Civilinė byla Nr. e2A-953-936/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19786-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 24 d.

Vilnius

  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Lietuvos valstybės, atstovaujamos globos namų „Užuovėja“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų J. P. ir D. P. prevencinį ieškinį, trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl uždraudimo atlikti veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai J. P. ir D. P. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui patikslintą prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai globos namų „Užuovėja“, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bute/patalpoje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), nepakeitus patalpų paskirties (pogrupio), vykdyti asmenų su psichikos negalia grupinio gyvenimo namų veiklą bei ieškovų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, jog ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ½ dalis žemės sklypo, bendras plotas 0,09 ha, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis žemės sklypo, taip pat butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 metų priklauso Lietuvos valstybei. Žemės sklypą pasitikėjimo teise valstybė perdavė valdyti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės aplinkos ministerijai, o butą pasitikėjimo teise perdavė valdyti globos namams „Užuovėja“. 2020 m. gruodžio mėnesį globos namai išplatino (duomenys neskelbtini) Vilniuje gyvenantiems asmenims viešąjį pranešimą, kad turtas bus naudojamas tokios veiklos vykdymui: ilgalaikės socialinės globos teikimui, steigiant grupinio gyvenimo namus suaugusiems asmenims su proto ir/ar psichikos negalia, kuriose galės gyventi ne daugiau kaip 10 asmenų (moterų). 2021 m. kovo 30 d. ieškovų atstovai kr?ipėsi į globos namus su paklausimu dėl tikslesnės informacijos apie ginčo turte planuojamą vykdyti veiklą pateikimo. 2021 m. balandžio 15 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ globos namai nurodė, kad ginčo turte steigiamuose grupinio gyvenimo namuose planuojama apgyvendinti 9 moteris, turinčias intelekto ir/ar psichikos veiklos sutrikimus, kurių darbingumo lygis ne aukštesnis kaip 40 procentų bei kurios neturi nustatyto slaugos poreikio, detalesnių duomenų apie jų sveikatos būklę pateikti negali. Ieškovų nuomone, globos namų ketinama vykdyti veikla būtų vykdoma neteisėtai ir dėl šios veiklos jiems galėtų būti sukelta žala, kadangi ginčo turtas nėra tinkamas vykdyti globos namų planuojamą veiklą, tam, jog vykdytų tokią veiklą, globos namai visų pirma turėtų pakeisti ginčo turto paskirtį, nes sutrikusios psichikos asmenų grupinių gyvenimo namų veikla pagal galiojančius teisės aktus negali būti vykdoma gyvenamosios (dviejų butų)  paskirties pastate. Taip pat iš atsiliepimo į ieškovų prašymą dėl informacijos pateikimo apskritai neaišku, ar moterys, kurias planuojama apgyvendinti bute, būtų ten teisėtai apgyvendintos. Atsižvelgiant į tai bei tai, jog ieškovai yra žemės sklypo ant kurio stovi pastatas, kuriame planuojama vykdyti minėtą veiklą, bendrasavininkai, būtų pažeisti ieškovų interesai. Taip pat ieškinyje teigiama, jog ieškovų gyvenimo sąlygos pablogėtų ir pasidarytų nesaugios, be to, moterų apgyvendinimas neigiamai paveiktų ir ieškovų valdomo turto vertę, kadangi parduoti butą dvibučiame name, kuriame veikia grupinio gyvenimo namai sutrikusios psichikos asmenims, būtų labai sunku ar net neįmanoma. Be viso to, apie ketinimą vykdyti veiklą ieškovai buvo netinkamai informuoti ir nebuvo gautas jų, kaip žemės sklypo bendrasavininkų, sutikimas.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į prevencinį ieškinį, kuriuo prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog ieškinio motyvai, argumentai bei reikalavimai yra išskirtinai diskriminacinio pobūdžio – ieškiniu siekiama sukurti prielaidas diskriminuoti asmenis dėl jų negalios, todėl, atsakovės nuomone, ieškovų prevencinis ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir grindžiamas vien tik deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, kurie visiškai nesusiję su tariamu tikslu ateityje užkirsti kelią galinčiai kilti žalai. Taip pat, priešingai nei teigiama ieškinyje, globos namai jokiais būdais neketino ginčo patalpose vykdyti veiklos, kuri negalima pagal pagrindinę ginčo patalpų paskirtį, tam globos namai ėmėsi tiek faktinių, tiek teisinių veiksmų patalpas pritaikyti grupinio gyvenimo namų veiklai, tik tam reikia laiko, todėl ieškovų veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią šiai veiklai, vertinami kaip piktnaudžiavimas teise, galimai siekiant neteisėtų veiksmų – trikdyti ginčo patalpas pritaikyti planuojamai veiklai taip patenkinant savo asmenines ambicijas. Taip pat ieškovų argumentai dėl galimų trečiųjų asmenų (neįgaliųjų) interesų pažeidimų yra nepagrįsti, kadangi ieškovai neturi įstatymu nustatytos teisės ginti viešąjį interesą. Atsiliepime pabrėžiama, jog prieš įkeliant asmenis į ginčo patalpas, globos namai ketina atlikti patalpų pritaikymo darbus, įrengti atskirą vandens gręžinį bei naują nuotekų sistemą. Atsakovės nuomone, ieškovų argumentai apie tai, jog šalia gyvenantys neįgalūs asmenys kelia jiems realią žalą yra išimtinai diskriminacinio pobūdžio, todėl turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti bei žeminančio ir įžeidžiančio pobūdžio, o patį galinčios žalos atsiradimo ateityje realumą ieškovai sieja vien tik su tuo, jog patalpos nėra tinkamai pritaikytos gyventi neįgaliems asmenims. Atsiliepime pabrėžiama, jog pats faktas, jog patalpose gyvens neįgalūs asmenys nei ieškovams, nei jų šeimos nariams, nei turtui jokios žalos nesukelia ir negali sukelti, todėl, nesant visų prevencinio ieškinio sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu ieškovų prevencinį ieškinį tenkino visiškai: 

4.1.                      uždraudė atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Globos namų „Užuovėja“, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepakeitus patalpų paskirties vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą;

4.2.                      priteisė ieškovams iš atsakovės 3 051,60 Eur bylinėjimosi išlaidas (kiekvienam ieškovui po 1 525,80 Eur).

5.       Teismas nurodė, kad:

5.1.                      Ieškovai byloje įrodė, kad yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jų teisių pažeidimo pavojų, kad ateityje gali būti padaryta realios žalos dėl globos namų tikėtinų neteisėtų veiksmų. Teismas nurodė, jog abiejų butų naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Nagrinėjamu atveju sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklai ginčo bute vykdyti būtina keisti paskirtį ir tam gauti ieškovų sutikimą, o globos namai viešai deklaravo, jog planuoja jau nuo 2021 m. gegužės mėn., o vėliau nuo 2021 m. rugsėjo mėn. įkelti į ginčo butą 9 sutrikusios psichikos moteris grupinio gyvenimo namų veiklai vykdyti, nors ir nesikreipė į ieškovus dėl jų sutikimo.  Teismo posėdžio metu globos namų atstovai negalėjo paaiškinti, kokių teisinių veiksmų ėmėsi, kaip kad nurodė atsiliepime į ieškinį, siekiant ginčo butą pritaikyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklai vykdyti, tik teigė, kad, ar reikia kokių nors leidimų/sutikimų jų norimai veiklai vykdyti ginčo bute, spręs po bylos išnagrinėjimo, todėl prasidėjus teisminiam procesui remonto veiksmus ginčo bute sustabdė, vadinasi, pripažino, kad jei ieškovai nebūtų pasikreipę į teismą, šiuo metu 9 sutrikusios psichikos moterys jau gyventų ginčo bute globos namų iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog globos namai rengėsi neteisėtų veiksmų atlikimui.

5.2.                      Teismas taip pat pažymėjo, jog globos namai pagal globos namų investicijų projektą buvo nusistatę grupinio gyvenimo namų suaugusiems asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, įsteigimui pirkti įrengtą namą su jam priklausančiu žemės sklypu, tačiau iš turimų trijų variantų išsirinko pirkti ne namą, o ginčo butą. Teismo nuomone, buto, o ne namo, įsigijimo siekiamai veiklai vykdyti problematiką ir galimus ginčus, teisinius klausimus, globos namai turėjo iš karto įsivertinti siekdami veiklą vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka.

5.3.                      Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog dvibučiame name ketinamas apgyvendinti sutrikusios psichikos asmenų, kurių elgesys galimai neprognozuojamas, žymus skaičius, neribojant jų judėjimo laisvės. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tai akivaizdžiai sudarytų psichologinį ir fizinį nesaugumą šeimoje, kurioje auga nepilnamečiai vaikai. Be kita ko, dėl tokios situacijos kristų ir paties buto vertė. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog globos namams pateikus informaciją apie tai, kad į ginčo butą bus įkeliamos 9 sutrikusios psichikos moterys, ieškovė su nepilnamete dukra nuo to laiko išsikėlė iš savo namų, kuriuose gyveno apie 15 metų, teismas sprendė, jog tokia situacija kelia žalą ir šeimos darnumui, o finansinė žala jau yra patiriama, kadangi reikia papildomų lėšų kito buto nuomai.

5.4.                      Teismas atmetė kaip nepagrįstą globos namų teiginį, jog ieškovų tikslas – nepagrįstai riboti neįgalių asmenų įtvirtintas teises turėti lygias teises su kitais asmenimis bei integruotis į visuomenę. Teismo nuomone, ieškovai pagrįstai gina savo ir savo nepilnamečių vaikų interesus bei įrodė visas sąlygas būtinas tenkinti prevencinį ieškinį.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Globos namai „Užuovėja“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų J. P. ir D. P. prevencinį ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą; netenkinus šio apeliacinio skundo reikalavimo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje išspręstas klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir paskirstyti jas taip: ieškovams iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos globos namų „Užuovėja“, priteistas 3 051,60 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 2 106,08 Eur; atsakovei iš ieškovų priteisti 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovės naudai iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų pateiktus argumentus bei motyvus, itin grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad globos namai neįrodė savo teiginių, kad ėmėsi reikalingų teisinių veiksmų planuojamai veiklai ginčo patalpose vykdyti, neteisėtų veiksmų grėsmės įrodinėjimo naštą visiškai nepagrįstai perkėlė globos namams, kai tuo tarpu pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką šias aplinkybes turi įrodyti būtent ieškovai, teismas tokiu būdu šiurkščiai pažeidė įrodinėjimo paskirstymo taisykles.  

6.2.                      Apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Atsakovės nuomone, pagrindinis argumentas, kuriuo buvo padaryta išvada, jog neva atsakovė ketina atlikti neteisėtus veiksmus buvo tai, jog globos namai viešai deklaravo ketinantys ginčo bute apgyvendinti neįgalius asmenis. Tokį ketinimą globos namai deklaravo tikėdamiesi, jog gretimo buto savininkai neprieštaraus neįgalių asmenų apgyvendinimui, tačiau įstatymų pažeisti atsakovė neketino.

6.3.                      Atsakovės vertinimu, ieškovai, prieš pat baigiamųjų kalbų išklausymo stadiją patikslinę ieškinio dalyką, kuriuo iš esmės tėra prašoma įpareigoti atsakovę laikytis teisės aktų reikalavimų, kai tuo tarpu byloje nėra visiškai jokių objektyvių duomenų (įrodymų), jog atsakovė realiai ketina vykdyti veiklą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo teise.

6.4.                      Atsakovės vertinimu, nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo argumentai, neva atsakovė ketino vykdyti neteisėtą veiklą, t. y. jog nepakeitus ginčo buto naudojimo paskirties bei be ieškovų sutikimo ginčo bute vis tiek apgyvendinti neįgalius asmenis. Byloje nėra visiškai jokių objektyvių duomenų (įrodymų), jog atsakovė realiai ketino vykdyti veiklą pažeisdama teisės aktų reikalavimus.

6.5.                      Skunde nurodoma, kad teismo argumentai, jog neįgalių asmenų gyvenimo bendruomenėje faktas pats savaime daro žalą kitiems bendruomenės nariams, šiurkščiai pažeidžia neįgalių asmenų garbę ir orumą bei Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą. Vien pats faktas, kad ginčo patalpose gyvens asmenys su negalia nei ieškovams, nei jų šeimai ar turtui jokios žalos savaime nesukelia. Atsakovės nuomone, šiuo atveju vien ieškovų piktybiškas požiūris į žmones su negalia nėra pagrindas išvadai, jog neįgalių asmenų gyvenimas ginčo patalpose kokiu nors būdu galėtų sukelti bent menkiausią žalą ieškovams.  

6.6.                      Atsakovė nurodo, jog teismas nepagrįstai ieškovės ir nepilnametės dukros išsikėlimą iš namų į nuomojamą butą vertino kaip žalą šeimos darnai, o pats išsikėlimas buvo demonstratyvus asmenų, jaučiančių neapykantą kitos rasės, tautybės, tikėjimo, socialinės padėties ar orientacijos žmonėms, veiksmas. Taip pat, atsakovės vertinimu, išankstinis tiek ieškovų, tiek teismo, kuris savo sprendime nurodo, jog neribojant judėjimo laisvės neįgalūs asmenys gali sukelti žalą, nusistatymas, grindžiamas ne įrodymais, o niekuo nepagrįstais stereotipais, akivaizdžiai prieštaraujančiais demokratinėje teisinėje valstybėje puoselėjamoms vertybėms, todėl negali būti laikomas teisiškai reikšmingu.

6.7.                      Atsakovės vertinimu, vienintelis ieškovų argumentas, kuris galėjo būti vertinamas kaip realios žalos grėsmė, tai faktinis 10 asmenų apgyvendinimas ginčo bute, pažeidžiant įstatymo nustatytas higienos normas bei naudojimasis jau įrengtomis komunikacijomis, kurių pajėgumai negali užtikrinti grupinio gyvenimo namų poreikių, tačiau dar 2021 m. birželio 15 d. ieškovai raštu buvo informuoti, jog atliekant įsigyto nekilnojamojo turto pritaikymo neįgaliųjų poreikiams darbus, planuojama įrengti atskirą vandens gręžinį bei naują nuotekų sistemą. Vos įgijus butą buvo imtasi jo pritaikymo grupinio gyvenimo namams darbų.

6.8.                      Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo panaikinta, todėl atsakovei turėtų būti priteista dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovams priteistinas bylinėjimosi išlaidas – teismas netinkamai priteisė atlyginti ieškovų patirtas išlaidas rengiant pašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat turėtų būti priteisiama mažesnės išlaidos už ieškinio parengimą, todėl šiose dalyse išlaidos turėtų būti mažinamos.

7.       Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei ieškovų naudai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Priešingai nei teigia atsakovė, byloje buvo įrodyta reali ieškovų interesų pažeidimo grėsmė, o prevencinio ieškinio atveju ieškovai turi įrodyti būtent žalos atsiradimo tikimybę. Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, ir atsakovė apeliaciniame skunde to neginčija, kad sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų steigimas dvibučiame gyvenamajame name be kitų bendraturčių sutikimo nėra galimas, tačiau, nepaisant to, globos namai vis tiek ketino steigti ginčo turte grupinio gyvenimo namus nepakeitus šio turto statuso. Atsižvelgiant į tai, byloje buvo nustatytos esminės prevencinio ieškinio sąlygos.

7.2.                      Atsiliepime nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovai išsamiai bei detaliai paaiškino ir pagrindė ne tik grėsmę jų teisių ir interesų pažeidimui ateityje, bet ir šiuo metu jau kilusią žalą ir iš esmės pablogėjusias jų gyvenimo sąlygas. Taip pat, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovai nurodė, kokios jų teisės būtų pažeistos: būtų pažeista teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, pažeista teisė į ieškovų privatumą bei pažeidžiami ieškovų turtiniai interesai.

7.3.                      Ieškovai taip pat nurodo, jog atsakovė nepagrįstai teigė, jog pirmosios instancijos teismas perkėlė atsakovei įrodinėjimo pareigą. Ieškovai pateikė įrodymus, kurie pagrindžia prevencinio ieškinio sąlygas, todėl atsakovė, norėdama paneigti šias aplinkybes, taip pat turėjo pateikti įrodymus ar bent kokius nors paaiškinimus, tačiau pačių globos namų pozicija nagrinėjimo metu buvo nenuosekli ir prieštaringa. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog atliko kokius nors veiksmus, siekdama pakeisti patalpų paskirtį. Atsakovė nepaneigė, jog bute ketina atlikti neteisėtą veiklą, t. y nepakeitusi patalpų paskirties ir be ieškovų sutikimo apgyvendinti neįgalius asmenis.

7.4.                      Ieškovai gindami tiek savo, tiek savo vaikų interesus, ėmėsi būtinųjų priemonių siekdami užkirsti kelią atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimui bei galimos žalos atsiradimui, tačiau atsakovė viską bando nurašyti tariamam ieškovui nepakantumui asmenims su protine negalia. Asmenų, turinčių intelekto ar psichikos sutrikimų veiksmai, atsižvelgiant į jiems nustatytų sutrikimų mastą, yra sunkiai prognozuojami. Dėl to įstatymų leidėjas (ne ieškovai) neleidžia jų apgyvendinti gyvenamosios paskirties dvibučiuose ir daugiabučiuose namuose, nepakeitus jų paskirties ir negavus bendrasavininkų sutikimo. Argumentai dėl diskriminacijos yra niekuo nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, o vien tai, jog ieškovai nesijaučia saugūs dėl asmenų, kuriems nustatytas itin sunkus protinės negalios laipsnis, savaime nėra prilyginama diskriminacijai.

7.5.                      Atsiliepime taip pat nurodoma, jog ieškovai teisėtai ir pagrįstai patikslino ieškinio reikalavimą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad ieškovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Nepritartina ir atsakovės argumentams, kuriais teigiama, jog ieškovai pakeitė ieškinio dalyką, kadangi įterpę  kelis papildomus žodžius (formulavimą pakeitę iš „uždrausti atsakovei, vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinių gyvenimo namų veiklą“ į „uždrausti atsakovei, nepakeitus patalpų paskirties, vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinių gyvenimo namų veiklą“), jie pakeitė ne ieškinio dalyką, o tik jį patikslino.

7.6.                      Ieškovų nuomone, atsakovė nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo ieškovų naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra ne ko kito, o teismų diskrecija, taip pat išlaidos buvo paskirstytos atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi, todėl atsakovės argumentai, jog jai turėtų būti priteista dalis bylinėjimosi išlaidų dėl to, jog buvo patenkintas jos atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra nepagrįsti. Taip pat ir atsakovės skaičiavimai, pagal kuriuos ieškovams turėtų būti priteista mažiau bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįsti ir nelogiški, kadangi visos ieškovams priteistos išlaidos yra kilusios būtent iš atsakovės neteisėtų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10.       Apeliacijos objektas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo, kuriuo atsakovei buvo uždrausta atlikti veiksmus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

11.       Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 169,19 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovė biudžetinės įstaiga globos namai „Užuovėja“ turto patikėjimo teise valdo 191,37 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai. Žemės sklypas, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, ant kurio pastatytas minėtas dvibutis gyvenamasis namas, bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ieškovams bei Lietuvos Respublikai, kurios dalį patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

12.       Globos namai 2020 m. gruodžio mėnesį išplatino (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyvenantiems asmenims viešąjį pranešimą, jog ginčo turtą ketina naudoti ilgalaikės socialinės globos teikimui, steigiant grupinio gyvenimo namus suaugusiems asmenims su proto ir/ar psichikos negalia, kuriuose galės gyventi ne daugiau kaip 10 asmenų (moterų). 

13.       2021 m. kovo 30 d. ieškovams pasikreipus į globos namus dėl informacijos pateikimo, globos namai 2021 m. balandžio 15 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini) planuojama apgyvendinti 9 moteris, turinčias intelekto ir/ar psichikos veiklos sutrikimus, kurių darbingumo lygis ne aukštesnis kaip 40 procentų bei kurios neturi nustatyto slaugos poreikio.

14.        Ieškovų nuomone, atsižvelgiant į tai, jog pranešimas buvo išplatintas nepakeitus patalpos paskirties bei negavus ieškovų sutikimo keisti patalpų paskirtį, toks atsakovės elgesys galėjo pažeisti jų teises bei sukelti realios žalos atsiradimo grėsmę, todėl pirmosios instancijos teismui pateikė prevencinį ieškinį.

Dėl prevencinio ieškinio pagrįstumo

15.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl prevencinio ieškinio pagrįstumo, dėl to, ar egzistuoja visos būtinosios sąlygos pareikšti prevencinį ieškinį ir jį tenkinti. Atsakovės nuomone, teismo sprendime buvo nepagrįstai nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, taip pat realios žalos atsiradimo grėsmė buvo grindžiama vien tik diskriminacinio pobūdžio argumentais, taip pažeidžiant asmenų su psichine negalia teises, nes reali žala, kuri gali kilti ieškovams bei atsakovės neteisėti veiksmai buvo neįrodyti, todėl teismas neturėjo tenkinti prevencinio ieškinio.

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-3-123/2011; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018, 13, 15 punktai).

17.       Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas). Taigi būtinosios prevencinio ieškinio sąlygos yra – potenciali žalos atsiradimo grėsmė ir siekis apginti teises nuo žalos darymo, atsakovės neteisėti veiksmai, o kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga.

18.       Kaip jau minėta, viena iš sąlygų, kuri turi egzistuoti tam, jog prevencinis ieškinys būtų patenkintas yra neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisė reikšti prevencinį ieškinį yra nustatoma kiekvienoje konkrečioje byloje pagal konkrečias faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus.

19.       Taigi iš minėtų nuostatų išplaukia, jog ieškovai turėjo įrodyti, kad veiksmai, kuriuos atlieka ar ketina atlikti atsakovė, yra neteisėti. Ieškovai prevencinį ieškinį iš esmės pareiškė dėl to, jog globos namai, jų, kaip bendraturčių, valdomame sklype stovinčiame dvibučiame pastate, ketino apgyvendinti asmenis su psichine negalia. Ieškovai nurodė, jog globos namai tai ketino daryti nepakeitus buto paskirties bei negavus ieškovų sutikimo (taip pasireiškė ieškovo neteisėti veiksmai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šie ieškovų teiginiai yra pagrįsti. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas dėl prevencinio ieškinio sąlygos – veiksmų neteisėtumo, kadangi byloje nėra visiškai jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kad atsakovė realiai ketino vykdyti veiklą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, ar kad piktnaudžiavo teise.

20.       Kaip matyti iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro duomenų, butas, kuriame ketinama apgyvendinti moteris su negalia, yra laikomas gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatu. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-713 dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai; gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai – skirti gyventi dviem šeimoms; gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau; gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo II skyrius apibrėžia, kokia ekonomine veikla galima užsiimti gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose, nepakeitus paskirties. Aprašo 3.21 punktas numato, jog gyvenamosios paskirties namo patalpose galima ši Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytų rūšių veikla: kita stacionarinė globos veikla (Q87) (taikoma grupinio gyvenimo namų veiklai (Q87.30), bendruomeninių vaikų globos namų veiklai (Q87.90), savarankiško gyvenimo namų veiklai (Q87.90). Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.) nustato ekonominės veiklos rūšį Q87.20 Stacionarinė protiškai atsilikusių, psichikos ligonių, sergančiųjų priklausomybės ligomis globos veikla. Aiškinamosiose pastabose nurodyta, kad į šią klasę įeina proto negalią turinčių asmenų, psichikos ligonių, sergančiųjų priklausomybės ligomis stacionarinės globos paslaugų, išskyrus licencijuotą gydymą ligoninėse, teikimas, tarp jų – sutrikusios psichikos asmenų grupinių gyvenimo namų veikla. Taigi atsakovės norima vykdyti ekonominė veikla pagal klasifikatorių patenka į Q87.20 klasę, todėl jos vykdyti nepakeitus (duomenys neskelbtini) patalpų paskirties – negalima. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte pažymėta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmiausiai turėjo būti pakeista ginčo patalpos paskirtis.

21.       CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.  Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį vienu iš statybą leidžiančių dokumentų yra leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai. Tokį statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Leidimui pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį gauti kartu su kitais dokumentais turi būti pateiktas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

22.       Taigi šiuo atveju globos namai, prieš norėdami pradėti veiklą, turėjo pakeisti patalpos paskirtį bei tam gauti ieškovų (bendraturčių) sutikimą. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad globos namai įvykdė arba pradėjo vykdyti šiuos teisės aktuose reglamentuojamus reikalavimus. Bylos duomenimis, atsakovė 2020 m. gruodį informavo gyventojus apie tai, kad steigiamuose grupinio gyvenimo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmenų apgyvendinimas numatomas ne anksčiau kaip antrą 2021 m. ketvirtį, pirmąjį ketvirtį vyks remonto darbai. Ši informacija patikslinta ieškovams adresuotame 2021 m. balandžio 15 d. rašte. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat teikė informaciją, iš esmės patvirtinančią, kad ji ketina ginčo bute vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinių gyvenimo namų veiklą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, prašyme užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą atsakovė nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iš pagrindinių Globos namų „Užuovėja“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, planavo perkelti devynias moteris gyventi savarankiškai (padedant darbuotojams) į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. ginčo patalpas. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad vos tik įsigijus ginčo butą, buvo imtasi jo pritaikymo grupinio gyvenimo namams darbų, kurie sustabdyti tik dėl šiuo metu teisme sprendžiamo šalių ginčo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovai neketina duoti aptarto sutikimo pakeisti patalpų paskirtį, ir tai atsakovei yra žinoma.

23.       Pabrėžtina, jog civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Pabrėžtina, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis bei surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, jog ieškovų pateikti argumentai apie tai, kad globos namai ketina imtis neteisėtų veiksmų, yra labiau tikėtini nei globos namų pateikti prieštaravimai.

24.       Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nors faktiškai moterys dar nebuvo atkeltos gyventi į butą, tačiau iš globos namų informacinio pobūdžio pranešimų, pradėtų remonto darbų, pozicijos teisminio ginčo metu matyti, kad realiai buvo ketinama tai atlikti artimiausiu metu. Tai, kad globos namai, neįvykdę įstatyme reglamentuojamų reikalavimų, išsiuntinėjo informacinius lapelius, kuriuose nurodė, jog ketina pradėti veiklą – steigti grupinio gyvenimo namus ir apgyvendinti 9 psichinę negalią turinčias moteris bei pradėjo remonto darbus tam, kad patalpos būtų pritaikytos joms gyventi, nors ir žinodami ieškovų poziciją dėl patalpų keitimo, suponuoja ne ką kitą, o tai, jog buvo rengtasi pradėti atlikti neteisėtus veiksmus – ieškovams nedavus sutikimo atsakovė negalėjo pakeisti patalpų paskirties, nepakeitus patalpų paskirties nebuvo galima vykdyti atsakovės planuotos ekonominės veiklos. Ir nors atsakovė teigia, jog jokiu būdu neketino apgyvendinti moterų prieš tai nepakeitusi buto paskirties ir ėmėsi veiksmų buto paskirčiai pakeisti, kad tai būtų padaryta prieš apgyvendinant moteris, tačiau savo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais, todėl šie argumentai laikytini bendro pobūdžio prieštaravimais. Tuo tarpu ieškovai įrodė šią prevencinio ieškinio sąlygą – būsimus realiai planuojamus atsakovės neteisėtus veiksmus, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

25.       Kita prevencinio ieškinio sąlyga – realios grėsmės aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama. Ieškovas pagal prevencinį ieškinį įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, jog jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai. Taigi, prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią žalai, kuri gali atsirasti ateityje, ir jo patenkinimas reiškia tai, kad yra įrodyta, jog atsakovas atlieka (gali atlikti) neteisėtus veiksmus, sudarančius sąlygas žalai atsirasti ateityje, bet ne tai, kad šiais veiksmais žala jau yra padaryta ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 22 punktas).

26.       Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Taigi šiuo atveju nebus visų būtinų civilinei atsakomybei atsirasti elementų, t. y. žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai ir kaltė taip pat nebūtini taikant prevencinio ieškinio institutą, nes gali atsirasti tik ateityje. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iš atsakovo pusės, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015).

27.       Ieškovai ieškinyje nurodė kelias aplinkybes, dėl kurių jų teisėms gali būti padaryta žala: 1) sutrikusios psichikos asmenų grupinių gyvenimo namų veikla negali būti vykdoma gyvenamosios (dviejų butų paskirties) pastate, todėl neuždraudus tokios veiklos ieškovams ateityje gali kilti žala; 2) pastato naudojimas globos namų veiklai neigiamai įtakos valdomo turto vertę; 3) ieškovai yra žemės sklypo, ant kurio stovi dvibutis pastatas, bendrasavininkai, todėl įsteigus grupinio gyvenimo namus šiai veiklai nepritaikytose patalpose, ieškovų interesai jau bus pažeisti vien dėl to; 4) įsteigus grupinio gyvenimo namus pastate ieškovų gyvenimo sąlygos pablogės, pasidarys nesaugios ir nepatogios.

28.       Apeliantė teigia, kad teismo sprendimas grįstas diskriminacinio pobūdžio teiginiais, niekuo nepagrįstais stereotipais ir prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog realios žalos atsiradimo tikimybės negalima remti vien prielaidomis. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad asmenų su psichine negalia nediskriminavimas užtikrinamas ne neigiant medicininę tikrovę (asmenų su psichine negalia elgesys vertinamas kaip neprognozuojamas, tačiau jis gali būti kontroliuojamas medicininėmis priemonės, bet tokia informacija ieškovams nepateikta dėl asmens duomenų apsaugos), o teisėtais būdais pagal kiekvieno neįgalaus asmens būklę įgyvendinant asmenų integraciją į visuomenę, valstybei imantis atitinkamų priemonių, kad būtų pasiekti 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo (ratifikuoti 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. XI-854 (toliau – ir Konvencija) tikslai. Ratifikuotos Konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime. Apeliantė nenurodė, kad jos globojamų asmenų, turinčių psichinių sutrikimų, apgyvendinimas būtent ginčo bute yra vienintelis būdas valstybei įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, ypač įvertinus apeliantės neginčijamus bylos duomenis apie ginčo turto vietoj individualių namų įsigijimo aplinkybes (Konvencijos 19 straipsnis).

29.       Valstybės Konvencijos šalys įsipareigoja užtikrinti ir skatinti visapusišką visų neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą be jokios diskriminacijos dėl neįgalumo, tačiau tai nepaneigia fakto, jog asmenų, kurie turi psichikos sutrikimų, veiksmus sunku prognozuoti, kas, savaime suprantama, kelia baimę ieškovams, kurie turi nepilnametį vaiką. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, jog tėvai turi teisę ir pareigą, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka <...>. Šiuo atveju ieškovai gynė ne tik savo teises, bet ir nepilnamečio vaiko interesus, jog jam būtų suteikta geriausia aplinka raidai. Priimant sprendimus, kurie gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti vaiką, reikia vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šioje situacijoje svarbu tai, jog vaikui gyvenant šalia didelės grupės asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, naudojantis bendru balkonu, namo kiemu, tai gali įtakoti besiformuojančią vaiko psichinę sveikatą, kelti stresą, padidinti emocinius vaiko sunkumus, dėl to vaiko tėvai turėtų imtis skubių ir neatidėliotinų priemonių pasikeitusiai vaiko įprastinei aplinkai subalansuoti.

30.       Taip pat, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovai nurodė ir kitas aplinkybes, dėl kurių gali kilti realios žalos jų teisėms pavojus, pavyzdžiui, žala jų turtui, asmeniniam gyvenimui bei žala jų, kaip bendraturčių, teisėms. Ieškinyje ieškovai nurodo, jog ieškovai patirs realią žalą dėl galimybės naudoti jiems priklausantį turtą pagal paskirtį nebuvimo (apsunkinimo), tokio turto vertės sumažėjimo (pakeitus turto paskirtį). Sutiktina su šiais ieškovų argumentais. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punkte nustatyta, kad pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą.

31.       Šiuo atveju, atsižvelgiant į šį reglamentavimą, pritartina ieškovų argumentams, jog norint pakeisti patalpos paskirtį turėtų būti keičiama viso pastato paskirtis, t. y. ir ieškovams priklausančio buto paskirtis, kadangi atsakovei priklausanti pastato dalis yra didesnė. Tokiu atveju patalpos taptų nebe gyvenamosios (dviejų butų) paskirties, kuris yra pritaikytas gyventi šeimoms, o gyvenamosios (pritaikytos gyventi socialinėms grupėms) paskirties, kuris pritaikytas gyventi įvairių socialinių grupių asmenims. Asmenų, su psichiniais sutrikimais, apgyvendinimas sukeltų žalą ieškovų valdomam turtui, apsunkintų galimybę vėliau tokį butą, kuris yra pritaikytas nebe gyventi šeimoms, o gyventi įvairioms socialinėms grupėms, parduoti, nes tai sumažintų potencialių pirkėjų ratą. Taip pat, patenkinus prevencinį ieškinį, buvo apsaugotos ieškovų, kaip bendraturčių, teisės. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, jog ieškovai neketino duoti sutikimo tam, jog būtų pakeista patalpos paskirtis, o sutikimas, remiantis įstatymais, yra būtinas, taip pat byloje nėra pateiktų įrodymų, kad atsakovė atliko kokius nors veiksmus tam, jog būtų pakeista patalpų paskirtis, o globos namų veiksmai, tokie kaip informacijos apie moterų atkėlimą į butą artimiausiu metu bei remonto darbų buto pritaikymui atlikimas, suponuoja ne ką kitą, o tai, jog atsakovė ketino realiai atlikti veiksmus, kuriuos atlikti draudžia įstatymai. Atlikus tokius veiksmus (nepakeitus buto paskirties ir bute vis tiek apgyvendinus moteris), būtų padaryta žala ieškovų kaip bendraturčių teisėms.

32.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai papildomai nurodo, jog dėl grupinio gyvenimo namų veiklos vykdymo ypatumų butas ir žemės sklypas bus nuolat filmuojami, taip būtų pažeista ir ieškovų teisė į privatų gyvenimą. Šiuo atveju, jeigu kamerų stebėjimo laukas apimtų ir ieškovams priklausančią teritoriją, tokiais veiksmais būtų pažeista Konstitucinė asmens teisė į privatų gyvenimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis bei CK 2.23 straipsnio 1 dalis nustato, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra pasisakęs, kad privataus gyvenimo gerbimas yra individo teisė užmegzti ir plėtoti santykius su kitais individais. Privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo galis tikėtis privatumo. Ši teisė apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ar psichinę neliečiamybę. Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra įtvirtinta tarptautinės teisės aktuose. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje skelbiama: „Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo buto neliečiamybę <..>. Iš šių teisinių aktų analizės darytina išvada, jog tokiais veiksmais, filmuojant teritoriją bei sklypą, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso ir ieškovams bei ant kurio stovi ieškovams priklausantis namas, neuždraudus atsakovei žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepakeitus patalpų paskirties vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą, kiltų žala ir ieškovų privačiam gyvenimui.

33.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima suabsoliutinti, jog ieškovų reikalavimai buvo grindžiami vien diskriminacija ir nepagrįstomis baimėmis, nes, kaip minėta, dėl atsakovės planuojamų atlikti neteisėtų veiksmų kilo realus pavojus ieškovų turtiniams interesams, taip pat grėsmė, jog bus pažeista jų teisė į privatų gyvenimą ar padaryta žala vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog potenciali žalos grėsmė ieškovų buvo įrodyta.

34.       Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, nustatęs, jog buvo visos sąlygos tenkinti prevencinį ieškinį.

Dėl ieškinio dalyko patikslinimo

35.       Skunde taip pat  nurodoma, jog prieš pat baigiamųjų kalbų išklausymo stadiją, ieškovai patikslinę ieškinio dalyką (reikalavimą), piktnaudžiavo teise bei savo procesinėmis teisėmis.

36.       Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka. CPK 141 straipsnio 1 dalis numato, jog  iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju matyti, jog įstatymas suteikia galimybę keisti ieškinio pagrindą ir vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose, jei teismo nuomone, tai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir tai savaime nesuponuoja, jog šalys piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. 

37.       Pabrėžtina, jog ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimą reikia skirti nuo ieškinio reikalavimų padidinimo ar sumažinimo arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymo. Ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas (CPK 42 straipsnio 1 dalis) nelaikoma ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja arba sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. civilinė byla Nr. 3K-3-124/2005). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-933/2002; 2008 m sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008). 

38.       Nagrinėjamoje atveju ieškovai, nepakeitė nei ieškinio materialinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, o jį tik patikslino, t. y. reikalavimą uždrausti atsakovei vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą, pakeitė į reikalavimą uždrausti atsakovei vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą nepakeitus patalpų (pogrupio) paskirties. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadiją, tokio turinio patikslinto ieškinio pateikimas buvo galimas. Taip pat atsakovei teismo buvo suteikta teisė per 14 dienų pateikti atsiliepimą, tačiau šia teise atsakovė nepasinaudojo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas valios pateikti atsiliepimą neišreiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės argumentai, kad ieškovai prieš pat baigiamųjų kalbų pradžią pakeitė ieškinio dalyką ir tai turėtų būti laikoma procesinių teisių piktnaudžiavimu, atmestini kaip nepagrįsti. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

39.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nepriklausomai nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskaičiuotos, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai jas apskaičiavo – atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, panaikinus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėjo teisės priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat atsakovei turėjo būti priteistos išlaidos, kurias patyrė dėl atskirojo skundo rengimo, kuris aukštesnės instancijos teisme buvo patenkintas.

40.       Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus). CPK 88 straipsnio 1 dalyje išvardytos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie jų priskiriamos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos.

41.       Kasacinis teismas išaiškino, jog CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). 

42.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų priteisimo (paskirstymo), įvertinęs aplinkybes, kad ieškovų ieškinio materialiniai reikalavimai patenkinti visiškai, šalių nurodytas patirtas išlaidas, susijusias su advokato ir advokato padėjėjo pagalba, ieškovams priteisė 3 051,60 Eur. Ieškovai prašė priteisti 2 976,60 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, jas sudaro ieškinio parengimas – 1 315,87 Eur,  atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimas – 662,48 Eur, atstovavimas teismo posėdžiuose – 907,50 Eur, susitikimas su klientu – 90,75 Eur. Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad užmokesčio už advokatės teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog ieškovų bylinėjimosi išlaidos advokatei apmokėti yra realiai patirtos, pagrįstos ir neviršija rekomenduotino dydžio, o ieškinys buvo patenkintas visiškai, t. y pilna apimtimi, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8 punkto nuostatą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkai vadovavosi rekomendacijomis ir pagrįstai priteisė ieškovams visas jų realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi.

43.       Dėl kitų atsakovės argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

44.       Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, nustatęs, kad buvo visos įstatyme reglamentuojamos sąlygos tenkinti ieškovų prevencinį ieškinį. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

46.       Ieškovas D. P. pateikė prašymą priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1778,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidas sudaro: susipažinimas su teismo sprendimu – 90,75 Eur bei advokato pagalba parengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą – 1687,95 Eur. Bylinėjimosi išlaidas ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovas pateikė teisinių paslaugų suvestinę. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių, todėl 1778,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos globos namų „Užuovėja“, juridinio asmens kodas 300836436, 1778,70 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                         Asta Jakutytė-Sungailienė

                                            Eglė Surgailienė

Urmila Valiukienė