Administracinė byla Nr. eA-993-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02077-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, 

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ atstovei advokatei Loretai Gončiarovienei,

atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Vokietijos bendrovė Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft) dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ferteksos transportas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. AD1-2624 „Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus detaliojo plano patvirtinimo“, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. T11-288 „Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo“ ir Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas).

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamais sprendimais buvo patvirtintas Detalusis planas, kuriuo suplanuota teritorija, į kurią patenka pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Pareiškėjas pažymėjo, kad Detalusis planas parengtas nesivadovaujant teisės aktais, reguliuojančiais ypatingos valstybinės svarbos projektų rengimą. Pareiškėjas akcentavo, kad turėjo būti rengiamas ne detalusis, o specialusis planas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnio 1 dalį, kadangi Klaipėdos pietinis aplinkkelis Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 yra įtrauktas į ypatingos valstybinės svarbos objektų sąrašą, ir jo organizatoriumi turėjo būti ne savivaldybė, bet Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija). Pareiškėjo teigimu, Detaliuoju planu neteisėtai suplanuotai kelio juostai įrengti paimamos pareiškėjo žemės sklypų dalys ir tokie sprendiniai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, nes Detaliojo plano organizatorė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturi teisinės galimybės paimti visuomenės poreikiams žemės, reikalingos ypatingos valstybinės svarbos objekto statybai, ir perduoti jos Lietuvos automobilių kelių direkcijos nurodytai įmonei, kuri turėtų vykdyti kelio statybą.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje kelio trasa projektuojama neracionaliai, pareiškėjo žemės sklypai atskiriami kelio juosta ir padalijami į dvi dalis. Pareiškėjas akcentavo, kad jo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose nustatomi ne tik servitutai nesant išreikštos viešpataujančiu tampančio daikto savininko valios, bet suplanuotas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas, todėl apribojamos galimybės žemės sklypus naudoti ūkinei veiklai, o nustatomi pareiškėjo nuosavybės teisės į žemės sklypus suvaržymai yra tokios apimties, kad paneigia pačią nuosavybės teisės esmę. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildino ir iš Detaliojo plano sprendinių, kuriais numatoma panaikinti šiuo metu esančią galimybę įvažiuoti į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir neprojektuojamos naujos nuovažos, taip pat dėl servitutų jo sklypams Nr. 25a, 25b, 411a, 411b, kaip tarnaujantiems daiktams, suplanavimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad parengtas Detalusis planas prieštarauja poveikio aplinkai vertinimo atrankai.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T11-59 buvo pritarta jungtinės veiklos sutarčiai su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl Detaliojo plano rengimo. Atsakovas akcentavo, kad abiejų savivaldybių bendras tikslas buvo būtent Detaliojo plano parengimas, o su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo susitarta dėl planavimo organizatoriaus funkcijų vykdymo apimties bei pasiskirstymo, tačiau jai nebuvo perduotos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos. Atsakovas pabrėžė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė visą detaliojo teritorijų planavimo laikotarpį dalyvavo visuose planavimo procesuose. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad ginčo žemės teritorijai turėjo būti rengiamas specialusis planas, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. AD1-657 nustatyti planavimo tikslai pagal tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį atitiko detaliajam planui keliamus uždavinius, be to, tuo metu Detaliojo plano objektas nebuvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos objektu. Atsakovas nurodė, kad Detaliojo plano rengimo procedūros, taip pat ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros buvo pradėtos iki Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-381 įsigaliojimo, todėl jos turėjo būti užbaigtos pagal iki šio nutarimo galiojusius teisės aktus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, todėl savivaldybės taryba turėjo teisę tvirtinti Detalųjį planą.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Detaliuoju planu panaikinta galimybė įvažiuoti į pareiškėjo žemės sklypus ir neprojektuojamos naujos nuovažos. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu turi privažiavimą ties vakarine sklypo riba esančiu gruntiniu keliu, o Detaliojo plano sprendiniai neužkerta galimybės toliau naudotis bei patekti į šį žemės sklypą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Detaliojo plano sprendinius padalijamas į tris dalis, kurių viena reikalinga pietinės jungties statybai formuojamam žemės sklypui, o kitos dvi dalys, pažymėtos 25a ir 25b, lieka pareiškėjui, kuris į žemės sklypą 25a galės privažiuoti iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) arba per laisvos žemės plotą lygiagrečiai Kairių gatvei, o prie sklypo Nr. 25b privažiavimas suplanuotas kelio servitutu lygiagrečiai planuojamai pietinei jungčiai. Atsakovas pabrėžė, kad Detalusis planas buvo parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas laikantis teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, reikalavimų, taip pat patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad sprendimas dėl Detaliojo plano rengimo buvo priimtas 2013 m. kovo 19 d., t. y. iki Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-381 priėmimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog turėjo būti rengiamas specialusis planas. Atsakovo teigimu, į ypatingos valstybinės reikšmės projekto apimtį patenkantys objektai ir teritorijos gali būti planuojamos savarankiškai, o žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, o bendrosiomis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis. Atsakovas akcentavo, kad pagal iki 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 galiojusias nuostatas parengtas Detalusis planas galėjo būti tvirtinamas nepriklausomai nuo to, ar vėliau bus pradėtas valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimas.

Atsakovas pažymėjo, kad Detaliuoju planu suplanuota žemės sklypų grupė, patenkanti į dviejų savivaldybių teritoriją, todėl pagal jungtinės veiklos sutartį Detalųjį planą galėjo rengti ir miesto, ir rajono savivaldybės, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatas galėjo būti Detaliojo plano organizatoriumi. Atsakovas prašė atmesti pareiškėjo argumentus, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba neturėjo teisės tvirtinti Detaliojo plano, vadovaudamasi iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiomis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Atsakovo teigimu, Detalųjį planą parengęs juridinis asmuo – UAB „Sweco Lietuva“ – yra teisėtas Detaliojo plano rengėjas.

Atsakovas prašė atmesti pareiškėjo teiginius dėl Detaliojo plano sprendiniais pažeidžiamų jo teisių ir atkreipė dėmesį, kad visuomenei reikšmingų infrastruktūros projektų įgyvendinimas yra neįmanomas neribojant privačių asmenų nuosavybės teisių, todėl faktas, jog suplanuota kelio trasa pusiau padalija pareiškėjo valdomus žemės sklypus, atsakovo teigimu, negali būti laikomas neracionaliu sprendimu. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad kelio trasos lokalizacija buvo parinkta pagal teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo valdomų žemės sklypų dalies paėmimas visuomenės poreikiams atlyginant įstatymų nustatyta tvarka ateityje yra neišvengiamas, o likusioms dalims specialiųjų naudojimo sąlygų bei servitutų numatymas yra racionalus ir visuomeninių interesų tenkinimo aspektu visiškai pateisinamas. Rengiant Detalųjį planą buvo įvertinti visi žemės sklypai, kurie pastačius pietinę jungtį netenka privažiavimų, ir pareiškėjui yra numatyta galimybė įvažiuoti į jam nuosavybės teise priklausančius sklypus. Atsakovas paaiškino, kad Detaliuoju planu buvo planuojami tik žemės sklypai, reikalingi pietinės jungties statybai, tačiau nebuvo planuojama gretimų teritorijų susisiekimo sistema, reikalinga perspektyvinei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijai, numatytai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. gegužės 9 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, o Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2013 m. balandžio 10 d. pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai raštą „Dėl planavimo sąlygų“. Kadangi Detaliajame plane buvo išpildytos visos NŽT teritorinių skyrių pateiktos planavimo sąlygos Detaliajam planui renti, todėl Detalusis planas buvo suderintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas buvo pateikęs Inspekcijai 2014 m. rugsėjo 4 d. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (4.39)-R2-2584 pateikto atsisakymo priimti pareiškėjo pasiūlymus dėl rengiamo Detaliojo plano ir Inspekcija, išnagrinėjusi nurodytą skundą, jo argumentų nepripažino pagrįstais, todėl atmetė. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis palaiko Inspekcijos 2014 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. (16.2)-2D-17598 išdėstytą poziciją ginčo klausimais. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad jis, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, patikrino parengtą Detalųjį planą ir 2015 m. sausio 26 d. patikrinimo aktu Nr. TP1-101 išdavė teigiamą patikrinimo išvadą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis negali vertinti skunde išdėstytų argumentų dėl Detaliojo plano atitikties teisės normoms. Kadangi tuo metu, kai buvo pradėtas rengti Detalusis planas, Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-381 dar nebuvo priimtas ir negaliojo, Ministerija nebuvo paskirta už projekto įgyvendinimą atsakinga valstybės institucija. Detaliajame plane nurodyta, kad Ministerija turės parengti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialųjį planą, kuriame bus nustatytas žemės sklypų, numatomų paimti visuomenės poreikiams, sąrašas. Parengtas ypatingos valstybinės svarbos projekto specialusis planas bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, tvirtinant planą, turės būti patvirtintas nutarimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, parengus ypatingos valstybinės svarbos projekto specialųjį planą, teritorijų planavimo sprendinių kolizijos ar konkurencijos neturėtų kilti, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už Detaliojo plano sprendinius.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ferteksos transportas“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčijamais administraciniais aktais patvirtintu Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Klaipėdos miesto pietinė dalis bei Klaipėdos rajonui priklausanti teritorija, į kurią, be kita ko, patenka pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Teismas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo taikymo ir įsigaliojimo klausimus, 1 dalimi ir nustatęs, kad Detalusis planas buvo pradėtas rengti (gautos planavimo sąlygos ir sąvadas) dar iki naujos Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo, konstatavo, jog Detalusis planas galėjo būti baigiamas rengti, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.

Įvertinęs Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. planavimo sąlygose Nr. AR9-13 nurodytus planavimo tikslus, uždavinius ir numatomą veiklą, teismas sprendė, kad šios sąlygos atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, t. y. buvo teisėtos. Teismas, vadovaudamasis 2012 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 13, 16, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-2034 6 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjęs, kad iki Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. AD1-657, kuriuo pradėtas rengti Detalusis planas, priėmimo Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-381 dar nebuvo priimtas, t. y. Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektas dar nebuvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, darė išvadą, jog 2013 m. kovo 19 d. įsakymo priėmimo metu nebuvo jokio pagrindo vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsniu, kuris reglamentuoja ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešumo užtikrinimo ir ginčų sprendimo tvarką.

Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų dėl konkrečių Detaliojo plano sprendinių neteisėtumo. Nors pareiškėjas ginčijo jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose Detaliuoju planu suprojektuotus servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tačiau teismas nurodė, kad šie sprendiniai visų pirma yra susiję su planuojamo objekto statusu, t. y. jo ypatinga svarba valstybei ir visuomenei, Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis, nes valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Direkcija) įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje. Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstrukcija (su 110 kV orinės linijos kabeliavimu)“, kuris yra įtrauktas į valstybės projektų sąrašą Nr. VP2-5.2-SM-01-V-01, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 3-21. Pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX transporto koridoriaus kelio projektavimas Detaliuoju planu buvo pradėtas siekiant pagerinti susisiekimą tarp jūrų uosto ar aplinkinių teritorijų, sumažinti uosto neigiamą poveikį gyventojams ir iš dalies sumažinti Klaipėdos miesto gatvių tinklo apkrovimą. Pietinės jungties trasos dalis, nutiesta Klaipėdos rajono teritorijoje, turės valstybinės reikšmės kelio statusą, o trasos dalis, nutiesta Klaipėdos miesto teritorijoje, turės gatvės statusą.

Teismo vertinimu, realizuojant Detaliojo plano sprendinius ir siekiant užtikrinti visuomenės poreikių patenkinimą, neišvengiamai turės būti sprendžiama ir dėl žemės paėmimo iš privačių žemės savininkų, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) neįtvirtina absoliučios nuosavybės teisės, t. y. Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos principai negali būti interpretuojami kaip pagrindas priešpriešinti savininko teises ir interesus viešajam interesui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Teismas pažymėjo, kad vertinant Detaliuoju planu numatytą atskirų asmenų, įskaitant ir pareiškėjo, nuosavybės teisių ribojimą, Konstitucinio Teismo nurodytas interesų proporcingumo principas pasireiškia atskirų asmenų ir visuomenės interesų subalansavimu ir atitinkamų prioritetų nustatymu.

Iš Detaliojo plano medžiagos teismas nustatė, kad Detaliuoju planu numatoma pietinės jungties trasa buvo parinkta atlikus galimybių studiją, kurios metu buvo parinktas aplinkkelio trasos variantas, atsižvelgus į technines galimybes, į tai, jog teritorijoje vystosi nauja pramoninė zona, kurią aplinkkelis aptarnaus, jog nekerta numatytos pramonės teritorijos ir yra labiausiai nutolęs nuo esamos gyvenamosios aplinkos. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog patvirtintas Detalusis planas tenkina svarbias visuomenės reikmes, o pareiškėjo nuosavybės teisių ribojimas šiuo atveju yra pagrįstas aiškiai išreikštu ir konkrečiu visuomenės poreikiu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju dar nėra įgyvendinti konkretūs Detaliojo plano sprendiniai, todėl ir nepriimti sprendimai dėl pareiškėjui priklausančių žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams. Parengus specialųjį ginčijamos teritorijos planą, įstatymų nustatyta tvarka bus išspręsti klausimai dėl pareiškėjo žemės sklypų plotų, kurie bus paimami visuomenės poreikiams, ir realių pareiškėjo patirtų nuostolių atlyginimo.

Teismas nustatė, kad Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-381 buvo priimtas jau prasidėjus detaliajam planavimui, todėl parengtas Detalusis planas niekaip nepaneigia šio Seimo nutarimo reikšmės ir turinio, nes šis nutarimas nedraudžia rengti ir nestabdo rengiamų detaliųjų planų, o tik suteikia teisinį pagrindą įgyvendinti ypatingos valstybės svarbos projekto dalį (žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapą) pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Nei Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-381, nei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas nenustato taisyklės ar nuostatos, jog visi į ypatingos valstybinės reikšmės projekto apimtį patenkantys objektai ir teritorijos nebegali būti planuojami savarankiškai. Todėl negalima Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-381 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo aiškinti taip, jog visa ypatingos reikšmės valstybės projektu pripažintos teritorijos plėtra ir vystymas yra sustabdomas iki tol, kol bus parengtas specialusis planas. Teismas sprendė, kad pradėtas rengti Detalusis planas galėjo būti tvirtinamas nepriklausomai nuo to, ar vėliau bus pradėtas valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimas, nes teisės aktai aiškiai sureguliuoja tokių dokumentų konkurencijos atvejus.

Išanalizavęs Klaipėdos rajono savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2013 m. vasario 14 d. pasirašytą jungtinės veiklos sutartį Nr. J9-116 (toliau – ir Sutartis), kuriai prieš pasirašymą pritarė tiek Klaipėdos rajono, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės, teismas konstatavo, kad Sutarties šalys, vadovaudamosi Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalimis, susitarė dėl teisių ir pareigų bei jų apimties pasiskirstymo įgyvendinant detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, tačiau Sutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintame Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraše. Teismo vertinimu, Sutartis yra teisėta ir ja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nebuvo perduotos planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, o organizatoriais savo savivaldybės ribose liko abiejų savivaldybių administracijos. Teismas pažymėjo, kad nors administracines funkcijas planavimo procese dažniausiai atliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, tačiau rengiamo Detaliojo planavimo sąlygų išdavimo, plano koncepcijos tvirtinimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros buvo atliekamos abiejose savivaldybėse, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybė aktyviai dalyvavo planavimo procese. Detalųjį planą ginčo administraciniais aktais patvirtino taip pat abi savivaldybės, nes joms tokia teisė buvo suteikta pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.).

Teismo vertinimu, Detalusis planas daugiau nei vienos savivaldybės teritorijoje buvo rengiamas teisėtai. Teismas nurodė, kad Detaliuoju planu yra suplanuota ne dviejų savivaldybių teritorija, o žemės sklypų grupė, patenkanti į dviejų savivaldybių teritoriją. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) nėra įtvirtinta, jog rengiant vietovės lygmens detalųjį planą, žemės sklypai ar jų grupė privalo būti tik vienos savivaldybės teritorijoje. Detaliuoju planu suplanuota teritorija neišsiskiria jokiu administraciniu funkciniu bendrumu, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju privalėjo būti rengiamas specialusis, o ne detalusis planas. Detaliojo plano rengimui taikytinas teisinis reguliavimas aiškiai nustatė, kad tokio pobūdžio objektui, kaip Klaipėdos pietinis aplinkkelis, plėtoti gali būti rengiamas būtent detalusis planas, o ne kitas teritorijų planavimo dokumentas. Detalusis planas buvo rengiamas aktyviai dalyvaujant ir veiksmus koordinuojant ne vienai, o abiems savivaldybėms, kurios priėmė visus reikiamus procedūrinius sprendimus Detaliojo plano rengimo procese, kaip tai būtų daroma, jeigu būtų buvę rengti du atskiri detalieji planai, kurie susijungtų ties savivaldybių riba.

Teismas, įvertinęs Teritorijų planavimo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nenustatė, kad Detaliojo plano rengėjas neturėjo teisės rengti ginčijamos teritorijos Detaliojo plano, nes nors Klaipėdos miesto savivaldybes administracija sutartį dėl Detaliojo plano parengimo sudarė su Vokietijos bendrove Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH, tačiau Detalųjį planą subrangos sutarties pagrindu parengė UAB „Sweco Lietuva“, kurios įstatuose yra nustatyta teritorijų planavimo veikla, ir Teritorijų planavimo dokumentų registre būtent UAB „Sweco Lietuva“ yra nurodyta kaip Detaliojo plano rengėja.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Detaliuoju planu nenumatyti nuvažiavimai į jam priklausančius žemės sklypus ir todėl įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius jis nebegalės patekti į savo žemės sklypus. Iš Direkcijos pateikto Techninės tarybos 2010 m. lapkričio 22 d. posėdžio, kuriame dalyvavo ir pareiškėjo atstovai, protokolo Nr. V4-48 teismas nustatė, kad posėdžio metu buvo aptarti projektiniai pasiūlymai ir pareiškėjo atstovui išaiškinta, jog į žemės sklypus galės patekti per projektuojamą keturšalę sankryžą. Direkcijai 2011 m. gegužės 2 d. išduotas statybos leidimas statyti naujus statinius pagal projektą „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje, Kairių gatvės nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstravimas“. Iš planuose įtvirtintų sprendinių teismas nustatė, kad yra suprojektuoti nuvažiavimai į pareiškėjo žemės sklypus.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje nepateikė duomenų ir nenurodė tokių argumentų, dėl kurių ginčijami aktai galėtų būti pripažinti neteisėtais. Esminių procedūrinių pažeidimų tvirtinant Detalųjį planą ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 89 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų teismas taip pat nenustatė, todėl sprendė, kad skundžiami administraciniai aktai, kuriais buvo patvirtintas Detalusis planas, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

III.

Pareiškėjas UAB „Ferteksos transportas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas skundo negrindė nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, todėl nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas taip išsamiai nagrinėjo šį klausimą.

2. Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-381 priėmimas, kuriuo Klaipėdos pietinis aplinkkelis buvo įtrauktas į ypatingos valstybinės svarbos objektų sąrašą, t. y. projekto statuso pakeitimas ir jo priskyrimas prie ypatingos valstybinės svarbos projektų, sukėlė privalomą Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 181 straipsnio nuostatų taikymą, pagal kurias ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti turėjo būti rengiamas specialusis, o ne detalusis planas, ir toks įstatymo reikalavimas taikytinas visiems planams, rengiamiems po 2012 m. liepos 1 d., nepriklausomai nuo to, kada projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Aplinkybę, kad Klaipėdos pietiniam aplinkkeliui privalo būti taikomos teisės normos, reguliuojančios ypatingos valstybinės svarbos projektų planavimą bei žemės paėmimą visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, patvirtina ir paties Detaliojo plano medžiaga, nes Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo programoje pripažįstama, kad žemės paėmimo procedūroms turi būti taikomas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas ir kad tos procedūros bus vykdomos pagal Ministerijos parengtą specialųjį planą.

3. Detalusis planas galioja neterminuotai, tačiau jo sprendiniai negali būti įgyvendinti, nes ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti būtina parengti specialųjį planą, tačiau tai nėra atlikta ir Ministerija yra nurodžiusi, jog ji artimiausiu metu neplanuoja inicijuoti specialiojo plano rengimo. Dėl to pareiškėjas patiria ir ateityje patirs nepatogumus ir nuostolius (pareiškėjo sklypų dalys rezervuotos vykdyti išpirkimą, sklypams suplanuoti servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, apsunkintas pareiškėjo veiklos planavimas ir vykdymas, dėl numatyto žemės paskirties pakeitimo padidės pareiškėjo mokamas žemės mokestis), tačiau visiškai nėra aišku, ar žemė iš tikrųjų iš pareiškėjo bus išpirkta ir ar aplinkkelis bus suplanuotas tiksliai toje vietoje, kuri numatyta Detaliajame plane, nes Detaliojo plano sprendiniai nesaistys specialiojo plano rengėjo – Ministerijos. Taip pat neaišku, ar aplinkkelis bus planuojamas kaip magistralinis kelias, o žemesnė kelio kategorija sukeltų pareiškėjui nepalyginamai mažesnius nuosavybės teisės ribojimus bei sudarytų galimybę įrengti nuo aplinkkelio nuovažas į pareiškėjo sklypus.

4. Pirmosios instancijos teismo pozicija žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimu nenuosekli ir netgi prieštaringa, nes vienoje skundžiamo sprendimo dalyje (8 lapas) pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjo žemės sklypai bus paimami visuomenės poreikiams vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, tačiau kitoje dalyje (9 lapas) teigia, jog jokie teisės aktai nenustato ribojimo žemę paimti visuomenės poreikiams ne vadovaujantis specialiuoju Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, o bendrosiomis Žemės įstatymo nuostatomis (ši pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja Žemės įstatymo 45 straipsnio 3 daliai).

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo netgi tuo, ar būtent Klaipėdos pietinis aplinkkelis yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos objektu, nurodydamas, jog Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažintas tik visas didelės apimties Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime daug vietos paskyrė šio projekto reikšmingumui visuomenei pagrįsti ir skundžiamame sprendime Detalųjį planą susiejo su kitu projektu „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje, Kairių gatvės nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstravimas“, kuris jau įgyvendintas, nors juo buvo suplanuota kita teritorija ir abu projektai nėra vienas kito dalis bei neturi bendrų sprendinių. Priešingai negu teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, Detaliuoju planu nėra suplanuotas teritorijos plėtojimas, bet suplanuotas būtent Seimo nutarime įvardytos kelio jungties tiesimas.

6. Detalusis planas pripažintinas parengtu neteisėtai ir dėl to, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija negalėjo būti Detaliojo plano organizatore, t. y. Sutartimi jai buvo nepagrįstai perduotos planavimo organizatorės teisės. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato galimybę perduoti kitai savivaldybei sutarčių pagrindu tiktai teisę įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas, tačiau teritorijų planavimas nėra nei administracinė, nei viešoji paslauga. Sutarties sudarymo metu galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas savivaldybė gali perduoti tik žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra pareiškėjo nuosavų žemės sklypų valdytoja ar naudotoja. Todėl savivaldybei priskirtos planavimo organizavimo funkcijos negali būti jungtinės veiklos sutarties tarp savivaldybių dalykas. Sutarties turinys akivaizdžiai įrodo, jog, priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, visos planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos Sutartimi buvo perduotos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Atmesdama pareiškėjo planavimo pasiūlymus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (4.39.)-R2-2584 pati pripažino, kad planavimo organizatoriaus teisės Sutartimi buvo perduotos vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytu reguliavimu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kaip vienintelė plano organizatorė nurodyta ir Detaliojo plano dokumentuose, ir Teritorijų planavimo dokumentų registre.

7. Perėmusi planavimo organizatoriaus teises ir pareigas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apskritai neturėjo teisės Detaliajame plane pareiškėjo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus planuoti privalomais sprendiniais ir dėl jų galėjo tiktai teikti projektiniai pasiūlymus. Tokią pareiškėjo nuomonę patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-448/2009. Teisių ir pareigų perdavimas teisės aktuose nenustatytos formos dokumentu (Sutartimi) tik patvirtina Sutarties neteisėtumą ir atsakovų siekį nepaisyti įstatymo reikalavimų. Be to, iš Sutarties turinio matyti, kad šis dokumentas net neturi jokių tokiai civilinei sutarčiai būdingų požymių ir tik formaliai pavadintas jungtinės veiklos sutartimi.

8. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punktą vienas iš detaliojo planavimo objektų yra žemės sklypų grupės, tačiau nors Detaliuoju planu išnagrinėtos teritorijos plotas yra apie 500 ha, joks joje esantis konkretus sklypas ar sklypų grupė nebuvo detaliai suplanuoti, tiktai suplanuota, kur per pareiškėjo bei kitų asmenų sklypus turi būti tiesiamas kelias, rezervuojama teritorija kelio statybai bei numatyti kai kurie kiti su tuo susiję sprendiniai, tai reiškia, kad planavimo objektas buvo ne sklypai, o kelias. Toks planavimas kaip tik ir atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtą specialiojo planavimo objektą – inžinerinės, susisiekimo infrastruktūros. Tik rengiant specialiuosius planus galima rezervuoti teritorijas susisiekimo komunikacijų plėtrai, tačiau dalis pareiškėjo sklypų teritorijos dabar rezervuota Detaliuoju planu, nors teritorijos rezervavimas nėra numatytas tarp detaliojo planavimo uždavinių ir žemė keliui tiesti Detaliuoju planu apskritai negalėjo būti rezervuota. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, įtvirtinanti detaliojo teritorijų planavimo sampratą, ir 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 14 straipsnio 3 punkte vartojama vienaskaita / daugiskaita tik patvirtina, kad detalieji planai, skirtingai nei specialieji planai, negali būti organizuojami planuoti daugiau nei vienos savivaldybės teritorijoje.

9. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo teismo posėdyje išdėstyto argumento, kad Detalusis planas parengtas pagal neteisėtai išduotą planavimo sąlygų sąvadą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepakankamai motyvuotu. Siekiant Detaliuoju planu planuoti Klaipėdos rajono teritoriją, sąvadą privalėjo išduoti būtent Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausiasis architektas, tačiau Detaliojo plano planavimo sąlygų sąvadas parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir patvirtintas šios savivaldybės vyriausiojo architekto, t. y. ne to subjekto, kuriam teisės aktai suteikia kompetenciją atlikti šiuos veiksmus.

10. Detalųjį planą neteisėtai 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-288 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, nors nebeturėjo tam kompetencijos, nes pagal teisinį reglamentavimą taryba galėjo arba pasilikti sau teisę tvirtinti detaliuosius planus, arba tai pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo atveju Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. TU-15 patvirtindama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymą, šio aprašymo 7.12 punktu būtent direktoriaus funkcijoms priskyrė detaliųjų planų tvirtinimą, t. y. taryba nebeturėjo teisės tvirtinti Detalųjį planą, nes ji atsisakė šios savo kompetencijos dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A520-500/2013 panaikino teritorijų planavimo dokumentą vien tik dėl to, kad jį patvirtino ne tas viešojo administravimo subjektas, kuriam teisės aktu buvo pavesta tai padaryti.

11. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Detaliojo plano rengėju paskyrė įmonę Eiscnbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH, kuri rengti tokį planą Lietuvoje neturėjo nei teisės, nei reikiamos kvalifikacijos, ir kurios darbuotojas D. H. neturėjo nei teisės, nei kvalifikacijos vykdyti projekto vadovo funkcijas, o iš tiesų planą parengė UAB „Sweco Lietuva“, kuriai jokios sutarties ar įsakymo pagrindu nebuvo suteiktos plano rengėjos teisės. Subrangos sutartis, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teismui nebuvo pateikta ir teismas negalėjo jos vertinti. Net jei subrangos sutartis ir yra sudaryta, nebūtų teisėta, jei įmonė perduotų kitam asmeniui visas plano rengėjo funkcijas, kurių ji pati neturi teisės atlikti.

12. Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumento, kad pareiškėjo žemės sklypams specialiosios naudojimo sąlygos yra suplanuotos tokiame dideliame plote ir taip jau išskaidytų į dalis sklypų bei tokios apimties, kad jos paneigia pačią nuosavybės teisės esmę. Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalies reikalavimus per 1 mėnesį nuo plano patvirtinimo planavimo organizatorius privalėjo apie specialiųjų sąlygų taikymą pranešti pareiškėjui ir pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą dėl specialiųjų sąlygų įregistravimo, tačiau pareiškėjas pranešimo apie specialiųjų sąlygų taikymą negavo, specialiosios sąlygos neįregistruotos, todėl pareiškėjas net negali kreiptis dėl žalos, kilusios dėl specialiųjų sąlygų taikymo, atlyginimo. Planavimo organizatoriui nustatytu terminu neatlikus įstatymo reikalaujamų veiksmų, turi būti panaikinta bent jau ta Detaliojo plano dalis, kiek juo suplanuotos specialiosios sąlygos.

13. Detaliuoju planu numatyta panaikinti šiuo metu esančią galimybę įvažiuoti į pareiškėjo žemės sklypus ir neprojektuojamos naujos nuovažos. Toks privažiavimų prie sklypų galimybės panaikinimas jau buvo pripažintas neteisėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2011/2012. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nuvažiavimai nuo planuojamo aplinkkelio į pareiškėjo sklypus negalimi, tačiau nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, teigdamas, kad tokie įvažiavimai suprojektuoti pagal kitą projektą „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje. Kairių gatvės nuo skirtingų lygių sankryžos. Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstravimas“, nors joks kelias nuo Kairių gatvės į sklypus šiame plane nėra suprojektuotas ir todėl nėra nutiestas. Pagal Privažiavimo kelių sutvarkymo į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje gatvės inžinerinių tinklų suvestinį planą nuovaža nuo Kairių gatvės yra visiškai kitoje vietoje, negu pareiškėjo sklypas, o Detaliojo plano sprendinys, susijęs su jungiamuoju keliu nuo Kairių gatvės iki pareiškėjo sklypo, yra klastotė. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai. Suvestiniame plane aiškiai matyti, kad Detaliojo plano Žemės sklypų ribų nužymėjimo brėžinyje parodytas „Jungiamasis kelias, numatytas Kairių g. rekonstrukcijos projekte“ iš tiesų pagal šį rekonstrukcijos projektą yra keletą kartų trumpesnis ir nesiekia pareiškėjo sklypo.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai neaptarė šioje byloje itin aktualaus servitutų klausimo, todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis laikytina nemotyvuota. Detaliajame plane nurodyta, kad naujai suformuoti pareiškėjo sklypai Nr. 25b, 411a ir 411b bus pasiekiami, tačiau jokių servitutinių kelių ir fizinės galimybės pravažiuoti iš tiesų nėra, Detaliuoju planu jokie servitutiniai keliai nėra suplanuoti, jie nenumatyti ir preliminarioje perspektyvinėje planuojamos teritorijos susisiekimo schemoje. Kažkam suteikiama teisė važiuoti per pareiškėjo ir kitų asmenų sklypus, bet neįvardyta, kas tokią teisę turi. Jeigu pareiškėjo sklypai nepripažinti viešpataujančiaisiais daiktais, tai pareiškėjui nėra suteikta teisė važiuoti per kitų asmenų sklypus, nors tie kiti sklypai ir pripažinti tarnaujančiaisiais daiktais. Tai reiškia, kad jokių realių susisiekimo su sklypais galimybių Detaliajame plane nėra suplanuota, t. y. Detalusis planas turi tą pati trūkumą, dėl kurio analogiškas planas kartą jau buvo panaikintas teismo sprendimu. Nesuplanavus privažiavimo kelių prie pareiškėjo sklypų, parengtas Detalusis planas prieštarauja poveikio aplinkai vertinimo atrankai, o taip pat liko neįvykdyti institucijų išduotų planavimo sąlygų reikalavimai. Suteikus teisę tarnaujančiuoju daiktu naudotis neapibrėžtam asmenų ratui, šia teise galėtų naudotis bet kurie asmenys, net jei jiems pravažiuoti nėra jokios objektyvios būtinybės. Kadangi ir pareiškėjo sklypams Nr. 25a, 25b, 411a, 411b yra suplanuoti kelio servitutai, kaip tarnaujantiesiems daiktams, tokie servitutai pernelyg reikšmingai ir neproporcingai riboja pareiškėjo nuosavybės teisę ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.112 straipsnio 3 daliai ir 4.113 straipsnio 1 daliai. Teismo posėdyje atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos atstovas pateikė planavimo organizatorės 2014 m. birželio 3 d. raštą Nr.(4.37.)-22-1860 NŽT, kuriame informuojama apie servitutų suplanavimą ir prašoma nustatyti juos administraciniu aktu, tačiau nėra jokios teisinės galimybės Detaliuoju planu suplanuotus servitutus nustatyti administraciniais aktais.

15. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė pareiškėjo nurodytas materialiosios teisės normas, neišnagrinėjo visų pareiškėjo skundo argumentų, o didžiąją dalį skundžiamo sprendimo motyvų tiesiog nurašė iš atsakovų atsiliepimų, objektyviai jų neišanalizavęs, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad jis motyvus, dėl kurių nesutinka su skundo reikalavimais, pateikė atsiliepime į skundą bei teikdamas žodinius paaiškinimus nagrinėjant bylą, o pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir skundas. Atsakovas nurodo, kad jis sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad Detalusis planas buvo pradėtas rengti ir Detaliojo plano planavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas dar iki Klaipėdos pietinio aplinkkelio projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu ir dėl to vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsniu 2013 m. kovo 19 d. įsakymo priėmimo metu nebuvo jokio pagrindo. Detaliuoju planu atliekamo planavimo tikslas atitinka detaliojo plano rengimo atvejus, kurie buvo nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, ir detaliojo planavimo uždavinius, nustatytus Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje. Pagal teisinį reglamentavimą negali kilti jokios konkurencijos tarp Detaliojo plano ir būsimo specialiojo plano. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nenustatė, kad rengiant vietovės lygmens detalųjį planą, žemės sklypai ar jų grupė privalo būti tik vienos savivaldybės teritorijoje, todėl Detaliuoju planu teisėtai buvo suplanuota teritorija dviejų savivaldybių ribose. Atsakovas pažymi, kad Sutartimi nebuvo numatytas planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas, ši Sutartis nenuginčyta ir galiojanti. Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies redakcija nustatė, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu, todėl Detalusis planas teisėtai patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos. Pats Detalusis planas parengtas subrangovo UAB ,,Sweco Lietuva“, kuris veikė pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytą tvarką sudarytą ir neginčijamą sutartį su Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH, todėl Detalųjį planą parengė teisėtas rengėjas. Detaliojo plano rengimo procedūros nebuvo pažeistos, o Detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus ir negali būti pripažinti neteisėtais vien tik dėl to, kad jais yra apribojama pareiškėjo nuosavybės teisė. Visi pareiškėjo netekimai įstatymo nustatyta tvarka bus kompensuoti, o parinkta kelio lokalizacija yra racionali ir optimali. Detaliojo plano koncepcija buvo patvirtinta griežtai laikantis nustatytų procedūrų. Detaliajame plane yra išspręsti privažiavimo prie pareiškėjo valdomų žemės sklypų klausimai, numatytos nuovažos nuo aplinkkelio ir kelio servitutai, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, patekimas prie pareiškėjo sklypų yra numatytas ir užtikrintas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas siekia ne tik sau naudinga linkme interpretuoti teisės aktų reglamentavimą, tačiau apeliaciniame skunde yra bandoma iškraipyti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus bei pateiktus išaiškinimus. Pareiškėjas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Detalusis planas turi būti parengtas pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo redakciją, iškraipo pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginius, nes pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų konstatavo, jog Detalusis planas gali būti baigiamas rengti, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad Seimui priėmus 2013 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. XII-381, tapo privalomas tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 181 straipsnio taikymas, yra visiškai nepagrįsti, nes net ir planavimo sąlygų išdavimo metu (2013 m. balandžio 26 d.) Klaipėdos pietinis aplinkkelis dar nebuvo įtrauktas į valstybinės svarbos projektų sąrašą ir iki tol pradėtos teritorijų planavimo procedūros galėjo būti tęsiamos.

Atsakovas nurodo, kad Detaliojo plano sprendiniai realiai gali būti įgyvendinti net ir neparengus specialiojo plano, be to, pareiškėjas nutyli vieną labai svarbią aplinkybę, t. y. tai, jog Detaliuoju planu planuojama teritorija apima didesnę teritorijos dalį ir yra platesnės apimties nei ypatingos valstybinės svarbos objektu yra pripažinta Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu. Todėl dar ir dėl šių priežasčių negalima teigti, kad Detaliojo plano sprendiniai yra beprasmiai, nes vis tiek turės būti rengiamas specialusis planas, kadangi ateityje rengiamas specialusis planas neapims dalies Detaliuoju planu planuojamos teritorijos. Detalusis planas ir specialusis planas yra ir bus du skirtingi teritorijų planavimo dokumentai, kuriais planuojamos skirtingos teritorijos. Detaliojo plano sprendiniai dėl pirmojo etapo darbų neturi nieko bendro su ypatingos svarbos valstybiniu projektu, todėl specialiojo plano priėmimas ir / ar nepriėmimas ateityje neturės jokios reikšmes daliai Detaliojo plano sprendinių. Dėl tos pačios priežasties klaidingi yra pareiškėjo teiginiai, kad žemė visuomenės poreikiams galės būti paimta išimtinai taikant tik Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą.

Atsakovas pažymi, kad, pareiškėjas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija dėl žemės paėmimo iš pareiškėjo yra nenuosekli ir netgi priešinga, klaidina teismą, nes pats pareiškėjas cituoja du iš konteksto ištrauktus sakinius ir juos supriešina, tačiau nurodytuose pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentuose jokio prieštaravimo ar nenuoseklumo nėra. Apeliaciniame skunde iškraipomi pirmosios instancijos teismo teiginiai, teigiant, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog Detaliojo plano sprendiniai privalo būti naudojami rengiant specialųjį planą. Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas suabejojo tuo, ar Klaipėdos pietinis aplinkkelis yra pripažintas valstybinės svarbos objektu, yra klaidingi, nes sprendime jokių pareiškėjo nurodytų abejonių nėra. Nors apeliaciniame skunde kvestionuojama pirmosios instancijos teismo teisė remtis argumentais, susijusiais su kitu projektu („Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje. Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstrukcija (su 110 kV orinės linijos kabeliavimu)“), tačiau pats pareiškėjas pateikė teismui vieną iš šio projekto brėžinių ir juo rėmėsi, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo teisę juo remtis.

Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde apeliuojama į tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio pripažinti niekine ir negaliojančia Sutartį, tačiau joks akivaizdus pagrindas Sutartį laikyti niekine neegzistuoja, nes ja nebuvo perleidžiamos planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos. Jeigu pareiškėjas tikrai manytų, jog Sutarties teisėtumas kelia realių abejonių dėl jos atitikimo imperatyviosioms įstatymo normoms, tai skunde būtų prašęs Sutartį pripažinti negaliojančia, t. y. pareiškęs dėl to reikalavimą. Tai, kad Teritorijų planavimo dokumentų registre dėl techninių priežasčių planavimo organizatoriumi yra nurodyta tik viena Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nereiškia, jog Sutartimi jai buvo perduotos planavimo organizatoriaus teisės.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Detaliuoju planu buvo suplanuota ne žemės sklypų grupė, o kelias per pareiškėjo sklypus, nes net sprendinių 1.2 punkte nurodoma, jog Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje yra formuojami septyni žemės sklypai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Detaliuoju planu nėra suplanuotas teritorijos plėtojimas, o tik kelio jungties tiesimas, nes Detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, jog Detaliajame plane taip pat numatyta ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimas (1.9 p.), numatytas Teritorijos tarp Jūrininkų pr., Taikos pr. ir geležinkelio detaliojo plano keitimas (1.13 p.), planuojamų sklypų paskirties keitimas, pėsčiųjų ir dviračių takai, inžinerinė infrastruktūra ir tinklai, bei kt. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Detaliuoju planu negalėjo būti rezervuojama dalis teritorijos, nes planavimo sąlygose nurodyti planavimo tikslai, uždaviniai ir numatoma veikla atitinka galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 19 straipsnyje nustatytus detaliojo plano uždavinius. Be to, negalima teigti, kad Detaliojo plano objektas yra būtent tik inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra. Nagrinėjamu atveju tarp Klaipėdos rajono savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta Sutartis, todėl Detalusis planas galėjo apimti teritoriją ir dviejų savivaldybių ribose.

Dėl pareiškėjo argumento, kad Detalusis planas yra neteisėtas, nes Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausiasis architektas neišdavė planavimo sąlygų sąvado, atsakovas akcentuoja, jog vienam teritorijų planavimo dokumentui negali būti išduodami keli planavimo sąlygų sąvadai. Be to, planavimo sąlygų sąvadas yra tik sąrašas planavimo sąlygų ir pats savaime nėra dokumentas, kuriuo nurodomi planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Todėl netgi darant prielaidą, kad nagrinėjamu atveju privalėjo būti pateiktas ir Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausiojo architekto išduotas planavimo sąlygų sąvadas, akivaizdu, jog tokio pobūdžio trūkumas yra visiškai formalus, kadangi sąlygas išdavė visos privalančios jas pateikti institucijos. Be to, nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono savivaldybė aktyviai dalyvavo planavimo procese, derino Detalųjį planą ir pati ginčo administraciniu aktu patvirtino Detalųjį planą.

Atsakovas nepripažįsta pagrįstu pareiškėjo argumento, kad Klaipėdos rajono savivaldybė neturėjo teisės patvirtinti Detalųjį planą, nes tvirtinant savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymą, nėra ir nebuvo numatyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybė deleguoja teisę tvirtinti detaliuosius planus išimtinai tik administracijos direktoriui ir pati tokios teisės atsisako. Nesant duomenų, kad Klaipėdos rajono savivaldybė delegavo detaliųjų planų tvirtinimą išimtinai tik administracijos direktoriui, negalima teigti, jog Klaipėdos rajono savivaldybė nebeturi jai Vietos savivaldos įstatymu suteiktos teisės. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad Detaliojo plano rengėjas neturėjo teisės rengti Detalųjį planą, pažymi, jog 2013 m. kovo 7 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. J9-182, kuri yra galiojanti ir nebuvo ginčijama, buvo sudaryta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, todėl negalima kvestionuoti jos teisėtumo.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos nevertino subrangos sutarties su UAB „Sweco Lietuva“, o rėmėsi faktu, kad UAB „Sweco Lietuva“ Detalųjį planą rengė pagal sutartį su Vokietijos bendrove Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH. Faktą, kad UAB „Sweco Lietuva“ ir Vokietijos bendrovė Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH yra sudariusios 2013 m. kovo 29 d. sutartį Nr. 13032, kuria subrangos pagrindu pavesta Detalųjį planą parengti UAB „Sweco Lietuva“, pripažino visi dalyvaujantys byloje asmenys ir šio fakto net nekvestionavo. Nors pareiškėjas nurodo, kad po Detaliojo plano patvirtinimo jam Žemės įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie specialiųjų sąlygų taikymą, tačiau tai, atsakovo teigimu, yra administracinės procedūros, kurios atliekamos po Detaliojo plano patvirtinimo, todėl jų tinkamas atlikimas / neatlikimas neturi nieko bendro su paties Detaliojo plano teisėtumu.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, teigdamas, jog patvirtinus Detalųjį planą, jis praranda galimybę privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių sklypų, klaidina teismą. Atsakovas paaiškina, kad iki Detaliojo plano patvirtinimo pareiškėjas į jam priklausančius sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) galėdavo patekti lygiai taip pat kaip ir šiuo metu (patekimo galimybės į pareiškėjo žemės sklypą nepasikeitė): prie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra privažiuojama ties vakarine sklypo riba esančiu gruntiniu keliu, patekimas į kurį yra iš Kairių gatvės, t. y. Detaliojo plano sprendiniai neužkerta galimybės žemės sklypo savininkui naudotis šiuo keliu ir pastačius pietinę jungtį. Pirmosios instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad iš projekto „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje, Kairių gatvės nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstravimas“ sprendinių matyti, jog yra suprojektuoti nuvažiavimai. Pareiškėjas prarastų galimybę patekti iki jo valdomo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), jei nurodytame projekte nebūtų numatyta keturšalė sankryža (nuovaža), per kurią būtų galimą patekti iki minėto gruntinio kelio. Patvirtinus Detalųjį planą faktinė padėtis visiškai nesikeičia, o nuovaža iš Kairių gatvės faktiškai yra įrengta. Į žemės sklypo dalį 25a dabartinis savininkas gali privažiuoti arba iš jo valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), arba per laisvos valstybinės žemės plotą lygiagrečiai Kairių gatvei. Paties pareiškėjo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog nuo esamo gruntinio kelio, kuriuo galima privažiuoti iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinės dalies, yra esamas kelias, o nuo jo iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) – provėžos. Dėl to galimybė privažiuoti iki pareiškėjui priklausančio sklypo buvo ir lygiai tokia pati išliko ir po Detaliojo plano patvirtinimo.

Atsakovas nurodo, kad privažiuoti prie žemės sklypo dalies 25b Detaliajame plane numatytas kelio servitutas lygiagrečiai planuojamai pietinei jungčiai. Lygiagrečiai pietinei jungčiai suplanuotais kelio servitutais bus galima privažiuoti ir prie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalių Nr. 411a ir Nr. 411b, kurios liks žemės savininkui suskaldžius žemės sklypą į tris dalis. Pagal patvirtintą Detalųjį planą taip pat numatytas ir kelio servitutas lygiagrečiai Kairių gatvei patekti į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo nuovažos Kairių gatvėje. Atsakovo teigimu, Detaliojo plano susisiekimo sistemos sprendiniai apima tik tuos žemės sklypus greta planuojamos pietinės jungties, į kuriuos neįmanoma privažiuoti iš esamų privažiavimo kelių pastačius pietinę jungtį. Įvertinus tai, kad visi nauji privažiavimai planuojami į žemės ūkio paskirties sklypus ir turi tenkinti savininkų poreikius privažiuoti prie jų žemės ūkio technika, Detaliajame plane numatomi privažiavimai kelio servitutais, tokiu būdu nebus pažeistos žemės sklypų savininkų teisės privažiuoti prie jų valdomo turto. Detaliuoju planu planuojami tik žemės sklypai, reikalingi pietinės jungties statybai, tačiau neplanuojama gretimų teritorijų susisiekimo sistema, reikalinga perspektyvinei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijai, numatytai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad jis palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą savo poziciją. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą ir teisėtą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis savo poziciją yra išdėstęs atsiliepime į skundą ir negali vertinti apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, nes detalusis teritorijų planavimas yra savivaldybių kompetencija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad jis motyvus, dėl kurių nesutinka su skundo reikalavimais, nurodė pateikdamas paaiškinimus žodžiu pirmosios instancijos teismo posėdyje. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, dėl kurių skundas buvo atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Bylos dalykas – atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. AD1-2624 „Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus detaliojo plano patvirtinimo“ ir atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T11-288 „Dėl Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad minėtais administraciniais aktais buvo patvirtintas Detalusis planas, kuriuo suplanuota teritorija, esanti Klaipėdos miesto pietinėje dalyje bei Klaipėdos rajonui priklausančioje teritorijoje, kurioje yra ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys 3 žemės ūkio paskirties sklypai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdamos į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. T11-787 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. AD1-1880, kuriais buvo patvirtintas Pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos (pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus) detalusis planas, ir detaliojo planavimo procedūras reikia atlikti iš naujo, 2013 m. vasario 14 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. J9-116/AS-124, kuria susitarė, kad detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, kiek tai susiję su Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija, vykdytų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (Sutarties 2.1., 3.1 p.), o Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įsipareigojo teikti visokeriopą nefinansinę pagalbą ir atlikti administracinius veiksmus, kurie reikalingi jungtinės veiklos sutarties tikslui pasiekti ir kt. (Sutarties 2 p.). Sutartis sudaryta vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir ja susitarta dėl teisių ir pareigų, bei jų apimties pasiskirstymo įgyvendinant detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl kompleksinių paslaugų, iš jų ir dėl Detaliojo plano parengimo, sudarė sutartį su įmone Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH, tačiau Detalųjį planą subrangos sutarties pagrindu parengė UAB „Sweco Lietuva“, kurios įstatuose yra numatyta teritorijų planavimo veikla. Teritorijų planavimo dokumentų registre nurodyta, kad Detaliojo plano rengėja yra UAB „Sweco Lietuva“. Detaliajam planui rengti planavimo sąlygos išduotos 2013 m. balandžio 26 d., Detalusis planas parengtas ir patvirtintas vadovaujantis iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiomis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis (Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d.).

Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus planavimo tikslai – planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinių ir kiekybinių parametrų nustatymas detalizuojant bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus; žemės sklypų suformavimas statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti; teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas ar pakeitimas statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypams naudoti; žemės juostų suformavimas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai; užstatymo ir teritorijų naudojimo tipų nustatymas ar pakeitimas. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Detaliojo plano sprendinius, nustatė, kad planuojama Pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus tęsis nuo Klaipėdos miesto Minijos–Jūrininkų g. sankryžos pietryčių kryptimi, pratęsdama Minijos g. trasą iki Taikos pr., pasukusi į pietus, nuo Taikos pr. susikirtimo su geležinkeliu į pietus, susikirs su Kairių gatve, nuo geležinkelio stoties „Draugystė“ tęsis rytų kryptimi link kelio Nr. 141 Klaipėda–Šilutė bei kirsis su keliu Klaipėda–Šilutė ties Dumpiais. Taip pat nustatyta, kad įrengiamos 6 sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai, formuojami 4 žemės sklypai kelio infrastruktūros statiniams statyti. Klaipėdos pietinis aplinkkelis Klaipėdos miesto teritorijoje turės gatvės statusą, o Klaipėdos rajono teritorijoje – valstybinės reikšmės kelio statusą.

Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 Klaipėdos pietinis aplinkkelis buvo įtrauktas į Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikos ruožų sąrašą. Iš esmės byloje nustatyta, kad šiame nutarime nurodytas 6,8 km aplinkkelio ruožas yra Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, į kurią taip pat patenka ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad Detaliojo plano sprendiniuose identifikuojama ir rezervuojama kiekvieno į planuojamos transporto jungties statybai reikalingą teritoriją patenkančio žemės sklypo dalis, kurios sąskaita bus formuojami žemės sklypai, prieš tai atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Pažymėtina, kad į rezervuojamos teritorijos plotus yra įtraukti ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės ūkio paskirties sklypai (jų dalys).

Pareiškėjas, šioje byloje teigdamas, kad atsakovų administraciniai aktai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, ir prašydamas juos panaikinti, skunde nurodė, kad Detalusis planas parengtas nesivadovaujant teisės aktais, reguliuojančiais ypatingos valstybinės svarbos projektų rengimą (Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 2 d. 1 p., 16 str. 1 d. 4 p., 181 str. (2012 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. XI-2034 redakcija, įsigaliojusi 2012 m. liepos 1 d.); Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XI-2034); parengtas Detalusis planas yra regioninio lygmens, nors regioninis planavimas negali būti vykdomas detaliaisiais planais (Teritorijų padavimo įstatymo 2 str. 4 d., 4 str. 3 d., 13 str. 1 d. 3 p.); Klaipėdos rajono teritorijos planavimo teisė Klaipėdos miesto savivaldybei perduota neteisėtai, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės būti Detaliojo plano organizatore (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d., 6 str. 1 d. 19 p.; Teritorijų planavimo įstatymo straipsnio 20 str. 2 d.; Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 121 p.; Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (2009 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-733 redakcija), 3 p.); atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba neturėjo teisės tvirtinti Detaliojo plano (Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 4 d.; Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 12 p.); Vokietijos įmonė Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft neturėjo teisės rengti Detalųjį planą, nes neturi teisės užsiimti teritorijų planavimu (Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 13.2 p.); Detaliuoju planu neteisėtai suplanuotos kelio juostai įrengti paimamų pareiškėjo sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) dalys; kelio trasa suplanuota neracionaliai, nes kelias dalija pareiškėjo žemės sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) į dvi dalis, naujai suformuojamas sklypas 25b lieka visiškai nevertingas ir praktiškai nepanaudojamas; pareiškėjo žemės sklypuose suplanuoti ne tik servitutai, bet ir specialiosios naudojimo sąlygos, o šie suvaržymai pažeis pareiškėjo nuosavybės teisę; Detaliuoju planu numatyta panaikinti esančią galimybę įvažiuoti į pareiškėjo žemės sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir neprojektuojamos naujos nuovažos; pareiškėjo teises pažeidžia Detaliojo plano sprendiniai dėl servitutų sklypams 25a, 25b, 411a, 411b, kaip tarnaujantiems daiktams, suplanavimo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą, atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į skundą, kuriais buvo prašoma netenkinti skundo, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė, kad ginčijami administraciniai aktai, kuriais patvirtintas Detalusis planas, bei Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, taip pat nenustatė ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, todėl padarė išvadą, kad atsakovų administraciniai aktai patvirtinti Detalųjį planą yra pagrįsti ir teisėti, o pareiškėjo skundo reikalavimai dėl skunde nurodytų aplinkybių yra netenkintini. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriais remiantis ginčijami aktai galėtų būti pripažinti neteisėtais, o esminių procedūrinių pažeidimų tvirtinant Detalųjį planą nenustatyta. Pareiškėjas nesutinka su šiomis išvadomis ir remdamasis skunde nurodytomis aplinkybėmis teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, todėl turi būti panaikintas, prašo priimti naują sprendimą, kuriuo skundo reikalavimai būtų patenkinti.

            Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi gindamas savo privačius interesus ir siekdamas, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės bei teisėti interesai. Šioje byloje vertinant pareiškėjo nurodomus argumentus, dėl kurių turėtų būti panaikinti atsakovų sprendimai patvirtinti Detalųjį planą, būtina įvertinti ir aplinkybes, dėl kurių buvo vykdomos šio detaliojo planavimo procedūros.

              Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T11-787 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. AD1-1880 jau buvo patvirtintas Pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos (pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus) detalusis planas, kurio rengimo pagrindas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. AD1-1820 dėl sąlygų detaliajam planui rengti patvirtinimo ir 2007 m. rugpjūčio 2 d. planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 06-104. Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiasis architektas 2010 m. rugpjūčio 25 d. buvo patvirtinęs planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. T11-787 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymą ginčijo pareiškėjas UAB „Ferteksos transportas“ bei fizinis asmuo (žemės sklypo savininkas) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2011/2012 panaikino šiuos administracinius aktus, nustatęs, kad atlikus detaliojo planavimo procedūras kaimyninių žemės sklypų savininkų (pareiškėjų) teisės buvo apribotos tokiu būdu, jog pastarieji iš esmės negali naudotis liekančia jiems priklausančios nuosavybės dalimi (nėra privažiavimo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino planuojamos teritorijos (Pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos (pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus)) specifiką, detaliojo planavimo svarbą, konstatuodamas, kad tai yra visuomenei svarbus objektas ir kad vertinant procedūrinio pobūdžio pažeidimą turi būti nustatyta, jog dėl tokio procedūrinio pobūdžio pažeidimo galėjo būti pažeistos pareiškėjų teisės. Pažymėtina, kad minėtoje administracinėje byloje dalyvavo ir UAB „Sweco Lietuva“ bei Vokietijos bendrovė Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft.

            Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje akcentuodamas detaliojo planavimo, kuris buvo atliktas dėl tos pačios teritorijos po to, kai buvo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. T11-787 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. AD1-1880, procedūros pažeidimus dėl teritorijos, esančios dviejose savivaldybių teritorijose, suplanavimo, dėl Detaliojo plano organizatoriaus (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos), dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos teisės tvirtinti Detalųjį planą, dėl Detaliojo plano rengėjo teisės rengti teritorijų planavimo dokumentus, nenurodė jokių faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti konstatuoti pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų pažeidimai. Kaip matyti iš skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjas nurodė motyvuotus argumentus, susijusius su jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, teigdamas, kad turėjo būti parengtas specialusis planas, kuris užtikrintų žemės sklypų išpirkimo procedūras pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą, bei kad Detaliojo plano konkretūs sprendiniai pažeidžia pareiškėjo teises naudotis jo turima nuosavybe.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad turėjo būti rengiamas specialusis planas, o ne Detalusis planas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog Detalusis planas buvo pradėtas rengti (gautos planavimo sąlygos ir sąvadas) dar iki naujos Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. planavimo sąlygose Nr. AR9-13 nurodyti planavimo tikslai, uždaviniai ir numatoma veikla: detalizuojant bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus, suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti, nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypams naudoti, suformuoti žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai, nustatyti ar pakeisti užstatymo ir teritorijų naudojimo tipus. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, o 4 dalyje – kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti detalieji planai planavimo organizatoriaus sprendimu gali būti nerengiami ar nebaigiami rengti.

Taigi atsakovai turėjo teisėtą pagrindą baigti rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Akcentuotina, kad pareiškėjas nenurodo jokių imperatyvių teisės aktų normų, kurios draustų atsakovams planuoti savivaldybių teritorijas, rengiant Detalųjį planą. Šiuo atveju atsakovams nebuvo suteikta teisė rengti ypatingos valstybinės svarbos projekto specialųjį planą, tačiau atsakovai turėjo teisę rengti ir tvirtinti Detalųjį planą, kuriuo yra suplanuota ne tik ta teritorija, kuri jau pradėjus rengti Detalųjį planą buvo pripažinta ypatingos valstybinės svarbos projektu, bet ir kita savivaldybių teritorija, kuri nepatenka į ypatingos valstybinės svarbos projekto (Rytų–Vakarų transporto koridoriaus) teritoriją.

Teritorijų planavimo įstatymo 2, 13, 16, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnis taikomas tik: 1) ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų, dėl kurių iki 2012 m. liepos 1 d. dar nėra išduotos planavimo sąlygos, rengimui, derinimui, keitimui, tikrinimui, tvirtinimui, galiojimui, viešumo užtikrinimui ir ginčų sprendimui; 2) jau galiojančių ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų pakeitimų rengimui, derinimui, keitimui, tikrinimui, tvirtinimui, galiojimui, viešumo užtikrinimui ir ginčų sprendimui. Primintina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnyje buvo nustatyta ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešumo užtikrinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Ypatingos valstybinės svarbos projektų specialieji planai pradedami rengti Vyriausybės nutarimu, o šių planų organizatorius yra už atitinkamo ypatingos svarbos projekto įgyvendinimą atsakinga valstybės institucija (Teritorijų planavimo įstatymo 181 str. 2 d.).

Teritorijų planavimo įstatymo 2, 13, 16, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata taikoma tais atvejais, kai iki 2012 m. liepos 1 d. projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu ir nėra išduotos planavimo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju Detalusis planas pradėtas rengti vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. AD1-657, planavimo sąlygos išduotos 2013 m. balandžio 26 d., o Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu tik Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381. Iš šio nutarimo matyti, kad yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projekto dalimi tik 6,8 km ruožas, kuris yra inkorporuotas ir į atsakovų patvirtintą Detalųjį planą. Akcentuotina, kad Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) įgyvendinančioji institucija yra Lietuvos Respublikos susiekimo ministerija (Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-381 4 str.) ir tuo metu, kai buvo pradėtas rengti Detalusis planas bei jis buvo tvirtinamas joks specialusis planas nebuvo rengiamas. 

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog specialiuoju planu bus nustatyti žemės sklypų plotai paėmimo visuomenės poreikiams ir realūs pareiškėjų patirti nuostoliai, kurie bus atlyginami įstatymais nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjo žemės sklypai bus paimami visuomenės poreikiams vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu. Kaip jau minėta, atsakovai neturėjo teisės rengti specialiojo plano ir parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto, o teisės aktai nedraudė atsakovams pradėti rengti, parengti ir patvirtinti Detaliojo plano, todėl pareiškėjo argumentai, kad vietoj Detaliojo plano turėjo būti rengiamas specialusis planas, nepripažintini teisiškai pagrįstais.

Įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su teritorija, kuri apima ne tik teritoriją, kuri jau pradėjus rengti Detalųjį planą buvo pripažinta ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei šios teritorijos atliktu detaliuoju planavimu, konstatuotina, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog Detaliojo plano rengimas ir tvirtinimas pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pareiškėjas neteikė jokių įrodymų, jog apskritai Detaliojo plano rengimas ir patvirtinimas, nesant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto, trukdo pareiškėjui vykdyti ūkinę ar kitokią veiklą jam priklausančiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurie patenka į Detaliuoju planu suplanuotą teritoriją.

Byloje taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remiantis turėtų būti konstatuotas Teritorijų planavimo įstatymo normų, reglamentuojančių detalųjį teritorijų planavimą, pažeidimas. Tiek pagal Teritorijų planavimo įstatymo, tiek pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas Klaipėdos miesto savivaldybė bei Klaipėdos rajono savivaldybė turėjo teisę rengti ir tvirtinti detaliojo planavimo dokumentą. Tai, kad nagrinėjamu atveju buvo patvirtintas vienas Detalusis planas, apimantis atskiras abiejų savivaldybių teritorijas, o ne du atskiri planai, kad organizatoriumi buvo nurodytas tik atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, taip pat nesudaro jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovų sprendimai rengti ir patvirtinti Detalųjį planą yra neteisėti.

Dėl Detaliojo plano rengimo 2013 m. vasario 14 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr. J9-116/AS-124, kuri nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Pareiškėjo argumentai, kad teismas ex officio šį sandorį turėjo pripažinti niekiniu, nepripažintini pagrįstais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismui tam tikrais atvejais kyla pareiga ex officio patikrinti, ar pagrindas, iš kurio kildinama ginama teisė, yra tinkamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014). Savo iniciatyva ir nesant šalių prašymo teismas sprendžia dėl sandorio pripažinimo niekiniu tada, kai nagrinėjant bylą sandorio pripažinimas niekiniu tampa akivaizdus. Esant akivaizdžiam sandorio negaliojimo pagrindui teismui nereikia rinkti papildomų įrodymų, o pripažinęs sandorį niekiniu teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius neatsižvelgdamas į bylos šalių reikalavimus. Tik išsprendus dėl niekinio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013 ir jose nurodomą kasacinio teismo praktiką).

Atsižvelgiant į šioje byloje pareiškėjo nurodytus argumentus, susijusius su jo (pareiškėjo) pažeistomis teisėmis ir teisėtais interesais, kuriuos jis siekia apginti ginčydamas atsakovų priimtus administracinius aktus, darytina išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog būtent 2013 m. vasario 14 d. jungtinės veiklos sutartis Nr. J9-116/AS-124 yra tas pagrindas, iš kurio pareiškėjas kildina savo ginamą teisę. Be to, būtinas akivaizdumo elementas, tačiau pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad minėtas sandoris yra niekinis. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-448/2009 nebuvo nagrinėjami ir sprendžiami klausimai, susiję su savivaldybių administracijų sudarytos jungtinės veiklos sutarties, kurios tikslas – parengti detalųjį planą, teisėtumu.

Byloje nustatyta, kad Detalųjį planą parengė UAB „Sweco Lietuva“, turinti teisę rengti tokio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentą. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindžia savo pozicijos, kad ši įmonė nepagrįstai ir neteisėtai parengė Detalųjį planą, ir kaip ta aplinkybė, kad ši įmonė parengė Detalųjį planą, pažeidžia jo (pareiškėjo) teises ir teisėtus interesus. Taip pat pareiškėjas nenurodo, kaip jo teises ir teisėtus interesus pažeidžia faktas, kad Detaliojo plano planavimo sąvadą parengė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir jį patvirtino šios savivaldybės vyriausiasis architektas.

Teisiškai nepagrįstu pripažintinas pareiškėjo argumentas, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba neteisėtai, t. y. neturėdama kompetencijos, patvirtino Detalųjį planą, nes tai yra išimtinė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus teisė, kuri jam buvo perduota 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T11-15. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalis nustatė teisę tiek savivaldybės tarybai, tiek savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti detaliuosius planus. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai nustačius, kad pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymą detaliuosius planus turi teisę tvirtinti administracijos vadovas, nėra jokio pagrindo teigti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba prarado teisę tvirtinti Detalųjį planą. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A520-500/2013 buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ dalimi, kuria buvo patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos specialusis planas. Byloje buvo nustatyta, kad specialųjį planą patvirtino nekompetentingas, t. y. neturėjęs teisės jį tvirtinti, viešojo administravimo subjektas (Kauno rajono savivaldybės taryba), nes Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ specialųjį planą buvo pavesta tvirtinti Kauno apskrities viršininko administracijai, o ne Kauno rajono savivaldybės tarybai. Taigi šioje administracinėje byloje nenagrinėtos aplinkybės, susijusios su detaliųjų planų patvirtinimu, savivaldybės administracijos direktoriaus ar tarybos kompetencija patvirtinti detalųjį planą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo šioje byloje tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui raštu bei žodžiu išsakytus argumentus, susijusius su konkrečiais Detaliojo plano sprendiniais, kurie, pareiškėjo teigimu, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, pripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog Detaliajame plane suplanuoti servitutai, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, numatytas sklypų padalijimas, atsižvelgiant į planuojamo objekto statusą (ypatingą svarbą valstybei ir visuomenei), į siekiamus patenkinti visuomenės poreikius, į tai, kad realizuojant Detaliojo plano sprendinius neišvengiamai turės būti sprendžiama ir dėl žemės paėmimo iš privačių žemės savininkų šiam poreikiui užtikrinti, nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo žemės sklypai bus paimami visuomenės poreikiams vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu.

Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad Detaliuoju planu nenumatyti nuvažiavimai į jam priklausančius žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Detaliojo plano rengimo metu aptartus su pareiškėju projektinius pasiūlymus, nustatė, kad pareiškėjas į žemės sklypus galės patekti per projektuojamą keturšalę sankryžą, nuvažiavimai į pareiškėjo žemės sklypą numatyti pagal ribotus atstumus tarp sankryžų, kurios mieste negali būti dažniau kaip 500 metrų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per Klaipėdos vandenvietės teritoriją nuvažiavimai nenumatyti, nes joje yra apsaugos zona, todėl į Klaipėdos vandenvietės teritoriją taip pat bus galima patekti per keturšalę sankryžą.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 2011 m. gegužės 2 d. išduotas statybos leidimas statyti naujus statinius pagal projektą „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje, Kairių gatvės nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstravimas“, o iš planinių sprendinių matyti, jog yra suprojektuoti nuvažiavimai į pareiškėjo žemės sklypus.

Iš apeliaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, kad pagal projektą „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje, Kairių gatvės nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaipėdos kanalo rekonstravimas“ kelias nuo Kairių gatvės į pareiškėjo sklypus buvo suprojektuotas, bet nėra nutiestas ir nėra tiesiamas. Tačiau atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą ir šio atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad yra patekimas į pareiškėjo žemės sklypus iš Kairių gatvės, t. y. privažiuojama ties vakarine sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) riba esančiu gruntiniu keliu, kuriuo pareiškėjas galės naudotis ir pastačius pietinę jungtį. Ši atsakovo nurodoma susiklosčiusi situacija buvo įvertinta ir teismo posėdyje apžiūrint Detaliojo plano projektinę dokumentaciją, pareiškėjo pateiktą Antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/16/F-850 ir jo priedus. Iš šių įrodymų matyti, kad patvirtinus Detalųjį planą patekimas į sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui išlieka toks pat, koks yra ir šiuo metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apžiūrėjus Detaliojo plano projektinę dokumentaciją nustatyta, kad yra suprojektuoti privažiavimai į sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis Nr. 411a ir Nr. 411b; į sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis Nr. 25a ir Nr. 25b.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, susijusius su numatytais privažiavimais prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių sklypų, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų pareiškėjui privažiavimų prie sklypų teisingumu ir pagrįstumu.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sutikdama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių bei pateikto jų vertinimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas atsakė į pareiškėjo reikalavimą ir išnagrinėjo teisiškai reikšmingus pareikštam reikalavimui išspręsti skundo argumentus, dėl kurių buvo prašoma tenkinti šį reikalavimą, t. y. atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir pakankamai motyvuotas, atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovų administracinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė