Civilinė byla Nr. 2YT-1912-1010/2019
Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00205-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6; 3.2.6.1; 3.4.5; 3.4.5.2 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 22 d.
Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,
sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,
dalyvaujant pareiškėjai D. R.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. J., V. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja D. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo K. J. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškime bei teismo posėdžio metu D. R. nurodė, jog jos tėvas K. J. mirė 1992 m. sausio 25 d., o mama O. J. – 2010 m. rugsėjo 4 d. Ji gimė ir užaugo (duomenys neskelbtini), visą laiką gyveno kartu su tėvais. Tėvas neturėjo jokio registruoto turto, todėl po jo mirties nebuvo būtinybės kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo. Turto nebuvo paveldėjusi ir jo žmona O. J.. Po tėvo mirties ji priėmė visus kilnojamuosius daiktus, buities reikmenis, šeimos relikvijas ir juos valdo iki šiol. Vėliau sužinojo, jog Tauragės apskrities viršininko sprendimais tėvui buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus. Ji naudojasi šiais žemės sklypais, juos prižiūri, moka mokesčius, teikia deklaracijas. Tėvas turėjo rusišką pasą, todėl ji nežino tėvo asmens kodo.
Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog dėl pareiškėjos pareikštų reikalavimų prieštaravimų jis neturi.
Liudytoja D. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo pat vaikystės gyvena D. R. kaimynystėje. Jos tėvukai buvo darbštūs, turėjo daug gyvulių ir žemės. Po tėvelio mirties liko gyventi pareiškėja, kuri ūkininkavo. Ji nuomoja pareiškėjos tėvui priklausančią žemę jau apie 10 m. Po tėčio mirties pareiškėja viskuo rūpinosi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjos D. R. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos tėvas K. J. mirė 1992 m. sausio 24 d. (1992 m. sausio 25 d. mirties liudijimas, įrašo Nr. 4). Po K. J. mirties 2005 m. balandžio 27 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 87-13121, jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,77 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 2006 m. kovo 24 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 87-13874 nuosavybės teisės į 5,73 ha žemę, esančią Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini) kaimuose. Nors pareiškėja į notarų biurą per 6 mėnesius, kaip to buvo reikalaujama iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 587 straipsnio 3 dalyje, nuo palikimo atsiradimo dienos dėl palikimo ir nesikreipė, tačiau atkūrus tėvui nuosavybės teisę į minėtus žemės sklypus, ji pradėjo žemės sklypus realiai prižiūrėti, tvarkyti kaip savus. Pareiškėja Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos deklaruoja žemės sklypus, kad galėtų gauti išmokas. Į bylą pateikta Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos 2019 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. 07-67 patvirtina, jog D. R. gyveno kartu su savo tėvu K. J. iki 1992 m. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir kiti pirmos eilės įpėdiniai brolis V. J., sesuo O. R. (J.) po K. J. mirties per šešis mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tai patvirtina Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2019 m. kovo 25 d. išduota pažyma Nr. 6RTA-188-(2.3.6), kurioje nurodyta, jog apie užvestą paveldėjimo bylą po K. J. mirties informacijos nėra. D. R., V. J. ir O. R. neįgyvendino savo teisės priimti palikimą. O. R. mirė 1994 m. gegužės 10 d., o V. J. teismui nurodė, jog jokių pretenzijų į tėvo palikimą neturi.
Pagal tuo metu galiojusio 1978 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 3 dalies (1964 m. liepos 7 d. redakcija) nuostatą, palikimą mirusiojo įpėdiniai galėjo priimti per šešis mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau pareiškėjas tokio pareiškimo nepadavė. To paties Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 2 dalyje (1964 m. liepos 7 d. redakcija) yra numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.
Atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad D. R. po tėvo K. J. mirties, pastarojo vardu atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus, atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po K. J. mirties jo dukra D. R. rūpinosi palikėjo turtu kaip savo, todėl laikytina, jog pareiškėja priėmė po palikėjo K. J. mirties palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl K. J. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Byloje surinkta pakankamai duomenų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po tėvo K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (1992 m. sausio 25 d. mirties liudijimas, įrašo Nr. 4) jo palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl K. J. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.
Teisėja Lina Šakarnienė