Administracinė byla Nr. AS-850-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01401-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos 63.2; 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „JCDecaux LIETUVA“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas UAB „Reklamos arka“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: išreikalauti iš Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) sprendimus, kurie nurodomi Kauno miesto savivaldybės 2016 m. birželio 17 d. atsakyme ir kuriais buvo išduoti leidimai UAB „JCDecaux LIETUVA“ (toliau – ir Bendrovė) įrengti išorinę reklamą bei pastatyti vitrinas; panaikinti Kauno miesto savivaldybės sprendimus, kuriais UAB „JCDecaux LIETUVA“ buvo suteikta teisė įrengti vitrinas ir jose teikti išorinės reklamos paslaugas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas formuluoja reikalavimą dėl sprendimo, kuris priimtas kito juridinio asmens atžvilgiu, t. y. minėti išorinės reklamos leidimai buvo išduoti ne UAB „Reklamos arka“ bet Bendrovei, todėl minėti sprendimai negali būti skundžiami pareiškėjo. Teismas darė išvadą, jog teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl leidimų išorinei reklamai panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ)) 33 str. 2 d. 1 punktas). Teismas akcentavo, kad net ir skundo patenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą.

Nurodo, kad reklamos leidimų išvadavimas Bendrovei, vadovaujantis taikos sutartimi, bet neorganizuojant konkurso teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidžia konkurencijos laisvę. Mano, kad priimtais sprendimais yra pažeidžiamos pareiškėjo, kaip Bendrovės konkurento, teisės. Akcentuoja, kad leidimai įrengti viešosios reklamos įrenginius Kauno miesto savivaldybėje išduodami tik konkurso tvarka nuo 2015 m. sausio 22 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo UAB „Reklamos arka“ atskirąjį skundą dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas

Pareiškėjas su patikslintu skundu į pirmosios instancijos teismas kreipėsi, prašydamas: išreikalauti iš Kauno miesto savivaldybės sprendimus, kurie nurodomi Kauno miesto savivaldybės 2016 m. birželio 17 d. atsakyme ir kuriais buvo išduoti leidimai UAB „JCDecaux LIETUVA“ įrengti išorinę reklamą bei pastatyti vitrinas; panaikinti Kauno miesto savivaldybės sprendimus, kuriais UAB „JCDecaux LIETUVA“ buvo suteikta teisė įrengti vitrinas ir jose teikti išorinės reklamos paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą priimti atsisakė, nurodęs, kad byloje pareiškėjo skunduose keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjo siekiamų apskųsti sprendimų panaikinimas nedarytų įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-438/2016)

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Šias išvadas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo administracinėje byloje Nr. A442-548/2010.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui skunde siekia apskųsti viešojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės – priimtus sprendimus, kuriais buvo išduoti leidimai UAB „JCDecaux LIETUVA“ įrengti išorinę reklamą bei pastatyti vitrinas, teigdamas, jog nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir nerengiant konkurso buvo pažeistos pareiškėjo, kaip Bendrovės konkurento, teisės ir interesai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, manydamas, kad aptarti atsakovo sprendimai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę prašyti teismą spręsti šį ginčą. Tai, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimus -  t. y. apginti jo pažeistas teises, turėtų būti sprendžiama nagrinėjant administracinę bylą iš esmės. Vien pats faktas, kad pareiškėjo siekiami nuginčyti viešojo administravimo subjekto priimti aktai nėra skirti tiesiogiai jam, esminės įtakos skundo priėmimo stadijoje neturi nenustačius, pabrėžtina, akivaizdžių aplinkybių, jog ginčijamas aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas dėl galimo savo teisių pažeidimo, susijusio su reklamos leidimų išdavimu Bendrovei pagal Kauno apygardos administracinėje byloje Nr. eI-2377-428/2015 2015 m. lapkričio 13 d. patvirtintą taikos sutartį, veikia itin aktyviai – ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl konkurso organizavimo, teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos administracinėje byloje Nr. eI-2377-428/2015 (Administracinė byla Nr. eP-28-822/2016), nurodydamas, kad leidimai Bendrovei buvo išduoti nepaisant teisės aktų reikalavimų – t. y. nerengiant konkurso, tokiu būdu užkertant kelią konkurse dalyvauti pareiškėjui (b. l. 51; 71, 74–75).

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, viena vertus, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Antra vertus, iš pareiškėjo į bylą pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas 2016 m. birželio 17 d. raštu pareiškėją informavo, kad jo prašymai dėl reklamos leidimų išdavimo nebus tenkinami (b. l. 74–75). Kaip matyti iš minėto rašo turinio, šis viešojo administravimo aktas gali turėti tiesioginę sąsają su nagrinėjama administracine byla bei pareiškėjo galbūt pažeistomis teisėmis ir teisėtais interesais, pareiškėjui nesudarant galimybės dalyvauti konkurse dėl reklamos leidimų išdavimo, todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėtų įvertinti šį administracinį aktą ir spręsti dėl poreikio taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arką“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir pirmosios instancijos teismui grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.