Civilinė byla Nr. e2-1296-592/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12498-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Silasa“ atstovui advokatui Ryčiui Paukštei,

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei prokurorei Ugnei Rinkevičienei,

trečiojo asmens Aplinkos apsaugos agentūros atstovams Giedriui Baliūnui, Jurgai Girdziušienei,

trečiojo asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Gitanai Katkauskienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „X Smart Business“ atstovei advokatei Eglei Mockienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Silasa“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Aplinkos apsaugos agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „X Smart Business“.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: priteisti iš atsakovės 30 600 Eur nuostolių atlyginimo; įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išgabenti iš UAB „Silasa“ nuosavybės teise priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), 641 talpą su nuodinga medžiaga 1-metil-2-pirolidonu; priteisti iš atsakovės po 60 Eur už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo dienos iki įpareigojimo išgabenti 641 talpą su nuodinga medžiaga iš ieškovės sandėlio įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Po ieškinio pateikimo (ieškinys teisme gautas 2023-08-25) atsakovė 2023-11-16 išgabeno ginčo talpas, todėl ieškovė atsisakė reikalavimo, susijusio su įpareigojimu išgabenti šias talpas, ir galutinai prašo priteisti iš atsakovės 33 600 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Silasa“ nuosavybės teise priklauso sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 23 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2023-3 ieškovė iki 2022 m. balandžio 1 d. išnuomojo UAB „X Smart Business“ dalį sandėlio patalpų. 2021 m. balandžio 13 d. ieškovė ir UAB „X Smart Business“ sudarė priedą prie nuomos sutarties, kuriuo buvo padidintas nuomojamų patalpų plotas iki 1540 kv. m, ir sutarė, kad ieškovei bus mokamas 1 800 Eur nuomos mokestis kas mėnesį. 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 267 straipsnio 1 dalį. Pranešime apie įtarimą užfiksuota, kad UAB „X Smart Business“ į iš ieškovės išsinuomotas patalpas atgabeno 641 vnt. plastikinių talpų (kiekviena po 1 000 litrų) su nuodingu skysčiu. Nuomininkas nebemokėjo nuomos mokesčių, nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, o ikiteisminio tyrimo metu nustatytos talpos su nuodingu skysčiu buvo laikomos UAB „Silasa“ patalpose.

4.       Ieškovė ne kartą kreipėsi į prokuratūrą, prašydama spręsti klausimą dėl patalpų atlaisvinimo ar kompensavimo už ginčo talpų laikymą ieškovės patalpose (už saugojimą ar nuomą). Tačiau patalpų naudojimas buvo apribotas prokurorų sprendimais, ieškovė negalėjo jų naudoti (nuomoti) ir gauti pajamų.

5.       Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui.

6.       BPK 92 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti, jei įmanoma, nufotografuojami, užantspauduojami ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje. Prokurorai nuo pat turto užantspaudavimo dienos žinojo, kad tokio pavojingo turto pas ieškovę patalpose saugoti negalima, bet nutarė tą turtą užantspauduoti ieškovės patalpose. Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo. Daiktai (641 talpos) prokuroro sprendimu pripažinti reikšmingais ikiteisminiam tyrimui, todėl prokuroras turėjo nustatyti jų saugojimo vietą.

7.       Ieškovė nėra susijusi su ikiteisminiame tyrime tiriamomis veikomis, ji, kaip privatus asmuo, neturi pareigos savo lėšomis ir savo patalpose saugoti teisėsaugos institucijų tiriamose bylose esančių daiktinių įrodymų. Ieškovės patalpų naudojimas buvo apribotas prokurorų sprendimais, todėl ji negalėjo jų naudoti (nuomoti) ir reguliariai gauti pajamų. Nuo nuomos sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 1 d.) iki ieškinio pateikimo dienos negautos pajamos sudaro 30 600 Eur (1 800 Eur x 17 mėn.). Atsakovė 2023 m. lapkričio 16 d. išgabeno iš UAB „Silasa“ nuosavybės teise priklausančio sandėlio 641 talpą. Nuo bylos iškėlimo (2023 m. rugpjūčio 28 d.) iki daiktų išgabenimo (2023 m. lapkričio 16 d.) praėjo 50 kalendorinių dienų, todėl ieškovė reikalauja už jas atlyginti 3 000 Eur (50 d. x 60 Eur (1 800 Eur per mėnesį / 30 d.). 

8.       Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė ieškinį atmesti. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nuomone, bendroji rūpestingumo pareiga nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista. Tyrimas buvo pradėtas pagal ieškovės prašymą. Prokuroras ėmėsi aktyvių veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje, siekdamas išspręsti daiktinių įrodymų laikymo ikiteisminio tyrimo byloje klausimą: 2021 m. liepos 8 d. visos talpos buvo užplombuotos; lapkričio 4 d. nutarimu daiktiniai įrodymai buvo perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai administruoti; iš 2021 m. gruodžio mėn. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento rašto matyti, kad daiktiniai įrodymai buvo įvertinti kaip pavojinga atlieka ir pasiūlyta juos naikinti, todėl 2023 m. sausio 31 d. nutarimu nuspręsta perduoti daiktinius įrodymus Aplinkos apsaugos agentūrai; vėliau šie du nutarimai buvo panaikinti, nustačius, kad aukščiau nurodytos institucijos negali administruoti šių daiktinių įrodymų – pavojingų medžiagų talpų; gegužės 12 d. buvo gautas UAB „Toksika“ komercinis pasiūlymas dėl daiktinių įrodymų perdavimo ir galimybės sutvarkyti juos kaip atliekas. Be to, 2022 m. liepos 11 d. buvo kreiptasi į kompetentingas Lenkijos Respublikos institucijas dėl teisinės pagalbos ikiteisminio tyrimo byloje suteikimo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, kontroliuojantis ikiteisminį tyrimą, ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad būtų operatyviai ir veiksmingai sprendžiamas daiktinių įrodymų klausimas byloje. Pažymėjo, kad pavojingos atliekoms saugoti yra nustatytas ypatingas teisinis režimas, t. y. atliekų tvarkymu gali užsiimti tik atitinkamus leidimus turintys asmenys (tai buvo išaiškinta ieškovei Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro rašte). Nagrinėjamu atveju yra siekiama pavojingas atliekas grąžinti užsienio valstybei, todėl darytina išvada, kad prokuratūra privalėjo veikti imperatyvių teisės aktų reikalavimų ribose ir negalėjo su UAB „Silasa“ sudaryti patalpų nuomos sutarties. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti prokuroro bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo ir su tuo susijusių neteisėtų prokuroro veiksmų.

9.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teigimu, ieškovė pasirinko netinkamą civilinių teisių gynimo būdą, kadangi pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo privalo būti reiškiamas ikiteisminio tyrimo byloje. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų spręsti daiktinių įrodymų (641 talpos su nuodinga medžiaga) laikymo kaštų atlyginimo klausimo, kadangi BPK yra nustatyta atskira ir savarankiška tokių proceso išlaidų atlyginimo tvarka ir būdai. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nuomone, toks civilinę bylą nagrinėjančio teismo veikimas, nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui, būtų veikimas ultra vires, kadangi tokia kompetencija civilinę bylą nagrinėjančiam teismui BPK nėra nustatyta. 

10.       Pažymėjo, kad ieškovei 2023 m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pranešime (atsakyme į skundą) buvo išaiškinta, jog nagrinėjamas klausimas gali būti sprendžiamas BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nustatyta tvarka, t. y. vertinant daiktinių įrodymų laikymo išlaidas kaip proceso išlaidas. Galutinis procesinis sprendimas dėl daiktų sunaikinimo galės būti priimtas tik priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, t. y. ikiteisminį tyrimą nutraukiant ar priėmus teismo nuosprendį. Kaip nustatyta BPK 103 straipsnyje, proceso išlaidoms, be kita ko, priskiriamos daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos bei kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Talpų laikymo išlaidos galės būti apskaičiuotos tik priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje, o ne nagrinėjamoje civilinėje byloje, teismui pasisakant dėl ieškovės pareikštų reikalavimų.

11.       Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas yra atliekamas policijos įstaigoje — Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kurio žinioje yra ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir patys tyrimui reikšmingi daiktai. Sprendimą palikti daiktus ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose galėjo ir turėjo priimti ne Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, o policijos įstaiga, kuri tai ir padarė, 2021 m. liepos 8 d. papildomame įvykio vietos apžiūros protokole nurodydama daiktų laikymo vietos adresą UAB „Silasa“ nuosavybės teise priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą ir kurios žinioje yra daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, privalėjo sudaryti turto pasaugojimo sutartį ir už suteiktas paslaugas apmokėti iš jai tam valstybės skirtų biudžeto asignavimų lėšų.

12.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teigimu, teismui sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ir juos tenkinant, iš reikalaujamos priteisti 33 600 Eur sumos privalo būti išskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalis, kadangi teismų priteistas žalos atlyginimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas.

13.       Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad trečiajam asmeniui pagal teisės aktus nėra suteikti įgaliojimai perimti, priimti, administruoti ir realizuoti, tiekti rinkai ir kitai ekonominei veiklai kokį nors turtą, tame tarpe ir chemines medžiagas, jų mišinius, taip pat ir pavojingas atliekas, ji neturi tokiai veiklai reikalingų licencijų. Iki tol, kol nebuvo priimtas prokuratūros procesinis sprendimas dėl galimybės saugomų atliekų, kaip daiktinių įrodymų ikiteisminiame tyrime, išvežimo, Aplinkos apsaugos agentūra negalėjo su jomis atlikti kokių nors veiksmų. Trečiojo asmens nuomone, žalos, kaltų asmenų veikos ir priežastinio ryšio nustatymui reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl bylos nagrinėjimo ekonomiškumo, koncentruotumo prasme ieškinį tikslinga reikšti baudžiamajame procese.

14.       Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nenurodo jokių policijos įstaigos neteisėtų veiksmų, ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras nėra nustatęs jokių ikiteisminį tyrimą atliekančių policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar BPK pažeidimų. Pažymėjo, kad ieškovė turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus pareigūnų veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ikiteisminio tyrimo metu BPK tvarka buvo sprendžiamas daiktinių įrodymų (641 talpų su nuodinga medžiaga) klausimas (dėl galimo sunaikinimo). Dėl esamo teisinio reguliavimo, susijusio su pavojingų medžiagų laikymo ir utilizavimu, dėl susižinojimo su Lenkijos Respublikos institucijomis sprendimo priėmimas užtruko. BPK 103 straipsnyje nustatyta, kad proceso išlaidomis gali būti pripažįstamos ir daiktų laikymo išlaidos, kurios gali būti išieškomos iš kalto asmens. Trečiojo asmens teigimu, ieškovės reikalaujamos atlyginti išlaidos gali būti pripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas sprendžiamas baigus baudžiamąjį procesą.

15.       Trečiasis asmuo UAB „X Smart Business“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį. 

16.       Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės savo procesiniuose dokumentuos nurodytais argumentais. UAB „X Smart Business“ atstovė iš esmės palaikė ieškovės argumentus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

17.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą

18.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Silasa“ nuosavybės teise priklauso sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 23 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2023-3 ieškovė iki 2022 m. balandžio 1 d. išnuomojo UAB „X Smart Business“ dalį sandėlio patalpų. 2021 m. balandžio 13 d. ieškovė ir UAB „X Smart Business“ sudarė priedą prie nuomos sutarties, kuriuo buvo padidintas nuomojamų patalpų plotas iki 1 540 kv. m, sutarta dėl 1 800 Eur nuomos mokesčio (be PVM) kas mėnesį. 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 267 straipsnio 1 dalį. Pranešime apie įtarimą nurodyta, kad UAB „X Smart Business“ į iš ieškovės išsinuomotas patalpas atgabeno 641 vnt. plastikinių talpų (kiekviena po 1 000 litrų) su nuodingu skysčiu. Nuomininkas nebemokėjo nuomos mokesčių, nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, o ikiteisminio tyrimo metu nustatytos talpos su nuodingu skysčiu toliau buvo laikomos UAB „Silasa“ patalpose. Šios bylos teisminio nagrinėjimo metu ginčo talpos buvo išgabentos atsakovės iniciatyva 2023 m. lapkričio 16 d. į UAB „Toksika“. Dėl šių aplinkybių byloje ginčas nekilo.

19.       Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia iš esmės tuo, kad jos patalpų naudojimas buvo apribotas prokurorų sprendimais, t. y. ji negalėjo jų naudoti (nuomoti) ir gauti pajamų.

20.       2023 m. gegužės 23 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama nurodyti, kokios yra 641 vnt. plastikinių talpų su nuodingu skysčiu saugojimo sąlygos, ar apribotos galimybės tretiesiems asmenims jį išvežti ir atlaisvinti patalpas. 2023 m. gegužės 31 d. raštu Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius informavo, kad UAB „Silasa“ patalpose laikomos 641 talpos su nuodinga medžiaga 1-metil-2-pirolidonu, yra daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-16145-21, kurie buvo apžiūrėti, nufotografuoti, paimti skysčio pavyzdžiai, užantspauduoti atliekant įvykio vietos apžiūrą (BPK 92 straipsnis). 2023 m. birželio 1 d. rašte ieškovė nurodė, kad prokuratūra turi pasiimti ir išsivežti šias talpas, arba sudaryti su ieškove sutartį ir kompensuoti už daiktų saugojimo laikotarpį. 2023 m. birželio 20 d. raštu ieškovei buvo atsakyta, kad galutinis sprendimas dėl talpų, kuriuose yra nuodinga medžiaga, išvežimo ir/ar saugojimo nėra priimtas. 2023 m. birželio 27 d. raštu ieškovė paprašė atsakovės sudaryti sutartį dėl patalpų nuomos, tačiau iš prokuroro gavo atsakymą, kad sutartis nebus sudaryta, kadangi ieškovė neturi teisės saugoti pavojingų atliekų.

21.       Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023).

22.       BPK 92 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti, jei įmanoma, nufotografuojami, užantspauduojami ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje. 

23.       Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas, kad prokuratūra iš esmės nuo pat turto užantspaudavimo dienos žinojo arba privalėjo žinoti (BPK 170 straipsnio 2 dalies pagrindu kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas), kad tokio pavojingo turto pas ieškovę patalpose saugoti negalima, tačiau turtas užantspauduotas ieškovės patalpose. Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo. Daiktai (641 talpos) prokuroro sprendimu pripažinti reikšmingais ikiteisminiam tyrimui, todėl prokuroras turėjo nustatyti jų saugojimo vietą. Pažymėtina, kad atsakovės atstovė atsiliepime pati nurodo, kad nuo 2021 m. liepos 8 d. visos ginčo talpos buvo užplombuotos, todėl, teismo nuomone, prokuratūra (prokuroras) iki ieškovės ir UAB „X Smart Business“ nuomos sutarties termino pabaigos - 2022 m. balandžio 1 d. – turėjo pakankamai laiko priimti sprendimą dėl šių talpų saugojimo vietos ir ieškovės patalpų atlaisvinimo, t. y. rasti subjektą, kuris turi teisę tokias talpas sandėliuoti. Aplinkybė, kad vėliau talpos buvo perduotos saugoti UAB „Toksika“ tik patvirtina, jog tinkamai (savalaikiai) nebuvo sprendžiamas klausimas dėl talpų išgabenimo ir saugojimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras atsakydamas į ieškovės 2023 m. birželio 27 d. raštą sudaryti sutartį dėl patalpų nuomos, nurodė, jog sutartis nebus sudaryta, nes ieškovė neturi teisės saugoti pavojingų atliekų; tačiau nenurodė, kokiu pagrindu 2021 m. gegužės 20 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą nuo 2021 m. liepos 8 d. užplombuotos ginčo talpos buvo neatlygintinai laikomos būtent ieškovės patalpose.

24.       Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė nėra susijusi su ikiteisminiame tyrime tiriamomis veikomis, todėl sutiktina su ieškovės argumentu, jog ieškovė kaip privatus asmuo, neturi pareigos savo lėšomis ir savo patalpose saugoti teisėsaugos institucijų tiriamose bylose esančių daiktinių įrodymų.

25.       Akivaizdu, kad ieškovė kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam nėra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo, turėjo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius gauti pajamas iš sandėlio nuomos. Kaip minėta, sandėlis buvo užimtos ginčo talpomis, o ikiteisminį tyrimą kontroliavo prokuratūra (prokuroras). Tačiau prokuratūra savalaikiai nesprendė klausimo tiek dėl daiktų saugojimo, tiek dėl atlygintinumo ieškovei už jos sandėlio naudojimą, t. y. laikymą sandėlyje daiktinių įrodymų. Tai, kad prokuratūra nerado su kitomis institucijomis tinkamo sprendimo kaip savalaikiai atlaisvinti ieškovės sandėlį ar kompensuoti ieškovei negaunamas pajamas, neatleidžia jos (prokuratūros) nuo civilinės atsakomybės (CK 6.245-6.249, 6.253 straipsniai); taip pat netoleruotina, kad dėl tokio neveikimo pelno siekiantis subjektas patirtų nuostolius. Esant civilinės atsakomybės sąlygoms ieškovė savo pažeistas teises gali ginti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalis, 5 straipsnis). 

26.       Taigi, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad prokuratūra (prokuroro) prokuroro veiksmų pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, todėl yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą (nuostolius) – negautas pajamas už nuomą.

27.       Atsakovė argumentuoja, kad ieškovės prašomos išlaidos atlygintinos pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktų nuostatas, nes proceso išlaidoms priskiriamos daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju prašomi priteisti nuostoliai kildinami kitu pagrindu, t. y. iš prokuratūros (prokuroro) neteisėtų veiksmų, todėl yra netapačios prievolės ir ginčai, toks ieškovo reikalavimas gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (CPK 5 straipsnis). Tuo pačiu konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje teismas iš esmės ir nesprendžia daiktinių įrodymų (ginčo talpų) laikymo kaštų atlyginimo klausimo kaip proceso išlaidų BPK nustatyta tvarka.

28.       Byloje nekilo ginčas dėl negautų pajamų dydžio, išskyrus PVM išskaitymo iš nuostolių dydžio. Tačiau iš ieškovės negauto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimų matyti, kad PVM nebuvo skaičiuojamas, o už mėnesio nuomą skaičiuojama 1 800 Eur suma be PVM (kaip numatyta anksčiau galiojusioje ieškovės nuomos sutartyje su UAB „X Smart Business“).  

29.       Iš prokuroro Vladimiro Sergejevo 2024-01-30 nutarimo pripažinti proceso išlaidomis matyti, kad nutarta ieškovės patirtas 33 600 Eur išlaidas (dydis, kokio ir prašo ieškovė) už ginčo talpų laikymą nuo 2022-04-01 iki 2023-11-13 pripažinti proceso išlaidomis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės negautos pajamos (prokuroro įvardintos išlaidomis) pripažįstamos proceso išlaidomis BPK prasme, neatima ieškovei teisės reikšti reikalavimus ta pačia apimtimi tiems subjektams, kurie atsakingi už tokių nuostolių padarymą. Žinoma, kad atlyginus nuostolius ieškovei, pastaroji netektų teisės į tų pačių nuostolių atlyginimą baudžiamojo proceso tvarka. 

30.       Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išgabenti iš UAB „Silasa“ nuosavybės teise priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), 641 talpą su nuodinga medžiaga 1-metil-2-pirolidonu. 2023 m. lapkričio 27 d. ieškovė pateikė pareiškimą, kuriame atsisakė šio reikalavimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė įvykdė šį reikalavimą, t. y. 2023 m. lapkričio 16 d. išgabeno iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio sandėlio ginčo talpas.