Civilinė byla Nr. e2-4679-1019/2023

 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22766-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.7; 2.6.8.10.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovui S. G.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ 8000 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

        Teismas 2022 m. lapkričio 18 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui S. G. iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 8000 Eur dydžio skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovui 90 Eur žyminio mokesčio.

                Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškiniu, prašė panaikinti 2022 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą; prašė išdėstyti teismo sprendimą per 6 mėnesius. Nurodė, kad 2022 m. liepos 28 d. rašytiniu pranešimu atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl 2021 m. rugpjūčio 3 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo. Šalys sutarė, kad Nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d., kuomet faktiškai bus atlaisvintos patalpos. Ieškovas vilkino faktinį patalpų perėmimą ir tokiu būdų nepagrįstai bei neteisėtai skaičiavo nuomos mokestį, kurį nurodo esant 8000 Eur (iki 2022 m. lapkričio mėn.). Nuomos santykiai tarp ginčo šalių faktiškai pasibaigė 2022 m. rugpjūčio mėnesį, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo sutikti su ieškovo reikalavimu dėl nuomos mokesčio priteisimo už 2022 m. rugsėjo bei spalio mėnesius. Atsakovė neginčija įsiskolinimo už nuomą iki 2022 m. rugsėjo, t. y. 5 000 Eur, su įsiskolinimu sutinka ir neatsisako prievolės atsiskaityti su ieškovu vykdymo. Dėl sudėtingos finansinės padėties atsakovei sumokėti visą reikalaujamą skolą iš karto yra sudėtinga. Atsakovė 2021 m. patyrė ženklų nuostolį, t. y. atsakovės pardavimo pajamas sudarė 40 183 Eur ir atsakovė patyrė 6 941 Eur nuostolį. Po pandeminės situacijos ganėtinai lėtai atsigauna (duomenys neskelbtini) veikla, todėl ir atsakovė neturi galimybės iš karto padengti įsiskolinimą ieškovui. Atsakovė prašo teismo išdėstyti įsiskolinimą per 6 mėn. laikotarpį, mokant lygiomis dalimis po 1000 Eur.

        Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 8 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. nutraukti Nuomos sutartį susitarimo nebuvo, o atsakovė faktiškai patalpomis naudojosi ne iki 2022 m. rugpjūčio mėn., kaip ji teigia, o iki 2022 m. gruodžio 2 d. Tą liudija elektroninis šalių susirašinėjimas. Patalpų nutraukimo sutartis buvo pasirašyta tik 2022 m lapkričio 25 d., o atsakovė patalpas atlaisvino tik 2022 m. gruodžio 2 d. Atsakovė, nors ir pati ne kartą siūlė mokėti skolą dalimis, tačiau nevykdė ir savo pačios pasiūlytų skolos mokėjimo grafikų. Sutartis pasirašyta 2021 m. rugpjūčio 3 d., taigi, Nuomos sutarties pasirašymo metu atsakovė turėjo galimybę įvertinti pasirašomos sutarties sąlygas, jau tuo metu buvusią situaciją šalyje ir pasaulyje, pandemijos įtaką savo prievolėms vykdyti, atitinkamai derėtis dėl vienokių ar kitokių Nuomos sutarties ar papildomų susitarimų sąlygų.

        2023 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad buvo sudaryta sutartis 10-čiai metų. Iki 2022 m. gegužės mėn. atsakovė mokėjo nuomą. Už gegužės mėn. liko 500 Eur skola, neatsiskaitė iki šiol. Ieškovas skatino atsiskaityti. Atsakovė teigė, kad per didelė kaina, bet ieškovas nesutiko jos sumažinti. Veiklą vykdė iki 2022 m. gruodžio 3 d. Patalpas perdavė po 5 d. d. po 2022 m. lapkričio 25 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo. Dėl atsakovės nurodomo 2022 m. rugpjūčio mėn. nutraukimo paaiškino, kad šalys buvo susitikę, bet atsakovė tęsė veiklą toliau. 2022 m. rugsėjo 19 d. atsakovė el. laišku nurodė, kad Nuomos sutartis nenutraukta. Su tiekėjais atsakovė 2022 m. spalį sudarė sutartį, iki tol elektros, šilumos tiekėjai sąskaitas siųsdavo ankstesniam nuomininkui. 2022 m. lapkričio 25 d. Nuomos sutartis nutraukta ieškovo iniciatyva, atsakovės direktorė pasirašė. Pagal sutartį per 5 d. d. turėjo išsikelti. Patalpų perdavimo akto nepasirašė. Su atsakovės prašymu išdėstyti skolą dalimis nesutinka, nes nebetiki atsakove. Ieškovas moka kreditą už nuomojamas patalpas, turi mažą dukrą. Atsakovė nėra sumokėjusi nė kiek skolos. Ieškovas siūlė mokėti dalimis (iki teismo). Be to, neprašo delspinigių.

Atsakovė pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant. 

Teismo

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių atstovų rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas (nuomotojas) ir atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomininkė) sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis). Nuomos sutarties 1.1 punktu ieškovas įsipareigojo už užmokestį perduoti atsakovei šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto Negyvenamąsias patalpas – Prekybos patalpas (paskirtis – prekybos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias, (duomenys neskelbtini), kurias charakterizuojantys duomenys yra nurodyti Nuomos sutarties 1.2 punkte (toliau – Patalpos), o atsakovė įsipareigojo priimti Patalpas ir mokėti nuomos mokestį bei kitus Nuomos sutartyje nurodytus mokėjimus. Nuomos sutarties 6.1 punktu atsakovė įsipareigojo laiku mokėti Nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį bei kitus pagal Nuomos sutartį priklausančius mokėjimus. Nuomos sutarties 7.1 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 1500 Eur dydžio nuomos mokestį per vieną nuomos termino mėnesį. Į šią sumą neįskaitytas gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurį nuo šiame punkte nurodyto nuomos mokesčio apskaičiuoja ir už nuomotoją sumoka nuomininkas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu atsakovė yra sumokėjusi ieškovui dalį nuomos mokesčio (1000 Eur) už 2022 m. gegužės mėnesį. Likusios nuomos mokesčio dalies (500 Eur) už gegužės mėnesį ir nuomos mokesčio už 2022 m. birželį ir vėlesnius mėnesius atsakovė iki šiol ieškovui nėra sumokėjusi. Šiuo metu, ieškovo teigimu, susidariusi nuomos mokesčio skola yra 8000 Eur (už gegužę – 500 Eur, už birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. – po 1500 Eur). 

Byloje kilo ginčas dėl to, kada Nuomos sutartis, kuria išnuomotos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta ir atitinkamai, koks skolos dydis už nesumokėtą nuomos mokestį yra susidaręs. Nuomos sutarties 7.1 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 1500 Eur dydžio nuomos mokestį per vieną nuomos termino mėnesį. Atsakovė teigia, kad nuomos santykiai tarp ginčo šalių faktiškai pasibaigė 2022 m. rugpjūčio mėnesį, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo sutikti su ieškovo reikalavimu dėl nuomos mokesčio priteisimo už 2022 metų rugsėjo bei spalio mėn. Atsakovė su 5000 Eur (už 2022 m. gegužės – rugpjūčio mėn.) įsiskolinimu sutinka. Ieškovas nurodo, kad atsakovė faktiškai patalpomis naudojosi ne iki 2022 m. rugpjūčio mėn., o iki 2022 m. gruodžio 2 d.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

Tarp šalių kilo ginčas, kada pasibaigė nuomos sutartis ir priklausomai nuo to, koks yra skolos dydis už nesumokėtą nuomą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.480 straipsniu, jei nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Jei nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis parodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Atsakovė aplinkybę, kad nuomos sutartis pasibaigė 2022 m. rugpjūčio mėnesį, grindžia atsakovės pateiktu prašymu nutraukti sutartį, nurodant, kad patalpas norėtų atlaisvinti nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. Įrodymų, pagrindžiančių, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. patalpos buvo atlaisvintos, atsakovė nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuomos teisiniai santykiai tęsėsi ir po 2022 m. rugpjūčio 15 d. Kaip matyti iš 2022-08-12 šalių susirašinėjimo, atsakovės atstovė nurodo, kad „toliau darbuojamės iki rugsėjo 1 d.“; 2022-08-19 atsakovės atstovė elektroniniu paštu informavo, kad patalpų nuoma nėra nutraukta, rugpjūčio 22 d. pirmadienį sumokės dalį pinigų už nuomą; iš 2022 m. rugsėjo 23 d. el. šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovės atstovė derina patalpų atlaisvinimo klausimą, klausia ieškovo, kuriai dienai atsakovė turi atlaisvinti patalpas. Aplinkybes, kad atsakovė nuomojamomis patalpomis naudojosi ir nuomos sutartis nebuvo nutraukta po 2022-08-15, patvirtina atsakovės vardu sudaryta 2022-10-27 sutartis dėl atsiskaitymo už elektros energiją nuomojamose patalpose, 2022-11-10 šilumos tiekimo sutartis. Byloje pateiktas 2022 m. lapkričio 25 d. raštas dėl Sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kadangi atsakovė toliau dirba ir nemoka nustatyto nuomos mokesčio jau daugiau kaip 5 mėn., skola sudaro 8000 Eur pagal Nuomos sutartį ir atsakovė nepateikė pasirašytų kopijų su komunalinių paslaugų tiekėjais, ieškovas nutraukia pasirašytą Nuomos sutartį, vadovaudamasis Nuomos sutarties 9.3 ir 9.4 punktais, nuo 2022 m. lapkričio 28 d. Raštas dėl Sutarties nutraukimo yra pasirašytas tiek ieškovo, tiek atsakovės atstovės. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys Patalpų perdavimo akto nepasirašė, o atsakovė iš nuomojamų patalpų išsikėlė 2022 m. gruodžio 3 d.

Nuomos sutarties 9.3. punktas numato, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai, įspėjęs prieš 5 darbo dienas, nutraukti sutartį ir perimti Patalpas, jei nuomininkas ilgiau nei 3 mėnesius iš eilės nemoka viso sutarties 7.1. punkte nurodyto nuomos mokesčio ar kitų, Sutarties 7.1. – 7.4. punktuose aptartų mokesčių (gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, komunalinių bei kt.). 

Taigi, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, teismas konstatuoja, kad šalių nuomos sutartis galiojo iki 2022-11-28 (CPK 178, 185 straipsniai). Tokia teismo išvada darytina remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susiejus jas su šalių atstovų teiktais paaiškinimais ir atsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus.

Vadovaujantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra ginčo, kad nuomos mokestis buvo 1500 Eur per mėnesį (Nuomos sutarties 7.1. punktas), taip pat atsakovė įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius (Nuomos sutarties 7.4. punktas). Nuomos sutarties 7.1. punkte nurodytas patalpų nuomos mokestis yra nurodytas be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) (Nuomos sutarties 7.2. punktas). 

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pilnai atsiskaičiusi už 2022 m. gegužės mėn. (500 Eur), taip pat kad būtų atsiskaičiusi ir už 2022 m. birželio – spalio mėn. 7500 Eur, iš viso 8000 Eur nuomos mokesčio. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė išsikėlė iš Patalpų 2022 m. gruodžio mėn. pradžioje, ieškovas prašo priteisti iš jos nesumokėto nuomos mokesčio už 2022 m. gegužės – spalio mėn. Atsakovė iš dalies sutinka dėl skolos už nuomą, t. y. sutinka, kad yra skolinga 5000 Eur (nuomos mokestis iki rugsėjo mėn.).

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė nenurodė jokių svarių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, teismui leidžiančių konstatuoti, jog preliminariu sprendimu priteista skola galėtų būti laikytina nepagrįsta. Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti priešingai nei buvo preliminariame sprendime, t. y. atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu, todėl iš atsakovės priteistina skola. Įvertinus tai, kad Nuomos sutartis nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 28 d., teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti 8000 Eur nuomos mokesčio skolos už 2002 m. gegužės – 2022 m. spalio mėn. yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.477, 6.487 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 8 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 143 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo 233 Eur žyminio mokesčio, 90 Eur žyminio mokesčio permoka ieškovui grąžintina.

Byloje patirta 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ prašo teismo išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis po 1000 Eur. 

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininkės (atsakovės), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Be pirmiau nurodytų kasacinio teismo praktikoje išvardytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, teismų praktikoje yra išskiriamos ir kitos aplinkybės, kurios turi būti vertinamos sprendžiant tokio pobūdžio procesinį prašymą. Pavyzdžiui, teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo/išdėstymo yra atsižvelgiama į tai, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, pagrindžiančių jo ketinimų atsiskaityti realumą, t. y. ar jis bent iš dalies mokėjo ieškovui jam priteistas sumas, ar, priešingai, ilgą laiką neatliko jam jokių mokėjimų ir nevykdė savo prievolių (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2149/2013, 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-330/2022, 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-261-302/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-491-1120/2022).

Atsakovė prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad atsakovė

2021 m. patyrė ženklų nuostolį, t. y. atsakovės pardavimo pajamas sudarė 40 183 Eur ir atsakovė patyrė 6 941 Eur nuostolį. Atsakovės teigimu, po pandeminės situacijos ganėtinai lėtai atsigauna (duomenys neskelbtini) veikla, todėl atsakovė neturi galimybės iš karto padengti įsiskolinimą ieškovui. 

Ieškovas nesutinka su sprendimo vykdymo išdėstymu 6 mėn. laikotarpiui. Nurodo, kad atsakovė nuo 2022 m. gegužės mėn. nuomos nebemoka, tai rodo jos nesąžiningumą. Atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, savo veikloje sudarantis juridinius sandorius, kurie pasižymi rizika, todėl turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimą. Atsakovė sutarties pasirašymo metu turėjo galimybę įvertinti pasirašomos Nuomos sutarties sąlygas. Šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų nepagrįsto pranašumo skolininkui.

Teismas pažymi, kad atsakovė nurodo, jog jos finansinė padėtis yra sunki, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (duomenų apie įmonės pajamas, išlaidas, įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos ir pan.).

Pažymėtina, kad nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas atidėti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1572-516/2016).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė nepagrindė, jog jos finansinė padėtis yra sunki ir kad ateityje jos finansinė būklė pagerės. Atsakovė nurodo argumentus, kad ji 2021 m. patyrė ženklų nuostolį, kad po pandeminės situacijos lėtai atsigauna grožio salonų veikla. Kaip jau minėta, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtinais atvejais, kai dėl susiklosčiusių nenumatytų aplinkybių skolininko turtinė padėtis neleidžia vykdyti prievolių bendra tvarka. Sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo/ išdėstymo reikšmingi yra ir skolininko veiksmai siekiant bent iš dalies įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, kadangi tik sąžiningas asmuo, savo prievolės laikinai negalintis vykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių, aplinkybių, gali pretenduoti į įstatyme numatytą teismo sprendimo vykdymo lengvatą.

 Kadangi atsakovė neatskleidė savo turtinės padėties, nepagrindė jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą 6 mėnesiams, taip pat atsakovė nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, jog ji stengiasi vykdyti savo prievoles (nėra duomenų, kad ji būtų sumokėjusi ieškovui bent dalį skolos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos), kurias prašo išdėstyti dalimis, todėl darytina išvada, kad, tenkinus atsakovės prašymą ir išdėsčius sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, nebūtų užtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, būtų pažeisti ieškovo interesai bei lūkesčiai, kad bus kuo greičiau sumokėta skola, o atsakovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 6 mėnesiams, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, pažeistų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, šalių lygiateisiškumo principą, ieškovo teisėtus lūkesčius, kad jam palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, todėl atsakovės prašymas atmetamas (CPK 178, 284 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. preliminarų sprendimą.

Priteisti ieškovui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 143 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Grąžinti ieškovui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio, žyminio mokesčio užduoties kodas – (duomenys neskelbtini), išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Netenkinti atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                    Jurgita Rimeikienė