieškovė ir užsakovas įformino pasirašydami atliktų statybos darbų perdavimo - priėmimo aktą (Priedas Nr. 4). Statybos užbaigimo aktas, įforminantis viso objekto užbaigimą, tarp užsakovo ir rangovės pasirašytas 2017-07-13 (Priedas Nr. 5). Užsakovas darbus priėmė, pastabų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė.

Darbams atlikti pagal abi aukščiau paminėtas statybos rangos sutartis Užsakovo UAB „Eternit Baltic“ pasitelktas projektuotojas UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ parengė Objekto Techninį ir Darbo projektą. Abu projektai buvo ekspertuoti, pripažinti tinkamais vykdyti, ekspertinį tyrimą atliko tretysis asmuo byloje UAB „Ekspertika“. Statinio statybos techninę priežiūrą vykdant darbus pagal abi aukščiau paminėtas statybos rangos sutartis atliko Užsakovo pasitelktas statinio statybos techninės priežiūros rangovas UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“.

2015-02-25 ieškovė ir draudikas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, sudarė statybos darbų draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 710-450-002559), 2016-01-11 ieškovė ir draudikas ERGO Insurance SE šią draudimo sutartį papildė susitarimu dėl garantinio termino draudimo - Rangovo garantinių prievolių draudiminės apsaugos pagal 2015-12-23 Statybos rangos sutartį Nr. P2015.20. Be to, 2016-02-29 ieškovė ir ERGO Insurance SE sudarė Statybos darbų draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 710-450- 002765), 2016-11-07 ieškovė ir ERGO Insurance SE šią draudimo sutartį taip pat papildė susitarimu dėl garantinio termino draudimo - Rangovo garantinių prievolių draudiminės apsaugos pagal 2016-02-29 Statybos rangos sutartį Nr. P2016.112.

Užsakovas 2018-03-20 pateikė ieškovei pretenziją su garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų sąrašu, kuriame tarp kitų paaiškėjusių defektų nurodyti ir stoginės statybos darbų defektai. Kad pašalinti paaiškėjusius defektus pastatytoje stoginėje, ieškovė 2018-11-29 kreipėsi į UAB „Smailusis skliautas“, užsakė defektų pašalinimo projektą. Defektus ieškovės kaštais pašalino ieškovės pasitelktas subrangovas UAB „Mažeikių statybos kompanija“, darbai buvo užbaigti 2019-01-22 (Priedas Nr. 16), ieškovė minėtai bendrovei sumokėjo už defektų šalinimo darbus 89 770,92 Eur sumą. Be to, defektų nustatymui ieškovė turėjo 2 730 Eur išlaidų, defektų taisymo projekto parengimui ir projekto vykdymo priežiūrai (UAB Smailusis skliautas) – 2 800,00 Eur be PVM, 21 proc. PVM - 588,00 Eur, viso suma su PVM 3 388,00 Eur (Priedas Nr. 20), defektų taisymo darbų techninė priežiūra (UAB VJ projektai) – 1 150,00 Eur be PVM, 21 proc. PVM - 241,50 Eur, viso suma su PVM 1 391,50 Eur (Priedas Nr. 21), todėl iš viso ieškovė turėjo 97 280,42 Eur sąnaudų.

Ieškovė, atsižvelgdama į statybos proceso dalyvių neteisėtų veiksmų apimtį, savo ir atsakovų kaltės laipsnį, kilusias pasekmes, nurodo, kad ir pati ieškovė yra atsakinga už atsiradusius defektus, kurių išaiškinimas ir šalinimas kainavo 12 475,20 Eur sumą, šios sumos nereikalauja priteisti iš atsakovų. Nurodė, kad dėl Atsakovo 1 netinkamai atliktų projektavimo darbų atsirado defektai, kurių ištaisymas ieškovei kainavo 60 329,65 Eur sumą. Dėl Atsakovo 2 netinkamai vykdytos statybos darbų techninės priežiūros atsirado defektai, kurių ištaisymas ieškovei kainavo 8 065,99 Eur sumą. Kadangi sutartiniai santykiai dėl projektavimo darbų atlikimo ir statybos darbų techninės priežiūros vykdymo ieškovės ir Atsakovo 1, bei Atsakovo 2 nesiejo, Atsakovo 1 ir Atsakovo 2 civilinę teisinę atsakomybę ieškovė grindė deliktinės atsakomybės teisiniais pagrindais, pareigos elgtis taip, kad kitam asmeniui nebūtų atsakovų veiksmais padaryta žala nesilaikymu (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis). Ieškovė įrodinėjo, kad Atsakovei 3 draudimo bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per Lietuvos filialą, civilinė teisinė atsakomybė kilo sudarytų ieškovės garantinių prievolių draudiminės apsaugos 2015 ir 2016 m. sutarčių pagrindu, todėl šiai atsakovei kilo sutartinė pareiga atlyginti dėl ieškovės kaltų veiksmų atsiradusią 12 475,20 Eur žalą statybos objekte.

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašė priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ 60 329,65 Eur turėtų nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 640,82 Eur kompensacinių palūkanų; priteisti iš atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ 8 065,99 Eur turėtų nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 754,17 Eur kompensacinių palūkanų; įvykį, kurio metu buvo nustatyti stoginės defektai, pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir priteisti ieškovei iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 12 475,20 Eur turėtų nuostolių, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1 166,43 Eur kompensacinių palūkanų; priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, siūlė jį atmesti.

Dėl ieškinio reikalavimų projektuotojai UAB „Architektas L. V. ir partneriai“

Dėl ieškinio senaties. Atsakovė UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ šioje ginčo dalyje nurodė, kad įstatyme įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškovei prasidėjo 2018-03-21, kai gavo 2018-03-20 Užsakovės pretenziją dėl atsiradusių ir pastebėtų darbų trūkumų statybos objekte, ar 2018-05-29, kai gavo specialistų J. P., V. R. išvadas, kad atsakovės parengtas statybos projektas neatitiko nustatytų reikalavimų, ar 2018-09-28, kai gavo iš draudimo bendrovės atsisakymą pripažinti įvykį draudiminiu ir atlyginti turėtas išlaidas. Kadangi su ieškiniu atsakovei į teismą kreipėsi 2019-10-01, atsakovė prašė taikyti CK 6.667 straipsnyje nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą, siūlė ieškinį atmesti šiuo teisiniu pagrindu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina, kad ieškovė apie tas aplinkybes, jog projektas galimai buvo parengtas netinkamai, sužinojo 2018-05-29, kai gavo specialistų J. P. ir V. R. išvadas. Tačiau ši data nesietina su ieškinio termino eigos pradžia, kadangi tuo metu nebuvo žinomas nei žalos dydis, nei jos atsiradimo faktinis pagrindas. Teismas sprendžia, kad byloje įrodinėjamas žalos atsiradimo faktas, kurį ieškovė sieja su atsakovės netinkamai parengtu stoginės projektu, paaiškėjo ir ieškovei tapo žinomas, kai po 2018-10-24 statybos dalyvių susitikimo, atsakovė UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ pateikė ieškovei 2018-10-29 parengtą stoginės defektų šalinimo projektą. O žalos dydis ieškovei turėjo būti žinomas 2019-01-22, kai UAB „Mažeikių statybos kompanija“ atliko darbus statybos objekte pagal 2018-11-29 Ieškovės iniciatyva parengtą defektų šalinimo projektą, kai ieškovė defektų pašalinimui panaudojo 97 280,42 Eur sumą (ieškinio priedai Nr. 16, Nr. 22). Kadangi ieškovė ieškinį atsakovei UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ teisme pateikė 2019-10-04, teismas sprendžia, jog ieškovė vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.667 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo teisės. Atsakovė UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ šioje ginčo dalyje nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovei, nes šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, atsakovė projektą rengė sudarytos projektavimo sutarties su užsakove pagrindu, užsakovė UAB „Eternit Baltic“ projektą priėmė, jokių pretenzijų atsakovei nereiškė. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, o teismas asmenų civilines teises gina įstatyme nurodomais būdais (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis). Iš byloje suformuluoto ieškovės ieškinio faktinio pagrindo matyti, jog kilusią žalą ieškovė grindžia atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ netesėtais, kaltais veiksmais, pareigos laikytis tokio elgesio būdo, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žala, nesilaikymu (CK 6.246-6.249, 6.263 straipsniai). Įvertinęs pirmiau nurodomas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė tinkamai pasinaudojo įstatymo suteikta teise reikšti ieškinį atsakovei UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ dėl žalos, atsiradusios deliktinės atsakomybės pagrindu, atlyginimo.

Dėl reikalaujamos priteisti žalos. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo įrodyti tris būtinąsias civilinės teisinės atsakomybės sąlygas ­– neteisėtus atsakovės veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, o atsakovė paneigti savo kaltės prezumpciją (CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėjo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – specialistų V. R. ir J. P. pateiktomis išvadomis (2018-05-29 ekspertizės aktas, 2018-10-10 specialisto išvada Nr. 2/18, ieškinio priedai Nr. 8, 9).

Kad išsiaiškinti, ar atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ parengtas stoginės projektas atitiko jam keliamus įstatymo, turinio reikalavimus, ar rangovė UAB „Mitnija“ darbus atliko pagal parengtą projektą, teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje paskyrė teismo statybinę – ekonominę ekspertizę, teismas pavedė ekspertams atsakyti į šiuos klausimus: ar UAB ,,Architektas L. V. ir partneriai“ parengtas statybos objekto (duomenys neskelbtini) techninis ir darbo projektas (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) atitiko nustatytus statybos įstatymų ir poįstatyminių aktų, konstrukcinio tinkamumo reikalavimus. Jei neatitiko, kokie statybos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimai, konstrukcinio tinkamumo reikalavimai pažeisti?; ekspertizės metu konstatavus UAB ,,Architektas L. V. ir partneriai“ parengto statybos objekto techninio ar darbo projekto (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) konstrukcinius trūkumus, statybos įstatymų ir poįstatyminių aktų pažeidimus, nurodyti, kokią įtaką tai turėjo statybos objekte (duomenys neskelbtini) nustatytų defektų, trūkumų atsiradimui?; ar rangovas UAB „Mitnija“ darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini) (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) atliko pagal parengtą ir patvirtintą UAB ,,Architektas L. V. ir partneriai“ techninį ir darbo projektą, ar darbai atlikti laikantis normatyvinių techninių statybos reikalavimų. Jei rangovas nesilaikė projektų, kokioje dalyje nesilaikė, jei pažeidė, kokius normatyvinius techninius statybos reikalavimus pažeidė?

Kauno apygardos teisme 2021 m. gegužės 4 d. gautas ekspertizės aktas Nr. 20210501, kurio išvadose nurodoma, jog atsakovės parengtas techninis ir darbo projektai atitinka statybos įstatymus ir statybos techninius reglamentus. Techninis projektas buvo ekspertuotas, gautas teigiamas ekspertizės aktas ir statybos leidimas. Darbo projektas buvo ekspertuotas, gautas teigiamas ekspertizės aktas; pagal užduotį techniniam projektui rengti stoginės ir šalia esamo pastato peraukštėjimas L=1,2 m. Faktinis per aukštėjimas yra 1,4 m. Tai turi įtakos sniego apkrovos skaičiavimui, bet tai nustatyta atliekant apžiūrą po pretenzijos gavimo; techniniame projekte nėra aprašymo, nuorodos ar pastabos, kad už atramos ilginių prakištus galus reikia susukti varžtais; nėra (negalėjo būti) nuorodos kad būtina naudoti Ruukki ilginius. Rangovas savo nuožiūra parenka profilio gamintoją ir suderina profilius su projektuotoju. Bet kokiu atveju profilio skerspjūvio charakteristikos, bei masė negali būti mažesnė nei numatyta projekte ir projekto skaičiavimuose; projektas neatitiko faktinės situacijos objekte. Ekspertai taip pat nurodė, kad ekspertizės metu nustatyti nežymūs techninio ir (ar) darbo projekto trūkumai (projektuotojas UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ atliko projektavimo darbus neatsižvelgus į faktinę objekto situaciją, neįvertino lietvamzdžių ir ilginių padėties) neturėjo įtakos defektų atsiradimui. Ekspertai išvadose taip pat nurodė, kad Rangovė UAB „Mitnija“ darbus objekte (duomenys neskelbtini) (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) atliko ne pagal UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ techninį ir darbo projektą; statybos rangovas savavališkai atitraukė ilginius nuo pagrindinio pastato sienos. O naujoje ilginių atrėmimo vietoje (gegninėje santvaroje) neįrengė ilginių tvirtinimui skirtų mazgų ir paliko ilginius nepritvirtintus. Tuo pažeistas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio techninės priežiūra“ 36.7p.; rangovas atlikdamas darbus nesivadovavo tokiems darbams atlikti ir jų kokybei kontroliuoti taikomais normatyviniais statybos dokumentais Statybos taisyklėmis ST 121895674.205.01.03:2012 „Metalinių surenkamų konstrukcijų montavimo darbai“, akivaizdu, kad būtent Statybos vadovas atlikdamas darbus turėjo užtikrinti, jog metaliniai elementai, šiuo atveju ilginiai būtų laikinai įtvirtinti, išlyginti, po to atliktas pastovus įtvirtinimas visa tai matuojant geodeziniais prietaisais; iš viršaus apžiūrėjus lakštų dangą nustatyta, kad lakštų danga buvo sumontuota netinkamai, neišlaikyti tolygūs persidengimai, lakštai prasilenkę vienas kito atžvilgiu, kadangi stogo lakštai užleisti nevienodu atstumu, be to tarp nupjautų kampų neišlaikytas optimalus 5–10 mm tarpas. Vietomis dėl nepakankamai užleistų lakštų, stogo danga nesandari; esant nestabilioms, judančioms stogo konstrukcijoms – ilginiams, bei netinkamai – per mažu atstumu pritvirtintai stogo dangai nuo krašto galima statinyje esančių žmonių susižalojimo rizika (smūgiai) dėl atsilaisvinusio ir nukritusio statinio elemento. Dėl to yra netenkinami Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(4):2008 Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ pagrindiniai techniniai rodikliai; dėl nustatytų stogo dangos nesandarumų yra netenkami STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimai.

 Teismas, įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimus, sprendžia, jog nepasitvirtino ieškovės teiginiai, kad atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ projektavimo darbai atlikti aplaidžiai, nerūpestingai ir neatsakingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o netinkami projektiniai sprendiniai įtakojo defektų atsiradimą ir tai iš dalies lėmė ieškovės patirtus nuostolius taisant defektus. Byloje nustatyta, kad atsakovės parengtas statinio Darbo ir Techninis projektai buvo parengti tinkamai, laikantis nustatytų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atliktos teismo statybinės – ekonominės ekspertizės išvadomis, kur nurodoma, jog UAB „Mitnija“ darbus objekte (duomenys neskelbtini) (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) atliko ne pagal UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ parengtą techninį ir darbo projektą; ekspertai nustatė, kad statybos rangovė UAB „Mitnija“ savavališkai atitraukė ilginius nuo pagrindinio pastato sienos, o naujoje ilginių atrėmimo vietoje (gegninėje santvaroje) neįrengė ilginių tvirtinimui skirtų mazgų ir paliko ilginius nepritvirtintus, jog rangovas, atlikdamas darbus, nesivadovavo tokiems darbams atlikti ir jų kokybei kontroliuoti taikomais normatyviniais statybos dokumentais, neužtikrino, kad metaliniai elementai, šiuo atveju ilginiai būtų laikinai įtvirtinti, išlyginti, po to atliktas pastovus įtvirtinimas visa tai matuojant geodeziniais prietaisais; ekspertai nustatė, jog stogo lakštų danga buvo sumontuota netinkamai, neišlaikyti tolygūs persidengimai, lakštai prasilenkę vienas kito atžvilgiu, kadangi stogo lakštai užleisti nevienodu atstumu, tarp nupjautų kampų neišlaikytas optimalus 5–10 mm tarpas, vietomis dėl nepakankamai užleistų lakštų, stogo danga nesandari; esant nestabilioms, judančioms stogo konstrukcijoms – ilginiams, bei netinkamai, t. y. per mažu atstumu pritvirtintai stogo dangai nuo krašto, galima statinyje esančių žmonių susižalojimo rizika (smūgiai) dėl atsilaisvinusio ir nukritusio statinio elemento. Ekspertai išvadoje nurodė, kad taip buvo pažeisti STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio techninės priežiūra“ 36.7p.; Statybos taisyklės ST 121895674.205.01.03:2012 „Metalinių surenkamų konstrukcijų montavimo darbai“, neįvykdyti Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ pagrindiniai techniniai rodikliai; dėl nustatytų stogo dangos nesandarumų yra netenkami STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimai. Teismas, įvertinęs atliktos byloje teismo statybinės – ekonominės ekspertizės išvadas ir vertinimus,  konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovės netinkamų, neteisėtų veiksmų stoginės projekto rengimo procese, nepagrindė teiginio, kad parengtas projektas buvo ydingas, netinkamas vykdyti. Priešingai, byloje yra nustatyta, kad ieškovė statybos darbus vykdė pažeidžiant projektinius sprendinius, kas lėmė defektų stoginės konstrukcijose atsiradimą. Nagrinėjamu atveju buvo paneigta UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ kaltės prezumpcija, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš projektuotojos ieškinyje nurodomą sumą žalai atlyginti, palūkanas, kompensacines palūkanas atmetamas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248, 6.249, 6.263 straipsniai).

Dėl ieškinio reikalavimų statybos darbų techniniam prižiūrėtojui UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“

Ieškovė byloje įrodinėjo, kad statybos darbų techninis prižiūrėtojas UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“, kuriam užsakovas UAB „Eternit Baltic“ pavedė atlikti šias funkcijas objekte, netinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas – esant darbų nukrypimui nuo normatyvinių reikalavimų, nestabdė stoginės statybos darbų, nenustatė, kad ieškovė stoginės statybos darbus atlieka nesilaikydama parengto Projekto reikalavimų, priėmė darbus, nors jie buvo atlikti nekokybiškai, su akivaizdžiai matomais trūkumais (netinkamai pritvirtinti ilginiai, nepritvirtinti banguotieji lakštai, leido įrengti konstruktyvą su nukrypimais nuo Darbo projekto sprendinių ir neinformavo Užsakovo apie statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų.

Teismas pažymi, jog Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų; tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti; atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos (specialiųjų statybos darbų) techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti, kad rangovas (be kita ko) ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus. Statybos įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad už nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio statybos techninis prižiūrėtojas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Tam, kad patikrinti ieškovės įrodinėjamas faktines aplinkybes, jog statinio statybos techninis prižiūrėtojas netinkamai atliko jam pavestas pareigas, teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje paskyrė teismo statybinę – ekonominę ekspertizę, teismas pavedė ekspertams atsakyti į šiuos du klausimus: ar statybos ginčo objekte organizavimo, projektavimo, projekto ekspertavimo, darbų vykdymo, darbų priežiūros, darbų perdavimo, priėmimo eigoje projektuotojas UAB ,,Architektas L. V. ir partneriai“, rangovas UAB „Mitnija“, statybos darbų prižiūrėtojas UAB ,,Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“, užsakovas UAB ,,ETERNIT BALTIC“, projektą ekspertavusi UAB „Ekspertika“ laikėsi teisės aktuose įtvirtintų statybos dalyvių teisių ir pareigų. Jei ekspertinio tyrimo akte bus nustatyti minėtų statybos dalyvių neteisėti, aplaidūs, nekokybiški veiksmai ar atlikti darbai, kokie konkrečiai kiekvieno dalyvio veiksmai ar neveikimas turėjo statybos objekte (duomenys neskelbtini) nustatytų defektų, trūkumų atsiradimui?; ar galutinio darbų priėmimo perdavimo metu (2017 m. kovo 13 d. aktas) statybos (duomenys neskelbtini) buvo defektai (stoginės denginio konstrukcijų ir stogo lakštų dangos dalyse) ar jie atsirado vėliau, veikiant išoriniams veiksniams (kritulių apkrovos, eksploatacija, kt). Jei defektai jau buvo, ar jie buvo akivaizdūs, galėjo ir turėjo būti matomi perduodančių-priimančių asmenų, ar atitiko paslėptų darbų-defektų kriterijus?

Kauno apygardos teisme 2021 m. gegužės 4 d. gautas ekspertizės aktas Nr. 20210501, kurio išvadose nurodoma, jog rangovas UAB „Mitnija“, atlikdama darbus pakeitė projektinius sprendinius ir darbus atliko ne pagal projektą, o pakeitimų nesuderino su projekto autoriais, be to atlikdama darbus nesivadovavo normatyviniais statybos dokumentais, darbus atliko ne pagal projektą, gavus iš statytojo stogo dangos lakštus, netikrino jų atitikimo projektui ir netikrino jų atitikties deklaracijų, o atliktų darbų nepridavė statybos techninei priežiūrai ir tuo pažeidė STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio techninės priežiūra“ reikalavimus.

Ekspertai išvadose nurodė, kad statybos Techninis prižiūrėtojas (UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“) leido įrengti konstruktyvą ne pagal projektą, netyrė ir netikrino, ar projekto sprendiniai atitinka faktiškas statybos sąlygas, neužtikrino, kad atsirastų projekto pakeitimai, nesustabdė statybos darbų, atliekamų ne pagal projektą, netikrino, kad atliekami darbai atitiktų normatyvinę kokybę, netikrino, kokie stogo lakštai montuojami ir ar atitinka projektą ir, kokie stogo lakštų atitikties dokumentai, tuo grubiai pažeidė STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio techninės priežiūra“ reikalavimus – 108.5. „tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, o Reglamento 5.5 papunktyje ir (ar) 5.6 papunktyje numatytais atvejais – ir minėtuose papunkčiuose nurodytų asmenų rašytinių sutikimų ir jų sąlygų, jei tokios buvo nustatytos, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai; 108.6. „sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo“; 108.8. – „kontroliuoja, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka, o, jei keičiami projektiniai sprendiniai, kuriems buvo atlikta ekspertizė, informuoja statytoją (užsakovą), kad būtina atlikti statinio projekto papildomą ekspertizę“; - 108.9. „sustabdo statybos darbus, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka“ –108.10. „kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą“; – 108.12. „tikrina, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose“. Be to, ekspertai nurodė, kad defektai buvo akivaizdūs, galutinio darbų priėmimo - perdavimo metu komisija galėjo juos pastebėti.

Teismas neturi pagrindo abejoti ir nesivadovauti atliktos teismo statybinės – ekonominės ekspertizės išvadomis, kur nurodoma, jog UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ pažeidė įstatyme įtvirtintas pareigas, netinkamai vykdė statybos techninę priežiūrą – netikrino ir nenustatė, kad ieškovė stoginės statybos darbus atlieka, konstruktyvą įrengia nesilaikydama UAB ,,Architektas L. V. ir partneriai“ parengto projekto sprendinių ir techninių reikalavimų, nesustabdė statybos darbų, atliekamų ne pagal projektą, netikrino, kad rangovės atliekami darbai atitiktų statybos normatyvuose įtvirtintus kokybės reikalavimus, nors atliekamų darbų trūkumai ir jų pasekoje atsiradę statybos objekto defektai buvo akivaizdūs jau darbų perdavimo – priėmimo metu. Teismas sprendžia, jog dėl netinkamai atliktos statinio statybos priežiūros, statybos objekte (duomenys neskelbtini) atsirado defektai ir trūkumai, kuriuos šalindama, rangovė turėjo išlaidų. Teismas vertina, jog ieškovė įrodė būtinąsias atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ civilinės teisinės atsakomybės sąlygas:­ neteisėtus veiksmus, žalą, kilusią dėl šių neteisėtų veiksmų, ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, o atsakovė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos. Nurodomais motyvais teismas sprendžia, jog ieškovei iš atsakovės yra priteisiama 8 065,99 Eur turėtų nuostolių suma, 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 8 065,99 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 178 straipsnis, CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė teigia, kad žalos atsiradimo diena CK 6.288 straipsnio 1 dalies prasme yra 2018-03-20, kai Užsakovas pateikė Rangovei pretenziją dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų, kur tarp kitų paaiškėjusių defektų, nurodyti ir stoginės statybos darbų defektai (ieškinio Priedas Nr. 6). Todėl prašo priteisti iš statybos techninio prižiūrėtojo 754,17 Eur kompensacinių palūkanų sumą, kurios skaičiuojamos nuo priteistos sumos, nuo 2018-03-20 iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2019-10-01), kuri laikoma minimaliais ieškovės nuostoliais, atsakovei laiku nevykdant prievolės atlyginti žalą, (ieškinio lentelė Nr. 5).

Prašymas tenkinamas dalinai. Šiame teismo sprendime jau minėta, kad 2018-03-20, kai Užsakovas pateikė Rangovei pretenziją dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų, tuo metu nei ieškovei, nei statybos techniniam prižiūrėtojui nebuvo žinomas nei žalos dydis, nei jos atsiradimo pagrindas ir mechanizmas, nei statybos dalyvis, dėl kurio kaltės atsirado defektai. Teismas sprendžia, jog žalos atsiradimo data statybos techninio prižiūrėtojo atžvilgiu yra 2019-01-22, kai UAB „Mažeikių statybos kompanija“ atliko defektų šalinimo darbus statybos objekte pagal 2018-11-29 ieškovės iniciatyva parengtą defektų šalinimo projektą ir, kai ieškovė defektų pašalinimui panaudojo 97 280,42 Eur sumą (ieškinio priedai Nr. 16, Nr. 22). Teismas sprendžia, jog nuo šios datos atsirado Atsakovo 2 prievolė sumokėti atsiradusią 8 065,99 Eur nuostolių sumą ieškovei. Todėl nuo šios dienos skaičiuotinos CK 6.261 straipsnio pagrindu, 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos, kurias privalo mokėti ieškovei Atsakovas 2, kurios yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais, Atsakovei 2 nevykdant prievolės atlyginti žalą. Teismas nurodomais motyvais priteisia ieškovei iš statybos techninio prižiūrėtojo UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ 338,10 Eur palūkanų sumą (6 procentų metinių palūkanų suma, skaičiuojama nuo priteistos 8 065,99 Eur sumos, nuo 2019-01-22 iki 20219-10-04 (ieškinio teisme pateikimo diena), viso už 255 dienas), (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis, 6.288 straipsnio 1 dalis). Kitoje dalyje prašymas priteisti palūkanas atmetamas. 

Dėl ieškinio reikalavimų draudimo bendrovei ERGO Insurance SE

Ieškinyje teigiama, jog ieškovė netinkamai, t.y. ne pagal darbo projektą, atliko dalį statybos darbų, ko pasekoje atsirado defektai statybos objekte, jie buvo taisomi, tam buvo panaudota 12 475,20 Eur suma. Todėl ieškovė prisiima atsakomybę už tą dalį nuostolių, kurie atsirado dėl ieškovės kaltės. Teigia, kad statinio defektų, kurie atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, nustatymas ir jų ištaisymas kainavo 12 475,20 Eur sumą. Ieškovė teigia, kad draudimo bendrovės atsakomybė kyla iš 2015-02-25 Ieškovės ir ERGO Insurance SE statybos darbų draudimo sutarties (draudimo liudijimas Nr. 710-450-002559, Priedas Nr. 23), 2016-01-11 papildomo susitarimo dėl garantinio termino draudimo - ieškovės garantinių prievolių draudiminės apsaugos pagal Statybos rangos sutartį Nr. P2015.20, 2016-02-29 ieškovės ir Atsakovo 3 sudarytos Statybos darbų draudimo sutarties (draudimo liudijimas Nr. 710-450-002765, Priedas Nr. 24), 2016-11-07 papildomo susitarimo dėl garantinio termino draudimo - ieškovės garantinių prievolių draudiminės apsaugos pagal Statybos rangos sutartį Nr. P2016.112.

Teismas nustatė, kad 2015-02-25 ieškovė ir ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, sudarė statybos darbų draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 710-450-002559), 2016-01-11 ieškovė ir Atsakovas 3 šią draudimo sutartį papildė susitarimu dėl garantinio termino draudimo - rangovo garantinių prievolių draudiminės apsaugos pagal Statybos rangos sutartį Nr. P2015.20. Nustatyta, kad 2016-02-29 ieškovė ir Atsakovas 3 sudarė Statybos darbų draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 710-450-002765), 2016-11-07 ieškovė ir Atsakovas 3 šią draudimo sutartį taip pat papildė susitarimu dėl garantinio termino draudimo - rangovės garantinių prievolių draudiminės apsaugos pagal Statybos rangos sutartį Nr. P2016.112. Teismas vertina, jog ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti dalį žalos, kuri atsirado dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų statybos objekte, kadangi draudimo bendrovė ERGO Insurance SE pirmiau minėtų sutarčių pagrindu buvo apdraudusi ieškovės garantines prievoles draudimine apsauga pagal Statybos rangos sutartį Nr. P2015.20 ir Statybos rangos sutartį Nr. P2016.112. Nustatyta, kad defektai buvo nustatyti garantinio termino metu, reikalavimas buvo pareikštas nepasibaigus draudimo sutartyse numatytam dvejų metų terminui, ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad dėl UAB „Mitnija“ nekokybiškai atliktų darbų atsirado 12 475,20 Eur nuostolių suma. Tačiau ieškovės reikalavimas priteisti 12 475,20 Eur nuostolių sumą tenkinamas dalinai. Teismas nustatė, jog minėtų pirmiau draudimo sutarčių išlygoje Nr. 004 yra numatyta, jog kiekvienu žalos atveju yra taikoma 3 000 Eur išskaita (franšizė). Taip pat Draudimo taisyklių 17.7 punkte yra nuoroda, kad nuostolių atveju iš draudimo išmokos atskaitoma sutarto dydžio išskaita (franšizė). Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog įvykis, kurio metu buvo nustatyti stoginės defektai, pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, priteisiama ieškovei iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, 9 475,20 Eur nuostolių suma, 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 9 475,20 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-11) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.987 straipsnis, 2015-02-25 darbų draudimo sutartis, 2016-01-11 susitarimas dėl garantinio termino draudimo - rangovės garantinių prievolių draudiminės apsaugos pagal Statybos rangos sutartį Nr. P2015.20; 2016-02-29 Statybos darbų draudimo sutartis, 2016-11-07 susitarimas dėl garantinio termino draudimo - rangovės garantinių prievolių draudiminės apsaugos pagal Statybos rangos sutartį Nr. P2016.112.).

Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo prievolės mokėti išmoką atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, nustatyta, kad ieškovė teigia, jog žalos atsiradimo diena CK 6.288 straipsnio 1 dalies prasme yra 2018-03-20, kai Užsakovas pateikė Rangovei pretenziją dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų (ieškinio Priedas Nr. 6). Todėl prašo priteisti iš draudimo bendrovės 1 166,43 Eur kompensacinių palūkanų sumą, kurios skaičiuojamos nuo priteistos 12 475,20 Eur sumos, nuo 2018-03-20 iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2019-10-01), kas laikoma minimaliais ieškovės nuostoliais, atsakovei laiku nevykdant prievolės atlyginti žalą, (ieškinio lentelė Nr. 5).

Prašymas tenkinamas dalinai. Šiame teismo sprendime jau minėta, kad 2018-03-20, kai Užsakovas pateikė Rangovei pretenziją dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų, tuo metu nei ieškovei, nei draudimo bendrovei nebuvo žinomas nei žalos dydis, nei jos atsiradimo pagrindas ir mechanizmas, nei statybos dalyvis, dėl kurio kaltės atsirado defektai. Teismas sprendžia, jog žalos atsiradimo data draudimo bendrovės atžvilgiu yra 2018-11-21 diena. Nustatyta, kad ieškovė draudimo bendrovei pretenziją dėl draudimo išmokos sumokėjimo pateikė 2018-07-24, Atsakovas 3 atliko ginčo įvykio administravimą ir 2018-11-21 pateikė ieškovei galutinį sprendimą, kad ieškovės patirti nuostoliai nebus atlyginti (ieškinio Priedas Nr. 25). Teismas vertina, kad kompensacinių palūkanų skaičiavimo pradžia yra kita diena po 2018-11-21, t.y. 2018-11-22, nuo šios datos atsirado Atsakovo 3 prievolė sumokėti atsiradusią nuostolių sumą ieškovei. Todėl nuo šios dienos skaičiuotinos CK 6.261 straipsnio pagrindu, 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos, kurias privalo mokėti ieškovei Atsakovas 3, kurios yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais Atsakovei 3 nevykdant prievolės atlyginti žalą. Teismas priteisia ieškovei iš draudimo bendrovės 492,19 Eur palūkanų sumą (6 procentų metinių kompensacinių palūkanų sumą, skaičiuojamą nuo priteistos 9 475,20 Eur sumos, nuo 2018-11-21 iki 20219-10-04 (ieškinio teisme pateikimo dienos), viso už 316 dienų)), (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis, 6.288 straipsnio 1 dalis). Kitoje dalyje ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas atmetamas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Mitnija“ turėjo šias išlaidas: 2019-10-02 pavedimu sumokėjo 1 551 Eur žyminį mokestį (ieškinio priedas Nr. 26), 2021-08-17 pateikė teismui įrodymus (proc. dok. Nr. 18872), jog 2021-05-24 ir 2021-07-29 mokėjimais sumokėjo ekspertui V. R. 1 500 Eur sumą už ekspertines paslaugas pagal 2021-06-30 išrašytą sąskaitą faktūrą. Prašymas priteisti žyminį mokestį atmestinas iš Atsakovo 1 toje dalyje, kuria buvo apmokėtas reikalavimas priteisti bendrą 65 970,47 Eur (60 329,65 Eur + 5 640,82 Eur) sumą, ir ši žyminio mokesčio dalis sudaro 1 157,05 Eur (65 970,47 Eur x 1 551 Eur/ 88 432,26 Eur). Likusio ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalis priteistina iš Atsakovų 2 ir 3 proporcingai jų atžvilgiu patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovo 2 atžvilgiu buvo patenkinta 95,28 procentų reikalavimo ((8 065,99 Eur + 338,10 Eur )/(8 065,99 Eur + 754,17 Eur) x 100 proc.), todėl iš jo priteistina 147,39 Eur ((8 820,16 x 1 551 Eur/ 88 432,26 Eur) x 95,28 proc.) žyminio mokesčio ieškovės naudai. Atsakovo 3 atžvilgiu buvo patenkinta 73,07 procentų reikalavimo ((9 475,20 Eur + 492,19 Eur)/(12 475,20 Eur + 1 166,43 Eur ) x 100 proc.), todėl iš jo priteistina 174,83 Eur ((13 641,63 Eur x 1 551 Eur/ 88 432,26 Eur) x 73,07 proc.) žyminio mokesčio ieškovės naudai. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti V. R. sumokėtą 1 500 Eur sumą atmetamas, nes teismas nesivadovavo V. R. 2021 m. birželio mėnesį parengtomis išvadomis byloje.

Nustatyta, kad atsakovė UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ 2021-11-22 teismui pateikė prašymą priteisti bendrovės turėtas 14 975, 35 Eur išlaidas. Prie prašymo pateikė įrodymus, jog bendrovė sumokėjo 5 500 Eur sumą už teismo statybinės – ekonominės ekspertizės atlikimą, sumokėjo advokatei Sondrai Venslovienei 4 593, 25 Eur už suteiktas teisines paslaugas, sumokėjo bendrovės įgaliotai atstovei R. J. M. 4 882,35 Eur sumą už atstovavimą teismo posėdžiuose, pasirengimą teismo posėdžiams, vykimą į objektą, esantį N. Akmenėje, susipažinimą su bylos medžiaga, sąmatos skaičiavimą, objekto apžiūrą ir kt.

Atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai. Nustatyta, kad atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ atžvilgiu ieškinys atmestas visiškai. Tačiau reikalavimas priteisti visas turėtas bendrovės 14 975, 35 Eur bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas. Teismo vertinimu atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ 5 500 Eur išlaidos už statybinės – ekonominės ekspertizės atlikimą yra pagrįstos, todėl turi būti atlygintos.

Teismas iš pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas turinio nustatė, kad atsakovės išlaidas advokatės Sondros Venslovienės pagalbai sudaro ikiteisminės bylinėjimosi išlaidos 250 Eur, atsiliepimo į ieškinį parengimas 880 Eur, susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas teismo posėdžiams ir įvairių prašymų dėl proceso eigos bei dokumentų pateikimo rengimas 1 780 Eur, procesinių dokumentų, susijusiu su teismo ekspertize rengimas 825 Eur, atstovavimas teismo posėdžiuose 858,25 Eur. Įvertinęs šias išlaidų grupes, teismas pažymi, kad prašymas priteisti 1 780 Eur už išlaidas už techninio pobūdžio darbus nėra pagrįstas. Prašymų dėl termino pratęsimo, posėdžių organizavimo tvarkos, dokumentų prijungimo rengimas nėra itin daug darbo reikalaujantys veiksmai, todėl šių veiksmų apmokestinimas yra perteklinis ir tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinos ir pagrįstos. Taip pat ir susipažinimas su bylos medžiaga bei pasirengimas teismo posėdžiams atliekamas vienąkart, o pakartotiniai tokio pobūdžiai veiksmai negali būti vertinami kaip tokie, už kuriuos turėtų atlyginti bylą pralaimėjusi šalis. Todėl teismo vertinimu minėtos išlaidų grupės būtina ir pagrįsta išlaidų suma yra 600 Eur, t.y. už susipažinimą su byloje dalyvaujančių asmenų pagrindiniais procesiniais dokumentais. Taigi, tik šias ir kitas išlaidas 2 813,25 Eur sumai, t. y. ikiteismines bylinėjimosi išlaidas, atsiliepimo į ieškinį parengimo, su ekspertizės atlikimų susijusių procesinių dokumentų rengimo ir atstovimo teismo posėdžiuose išlaidas, teismas vertina kaip būtinas ir pagrįstas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, todėl jos turi būti atlygintos.

Dėl įgaliotai atstovei R. J. M. sumokėtų sumų pagal 2021-11-19 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, teismas pažymi, kad didžioji šių išlaidų dalis negali būti vertinama kaip būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo atsakovės pateiktais R. J. M. parengtais rašytiniais įrodymais. Be to, atsakovę UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ atstovavo profesionali advokatė, tad R. J. M. kaip atsakovės atstovės vaidmuo buvo minimalus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pažymi, kad atsakovės išlaidos naudojantis specialistės statybos inžinierės R. J. M. pagalba, gali būti atlygintos tik ta apimtimi, kur išlaidos patirtos dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose ir pradinio pasirengimo bylos nagrinėjimui, t.y. 855 Eur sumai. Kitoje dalyje prašymas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas sprendžia, kad pagrįstų ir įrodytų atsakovės UAB „Architektas L. V. ir partneriai“ turėtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 9 768,25 Eur (5 500 Eur + 600 Eur + 2 813,25 Eur + 855 Eur), todėl ši suma priteisiama atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1dalis, 98 straipsnis).

Nustatyta, kad UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ 2021-11-17 pateikė prašymą priteisti turėtas 2 964,50 Eur išlaidas, sumokėtas bendrovės atstovei advokatei už procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdžiuose ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turėtas išlaidas. Teismas sprendžia, kad Atsakovės 2 sumokėtos sumos atstovei neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl šalies turėtos išlaidos turi būti atlygintos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Nustatyta, kad ieškovės ieškinys atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ atžvilgiu patenkintas 95,28 procentų dalimi. Atsižvelgiant į patenkintų atmestų reikalavimų dalis, atsakovei iš ieškovės priteisiama 139,92 Eur (2 964,50 Eur x 4,72 proc/100 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų suma. Kitoje dalyje prašymas atmetamas.

Nustatyta, kad tretysis asmuo byloje UAB „Ekspertika“ 2021-08-11 pateikė prašymą priteisti turėtas byloje išlaidas ir įrodymus, kad tam išleido  2 606,70 Eur sumą. Sprendžiant pateiktą prašymą, teismas nustatė, kad UAB „Ekspertika“ į bylą įtrauktas atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ iniciatyva. Tretysis asmuo prašė teismo pašalinti bendrovę iš byloje dalyvaujančių asmenų, nurodė, kad būsimas teismo sprendimas nesukels jai jokių teisių pareigų. Teismas pasiūlė atsakovei UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ pašalinti bendrovę iš byloje dalyvaujančių asmenų, tačiau sutikimo atsakovė nedavė. Atsižvelgdamas į UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ poziciją, teismas 2020-09-28 protokoline nutartimi atsisakė pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų UAB „Ekspertika“. Kadangi byloje ieškovė jokių reikalavimų UAB „Ekspertika“ nereiškė, jog į bylą nurodyta bendrovė buvo įtraukta UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ iniciatyva, jog byloje atsakovės UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ atžvilgiu ieškinys iš esmės yra tenkintas visiškai, teismas priteisia iš UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“  UAB „Ekspertika“ jos turėtas 2 606,70 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Šioje byloje valstybė patyrė 36,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės proporcingai visų atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir sudaro 28,63 Eur, nes atmesta visų reikalavimų dalis yra 79,23 proc ((88 432,26 Eur – 18 371,48 Eur)/ 88 432,26 Eur x 100 proc.). Iš atsakovių UAB „Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“ bei ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos proporcingai jų atžvilgiu patenkintų reikalavimų daliai, įvertinus jiems tenkančią bendrą valstybės patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalį, nepriteistinos, nes šios išlaidos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“, juridinio asmens kodas 134511472, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“, juridinio asmens kodas 300536499, 8 065,99 Eur (aštuonis tūkstančius šešiasdešimt penkis eurus 99 centus) nuostolių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 8 065,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 338,10 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 10 centų) kompensacinių palūkanų ir 147,39 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 39 centus) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“, juridinio asmens kodas 134511472, iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 9 475,20 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 20 centų) nuostolių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 9 475,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 492,19 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus 19 centų) kompensacinių palūkanų ir 174,83 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 83 centus) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Architektas L. V. ir partneriai“, juridinio asmens kodas 301663574, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“, juridinio asmens kodas 134511472, 9 768,25 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“, juridinio asmens kodas 300536499, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“, juridinio asmens kodas 134511472, 139,92 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 92 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“, juridinio asmens kodas 135840360, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos konsultacijų ir paslaugų centras“, juridinio asmens kodas 300536499, 2 606,70 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešis eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“, juridinio asmens kodas 134511472, 28,63 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 63 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas Arvydas Žibas