Administracinė byla Nr. eA-1993-502/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04576-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. B., S. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. B., S. V. ir A. V. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Buta“, S. K., E. K.) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai J. B., S. V. ir A. V. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG89167 (toliau – ir Patikrinimo aktas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. A30-2769/18(2.1.22E-TD2) „Dėl Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbtini) tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:
2.1. A. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui S. V. ir J. B. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir E. K. nuosavybės teise valdo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Buta“ – (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – ir Sklypai). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2001 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 388 patvirtino Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas), pagal kurį Sklypai patenka į Detaliojo plano kvartalą Nr. 22, kuriam nustatytas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: teritorijos naudojimo būdas – mažaaukštė gyvenamoji, užstatymo tankumas – 30 proc., užstatymo intensyvumas – 1, pastatų aukštų skaičius – 2, pastatų aukštis iki parapeto viršaus – 8 m (detaliojo plano pagrindinis brėžinys). Pastatų blokavimo galimybė kvartale Nr. 22 nenumatyta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A30-661 „Dėl leidimo inicijuoti Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinių koregavimą sklypuose (duomenys neskelbtini)” (toliau – ir Įsakymas dėl leidimo inicijuoti detaliojo plano sprendinių koregavimą) leista inicijuoti patvirtinto Detaliojo plano sprendinių koregavimą sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nustatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą, tikslinant naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu numatant statinių užstatymo intensyvumą iki 0,4 ir užstatymo aukštį iki 3 aukštų bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Pareiškėjai 2018 m. birželio 17 d. pateikė pasiūlymus dėl detaliojo plano koregavimo, į kuriuos detaliojo plano iniciatorius iš esmės atsakė tik formaliai, realiai nepaneigdamas pareiškėjų teiktų pastabų ir pasiūlymų. Inspekcija 2018 m. lapkričio 26 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu pritarė teikimui tvirtinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 30 d. Įsakymu patvirtino Detaliojo plano sprendinių koregavimą nustatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą, tikslinant naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu numatant statinių užstatymo intensyvumą iki 0,4 ir užstatymo aukštį iki 3 aukštų bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus.
2.2. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – Taisyklės), 318 punktas nustato atvejus, kada gali būti koreguojami galiojantys detalieji planai. Ginčo atveju galiojančio Detaliojo plano koregavimui nebuvo nei vieno juridinio pagrindo. Įsakyme dėl leidimo inicijuoti Detaliojo plano sprendinių koregavimą taip pat nėra nurodytas joks juridinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo duotas leidimas inicijuoti galiojančio Detaliojo plano koregavimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio 5 dalimi, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Taisyklių 318.4 punkte įtvirtinta norma, kad galiojantys detalieji planai gali būti koreguojami, kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai. Koreguojant Detalųjį planą buvo iš esmės atlikti jo pakeitimai: Detaliajame plane numatytas individualių namų užstatymo tipas buvo pakeistas į vienbutį blokuotą užstatymo tipą; iš esmės sumažintas užstatymo intensyvumas – nuo 1 iki 0,4. Kaip matyti iš Detaliojo plano, visai Kalnėnų mikrorajono daliai į šiaurę nuo Juodupio gatvės numatytas vienodas teritorijos naudojimo būdas – mažaaukštė gyvenamoji, tikslinė paskirtis – individualių namų statyba, ir tik du kvartalai Detaliajame plane Nr. 6 ir Nr. 11 priskirti mišriai statybai, kur galimi ir blokuoti, daugiabučiai mažaaukščiai namai su komercinės paskirties patalpomis. (duomenys neskelbtini)gatvė priskirta kvartalui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip ir visuose likusiuose kvartaluose, blokuotų namų statyba nenumatyta.
2.3. Be to, skundžiamais sprendimais buvo pažeistos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies normos, reglamentuojančios teritorijų planavimo tikslus. Nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius (Įstatymo 3 str. 2 d.). Asmenys, turintys planavimo iniciatyvos teisę, turi nurodyti teritorijos, dėl kurios planavimo kreipiasi, planavimo tikslus, tam, kad savivaldybės administracijos direktorius galėtų priimti sprendimą prašymą tenkinti arba motyvuotai atmesti. Tuo metu nei viename iš skundžiamų sprendimų nėra nurodyti Detaliojo plano koregavimo tikslai.
2.4. Detalusis planas buvo parengtas kompleksiškai itin didelei teritorijai, įtraukiant netgi
22 kvartalus, tokiu būdu užtikrinant darnų teritorijos vystymą, teritorijos naudojimo būdo ir užstatymo tipo vientisumą, infrastruktūrą, triukšmo kontrolę, sveikatos apsaugą ir kt. Detaliajame plane teritorija suskirstyta numatant individualių vienbučių ir dvibučių namų kvartalus, siekiant užtikrinti gyventojų poreikį į ramią ir saugią aplinką. Detaliojo plano koregavimo iniciatorius UAB „Buta“ nepateikė jokių argumentų, dėl kokios priežasties yra būtinas Detaliojo plano koregavimas. UAB „Buta“ siekia patenkinti tik savo privatų finansinį interesą ir realiai trijuose sklypuose pastatyti penkiolika gyvenamųjų namų. Kadangi teisės aktai nenumato, kiek blokuotų namų gali būti pastatyta viename sklype, skundžiamais sprendimais sudaromos sąlygos faktiškai statyti daugiabučius. Inspekcija dėl šių statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais yra kreipųsis į teismą, tokiu būdu pripažindama, kad UAB „Buta“ statybos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Todėl ginčijamais sprendimais patvirtinus galiojančio Detaliojo plano koregavimą buvo pažeistas teritorijų planavimo tikslas – derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų.
2.5. Buvo pažeista teritorijų planavimo viešinimo procedūra, nes kaimyninių sklypų savininkai nebuvo informuoti registruotais laiškais apie Detaliojo plano koregavimą, nors tokią pareigą įtvirtina teisės aktai. Taip pat dėl tos priežasties, jog Administracija 2018 m. lapkričio 30 d. patvirtino Detaliojo plano koregavimą, teritorijų planavimo iniciatorius privalėjo pašalinti 2018 m. liepos 30 d. teritorijų planavimo komisijos derinimo išvadoje nurodytus trūkumus. Visgi apie jokius Detaliojo plano trūkumų pašalinimus visuomenė nebuvo informuota, nebuvo organizuotas Detaliojo plano koregavimo viešinimas ir svarstymas, visuomenė nebuvo supažindinta su galbūt pakeistais Detaliojo plano koregavimo sprendiniais, jai nebuvo sudarytos galimybės teikti savo pasiūlymus dėl naujų sprendinių. Administracijos sudaryta Teritorijų planavimo komisija 2018 m. liepos 30 d. nutarė nederinti parengto detaliojo plano koregavimo (2018 m. liepos 30 d. Teritorijų planavimo komisijos derinimo išvada Nr. REG77264), nes nepateiktas išsamus aprašymas dėl įtakos ir neigiamo poveikio kitoms, gretimoms teritorijoms, viešam interesui.
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjai skunde neįrodinėja sąlygų, kurių pagrindu jie, kaip suinteresuoti asmenys, galėtų kreiptis į teismą dėl patvirtinto teritorijų planavimo dokumento. Pareiškėjai skunde nenurodė koks konkrečiai yra jų suinteresuotumas ginčijamo Įsakymo panaikinimu. Šiuo atveju pareiškėjai siekia ginti ne savo, o viešąjį interesą. Pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginti kitų teritorijos gyventojų interesus, nes jie nepateikė paaiškinimų ir argumentų apie savo teisę ginti viešąjį interesą.
3.2. Didesnio transporto priemonių srauto, triukšmo lygio argumentai teismų praktikoje nelaikomi pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimais. Be to, niekur nėra įtvirtinta, kiek asmenų gali gyventi viename bute ar name, todėl ir vienbučiame name gali gyventi tiek asmenų, kiek šešių butų name. Vien deklaratyvių teiginių, jog padidės asmenų ir transporto priemonių srautas, triukšmo lygis, kris gretimų sklypų gyventojų turimo nekilnojamojo turto kaina, neužtenka – pareiškėjai privalo savo skundą pagrįsti ne preziumuojamomis aplinkybėmis, tačiau realiomis ir objektyviai egzistuojančiomis, teikti atitinkamus įrodymus.
3.3. Priešingai nei teigia pareiškėjai, UAB „Buta“ turėjo iniciatyvos teisę savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumentų koregavimo. Ginčo Detaliojo plano korekcija atitinka Bendrojo plano sprendinius, įskaitant ir maksimalų užstatymo intensyvumą. Taip pat, Detaliojo plano sprendinių koregavimas atitinka Detaliojo plano tikslus ir uždavinius. Šiuo atveju buvo siekiama tiksliau nustatyti teritorijos užstatymo tipą bei pašalinti visas abejones dėl Sklypuose galimo užstatymo tipo, o ne pakeisti Detaliojo plano tikslus. Ir iki Detaliojo plano koregavimo ginčo teritorijoje buvo leidžiama statyti blokuotus statinius iki 3 aukštų, tačiau tai nebuvo pakankamai suprantamai išreikšta – tvirtinant Detaliojo plano sprendinius, suformuotose sklypuose buvo numatyta mažaaukštė gyvenamoji statyba, kas reiškia, kad šioje teritorijoje galima statyti statinius iki 3 aukštų, taip pat neįtvirtina ribojimų statyti sublokuotus vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus. Todėl Detaliojo plano koregavimas atliktas nekeičiant ir teritorijoje nustatyto užstatymo tipo, o jį patikslinant.
3.4. Pareiškėjų pozicija, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįvertino teritorijų planavimo dokumento koregavimo tikslų, nepagrįsta, nes UAB „Buta“ prašymas įvertintas ir prašymui nuspręsta pritarti. Visuomenę informuojantis skelbimas apie parengtą detalųjį planą buvo paskelbtas 2018 m. birželio 8 d. savivaldybės internetiniame puslapyje, 2018 m. birželio 4 d. Naujosios Vilnios skelbimų lentoje, o 2018 m. birželio 7 d. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, taip pat 2018 m. gegužės 21 d. registruotais laiškais informuoti kaimyninių žemės sklypų savininkai pagal deklaruotus gyvenamosios vietos adresus.
4. Atsakovas Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Skundžiamas Patikrinimo aktas nėra administracinis aktas, turintis įtakos pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, ir jis negali būti savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo objektas. Nagrinėjamu atveju patvirtinus Detaliojo plano koregavimą, nėra galimybės tenkinti pareiškėjų reikalavimą ir įpareigoti Inspekciją vykdyti tarpinius planavimo procedūros veiksmus, kurie jau yra atlikti, kai pats planavimo procesas pasibaigęs, tai prieštarauja planavimo procedūrų eigai bei teismų praktikai. Inspekcija negali iš naujo tikrinti detaliojo plano koregavimo, nes jis jau yra patvirtintas ir galioja. Esant teritorijų planavimo procese priimtam galutiniam teritorijų planavimo dokumentui, laikoma, kad teritorijų planavimo procedūra yra užbaigta, todėl nebegalimas bylos nagrinėjimas dėl tarpinių procedūros metu priimtų sprendimų. Nepaisant to, kad ginčijamas Patikrinimo aktas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, jis yra teisėtas.
4.2. UAB „Buta“ ir fiziniai asmenys kreipėsi į detaliojo plano organizatorių – Administracijos direktorių, dėl Detaliojo plano koregavimo. Sprendimą keisti ar koreguoti detalųjį planą priima Administracijos direktorius, be to, nagrinėjamu atveju Detaliojo plano tikslas buvo žemės sklypų ribų, naudojimo būdo ir statybos reglamento nustatymas, todėl laikytina, kad Detaliojo plano sprendinių koregavimas nekeičia Detaliojo plano tikslų ir uždavinių.
4.3. Pagal viešai prieinamus dokumentus matyti, kad visuomenę informuojantis skelbimas apie parengtą detalųjį planą buvo paskelbtas savivaldybės internetiniame puslapyje, Naujosios Vilnios seniūnijos skelbimų lentoje, Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt), registruotais laiškais informuoti kaimyninių žemės sklypų savininkai. J. B. buvo informuotas registruotu laišku, pasirašė 2018 m. birželio 17 d. pasiūlymą Administracijai, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad asmuo nežinojo, ar nebuvo informuotas apie rengiamą Detaliojo plano koregavimą. Teritorijų planavimo komisijos 2018 m. liepos 30 d. išvadoje, kuria buvo nuspręsta nederinti Detaliojo plano koregavimo, nebuvo nurodyta, kad ištaisius pažeidimus privaloma pakartoti viešinimo procedūras. Todėl pareiškėjai neįrodė, kad koreguojamo Detaliojo plano viešinimo procedūros buvo atliktos pažeidžiant teisės aktus.
4.4. Pirminiame brėžinyje buvo nurodyta, kad užstatymo tipas – laisvo planavimo (galimas blokuotas užstatymas), o 2018 m. kovo 16 d. įsakyme buvo nurodyta, kad leidžiama inicijuoti koregavimą nustatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. liepos 30 d. atsakymu nurodė, kad nepritarė Detaliojo plano koregavimui, ir, kaip vieną iš priežasčių, nurodė, kad pasirinktas užstatymo tipas neatitinka minėto 2018 m. kovo 16 d. įsakymo. Laisvo planavimo užstatymas – užstatymo tipas, kai pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų perimetriniam užstatymui, erdvių, o vienbutis blokuotas užstatymas – gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1–3 aukštų sublokuoti trys ir daugiau vienbučiai gyvenamieji pastatai statomi atskiruose žemės sklypuose ar viename žemės sklype, išskiriant (arba ne) bendro naudojimo sklypo dalį. Derinimo stadijos metu, atsižvelgiant į derinančių institucijų pastabas, užstatymo tipas buvo sukonkretintas, paliekant vienbutį blokuotą užstatymą.
5. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Buta“ ir E. K. atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti; priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į skundą nurodė, kad:
5.1. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę inicijuoti Detaliojo plano koregavimą. Ginčo Detaliajame plane nebuvo nurodyti reikalavimai, keliami užstatymo tipui, todėl, siekiant išvengti ginčo, ar Detalusis planas draudžia blokuotą užstatymą, inicijavo Detaliojo plano keitimą.
5.2. Planavimo dokumento pakeitimas objektyviai negali pažeisti ar daryti įtaką įstatyme nurodytiems teritorijų planavimo tikslams, o ginčijamu atveju Detaliojo plano keitimas reikalingas tik dėl neapibrėžtumo pašalinimo. Statomi objektai nepateka į sąrašą, kuriems vykdoma planuojamos ūkinės veiklos vertinimo atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos vertinimas dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pareiškėjams S. V., A. V., jų ir kitų suinteresuotų fizinių asmenų atstovei advokatei I. L. buvo pateiktas atsakymas dėl ginčijamo Detaliojo plano koregavimo, kas reiškia, kad visi suinteresuoti asmenys žinojo apie ginčijamo pakeitimo turinį.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG89167 nutraukė, o dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. A30-2769/18(2.1.22E-TD2) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Patikrinimo akto ir Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjai iš esmės nesutinka su Detaliojo plano sprendinių koregavimu. Ginčijamu Įsakymu buvo patvirtintas Detaliojo plano sprendinių koregavimas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties pagrindu, nustatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą, tikslinant naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir numatant statinių užstatymo intensyvumą iki 0,4 ir užstatymo aukštį iki 3 aukštų.
8. Teismas, pasisakydamas dėl Patikrinimo akto, pažymėjo, kad Inspekcija Patikrinimo akte apibendrino, jog koreguojamojo Detaliojo plano planavimo procedūros ir sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir padarė išvadą, kad teikimui tvirtinti pritariama. Po ginčijamo Patikrinimo akto priėmimo, UAB „Buta“ 2018 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą „Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinių koregavimas sklypuose (duomenys neskelbtini)“. Teismas, įvertinęs Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 13 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 7 dalies nuostatas, sprendė, kad Detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūra yra baigta, nes Įsakymu patvirtintas Detaliojo plano sprendinių koregavimas sklypuose (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties pagrindu. Įvertinęs teisinį santykį reguliuojančius teisės aktus ir susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. kad teritorijų planavimo procedūra yra baigta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti Patikrinimo aktą negali būti nagrinėjamas teisme. Priėmus galutinį teritorijų planavimo dokumentą, jis kompleksiškai apima kitus procedūrinius sprendimus bei atliktus veiksmus, ir sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo iš esmės patvirtina visus iki jo teritorijos planavimo procese priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus. Esant priimtam tokiam sprendimui, kuris užbaigia planavimo procedūrą, ir ginčijant jį teismine tvarka, kartu gali būti pareiškiamas nesutikimas, t. y. išdėstyti ir argumentai, bet ne reiškiamas savarankiškas reikalavimas, ir su visais konkrečios teritorijos planavimo procese priimtais sprendimais bei atliktais veiksmais. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų ginčijamas Patikrinimo aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracinių bylų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Todėl administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Patikrinimo aktą nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų suinteresuotumo ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą, vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 3 dalimi, 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 5, 6 punktais ir, įvertinęs bylos duomenis, kad pareiškėjai S. V. ir A. V. dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė pasiūlymus dėl su teritorijų planavimu susijusių sprendimų, konstatavo, kad jie atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą kreiptis į teismą. Tačiau teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas J. B. būtų dalyvavęs teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūrose, taip pat pareiškėjai skunde visiškai neįrodinėjo Įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. Todėl, teismo vertinimu, tik S. V. ir A. V. atitinka Įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą kreiptis į teismą. Nepaisant to, kad S. V. ir A. V. atitinka Įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą, teismas sprendė, kad ši sąlyga turi būti aiškinama sistemiškai ir kartu su ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos kreipimosi į teismą sąlygos negali būti aiškinamos neatsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo kreipiantis į teismą privalo turėti atitinkamą suinteresuotumą dėl ginčijamo akto, veiksmo (neveikimo), antraip bylos nagrinėjimas teisme taptų beprasmis. Todėl nepaisant aplinkybės, kad S. V. ir A. V. atitinka Įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą, teismas taip pat vertino jų materialinį teisinį suinteresuotumą ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies pagrindu.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjų nurodomas aplinkybes dėl jų asmeninių teisių pažeidimo, pastebėjo, kad pareiškėjams, kaip jie patys nurodė skunde, nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tuo metu Detaliojo plano sprendinių koregavimas atliktas sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Taigi Detaliojo plano sprendinių keitimas nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjų nuosavybės teise turimų žemės sklypų padėtimi. Pareiškėjų nurodomi teiginiai yra bendro pobūdžio, jie niekaip nepagrindžia ne kolektyvinio, o jų asmeninio, individualaus ginčijamu įsakymu galimo teisių pažeidimo. Pareiškėjai savo kreipimosi į teismą pagrindu iš esmės nurodė jų gyvenamosios aplinkos galimus neigiamus pokyčius dėl Detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbtini). Taigi įvardijami galimi nepatogumai nėra realūs, jie tik preziumuojami. Be to, teismas sutiko su atsakovų nurodyta pozicija, kad teisės aktai nereglamentuoja kiek asmenų gali gyventi viename bute ar name, t. y. ir vienbučiame name teoriškai gali gyventi tiek asmenų, kiek šešių butų name (trijuose sublokuotuose dvibučiuose namuose). Todėl ginčo rajone galbūt gyvenant daugiau asmenų, žymiai nepasikeis nei triukšmo lygis, nei automobilių eismo intensyvumas ar kitos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjų argumentai, kad dėl Detaliojo plano sprendinių gali sumažėti jų nekilnojamojo turto vertė, niekaip nepagrįsti, be to, pagal UAB „Buta“ ir Administracijos 2018 m. lapkričio 28 d. pasirašytą teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį susitarta, jog planavimo iniciatorius apmokės 100 proc. infrastruktūros projektavimo ir statybos darbų išlaidų, taigi bus atliekami ir gyvenvietės infrastruktūros papildomi darbai. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nenurodė duomenų, kurių visuma patvirtintų, jog dėl ginčijamo Įsakymo priėmimo buvo pažeistos jų teisės ir interesai, t. y. kad Įsakymo priėmimas lemtų atitinkamų nuostolių atsiradimą, sumažintų jų turto vertę ar iš esmės pablogintų gyvenimo sąlygas, ar darytų kitokį neigiamą poveikį, suvaržytų jų asmenines teises. Taigi pareiškėjai nepagrindė jų asmeninių teisių pažeidimo. Todėl teismas sutiko su atsakovo Administracijos nurodomais argumentais, kad pareiškėjo motyvai dėl ginčijamo Įsakymo neteisėtumo yra susiję su viešojo, o ne asmeninio, intereso gynimu. Nepaisant to, pareiškėjai nepateikė jokių motyvų apie savo teisę ginti viešąjį interesą ir įstatyminio viešojo intereso gynimo pagrindo. Nors pareiškėjai, kaip fiziniai asmenys, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi iš esmės galėtų kreiptis su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo, tačiau to nepakanka, būtina įrodyti teisinį pagrindą, t. y. įstatyme įtvirtintą atvejį, pagal kurį pareiškėjai, būdami fiziniais asmenimis, turėtų teisę ginčo situacijoje ginti viešąjį interesą. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjams įstatymu nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, teismas negali konstatuoti pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo ir tokių reikalavimų tenkinti. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjai skundu siekė ne asmeninio, o viešojo intereso gynimo, tačiau teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą pareiškėjams nebuvo suteikta.
11. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas administracinė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Patikrinimo aktą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, jog Detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūra yra baigta, nes Įsakymu patvirtintas Detaliojo plano sprendinių koregavimas sklypuose (duomenys neskelbtini), o, nenustatęs pareiškėjų materialinio teisinio intereso dėl Įsakymo panaikinimo, pareiškėjų skundą laikė nepagrįstu.
III.
12. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį dėl Administracijos Įsakymo panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti Įsakymą; iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:
12.1. Teismas paviršutiniškai tyrė bylos medžiagą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, motyvuodamas, kad pareiškėjas J. B. nedalyvavo teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūrose, todėl jis neatitinka įstatyme numatytos privalomos sąlygos kreiptis į teismą. Kaip matyti iš 2018 m. birželio 17 d. pasiūlymo dėl Detaliojo plano koregavimo Vilniaus miesto savivaldybei, J. B. pasirašė po šiuo pasiūlymu, nurodant, kad palaiko pareiškėjų S. V. ir A. V. pasiūlymą ir nurodytas aplinkybes. Taigi pareiškėjas J. B. kartu su kitais pareiškėjais ir kvartalo gyventojais aktyviai dalyvavo detaliojo plano viešinimo ir koregavimo procese. Be to, Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė bylos nagrinėjimo metu netgi pateikė klausimą pareiškėjų atstovei, kodėl teigiama, kad buvo pažeistos J. B. teisės neinformuojant jo registruotu laišku, nors jis pasirašė po pasiūlymu. Tokiu būdu netgi bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuotas J. B. dalyvavimas viešinimo procese. Be to, pareiškėjas J. B. taip pat pasirašė 2018 m. lapkričio 17 d. prašymą nepritarti teritorijos planavimo dokumentui tvirtinti. Taigi akivaizdu, kad teismas nesigilino ir išsamiai netyrė byloje esančius įrodymų ir faktinių aplinkybių.
12.2. Byloje pateiktas gretimybių planas patvirtina, kad visų pareiškėjų nuosavybės teise priklausantys sklypai yra sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), gretimybės. Akivaizdu, kad Detaliojo plano koregavimas, pakeičiant užstatymo tipą ir intensyvumą, turi tiesioginę įtaką pareiškėjams priklausantiems sklypams, kaip gretimybėms. Teismų praktikoje net nekyla abejonių, kad gretimų sklypų savininkai yra tiesiogiai suinteresuoti dėl teritorijų planavimų dokumentų, kuriais planuojami kaimyniniai sklypai.
12.3. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjai savo skundą grindžia jų gyvenamosios aplinkos galimais neigiamais pokyčiais, todėl galimi nepatogumai nėra realūs, jie tik preziumuojami. Detaliajame plane, rengtame kompleksiškai ir patvirtintame dar 2001 metais, visai Kalnėnų mikrorajono daliai į šiaurę nuo Juodupio gatvės numatytas vienodas teritorijos naudojimo būdas – mažaaukštė gyvenamoji, tikslinė paskirtis – individualių namų statyba, ir tik du kvartalai Detaliajame plane Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priskirti mišriai statybai, kur galimi ir blokuoti, daugiabučiai mažaaukščiai namai su komercinės paskirties patalpomis. Tiek (duomenys neskelbtini) gatvė, tiek (duomenys neskelbtini) gatvė priskirta kvartalui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip ir visuose likusiuose kvartaluose, blokuotų namų statyba nenumatyta. Tuo metu skundžiamu Įsakymu buvo patvirtintas Detaliojo plano koregavimas, kuriuo iš esmės buvo pakeisti galiojančio Detaliojo plano sprendiniai, t. y. vietoje individualių namų numatyta leisti sklype statyti blokuotus namus. Atsižvelgiant į šiuo metu tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims išduotą statybos leidimą, pastariesiems leista statyti po penkis blokuotus gyvenamuosius namus kiekviename sklype, t. y. iš viso penkiolika gyvenamųjų namų. Kadangi sklypai ribojasi su pareiškėjų sklypais, akivaizdu, kad skunde nurodyti nepatogumai, priešingai nei nurodo teismas, nėra preziumuojami, o yra realūs.
12.4. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Pareiškėjai tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kaip Detaliojo plano koregavimas pažeidžia jų teisėtus interesus. Nors byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių triukšmo, eismo, užterštumo padidėjimą, nekilnojamojo turto kainų sumažėjimą, tačiau šios aplinkybės teismo turėjo būti įvertintos atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir minėtus logikos ir protingumo kriterijus. Detaliojo plano, kuris buvo rengtas kompleksiškai netgi 22 kvartalams, pakeitimas, leidžiant statyti ne individualius namus, o blokuotus gyvenamuosius namus, akivaizdžiai pažeidžia gretimų sklypų savininkų teisėtus lūkesčius, teisę į saugią, ramią aplinką. Pareiškėjai jiems priklausančius sklypus buvo įsigiję ir namus juose pastatę dar iki Detaliojo plano koregavimo, todėl pagrįstai tikėjosi, kad minėtuose sklypuose bus statomi Detaliajame plane numatyti individualūs namai. Penkiolikos blokuotų namų pastatymas trijuose sklypuose vietoj galimų trijų namų neabejotinai padidins asmenų ir transporto priemonių srautą, triukšmo lygį, užterštumą, teritorijos užstatymo darnumą.
12.5. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis saugo asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą. Nors Konvencijoje nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. Rimto pažeidimo priežastimi gali būti asmens teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimas, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais (EŽTT 2003 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Hatton ir kiti prieš Jungtinę karalystę, pareiškimo Nr. 36022/97, 96 p.). Asmens teisė į sveiką aplinką yra būtinoji oraus gyvenimo ir naudojimosi daugeliu kitų konstitucinių teisių sąlyga, todėl, nustačius šią teisę pažeidžiančius veiksmus (neveikimą), ji teismo turi būti ginama. Teisė į saugią ir švarią (kilusio ginčo kontekste – ir triukšmo bei galimos kitokios gatvės keliamos taršos aspektu) aplinką yra konstitucinė teisė, garantuojama visiems asmenims, ji suteikiama nereikalaujant atitikties specialiems reikalavimams (pvz., turėti nuosavybės teises, priklausyti aplinkosaugos teises ginančiam subjektui ar atitikti panašias sąlygas), todėl pažeidimo atveju teismo turi būti ginama. Kadangi pareiškėjų sklypai ribojasi su sklypais, kuriems koreguojamas Detalusis planas ir kuriame pastatyta penkiolika blokuotų gyvenamųjų namų, t. y. faktiškai netgi trys daugiabučiai namai, akivaizdžiai kris pareiškėjų sklypų gyventojų turimo nekilnojamojo turto kaina, nes visas kvartalas neteks individualių namų statuso.
12.6. Pareiškėjai palaikė skunde nurodytus argumentus dėl skundžiamu Įsakymu pažeistų teisės aktų. Kadangi teismas dėl jų nepasisakė ir nepaneigė, pareiškėjai šių argumentų nekartoja, o nagrinėjant apeliacinį skundą prašo teismą atsižvelgti į pareiškėjų skunde nurodytus argumentus. Kadangi skundas pagrįstas rašytiniais įrodymais, šalys išsamiai pasisakė ir visos reikšmingos bylai aplinkybės yra aiškios, o skundo tenkinimas yra iš esmės susijęs su teisės aktų taikymu ir aiškinimu, todėl pareiškėjai prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Įsakymą.
13. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
13.1. Teismo išvada, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog būtent pareiškėjai S. V. ir A. V. dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė pasiūlymus dėl su teritorijų planavimu susijusių sprendimų, yra visiškai teisinga ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjų nurodomas 2018 m. birželio 17 d. pasiūlymas dėl Detaliojo plano koregavimo, tiek ir 2018 m. lapkričio 17 d. prašymas nepritarti teritorijos planavimo dokumentui yra pasirašyti dviejų asmenų, kurie įvardijami kaip pasiūlymą teikiantys asmenys: S. V. ir A. V. Būtent šie asmenys ir laikytini asmenimis, dalyvavusiais teritorijų planavimo viešinimo procedūrose, kaip tai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje, ką patvirtinto ir teismas. Todėl spręstina, kad pasirašę kiti asmenys (tarp jų ir J. B.) nedalyvavo ir neteikė skundų ar pranešimų, kaip tai nustatyta Įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje, o savo parašais iš esmės tik patvirtino, kad jiems yra žinomos pareiškėjų raštuose nurodomos aplinkybės, tačiau tie asmenys negali būti laikomi procese dalyvavusiais ir pranešimus ar skundus teikusiais asmenimis. Todėl pareiškėjų teiginys nurodomu aspektu atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, o teismo išvada, kad tik S. V. ir A. V. atitinka Įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą kreiptis į teismą, yra teisinga bei pagrįsta.
13.2. Pareiškėjai nepaaiškino, koks yra konkrečiai jų suinteresuotumas Įsakymo panaikinimu. Iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjai siekia ginti viešąjį interesą – siekia, kad teritorija nebūtų užstatyta sublokuotais statiniais. Aiškiai matyti, kad pareiškėjai skundu siekia ginti „kitų teritorijos gyventojų interesus“, t. y. viešąjį interesą, nors tokios subjektinės teisės pareiškėjai ir neturi – pareiškėjai privalo pateikti paaiškinimus ir argumentus apie savo teisę ginti viešąjį interesą, tačiau to nepadarė. Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir jų sąsajumą su pareiškėjų neva pažeistomis teisėmis. Pareiškėjai neįrodė materialinio suinteresuotumo šioje byloje, nes pateiktos aplinkybės nėra tiesiogiai susietos su jų kaip gretimų sklypų savininkų teisėmis ir interesais, pvz., norminių atstumų iki sklypų ribų neišlaikymo ir pan. Iš pareiškėjų skundo argumentų ir nurodomų aplinkybių akivaizdu, kad jie iš esmės siekia ne savo individulių pažeistų teisių gynimo, o kelia tikslą apginti viešąjį interesą. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Didesnio transporto priemonių srauto, triukšmo lygio ir t. t. argumentai teismų praktikoje nelaikomi pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimais. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Teismas, esant tokioms išvadoms, net ir neturėjo pareigos nagrinėti pareiškėjų argumentų, kurie susiję su viešosios teisės gynimu, kai pareiškėjai nėra subjektai, galintys inicijuoti tokio pobūdžio ginčą teisme.
14. Atsakovas Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas) atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstą.
15. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai, teigdami apie galimą poveikį jų teisėms, nurodė, kad Detaliojo plano korektūra pažeidžia jų lūkestį, kad Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje bus statomi tik individualūs gyvenamieji namai. Tokiu būdu pareiškėjai klaidina teismą, nutylėdami, kad buvo atlikti tik teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai (Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 5 d.), kurie vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 3 dalimi buvo tinkamai paviešinti. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad dėl statybų metu pastatyto statinio kilsiantys galimi nepatogumai, galimo jų gyvenimo dėl kaimynystėje statinio apsunkinimas (jame gyvens daugiau, negu įprasta, asmenų, vyks didesnis transporto judėjimas, susidarys daugiau atliekų), jų nuosavybės teise valdomų sklypų ir juose esančių gyvenamųjų namų vertė sumažėjimas ar kiti galimi nepatogumai nėra realūs, jie tik preziumuojami, todėl tokie argumentai nėra pakankami, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog jų teisės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969-2018). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjai nepateikė pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog teisės aktų nustatyta tvarka parengta Detaliojo plano korektūra, kuri buvo patvirtina skundžiamu Įsakymu, pažeistų pareiškėjų teises ar teisėtus interesus.
16. Inspekcija tinkamai atliko teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkciją ir patikrino, ar Detaliojo plano korektūra atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ‚Buta“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš pareiškėjų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad priešingai, nei mano apeliantai, ir iki skundžiamo Įsakymo, atitinkamų statybos leidimų išdavimo metu, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), buvo leidžiama blokuotų namų statyba. Leidimų statyti Sklypuose išdavimo metu (2015 m.) draudimo viename žemės sklype statyti du ir daugiau individualių namų jau nebeliko; išnykus draudimui viename sklype statyti du ir daugiau individualių namų, į Detalųjį planą nebuvo įrašytas draudimas Sklypuose statyti du ir daugiau namų, todėl dviejų ir daugiau individualių namų statyba šiuose sklypuose tapo leistina. Atkreipia dėmesį, kad toks namų „blokavimas“ jau nebesietinas su sklypų perimetrinio užstatymo tipu ir tokie blokuoti namai galėjo būti sklypo centre, o ne tik ties besiribojančių sklypų riba.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Administracinis ginčas byloje kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. REG89167 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. A30-2769/18(2.1.22E-TD2) „Dėl Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbtini) tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).
24. Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko, nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas. Kokia apimtimi pareiškėjo teisėms ir interesams turi įtakos skundžiamas aktas ar institucijos atliekami veiksmai, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, turėdami pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jų teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų nurodomi teiginiai yra bendro pobūdžio, pareiškėjai nenurodė objektyvių duomenų, kurių visuma patvirtintų, jog dėl ginčijamo įsakymo priėmimo buvo pažeistos jų teisės ir interesai, t. y. kad ginčijamo įsakymo priėmimas lemtų atitinkamų nuostolių atsiradimą, sumažintų jų turto vertę ar iš esmės pablogintų gyvenimo sąlygas, ar darytų kitokį neigiamą poveikį, suvaržytų jų asmenines teises ar interesus, saugomus įstatymų. Kitaip tariant, byloje nenustatytas pareiškėjų materialinis teisinis suinteresuotumas pareikštais reikalavimais, dėl ko skundas negali būti tenkinamas. Gi viešąjį interesą ginti pareiškėjai įgalinimų neturi.
27. Vertindamas pareiškėjų reikalavimą panaikinti Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG89167 savarankišku, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus ir susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. kad teritorijų planavimo procedūra yra baigta, pagrįstai sprendė, kad šis aktas jokių savarankiškų teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundą dėl jo reikėjo atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
28. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų J. B., S. V. ir A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Arūnas Sutkevičius
Dalia Višinskienė