Civilinė byla Nr. e2-30470-734/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24321-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. A. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas akcinė bendrovė „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. 8241,64 Eur negrąžintą kreditą, 561,43 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. (kreipimosi į teismą dienos), 15,81 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 241,64 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2 319,52 Eur tarpininkavimo mokesčio, 7,76 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. kovo 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 250,00 Eur žyminį mokestį bei 246,01 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2018 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 8 429,01 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 60 mėnesių bei sumokėti 3 818,79 Eur palūkanų ir 600,14 Eur tarpininkavimo mokesčio. Už suteiktą kreditą buvo nustatyta 15,81 procentų metinė palūkanų norma. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovas 2019 m. liepos 17 d. raginimu įspėjo, kad atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta, o 2019 m. liepos 31 d. pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo sutartį su atsakovu nutraukė.
Kadangi atsakovas tinkamai neįvykdė savo sutartinės piniginės prievolės laiku grąžinti visą jai suteiktą kreditą ir sumokėti palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartį, atsakovas laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę, teismas laiko pagrįstais bei tenkina ieškovo reikalavimus iš atsakovo priteisti 8 241,64 Eur negrąžintą kreditą, 561,43 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį iki 2019 m. rugpjūčio 13 d., t.y. iki kreipimosi į teismą dienos, kurių dydis (įvertinus kredito dydį) nepažeidžia sąžiningo skolinimo principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
Šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (šiuo atveju numatytos 15,81 proc. dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, vadovaujantis minėtomis Sutarties nuostatomis, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo 7,76 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. kovo 28 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 13 d.), yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 15,81 proc. dydžio metines palūkanas iki dienos, kuomet visa paskola yra faktiškai sugrąžinama. Nurodytos sutartinės palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Tokiu atveju ieškovui iš atsakovo priteisiamos 15,81 proc. dydžio sutartinės palūkanos nuo negrąžintos 8 241,64 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos.
Taip pat ieškovas prašo priteisti 2 319,5 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties specialiojoje dalyje yra nurodytas 600,14 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida (tarpininkavimo mokestis be nuolaidos Sutartyje nėra nurodytas), tuo tarpu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 319,5 Eur tarpininkavimo mokestį. Iš teismui pateiktų Sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti 8 429,01 Eur kreditą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 60 mėnesių bei sumokėti 3 818,79 Eur palūkanų ir 600,14 Eur tarpininkavimo mokesčio, iš viso atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 12 847,94 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 600,14 Eur tarpininkavimo mokestis yra paskaičiuotas preziumuojant, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai.
Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte yra apibrėžta tarpininkavimo mokesčio sąvoka, kur nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Taip pat yra nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu; tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių skaičių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra; tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3. punkte nustatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju nustatytas 4,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) Eur (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktas). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punktą mėnesinė įmoka yra konkreti pinigų suma, susidedanti iš grąžinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos vartojimo kredito mokesčio dalies, kurią kas mėnesį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; ši suma yra apskaičiuojama grąžintiną sumą paskirstant lygiomis dalimis, kurios bendrovei grąžinamos kas mėnesį per visą vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį. Mėnesinės įmokos sumos ir mokėjimo terminai nustatyti vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose; į mėnesinę įmoką nėra įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis.
Tuo tarpu Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktu nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
Taigi, pagal sutarties nuostatas ieškovo prašomas priteisti 2 319,52 Eur tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių: pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą paskaičiuota dalis (600,14 Eur), kuri yra individualiai su atsakovu aptarta, nurodyta sutarties specialiosiose sąlygose, jos apskaičiavimo tvarka pakankamai aiški (ieškinyje nurodyta, jog paskaičiuota preziumuojant, kad atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai), ir pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą 1 719,38 Eur (2 319,52 Eur prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis – 600,14 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalis, nurodyta sutarties specialiojoje dalyje), tarpininkavimo mokesčio dalis, kuriai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą sutarties sudarymo metu nustatyta 100 procentų nuolaida.
Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, kuriose aptartas tarpininkavimo mokestis, daro išvadą, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 600,14 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 4,90 proc., jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti. Be to, iš sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto matyti, kad ieškovas, sudarydamas sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 14 dalis), todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Pažymėtina, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi nuosekli apeliacinės instancijos teismo praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-979-577/2019, 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1036-852/2019 ir kt.).
Pagal sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius 600,14 Eur tarpininkavimo mokestį, yra 4 418,93 Eur (3 818,79 Eur palūkanų + 600,14 Eur tarpininkavimo mokestis) (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) yra mažesnė už vartojimo kredito sumą – 8 429,01 Eur. Taigi, bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo priteisiama 600,14 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalis.
Tuo tarpu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t.y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Taigi ši tarpininkavimo mokesčio dalis (mokama tik esant Sutarties pažeidimui) savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Taigi šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, laikytinas netesybomis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019 ir kt.).
Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi vadovaujantis minėta nuostata susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas.
Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.
Teismas pažymi, kad pagal sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą, tarpininkavimo mokesčio dalis, paskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, pradedama taikyti tik sutarties pažeidimo atveju. Be to, jos dydis pagal šį punktą priklauso nuo tarpininkavimo mokesčio dalies, paskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą, dydžio, tai yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 6,3 proc. dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas). Tuo tarpu sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar sutartis bus vykdoma tinkamai, ar bus pradelstas mėnesinės įmokos mokėjimo terminas ir ar bus paskaičiuotos vėlavimo palūkanos. Dėl nurodytų priežasčių daroma išvada, kad nėra galimybės sutarties sudarymo metu apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktų nuostatas sutarties sudarymo metu nesant galimybės apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio, šio mokesčio suma sutarties sudarymo metu negalėjo būti ir nebuvo žinoma ir pačiam ieškovui (kredito davėjui).
CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta bylą nagrinėjančio teismo pareiga vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu bei įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes (tai yra tai, jog ieškovo prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio kintama dalis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, šio mokesčio dydis nebuvo žinomas sutarties sudarymo metu pačiam ieškovui ir nebuvo individualiai atartas su atsakove), daro išvadą, kad sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas) apskaičiavimo ir taikymo atsakovei pripažįstama negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, 9 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies negaliojančia, atmetamas ieškovo reikalavimas dėl 1 648,78 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo.
Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 9 410,97 Eur (8 241,64 Eur + 561,43 Eur + 7,76 Eur + 600,14 Eur) priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas patyrė 496,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėtas 250,00 Eur žyminis mokestis bei 246,01 Eur išlaidos už procesinių dokumentų paruošimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (84,55 proc. patenkintų reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteisiama 419,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (400,01 Eur x 84,55 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas).
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“ (į. k. 303225546) iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8 241,64 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 64 ct) negrąžintą kreditą, 561,43 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 43 ct) mokėjimo palūkanų, 15,81 (penkiolikos eurų ir 81) procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 8 241,64 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 600,14 Eur (šešių šimtų eurų ir 14 ct) tarpininkavimo mokesčio, 7,76 Eur (septynių eurų ir 76 ct) sutartinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 410,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“ (į. k. 303225546) iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 419,38 Eur (keturis šimtus devyniolika eurų ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Raimonda Vansevičienė