PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės MB „Vaisalda“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-129-620/2022 pagal ieškovės Timur Traiding ieškinį dėl skolos priteisimo , atsakovė MB „Vaisalda“, trečiasis asmuo UAB „RB Transport“,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti ieškovei iš atsakovės MB “Vaisalda” 9 222,67 Eur skolą, 135,43 Eur palūkanų, 40,00 Eur dydžio sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė Lietuvos įmonė MB “Vaisalda” (pirkėjas) iš ieškovės, Ispanijos bendrovės Timur Trading, S.L. (pardavėjas), 2021-03-12 įsigijo 12 skirtingos klasės palečių apelsinų ir 2 paletes mandarinų (toliau – Prekės). Prekes atsakovei pristatė trečiasis suinteresuotasis asmuo – UAB „RB Transport“. Už dalį Prekių, sumoje 3 000,35 Eur, atsakovė atsikaitė iš karto jas gavusi. Kitai daliai Prekių, sumoje 9 222,67 Eur, šalys susitarė atidėti mokėjimą iki 2021-04-13. Ieškovė atitinkamai išrašė atsakovei dvi sąskaitas – faktūras: Nr. 68/21 ir Nr. 69A/21. Prekių pirkimą – pardavimą, bei jų perdavimą atsakovei patvirtina tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR). Kadangi dalis Prekių buvo pakrautos vietovėje (duomenys neskelbtini), o kitas dalis Prekių pakrautos vietovėje (duomenys neskelbtini), vienu kroviniu gabentoms Prekėms išrašyti du atskiri tarptautinio vežimo važtaraščiais (CMR) Nr. RB 0002243 ir Nr. RB 0002244. Visos Prekės buvo transportuotos vienu kartu ir tuo pačiu vilkiku (duomenys neskelbtini) pagal du CMR važtaraščius, nes prekės buvo pakrautos skirtingose vietose. Prekių gavimą pagal vieną važtaraštį atsakovė pripažino, o ta pačia transporto priemone atgabentų kitų prekių užsakymą, gavimą atsakovė neigia. Atsakovė už Prekes pagal sąskaitą – faktūrą Nr. 69A/21 su ieškove neatsiskaitė iki šiol ir yra skolinga ieškovei iš viso 9 222,67 Eur. Šios sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2021-04-13. Ieškinio pateikimo dienai atsakovė yra pradelsusi atsiskaityti 67 dienas. Prekės (tiek tos už kurias atsakovė atsiskaitė iš karto jas gavusi, tiek tos, kurioms mokėjimas buvo atidėtas) į Lietuvą buvo atgabentos vienu ir tuo pačiu transportu. Atsakovė niekada neneigė dalies Prekių, t. y. 6 palečių apelsinų ir 2 palečių mandarinų, gavimo, ką patvirtina jos pačios 2021-03-18 ieškovės naudai iš karto po Prekių gavimo atliktas pavedimas. Kadangi Prekės buvo gabentos vienu ir tuo pačiu vežimu, atsakovės teiginys, kad ji šių Prekių nėra pirkusi, vežusi ir gavusi neatitinka tikrovės ir jį vertina kaip atsakovės nesąžiningą elgesį. Ieškovė pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, numatančiomis kitokį palūkanų dydį, apskaičiavo palūkanas iki 2021-06-18 (ieškinio pateikimo dienos) (8 proc.), kurios sudaro 135,43 Eur (už 67 dienas). Pagal minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatas be 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės MB „Vaisalda“ 9 222,67 Eur skolos, 135,43 Eur palūkanų, 40,00 Eur dydžio sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme-2021 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1611 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Timur Trading, S.L. naudai bei 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „RB Transport“ naudai.
4. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę nevienkartiniai pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė maždaug trejus metus iš ieškovės Ispanijoje pirkdavo įvairius citrusinius vaisius, kuriais vėliau pati prekiaudavo Lietuvoje. Šalys jokių rašytinių susitarimų dėl prekių pirkimo nebuvo sudariusios. Atsakovės atstovas telefonu tardavosi su ieškovo atstovu (vadovo žmona), susirašinėdavo įvairiomis programėlėmis dėl atsakovei reikalingų vaisių, išsiaiškindavo kokia jų kaina ir susitardavo dėl jų kiekio, t.y. kiekvienas užsakymas buvo atskiras prekių pirkimo-pardavimo sandoris, nes kiekvieną kartą iš naujo buvo susitariama tiek dėl prekių rūšies, tiek dėl jų kiekio, tiek ir dėl jų kainos.
5. Teismas vertino ieškovės argumentus, iš 2021-03-13 sąskaitos faktūros Nr.68/21 nustatė, kad 2021-03-12 įrašyti mandarinai, dydžiai 2/3/4 (veislė klementinai su lapais) 2 paletės,144 dėžės, svoris neto 1850 kg, kurių kaina 703,00 Eur ir 2021-03-12 apelsinai, kurių dydžiai 1/2/3/4 (veislė LANE LATE SU LAPAIS), kurių yra 6 paletės,432 dėžės, neto svoris 5742 kg, bendra kaina-2181,96 Eur. Iš viso prekių už 3000,35 Eur. Atsakovė ieškovei atsiskaitė už prekes pagal sąskaitą faktūrą Nr.68/21 ir pervedė 3000,35 Eur.
6. Taip pat 2021-03-13 išrašyta sąskaita faktūra, kurios Nr.69A/21, kurioje 2021-03-12 įrašyta prekė-apelsinai, dydis 0 (veislė: LANE LATE su lapais), iš viso 6 paletės,432 dėžės, neto svoris 4982 kg, o jų kaina 8867,96 Eur, su PVM kaina 9222,67 Eur. Sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas 30 dienų, sumokant iki 2021-04-13. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už šias prekes. Ieškovė teigė, kad tokia sutartis su atsakove buvo sudaryta žodžiu 2021 m. kovo 12 d., o atsakovė neigė, kad ji tokias prekes užsakė ir, kad šias prekes yra gavusi 2021-03-17.
7. Teismas vadovavosi vežimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančiomis Civilinio kodekso (toliau – CK), Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl važtaraščio reikšmės.
8. Teismas vertino ieškovės atstovo O. L., atsakovės atstovo A. P., trečiojo asmens atstovės R. B. paaiškinimus, taip pat trečiojo asmens darbuotojų, t.y. vairuotojų vežusių krovinį, bei liudytojo P. K. parodymus.
9. Teismas vertino trečiojo asmens pateiktą transporto priemonės kelionės lapo kopiją ir paaiškinimus, jog transporto priemonė atvyko į nurodytą pakrovimo vietą V. regione, kur atliko 24 valandų savaitinį poilsį ir jam pasibaigus, 03.12 pradėjo pakrovimą. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (vairuotojas V. K.) pakrovimas prasidėjo 03.12 d. 19 val.24 min. V. regione, buvo 2 pakrovimo vietos (3 CMR važtaraščiai). Pasikrovus važiuota iki (duomenys neskelbtini). Sustojimo laikas 2021.03.12 23 val. 56 min., kur atliktas 9 valandų poilsis bei laukė transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (vairuotojas S. S.). Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas atvažiavo į (duomenys neskelbtini) 03.13 06 val.24 min. pasikeitus priekabas jis išvažiavo į Lietuvą.
10. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini) vežė salotas UAB (duomenys neskelbtini) , o transporto priemonė (duomenys neskelbtini) vežė vaisius,10 palečių į Alytų ir 14 palečių iki Rokiškio. Pasikrovus buvo pastebėtas krovinio viršsvoris, pateikė transporto priemonės svėrimo pažymą Nr. VM00360, iš kurios matyti, jog 2021.03.17 pasvėrus krovinį Lietuvoje, Kalvarijoje krovinio svoris buvo 24617 kg, perkrova 1740 kg. Iš pateiktos CMR kopijos, kuri atžymėta gavėjo Alytuje, matyti, jog ten buvo iškrauta 10 palečių. Vairuotojas S. S. 2021-03-17 yra atsiuntęs likusio krovinio foto nuotrauką. Prieš tai 2021.03.16 vairuotojas buvo gavęs nurodymus (pateiktas susirašinėjimas), jog 10 palečių turi iškrauti (duomenys neskelbtini) ir nurodytas telefonas asmens, turėjusio priimti krovinį bei nurodytas, kad 14 palečių-(duomenys neskelbtini), ir nurodytas A. telefono numeris (vardas toks pat kaip ir atsakovės direktoriaus).
11. Teismas įvertino tai, jog trečiojo asmens darbuotojų, vairuotojų vežusių ginčo krovinį parodymai iš esmės buvo nuoseklūs. Pirmasis vairuotojas V. K. teigė, kad 2021 metais kovo 12 d. pasikrovė krovinį (citrusinius vaisius) Ispanijoje, per dvi vietas, kurios buvo netoli viena kitos aplink V., t.y 24 paletes vaisių. CMR važtaraščius užpildė klientas, kuris kompiuteryje buvo nurodytas O. L., o jis patikrino, paletes suskaičiavo, pasirašė. Po to savo priekabą atidavė kitam vairuotojui S. 10 palečių buvo skirta Alytui, likusios paletės pristatymui į Rokiškį. Kitas trečiojo asmens vairuotojas S. S. patvirtino, jog V. K. jam perdavė priekabą, tris CMR važtaraščius. Su šiuo kroviniu vyko į Lietuvą, kur buvo du iškrovimai. Pirma iškrovimo vieta Alytuje, kur iškrovė 10 palečių su vaisiais. Po to išvažiavo į Rokiškį, buvo krovinys su 2 CMR važtaraščiais. Rokiškyje iškraunant gale priekabos pastebėjo pasvirusią paletę su vaisiais, jų dalis buvo išsibarstę. Klientui pradėjus dėl to piktintis, jis aiškinosi su savo įmonės direktoriumi, net svarstė draudimo kompanijos atstovų kvietimą, tačiau po to paletę pataisė ir ją klientas iškrovė. Jam atsakovės atstovas atidavė tik vieną CMR važtaraštį ir kitą sakė išsiųs paštu tiesiogiai jų įmonei. Informavus jo darbdavį, jam buvo liepta nebelaukti ir grįžti į garažą. Viename CMR važtaraštyje buvo 6 paletės, o kitame važtaraštyje 8, iš viso 14 palečių, kurias iškrovė atsakovės sandėlyje.
12. Teismas liudytojo P. K. parodymus vertino kritiškai. Pažymėjo, kad liudytojas teigė, kad jis padėjo iškrauti krovinį ir puikiai prisiminė iškrautų palečių kiekį, nors šis krovimas nebuvo kažkuo ypatingas, tuo labiau jis buvo gana dažnas. Jis paaiškino, kad įsiminė dėl to, nes buvo krovinys išvirtęs, o anksčiau to nėra buvę. Tuo tarpu apklaustas atsakovės atstovas V. P. teigė, kad dažnai pristatytos prekės būdavo išvirtusios. Liudytojas P. K. taip pat nurodė, jog jis prekes autokaru iškelia ir įveža į sandėlį. Žiemą tai užtrunka ilgiau, o vasarą greičiau. Paaiškino, jog 8 paletes vasarą gali iškrauti per 1 valandą, o žiemą gal 1,5 valandos, kai tokios sąlygos. Nustatė, kad iš 2021-03-17 kelionės ataskaitos nuo 00.00 val. iki 2021-03-17 23:59 val. trečiojo asmens transporto priemonės (duomenys neskelbtini) darbo laikas atvykus į (duomenys neskelbtini), kur ir vyko prekių iškrovimas, truko nuo 14:44 val. iki 17:21 val. jei liudytojas teigia, kad 8 paletes užtrunka iškrauti prilyginus žiemos laikui iki 1,5 valandos, šiuo atveju matyti, kad jis truko apie tris valandas, todėl daugiau tikėtina, jog per šį laiką buvo kraunamos ne 8 paletės vaisių, su kurių gavimu sutinka atsakovė, bet ir kitos 6 paletės vežtos trečiojo asmens transportu, kurios ir nurodytos CMR važtaraštyje Nr.0002244 ir kurių gavimą neigia atsakovė.
13. Teismas nurodė, kad nėra įrodymų, jog pakrauta prekė pagal minėtą važtaraštį galėjo būti iškrauta kitame taške, nes tai patvirtina tiek važtaraštis, tiek ir trečiojo asmens byloje pateikta visa kelionės ataskaita, iš kurios matyti visas kelio maršrutas, kuris sutampa su liudytojų V. K. ir S. S. parodymais. Kelionės ataskaitoje nėra duomenų, kad vairuotojas būtų sustojęs kitur, ar kad prekes gabenęs kitais adresas nei Alytuje ir (duomenys neskelbtini). Iš važtaraščio Nr.0002242 nustatė, kad 10 palečių buvo pristatyta į Alytų, jį pasirašęs gavėjas. Jokių duomenų, kad trečiasis asmuo yra suinteresuotas byloje teikti klaidingus įrodymus, nėra pateikta, tuo labiau, kad pervežimo paslaugą užsakė atsakovė. Pretenzijų trečiajam asmeniui dėl netinkamo prekių pristatymo, ar neužsakytų prekių pristatymo nėra pateikta. Nors ir atsakovės atstovas teigė, kad dažnai atvežti vaisiai būdavo sausi, pirkėjai juos grąžindavo, tačiau prekių užsakymų anksčiau nenutraukė, iš šalių bendradarbiavimo matyti, kad jis vyko, prekės būdavo užsakinėjamos. Įvertino, jog Kalvarijoje pasvėrus krovinį buvo fiksuotas jos viršsvoris, kas tik patvirtina, kad priekaba buvo maksimaliai užkrauta, nes pagal liudytojų (vairuotojų) parodymus priekaboje telpa įprastos 26 paletės, o buvo 24 paletės, tai jeigu būtų vežamas krovinys į Alytų-10 palečių ir tik 8 paletės, kaip teigia atsakovė į Rokiškį, tai jokios perkrovos net ir nebūtų buvę.
14. Teismas nustatė, kad į 2021-03-13 sąskaitą faktūrą Nr.69A/21 įrašyti apelsinai, kurių dydis nurodytas - 0. Pagal 2001 m. rugsėjo 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1799/2001, nustatantį citrusų vaisių prekybos standartą, apelsinų 0 dydis reiškia, jog jų dydis yra didžiausias 92–110 mm skersmuo. Šiuo atveju buvo pristatomi didžiausio dydžio apelsinai.
15. Pripažino, jog byloje pakanka duomenų konstatuoti aplinkybę, jog ginčo prekė - 6 paletės vaisių buvo pristatyta atsakovei 2021-03-17. Sprendė, jog ieškovo atstovo O. L., trečiojo asmens R. B. paaiškinimai, važtaraščiai, kelionės lapai, susirašinėjimas su vaisius vežusiu vairuotoju, vairuotojų paėmusių, vežusių ir pristačiusių krovinį parodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie susitarimą dėl ginčo prekės - 6 palečių vaisių (0 dydžio apelsinų, veislė: LANE LATE su lapais, 432 dėžių, neto svoris 4982 kg, kaina 8867,96 Eur, su PVM kaina 9222,67) Eur nupirkimo ir jų pristatymo atsakovei, kuri už juos ieškovei iki šiol nėra atsiskaičiusi. Atsakovės atstovo parodymus teismas vertino kritiškai kaip bandymą išvengti atsiskaityti už pagal žodinį susitarimą pirktas ginčo prekes.
16. Teismas pripažino, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę pirkimo pardavimo santykiai, vertinant pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 6 dalis, yra komercinė sutartis, kuriai taikomas šis įstatymas. Kadangi ieškovė įvykdė jai nustatytas pareigas ir laiku negavo jai priklausančios mokėtinos sumos, todėl, remiantis minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, ieškovė turi teisę į palūkanas, kurios paskaičiuotos pagal 8 palūkanų dydį. Nuo 2021-03-13 (sąskaitos pateikimo data) iki 2021-04-13 (mokėjimo termino suėjimo data), pradelstų dienų skaičius - 67, palūkanų suma sudaro 135,43 Eur. Iš atsakovės priteista 40 Eur dydžio suma pagal minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Taip pat išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Vaisalda“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
18. Nurodo, kad teismas pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą dalyje dėl ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto bei tos sutarties esminių sąlygų (prekių rūšies, kiekio, kainos, atsiskaitymo terminų), dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Sprendime nėra motyvų apie tai, kokiais įrodymais teismas padarė išvadą, kad ginčo prekių pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas ir buvo sudarytas būtent ieškovės nurodytomis sąlygomis. Šalys savo paaiškinimuose patvirtino, jog atsakovė prekes užsakydavo telefoninio skambučio ir įvairių susirašinėjimo programėlių, tokių kaip „Viber“ ar „Whatsaap“ pagalba. Šalių valia sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį buvo suderinama atsakovės atstovui kreipųsis pas ieškovę dėl galimybės įsigyti prekes, ieškovės atstovui pateikus pasiūlymą dėl prekių kainos (oferta) ir atsakovės atstovui sutinkant su tokiu ieškovės pasiūlymu (akceptas) (CK 6.167 ir 6.173 straipsniai).
19. Atsakovė neigė faktą, kad ji kokia nors forma sudarė su ieškove pirkimo-pardavimo sutartį būtent dėl ginčo prekių - 6 palečių (0 klasės (dydžio) apelsinų įsigijimo, ieškovė neteikė jokio pasiūlymo dėl šių prekių įsigijimo, šalys jokia forma nesitarė nei dėl šių prekių kiekio, rūšies, kokybės, kainos. Ieškovės įrodinėjimo pareigą apima ir pareigą įrodyti šalių susitarimą būtent dėl ginčo prekių pirkimo – pardavimo žodinės sutarties sudarymo, šio susitarimo esminių sąlygų – prekių kiekio, prekių rūšies, kainos, kainos sumokėjimo terminų, prekių pristatymo terminų ir kt. Ieškovė turi pareigą įrodyti, jog atsakovė užsakė ginčo prekes ir priėmė ieškovės pasiūlymą dėl prekių kainos ir rūšies. Teismo net nėra konstatuota, kad šalys sudarė ginčo pirkimo-pardavimo sutartį (jau nekalbant apie tai, kokiomis aplinkybėmis ir sutarties sąlygomis tai buvo padaryta ir kokie bylos įrodymai tai patvirtina). Nesant įrodymų apie šalių susitarimą dėl papildomai užsakomų prekių kiekio, kainos ir rūšies, neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, jog ieškovės vienašališkai ir nepagrįstai surašytoje sąskaitoje – faktūroje (kuri nėra atsakovės pasirašyta) nurodyta teisinga ir pagrįsta informacija dėl papildomai užsakytų prekių kainos, kiekio ir rūšies. Teismas susikoncentravo tik į ginčo prekių pristatymo atsakovei aplinkybių nagrinėjimą, ir visiškai pamiršo, jog pirmiausia būtina įvertinti, ar tas prekes atsakovė apskritai užsakė, jas pirko. Net jei liktų pripažinta, kad atsakovė ginčo prekes gavo, to nepakanka konstatuoti, kad tos prekės buvo pirktos, ieškovės vienašališkai nurodomomis sąlygomis.
20. Teigia, kad ieškovė akivaizdžiai neįrodė sutartinių santykių dėl ginčo prekių pirkimo – pardavimo egzistavimo fakto. Nėra ginčo, kad šalys 2021 m. kovo 11-12 dienomis tarėsi dėl prekių pirkimo ir pristatymo atsakovei, kaip ir nėra ginčo, jog 2021 m. kovo 17 d. atsakovei buvo pristatytos 8 paletės prekių (2 - mandarinų ir 6 – apelsinų) pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 68/21 ir CMR važtaraštį Nr. RB 0002244. Tačiau atsakovė niekada neužsakė, nepirko ir negavo papildomų 6 ginčo prekių palečių (6 palečių 0 klasės apelsinų, kurių kaina ir rūšis skiriasi nuo faktiškai užsakytų 6 palečių apelsinų), kurių įsigijimą ir gavimą įrodinėja ieškovė sąskaitos – faktūros Nr. 69A/21 ir CMR važtaraščio Nr. RB 0002243, kurių atsakovė nėra pasirašiusi, pagrindu.
21. Atsakovės iniciatyva pateiktas antstolės I. B. 2021 m. lapkričio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog šalių susirašinėjimas ir derybos vyko tik dėl 8 prekių palečių. Pateikiami įrodymai paneigia ieškovės ir trečiojo asmens teiginius apie tai, kad buvo dvi sąskaitos faktūros, du CMR važtaraščiai ir papildomos šešios paletės itin brangių apelsinų, už kuriuos šioje byloje reikalaujama iš atsakovės priteisti skolą. Ieškovė teigdama, kad atsakovės vadovas ištrynė visas tarpusavio susirašinėjimo žinutes negalėjo pateikti tai (bent jau žinučių ištrynimą) patvirtinančių įrodymų.
22. Pažymi, kad ir iš byloje pateikto 2021-03-16 Užsakymo Nr. 72, matyti, kad atsakovė užsakė transporto paslaugą vėlgi tik 8 palečių (o ne 14) pervežimui. Trečiojo asmens atstovė R. B. teigė, kad neva tas papildomas (ginčo) kiekis buvo užsakytas ne iš karto, bet vėliau, kai iškilo toks poreikis, tačiau jokių įrodymų apie tokio papildomo kiekio vežimo užsakymą trečiasis asmuo nepateikė, tokių įrodymų neišlikimą paaiškindamas tuo, jog A. P. vėl, neva, viską ištrynė. Teismui atkreipus trečiojo asmens atstovės R. B. dėmesį į tai, kad tas užsakymo lapas Nr. 72 yra surašytas 2021-03-16, t. y. praėjus keturioms dienoms jau po faktinio prekių pasikrovimo Ispanijoje, t. y. kuomet trečiasis asmuo jau neabejotinai turėjo žinoti, kad buvo pateiktas papildomas užsakymas šešioms paletėms, negalėjo paaiškinti, kodėl užsakymo formoje buvo visgi įrašytos tik 8 paletės. R. B. paaiškinimai apie tai, kad tas papildomas 6 paletes trečiasis asmuo atsakovei vežė nemokamai, taip pat neatitinka tikrovės, elementarios verslo logikos bei atsakovės ir trečiojo asmens sutartinių santykių praktikos. Kaip matyti iš paties trečiojo asmens pateikto vėlesnio vežimo užsakymo Nr. 110 (2021-04-16 dienos), po mėnesio nuo ginčo užsakymo trečiasis asmuo už tokį patį kiekį palečių (šešias), iš atsakovės paėmė 1020 EUR plius PVM. Atsakovė neužsakė nei ieškovės nurodomo papildomo kiekio vaisių, nei šio papildomo kiekio vežimo paslaugos.
23. Neatitinkantys tikrovės yra ir trečiojo asmens darbuotojų – vairuotojų parodymai, kai šie liudytojai yra akivaizdžiai šališki. Atsakovė nė karto neatsisakė iškart pasirašyti CMR važtaraštį, tačiau ir ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie bent iš dalies patvirtintų faktą, jog atsakovės atstovas atsisakė pasirašyti ginčo CMR važtaraštį. Nėra duomenų, jog vairuotojas būtų kreipęsis į darbdavį ar trečiasis asmuo būtų atskirai informavęs ieškovę dėl CMR važtaraščio nepasirašymo. Vėlesnio 2021 m. balandžio mėn. užsakymo metu, ieškovė taip pat neišsakė pretenzijų atsakovei dėl nepasirašyto CMR važtaraščio ir neapmokėtos sąskaitos – faktūros. CMR važtaraštyje Nr. RB 0002244, kurio pagrindu buvo realiai pristatytos 8 atsakovės užsakytų prekių paletės yra nurodytas ir pakeistas krovinį gabenusio vilkiko registracijos numeris, tačiau jau vėliau atsiradusiame CMR važtaraštyje Nr. RB 0002243, vilkiko registracijos numeris vis dar yra paliktas pirminis, nepaisant to, jog ieškovė nurodė, kad tas pats vilkikas pristatė atsakovei ir papildomas 6 paletes 0 klasės apelsinų. Ieškovė neįrodė sutartinių santykių dėl ginčo prekių pirkimo – pardavimo egzistavimo fakto, kaip ir tokių ginčo prekių gabenimo ir pristatymo atsakovei faktų.
24. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nes joje nėra įrodymų apie papildomų prekių užsakymą, suderintą didesnę nei įprastai apelsinų kainą, prekių kiekį. CMR važtaraštis Nr. RB 0002243 neįrodo nei atsakovės pirkimo-pardavimo sandorio su ieškove, nei vežimo paslaugų sandorio su trečiuoju asmeniu, nes jame nėra atsakovės parašo. Neįrodyta atsisakymo pasirašyti važtaraštį versija. Bent jau vežėjas būtų siekęs gauti atsakovės parašą arba bent užfiksuoti, kad tokius reikalavimus atsakovei kėlė. Kaip sakė trečiojo asmens vairuotojas, pasikrovęs krovinį, visi važtaraščiai buvo suforminti ir perduoti vairuotojui pradinėje pasikrovimo vietoje, tai akivaizdu, kad vienam gavėjui (atsakovei) skirtas visas krovinys, neskaidant jo į dvi dalis, galėjo būti suformintas ant vieno CMR važtaraščio, kas ir buvo padaryta krovinį suforminus ant vienintelio važtaraščio Nr. RB 0002244. Kelionės lapai neįrodo papildomų prekių pirkimo – pardavimo susitarimo sudarymo fakto, ar net tai, jog papildomos prekės buvo gabenamos. Vilkiko krovinio pasvėrimas ir fiksuotas viršsvoris ar trečiojo asmens darbuotojų – vairuotojų parodymai apie tai, kiek telpa vilkiko priekaboje palečių nei yra įrodyti civilinėje byloje (nėra duomenų apie vilkiko priekabos ilgį, vienos paletės dydį ir kt.), nei tai įrodo, jog būtent atsakovei skirtas papildomas prekes (jei tokios buvo) trečiasis asmuo vežė.
25. Nesutinka su teismo išvada, jog trečiasis asmuo ir jo darbuotojai – vairuotojai (liudytojai) iš esmės neturi suinteresuotumo pateikti klaidingus įrodymus civilinėje byloje. Pirmiausia į bylą buvo pateikti vairuotojų, dirbančių pas trečiąjį asmenį, notariškai patvirtinti paaiškinimai, kuriuose trečiajam asmeniui naudinga versija jau buvo suformuota. Teisme liudytojų apklausa vyko nuotoliniu būdu iš trečiojo asmens atstovės R. B. darbo kabineto (pastarajai stovint už kameros filmavimo lauko, liudytojams žvilgčiojant į ją, taip pat nematant stalo), teismui objektyviai negalinti užtikrinti šimtaprocentinio liudytojų nešališkumo ir nepaveikiamumo. Liudytojų parodymai nebuvo vienodi ir iš dalies prieštaravo vienas kitam. Vairuotojas, kuris krovėsi vaisius pradiniame krovinio pasikrovimo taške, nurodė, kad visi vaisiai buvo vienodose plastikinėse dėžėse, kai tuo tarpu krovinį perėmęs vairuotojas ir pristatęs atsakovei krovinį, teigė, jog neva buvo ir kartotinių dėžių. Taip pat, pirmasis vairuotojas teigė, jog be CMR važtaraščių iš ieškovės atstovo dar papildomai gavo du vokus, kuriuos perdavė antrajam vairuotojui, kai tuo tarpu krovinį perėmęs vairuotojas neigė gavęs ką nors daugiau, nei CMR važtaraščius.
26. Atsakovė, kadangi jokių papildomų prekių neužsakė, jų negavo tai ir neturėjo reikalo ir pagrindo reikšti kokias nors pretenzijas vežėjui ar ieškovei. Trečiasis asmuo, būdamas vežėju, atsakingu už tinkamą prekių pristatymą, nereiškė jokių pretenzijų atsakovei, kad jis nepasirašo CMR važtaraščio. Ant ginčo CMR važtaraščio yra trečiojo asmens parašas, kad jis krovinį iš ieškovės priėmė, tuo tarpu atsakovės, kaip gavėjo, parašo nėra. Todėl tuo atveju, jei teismas būtų atmetęs ieškovės ieškinį, atsakomybė už krovinį tektų trečiajam asmeniui.
27. Nurodo, kad sąskaitą-faktūrą Nr. 69A/21 atsakovė iš ieškovės gavo elektroniniu paštu praėjus dviem mėnesiams po jos „išrašymo“. Ginčo sąskaita, skirtingai nei visos kitos iki tol atsakovei pateiktos sąskaitos, kurias jis apmokėjo, neatitinka iki tol tarp šalių susiklosčiusios praktikos. Kaip matyti iš antstolio pagalba užfiksuoto susirašinėjimo atsakovei buvo išrašyta ir elektroniniu būdu atsiųsta vienintelė sąskaita-faktūrą Nr. 68/21, kurią atsakovė pilnai apmokėjo. Neaišku, kodėl tuo pačiu metu nebuvo atsiųsta ir kita sąskaita. Ieškovo atstovas O. L. teismo posėdyje nurodė, kad kovo 12 dieną, kuomet krovinys buvo pakrautas ir išjudėjo iš pakrovimo vietos, jis vokuose perdavė vairuotojui ne tik CMR važtaraščius, bet ir sąskaitas faktūras, įskaitant ir ginčo faktūrą, tačiau ginčo faktūra Nr. 69A/21 yra kovo 13 dienos.
28. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad tie apelsinai buvo vienašališkai išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodytos 0 klasės. Prekių kaina, kurios reikalauja ieškovė, yra penkis kartus didesnė, nei atsakovė mokėdavo už apelsinus ieškovei ankstesnių užsakymų metu. Nėra įrodymų, kad su tokia kaina atsakovė kokia nors forma sutiko, kad šalys susitarė dėl ginčo prekių kainos (CPK 178 str.). Ankstesniais užsakymais atsakovė už apelsinus (kuriuos pirko 6 kartus) ieškovei mokėdavo po 0,20 EUR, 0,15 EUR, 0,13 EUR, 0,21 EUR, 0,38 EUR už kilogramą, o ne 1,78 EUR už kilogramą. Pripažinus, jog ginčo prekių pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, kad ieškovė užsakė ir gavo ginčo prekes – 6 paletes apelsinų, nesant šalių susitarimo dėl šių prekių kainos, pats teismas turėtų ją nustatyti, vadovaudamasis CK 6.313 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Tokiu atveju tektų konstatuoti, kad protingumo kriterijus atitiktų iki tol šalių sutartų ir atsakovės mokėtų apelsinų kainų vidurkis, t. y. 0,26 EUR (mažiausia mokėta kaina 0,13 EUR plius didžiausia mokėta kaina 0,38 EUR, padalinta iš dviejų) ir kaina sudarytų viso 1271,92 EUR (jei pagal didžiausią mokėtą kainą - 1858,96 EUR). Priešingu atveju būtų įteisinta praktika, kuomet pardavėjas vienašališkai į sąskaitą faktūrą įrašo kainą tokią, kokia jam patinka, ir gali jos reikalauti iš pirkėjo, net ir nesant jo valios (sutikimo) tokią kainą mokėti.
29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti, prašo priimti naujus įrodymus, kadangi atsakovei pirmosios instancijos teisme neginčijant ginčo prekių kainos, ieškovei nebuvo nei galimybės nei būtinybės atsikirsti bei teikti kokius nors įrodymus šiuo klausimu. Tokia būtinybė atsirado tik susipažinus su atsakovės apeliaciniu skundu.
30. Teigia, kad teismas darydamas išvadą, jog ginčo prekės buvo užsakytos ir pristatytos, vadovavosi ne vien tik atsakovės nurodytais įrodymais (t.y. tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR) ir sąskaita - faktūra), bet ir papildomais įrodymais, įskaitant ir trečiojo asmens paaiškinimais ir patvirtinimu, kad ginčo krovinys buvo pristatytas atsakovei ir ši jį priėmė. CMR važtaraštis turi įrodomąją galią. Remiantis šiuo dokumentu teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė perdavė ginčo prekes trečiajam asmeniui, kuris savo ruožtu šį faktą dar kartą patvirtino savo paaiškinimais ir papildomais rašytiniais įrodymais. Tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, sudaranti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę, patvirtina, kad atsakovė ginčo prekes gavo. Trečiajam asmeniui ginčo prekės akivaizdžiai nebuvo reikalingos ir jis turėjo prievolę pristatyti ginčo prekes CMR nurodytam gavėjui. Važtaraštis, pagal kurį ieškovė perdavė ginčo prekes transportavimui, yra ankstesnis nei tas, pagal kurį gautų prekių atsakovė neginčija. Šiuo atveju negalėjo būti pildomas tik vienas važtaraštis, kadangi skyrėsi prekių pakrovimo vieta. Prekės pagal važtaraštį RB 0002244 (kurių gavimo atsakovė neginčija) buvo pakrautos (duomenys neskelbtini), o ginčo prekės pagal važtaraštį RB 002243 buvo pakrautos tą pačią dieną į tą patį vilkiką (duomenys neskelbtini) vietovėje. Sutinkamai su Konvencijos 6 straipsnio d punktu – važtaraštyje turi būti nurodyta krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta. CRM formoje nėra vietos (langelio) dviejų skirtingų pakrovimo vietų įrašymui. Prekių pirkimas ir pardavimas šalių buvo derinamas įvairiais būdais (telefonu, naudojant skirtingas susirašinėjimo programėles) ir rašytinės sutartys sudaromos nebuvo. Todėl tiek šis, tiek bet kuris ankstesnis prekių pirkimas ir jo detalės negali būti įrodyti kitaip, nei tik remiantis CMR važtaraščiais, išrašytomis sąskaitomis ir trečiųjų asmenų paaiškinimais. Tai, kad atsakovė pateikia tik sau naudingą susirašinėjimą su ieškove, kuriame neužsimenama apie 0 kalibro apelsinų užsakymą, nepaneigia fakto, kad toks susitarimas buvo.
31. Nurodo, kad visos ieškovės pateiktos sąskaitos yra be parašų (t. y. jų nepasirašo nei pardavėjas, nei pirkėjas), to teisės aktai nereikalauja. Sąskaitos Nr. 69A/21 išrašymo pagrindas – prekių patiekimas, kurios buvo pristatytos atsakovei ir kurias ši priėmė. Teiginiai, kad ieškovė privalėjo pateikti CMR važtaraščio kopiją su prekių pristatymo patvirtinimu yra deklaratyvūs, kadangi tokią kopiją gali turėti tik pati atsakovė arba trečiasis asmuo, kuris nurodė, jog kopijos, kurią krovinio gavėjas (atsakovė) turėjo pasirašyti ir grąžinti vežėjui, buvo perduota atsakovei, tačiau ši jos nepasirašė ir negrąžino.
32. Prekių pristatymo atsakovei faktą įrodo 2021-03-12 CMR krovinio vežimo važtaraštis Nr. RB 0002243, kuriame prekių kiekis sutampa su sąskaitoje Nr. 69A/21 nurodytu kiekiu, o prekių pristatymą ir perdavimą atsakovei įrodo vairuotojų parodymai bei patį gabenimą patvirtinantys dokumentai, pvz.: bendras vilkiku gabento krovinio svoris, nurodytas transporto priemonės svėrimo pažymoje, trečiojo asmens susirašinėjimas su vairuotoju, kuriame 2021-03-16 nurodyta, kad Rokiškyje turi būti iškrautos 14 palečių ir kita. Netikėti šiais įrodymais ir jų nevertinti kaip reikšmingų nėra pagrindo, kadangi šiuo atveju nėra reikalaujama kažkokių detalių, o tik nustatyti, ar prekės buvo paimtos iš ieškovės ir pristatytos atsakovei. Žodiniai vilkikų vairuotojų paaiškinimai kaip įrodymai yra ne mažiau patikimi, nei rašytiniai ir neprieštarauja jokiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams o tik juos patvirtina. Vežimo paslaugas iš trečiojo asmens užsakydavo pati atsakovė, o ne ieškovė, todėl atsakovė be pagrindo tvirtina apie neva akivaizdų liudytojų šališkumą.
33. Pažymi, kad teisme atsakovė ginčijo tik sandorio buvimo faktą, tvirtindama, kad ginčo prekių niekada neužsisakė ir negavo, tačiau nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike nekėlė klausimo dėl prekių kainos pagrįstumo. Ginčo prekės buvo 0 kategorijos (dydžio, kalibro) apelsinai, t.y. didžiausi, kraunami rankiniu būdu. Didesnės kategorijos apelsinai į dėžę telpa ne taip „ekonomiškai“ ir jie yra kitaip kraunami ir pakuojami. Svoris užfiksuotas CMR ir sąskaitoje – faktūroje patvirtina, kad pagal CMR Nr. RB 0002243 buvo gabenti būtent 0 kalibro, o ne kitokie apelsinai. Atsakovė parduoda ne savo pačios užaugintus vaisius, bet tarpininkauja parduodant kitų Ispanijos ūkininkų vaisius, atitinkamai ieškovė užsideda antkainį ir tokiu būdu gauna pelną. 2021 kovo mėnesį atsakovei derinant 0 kalibro apelsinų užsakymą, ieškovė siekdama jį įvykdyti, atitinkamai nupirko 0 kalibro apelsinus iš (duomenys neskelbtini) 2021-03-10, ką patvirtina 2021-05-05 sąskaita - faktūra Nr. 21/110 už laikotarpį 2021-03-01 – 2021-03-15 ir jos apmokėjimą patvirtinančio bankinio pavedimo kopija. Iš viso ieškovė nupirko 432 dėžes, kurių kiekviena apytiksliai sveria 12 kg, 0 klasės apelsinų po 18 Eur už dėžę, iš viso 8087,04 Eur (7776 Eur + 4 proc. PVM). Šiuos apelsinus ieškovė perpardavė atsakovei. Toks pats dėžių kiekis nurodytas 2021-03-13 sąskaitoje Nr. 69A/21 ir CMR važtaraštyje. Kadangi atsakovei vaisiai parduoti kainą skaičiuojant ne už dėžę, o už kilogramą, nurodytas patikslintas netto svoris – 4982 kg ir brutto – 5114 kg. Atitinkamai toks pat svoris nurodytas ir 2021-03-12 CMR važtaraštyje. Atsakovė 2020-03-12 užsakė didžiausius kalibro 0 apelsinus (4982 kg), jų kaina sudarė po 1,78 eurų (be pvm) už kilogramą. Ieškovės sumokėta įsigijimo kaina – 1,56 Eur (be pvm). Taigi, ieškovės uždarbis nagrinėjamu atveju (jeigu atsakovė būtų atsiskaičiusi laiku) turėjo sudaryti 0,22 Eur už 1 kg apelsinų, kas prekybos vaisiais rinkoje yra įprasta ir protinga pelno marža. 0 kategorijos apelsinų kaina ženkliai skiriasi nuo kitų kategorijų. Tokie Lane Late dideli apelsinai Lietuvoje kainuoja 3,49 eur už kg.
34. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš apeliantės UAB „RB Transport“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
35. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nesutinka, kad vienašališkas tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) pasirašymas (iš siuntėjo ir/ar vežėjo pusės) ir sąskaitos faktūros išrašymas nepatvirtina fakto, kad tarp ginčo šalių susiklostė tam tikri sutartiniai santykiai bei iš to kilo pareiga atsiskaityti. Trečiasis asmuo pateikė pakankamus įrodymus (rašytinius bei liudytojų parodymus, atstovo paaiškinimus), kurie pagrindžia aplinkybę, jog krovinys pagal CMR važtaraštį Nr. 0002243 krovinio gavėjui MB „Vaisalda“ buvo pristatytas 2021 m. kovo 17 d. Jokių pretenzijų dėl krovinio kiekybės ir kokybės apeliantas krovinio iškrovimo momentu nereiškė. Krovinio iškrovimo metu atsakovės darbuotojams, kurie vykdė krovinio iškrovimo darbus, buvo pateikti CMR važtaraščiai Nr. 0002243 ir Nr. 0002244. Byloje ginčo dėl prekių pakrovimo į trečiojo asmens vilkiką pagal CMR važtaraštį Nr. 0002243 nėra. Pakrovimo faktas yra pilnai įrodytas CMR važtaraščiais bei liudytojų (vairuotojų, kurie atliko krovinio pervežimą), parodymais.
36. Pažymi, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Remiantis šiuo dokumentu teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė perdavė ginčo prekes trečiajam asmeniui UAB „RB Transport“, kuris savo ruožtu šį faktą dar kartą patvirtino savo paaiškinimais ir papildomais rašytiniais įrodymais. Teismas, prieidamas išvados, jog ginčo prekės buvo užsakytos ir pristatytos, vadovavosi ne vien tik atsakovės nurodytais įrodymais (t. y. tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR) ir sąskaita - faktūra), bet ir kitais byloje esančiais papildomais įrodymais, įskaitant ir trečiojo asmens, pristačiusio ginčo prekes iš ieškovės atsakovei, paaiškinimais ir patvirtinimu, kad ginčo krovinys (t. y. 6 paletės 0 dydžio apelsinų) buvo pristatytas atsakovei ir ši jį priėmė. Apeliantė nedetalizuoja, kokie konkrečiai paaiškinimai, liudytojos parodymai teismo buvo netinkamai įvertinti.
37. Prekių pristatymo atsakovei faktą įrodo 2021-03-12 CMR krovinio vežimo važtaraštis Nr. RB 0002243, kuriame prekių kiekis sutampa su sąskaitoje Nr. 69A/21 nurodytu kiekiu, o prekių pristatymą ir perdavimą atsakovei įrodo vairuotojų, gabenusių prekes, parodymai bei patį gabenimą patvirtinantys dokumentai (bendras vilkiku gabento krovinio svoris, kuris nurodytas transporto priemonės svėrimo pažymoje) trečiojo asmens UAB „RB Transport“ susirašinėjimas su vairuotoju kuriame 2021-03-16 nurodyta, kad Rokiškyje turi būti iškrautos 14 palečių, trečiojo asmens atstovo bei jo darbuotojų paaiškinimais bei parodymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
39. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteistas įsiskolinimas už galimai parduotas prekes (6 paletes 0 dydžio apelsinų), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Apeliantė neigia užsakiusi šiuos apelsinus, taip pat nurodo jų negavusi. Apeliacinis skundas pagrindžiamas argumentais dėl netinkamo bylos faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
40. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
41. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, kad ji nupirko 0 kalibro apelsinus iš (duomenys neskelbtini) 2021-03-10 (2021-05-05 sąskaita - faktūra Nr. 21/110 už laikotarpį 2021-03-01 – 2021-03-15) ir jos apmokėjimą patvirtinančio bankinio pavedimo kopija). Nurodo, kad šiuos apelsinus ieškovė perpardavė atsakovei. Teigia, kad atsakovei pirmosios instancijos teisme neginčijant ginčo prekių kainos, ieškovei nebuvo nei galimybės, nei būtinybės atsikirsti bei teikti kokius nors įrodymus šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl jų pateikimas yra nesavalaikis, be to, negalima būtų spręsti, jog jie turėtų esminės reikšmės bylos baigčiai. Todėl naujai teikiamus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.
42. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais: sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.
43. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Ieškovė, vykdydama ieškinio įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad šalių sudarytas susitarimas dėl produktų pirkimo atitiko pirmiau apibrėžtą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, t. y. kad ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei prekes nuosavybės teise, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir už jas sumokėti atitinkamą pinigų sumą (prekių kainą). Ieškovei teigiant, jog ji pateikė (pardavė) prekes atsakovei, o atsakovei tai neigiant, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti susitarimo dėl konkrečių prekių pirkimo-pardavimo buvimą ir prekių perdavimo atsakovei faktą (CK 6.317 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Tik įrodžius šiuos faktus, ieškovei gali atsirasti teisė reikalauti atsiskaityti.
44. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais ir pan.), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis), jeigu įstatymas nereikalauja privalomos rašytinės ar notarinės sutarties formos. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Tam, jog būtų konstatuota, kad sutartis buvo sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akcepto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui; pagal bendrąją taisyklę sutartis laikoma sudaryta nuo momento, kai šis susitarimas pasiekiamas – oferentas gauna akceptą. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 41 punktą).
45. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau byloje nebuvo ginčijama, jog šalys daug metų bendradarbiavo, tarp jų buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai, vyko telefoniniai pokalbiai, susirašinėjimai įvairiomis programėlėmis dėl atsakovei reikalingų vaisių pirkimo. Atsakovė maždaug trejus metus iš ieškovės Ispanijoje pirkdavo įvairius citrusinius vaisius, kuriais vėliau pati prekiaudavo Lietuvoje.
46. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalys 2021 m. kovo 11-12 dienomis tarėsi dėl kitų prekių pirkimo ir pristatymo atsakovei, 2021 m. kovo 17 d. atsakovei buvo pristatytos 8 paletės prekių (2 - mandarinų ir 6 – apelsinų) pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 68/21 ir CMR važtaraštį Nr. RB 0002244. Nustatyta, kad 2021-03-13 sąskaitoje faktūroje Nr.68/21 2021-03-12 įrašyti mandarinai, dydžiai 2/3/4 (veislė klementinai su lapais) 2 paletės,144 dėžės, svoris neto 1850 kg, kurių kaina 703,00 Eur ir 2021-03-12 apelsinai, kurių dydžiai 1/2/3/4 (veislė L LANE LATE SU LAPAIS), kurių yra 6 paletės, 432 dėžės, neto svoris 5742 kg, bendra kaina-2181,96 Eur. Iš viso prekių už 3000,35 Eur. Atsakovė atsiskaitė už prekes pagal sąskaitą faktūrą Nr.68/21 ir ieškovei pervedė 3000,35 Eur. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) Nr. RB 0002244 atsakovės atstovas pasirašė apie prekių gavimą, prekių gavimo faktą patvirtino antspaudu.
47. Tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu neigė ir neigia faktą, kad ji kokia nors forma sudarė su ieškove pirkimo-pardavimo sutartį būtent dėl ginčo prekių - 6 palečių (0 klasės (dydžio) apelsinų įsigijimo, nurodė, kad ieškovė neteikė jokio pasiūlymo dėl šių prekių įsigijimo, šalys jokia forma nesitarė nei dėl šių prekių kiekio, rūšies, kokybės, kainos. Šių prekių įsigijimą ir gavimą ieškovė įrodinėjo atsakovės nepasirašyta sąskaita – faktūra Nr. 69A/21 ir atsakovės nepasirašytu CMR važtaraščiu Nr. RB 0002243. 2021-03-13 išrašytoje sąskaitoje faktūroje, kurios Nr.69A/21, 2021-03-12 įrašyta prekė-apelsinai, dydis 0 (veislė: LANE LATE su lapais), iš viso 6 paletės, 432 dėžės, neto svoris 4982 kg, o jų kaina 8867,96 Eur, su PVM kaina 9222,67 Eur. Sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas 30 dienų, sumokant iki 2021-04-13.
48. Ieškovė teigė, kad sutartis dėl šių prekių pirkimo-pardavimo su atsakove buvo sudaryta žodžiu 2021 m. kovo 12 d., ko nepripažįsta atsakovė. Pastebėtina, kad ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, kad tarp šalys tarėsi būtent dėl 6 ginčo prekių palečių užsakymo. Pagal antstolės I. B. 2021 m. lapkričio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą šalių susirašinėjimas ir derybos vyko tik dėl 8 prekių palečių.
49. Ieškovės atstovas O. L. teisme paaiškino, kad per tris bendradarbiavimo metus su atsakovės atstovais nepasirašinėjo sutarčių, prekes užsakydavo žodžiu, tik telefonu bendraudavo ieškovo žmona su atsakovės atstovu, kadangi jis rusų kalbos nemokėjo, dar susirašinėdavo per programas Viber, „Whatsaap“, Signal. Nurodė, jog atsakovės atstovas ištrynė rašytas žinutes, kuriose buvo tariamasi dėl ginčo prekių įsigijimo, o jis žinučių neišsaugojo, atsakovės atstovas buvo išgąsdintas vykusios policijos patikros, todėl stengdavo naudoti tas programas, kurios greitai ištrindavo pranešimus. Ieškovės atstovas O. L. teigė, jog programėle Signal buvo siunčiama informacija, duomenys apie antrą krovinio dalį. Nors buvo padaryta ir brangesnių apelsinų nuotrauka, tačiau, ieškovės atstovo teigimu, atsakovė ištrynė likusias žinutes, susirašinėjimas galėjo likti tik pas jį archyve.
50. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas A. P. nurodė, jog bendravimas dėl prekių užsakymo vyko su ieškovės atstovo žmona R. per susirašinėjimo programelę, neigė, jog susirašinėjimo žinutes ištrynė, kad naudotųsi rusiškomis susirašinėjimo programomis, nurodė niekada tokių brangių apelsinų nepirkęs.
51. Byloje liko neįrodyta, jog kažkokie duomenys šalių susirašinėjimuose buvo ištrinti, ar kad juos ieškovė bandė atkurti. Taigi, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių neabejotinai spręsti, jog užsakymas buvo pateiktas (oferentas (ieškovė) gavo akceptą) dėl ginčo prekių, kad dėl jų iš viso buvo tariamasi (pateikta atsakovei oferta), taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių numanyti, kad atsakovė turėjo ketinimų pirkti brangius, 0 dydžio apelsinus. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių atstovai nurodė, jog iki tol atsakovės buvo perkami mažesnio dydžio bei kainos apelsinai, mandarinai. Atsakovės atstovas teisme paaiškino, jog apelsinus Lietuvoje parduodavo po 1,50 Eur, todėl jam nebūtų apsimokėję įsigyti brangesnius apelsinus po 2 Eur.
52. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaita- faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įformintos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, o asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika suformuota ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, o PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, tačiau ji gali būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012, 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018). Šiuo atveju vien ieškovės išrašyta ir šalių nepasirašyta PVM sąskaita faktūra pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sąskaitoje nurodytas bei atsakovės užsakytas prekes ieškovė pardavė atsakovei.
53. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Tačiau CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatos suteikia didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, kad, šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
54. Esminė krovinio vežimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti, kokį konkrečiai krovinį šalis įsipareigoja nugabenti į paskirties punktą. Atlygintinumas yra vienas vežimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos vežimo sutartį, išreikštų valią – susitartų ir dėl paties siuntėjo (gavėjo) įsipareigojimo atlyginti už suteiktą paslaugą. Akivaizdu, kad šalis gali sieti įvairūs sutartiniai santykiai ir taip pat sutartiniai santykiai, kylantys iš atskirų krovinio pervežimo sutarčių, kurių objektai gali būti skirtingi kroviniai. Todėl sutarties sudarymo aplinkybių ištyrimas ir vertinimas tampa reikšmingas siekiant nustatyti krovinio vežimo sutarties sudarymo faktą.
55. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudarytas transporto užsakymas Nr. 72 8 palečių pervežimui iš Ispanijos. Transporto užsakyme Nr. 72 nurodyta, jog bus pervežamos maisto prekės, 8 paletės iš Ispanijos, šis užsakymas nebuvo papildytas, nors jo išrašymo metu 2021-03-17, jau po prekių pakrovimo, trečiajam asmeniui tikrai turėjo būti žinoma dėl atsakovės ketinimo įsigyti dar 6 paletes apelsinų iš to paties siuntėjo. Byloje nėra rašytinių įrodymų, susirašinėjimų, patvirtinančių, kad papildomai buvo užsakyta paslauga atvežti ir 6 paletes citrusinių vaisių. Nors trečiojo asmens atstovė teigė, kad su atsakovo atstovais dėl pervežimo paslaugos bendravo telefonu ar „Whatsaap“, Viber programėlėmis, o susirašinėjimas buvo ištrintas, tačiau, tokie teiginiai pripažintini deklaratyviais. Be to, atsakovės atstovas nurodė su trečiojo asmens atstove R. bendraudavęs telefonu, nesusirašinėjęs. Abejonių dėl papildomo užsakymo kelia ir trečiojo asmens pozicija, jog palečių transportavimo kaina atsakovei dėl papildomų 6 palečių pervežimo nepadidėjo, kas akivaizdžiai neatitiktų logikos, prieštarautų trečiojo asmens tikslui gauti pajamas. Nors trečiojo asmens atstovė R. B. nurodė, jog per karantiną norėjo išsaugoti nuolatinį klientą, darė jam nuolaidą, priekaboje dar buvo laisvos vietos, tačiau atsižvelgus į tai, kad vėliau darytame užsakyme vežimo kaina už 6 paletes sudarė netgi 1020 EUR plius PVM, tokie paaiškinimai neatrodo įtikinantys. Taip pat byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl to, jog atsakovės atstovas nepasirašo antrojo CMR važtaraščio, kad būtų raštu raginęs antrąjį važtaraštį atsiųsti elektroniniu paštu.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju vien tik CMR važtaraščio išrašymas negali patvirtinti buvus trečiojo asmens ir atsakovės susitarimo dėl brangesnių apelsinų vežimo užsakymo.
57. Visuma byloje esančių įrodymų neleidžia spręsti, jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens būtų buvusi sudaryta vežimo sutartis dėl papildomų 6 palečių pervežimo, tokios aplinkybės trečiasis asmuo bei ieškovė neįrodė. Be to, rašytinė vežimo sutartis nebuvo pasirašyta, nors atsakovė ir trečiasis asmuo būtent raštu patvirtino 8 palečių užsakymą, taip pat vėliau buvo sudarę raštu kitą transporto užsakymą, kas leistų spręsti, jog šioms bendrovėms buvo įprasta vežimo sutartis įforminti. Kodėl šiuo atveju galėjo būti elgiamasi kitaip, nėra suprantama. Nors trečiojo asmens atstovė nurodė, jog gautas užsakymas buvo papildytas žodžiu, bet neaišku, kas trukdė tai aiškiai nurodyti 2021-03-17 Transporto užsakyme Nr. 72.
58. Pagal CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punkto nuostatas, pristačius krovinį į paskirties vietą, gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą. Nagrinėjamu atveju CMR važtaraštis Nr. RB 0002243 nepasirašytas, todėl jis nepatvirtina, kad 6 paletės apelsinų buvo perduotos atsakovei. Nors trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, jog telefonu buvo informuotas atsakovės atstovo, jog CMR važtaraštis Nr. 0002243 su atsakovės parašu bei antspaudu jau vairuotojui perdavus prekes vėliau bus atsiųstas įmonės administracijai, tačiau byloje nėra jokių tokį susitarimą patvirtinančių duomenų. Šiuo atveju trečiojo asmens atstovės bei pas trečiąjį asmenį dirbančių vairuotojų, kurie buvo apklausti byloje liudytojais, parodymai, jų susirašinėjimai su vadovu, negali būti laikomi objektyviais įrodymais bei patvirtinti nei vežimo sutarties sudarymo, nei prekių perdavimo atsakovei fakto.
59. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog svarstė galimybę reikšti ieškinį dėl prarasto krovinio būtent trečiajam asmeniui, todėl akivaizdu, kad trečiasis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, liudytojų S. S. ir V. K. parodymai ne visada sutapo, nors krovinį priėmęs V. K. nurodė perdavęs kitam vairuotojui S. S. 3 CMR važtaraščius bei 2 vokus gavėjams, tačiau krovinį pristatęs vairuotojas nurodė gavęs tik CMR važtaraščius. Taip pat trečiojo asmens pateikti kelionės lapai, duomenys apie krovinio viršsvorį niekaip nepatvirtintų, kad 6 paletės apelsinų buvo priimtos atsakovės.
60. Pažymėtina, kad ieškovė, bendradarbiaudama su atsakove be rašytinės sutarties, savo verslo santykius grįsdama tarpusavio pasitikėjimu prisiėmė riziką, jog iškilus ginčui (kaip šiuo atveju), bus apsunkintas prekių perdavimo atsakovei fakto įrodinėjimas. Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) ir bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 178 straipsnis), prekių perdavimo faktą atsakovei turėjo įrodyti ieškovė, tačiau priešingai, nei pripažino pirmosios instancijos teismas, minėta aplinkybė nėra įrodyta.
61. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti.
62. Atmetus ieškinį iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Netenkinus ieškinio ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Šia asmuo palaikė ieškovės reikalavimus, iš esmės buvo jo pusėje. Atmetus ieškinį jam bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
63. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.
64. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį pateikiant atskirąjį skundą, antstolei dėl faktinių aplinkybių konstatavimo – 121 Eur, vertimams – 78,08 Eur. Šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš ieškovės. Taip pat atsakovė patyrė 2652,77 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kuria sudaro: 650,22 Eur už atsiliepimo į ieškinį, atskirojo skundo surašymą, susipažinimą su reikalavimais, 484 Eur už tripliko surašymą, 303,71 Eur už atsakymo dėl pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo parengimą, 1214,84 Eur už atstovavimą teisme (8,5 val.), dviejų prašymų surašymą.
65. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu išlaidos už atsakymo dėl pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo parengimą nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, todėl negali būti atlyginamos atsakovei. Taip pat išlaidos, patirtos už atstovavimą teisme, nors ir neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, nagrinėjamu atveju pripažintinos per didelėmis, kadangi byla nebuvo sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių. Todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 1800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
66. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1210 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, apeliacinį skundą apmokėjo 211 Eur žyminiu mokesčiu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės. Trečiojo asmens ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Timur Trading, S.L., kodas B-98842149, atsakovei MB „Vaisalda“ , juridinio asmens kodas 304754260, 1800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 38 Eur žyminio mokečio, 121 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 78,08 Eur vertimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės Timur Trading, S.L., kodas B-98842149, atsakovei MB „Vaisalda“ , juridinio asmens kodas 304754260, 1210 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, 211 Eur žyminį mokestį.
Teisėjai Dalia Pranckienė
Laimutė Sankauskaitė
Birutė Valiulienė