Civilinė byla Nr.e2S-1311-656/2018

Teisminio proceso Nr.2-68-3-33144-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.2.7.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal E. K. ieškinį atsakovei V. T. dėl be pagrindo įgyto turto ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo – D. R..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei V. T., kuriuo prašo priteisti iš atsakovės pagal 2017 m. liepos 21 d. preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį be pagrindo įgytus 4000 Eur, 4000 Eur baudos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį 8000 Eur vertės turtą (įskaitant pinigines lėšas ir turtines teises), esantį pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę ieškovas grindžia tuo, kad prašoma priteisti suma atsakovei kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Be to, atsakovė be buto neturi jokio kito nekilnojamojo turto, negyvena Lietuvoje, pagal pateiktus duomenis atsakovė turi ketinimą butą parduoti. Atsakovė, sužinojusi apie jai pareikštą ieškinį, perleis ar paslėps turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė teismui pakankamai duomenų (įrodymų) apie atsakovės nemokumą, sunkią finansinę būklę, slapstymąsi ir (ar) panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovė galimai sieks apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka našta pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškovu, jo teigimu – nesumokant reikalaujamų piniginių sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

4. Ieškovas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d.  nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
1. Teismas nukrypo nuo teismų formuojamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas turėjo vertinti, ar 8000 Eur ieškinio suma atsakovei laikytina didele. Ieškovo nuomone, 8000 Eur suma atsakovei kaip fiziniam asmeniui laikytina didele,  juo labiau nesant šią prezumpciją paneigiančių duomenų. Vien minėta prezumpcija gali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
2. Ieškovas buvo pateikęs teismui ir papildomų įrodymų, patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas buvo pateikęs Nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį atsakovės galimą ketinimą sudaryti sandorį dėl vienintelio jos Lietuvoje turimo turto perleidimo, tačiau teismas šio įrodymo nevertino. Remiantis vėlesniais duomenimis, butas po ieškinio pateikimo buvo perleistas. Atsakovė yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Todėl teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ir dėl nežinomos atsakovės buvimo vietos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Atskirasis skundas atmestinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones  (areštą) solidarių skolininkių turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu nustatomos dvi sąlygos: ieškinys tikėtinai pagrįstas ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos abi sąlygos, tiek ieškinio pagrįstumas, tiek teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliantas tvirtina, kad vien tai, kad ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui dėl 8000 Eur sumos, leidžia preziumuoti, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka, nes vien ieškinio pareiškimas fiziniam asmeniui neleidžia preziumuoti, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, nes kiekvienu atveju turi būti vertinama ieškinio sumos dydis, atsižvelgiant į asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu. Todėl būtent laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo turi pagrįsti jų poreikį (CPK 178 straipsnis). Ieškovas su prašymu pateikė duomenis apie atsakovės nuosavybės teise turimą butą, jos deklaruojamą išvykimą į (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš su atskiruoju skundu pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų, atsakovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2017-09-08. Taigi ginčijamos nutarties priėmimo metu butas jau priklausė trečiajam asmeniui. Paties ieškovo tvirtinimu, atsakovė kito nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Registro duomenimis, parduoto buto vidutinė rinkos vertė – 48 600 Eur. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, į atsakovės galimai gautas pajamas, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovei 8 000 Eur suma ieškinio patenkinimo atveju būtų tokia, kurios ji negalėtų atlyginti.
10. Ieškovas taip pat tvirtina, kad atsakovė išvykusi į kitą šalį, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė veikia per atstovą, todėl jos išvykimas negali būti laikoma priežastimi, apsunkinančia teismo sprendimo įvykdymą, ir pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas nepagrindė ir atsakovės galimai nesąžiningų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Galimai nesąžiningus veiksmus ieškovas sieja su atsakovės siekiu perleisti butą trečiajam asmeniui. Iš ieškinio turinio spręstina, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovas tvirtina, kad dėl pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo yra atsakinga atsakovė, dėl ko prašo jai taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant iš jos be pagrindo įgytą sumą bei baudą. Taigi iš nurodytų aplinkybių spręstina, kad ieškovas ieškiniu nesiekia įpareigoti atsakovę tęsti pradėtos turto pirkimo procedūros. Todėl vertinant ieškovo įrodinėjamą atsakovės veiksmų nesąžiningumą, pažymėtina, jog atsakovės veiksmai, jai perleidžiant savo turtą trečiajam asmeniui, nesudaro pagrindo juos laikytini nesąžiningais. Juo labiau, kad ieškovo ieškinys teisme buvo priimtas tik 2018-01-22, o atsakovė butą yra pardavusi iki ieškinio priėmimo, t.y. 2017-09-08. Kitų duomenų apie atsakovės ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, ieškovas nepateikė. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinyje nurodomi atsakovės galimai nesąžiningi veiksmai, kurie nepagrįsti duomenimis arba yra bylos nagrinėjimo objektas, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ginčijama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atitinka teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio  1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjas                                                                                                  Andrius Ignotas