Civilinė byla Nr. e2-19138-921/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11773-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 21 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Sujetienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Omega Invest OU ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 176,54 Eur skolą, 2 538,29 Eur palūkanas, 966,77 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 150,00 Eur žyminį mokestį, 350 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
Atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. rugpjūčio 4 d. asmeniškai. Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia šiais rašytiniais įrodymais: 2015 m. spalio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugsėjo 29 d. bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 3 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo, pretenzijomis, 2015 m. lapkričio 20 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 21 d. paraiška kreditui gauti.
Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore „Swedbank“, akcine bendrove, 2015 m. lapkričio 20 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 3 379,75 Eur kredito suma, kredito terminas – iki 2020 m. spalio 22 d., metinė palūkanų norma 18,500 proc., bendros kredito kainos metinė norma – 20,920 proc., delspinigių dydis – 0,050 proc., bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 5 191,04 Eur. Atsakovė savo pareigų tinkamai nevykdė, įmokų laiku nemokėjo, todėl pradinė kreditorė 2016 m. rugsėjo 29 d. nutraukė su atsakove sudarytą sutartį, paskaičiavo palūkanas ir delspinigius, tai yra sutarties nutraukimo dieną negražintas kredito likutis pagal Sutartį sudarė 3 176,54 Eur, nesumokėtos palūkanos – 311,62 Eur, delspinigiai – 21,19 Eur. 2015 m. spalio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pirminė kreditorė perleido ieškovei reikalavimą į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė informuota pranešimu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).
Atsakovė, pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino visos kredito sumos nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, todėl ieškinio reikalavimas dėl 3 176,54 Eur negrąžintos paskolos tenkinamas, priteisiant iš atsakovės ieškovei 3 176,54 Eur skolą (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.873, 6.886 straipsniai, 6.109 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 2 538,29 Eur palūkanų priteisimo, nurodydama, kad tai yra jos negautos pajamos. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomos palūkanos turi būti vertinamos kaip pelno palūkanos, nes jos yra mokestis už pinigų skolinimą. Ieškovė nurodo, kad 2 538,29 Eur palūkanų sumą sudaro 311,62 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo ir 2 226,67 Eur palūkanos, paskaičiuotos už 1 383 dienų laikotarpį, tai yra nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. liepos 13 d. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta 2016 m. rugsėjo 29 d., ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, ieškovės reikalavimas dėl 311,62 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo tenkinamas, o reikalavimas priteisti 2 226,67 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas po sutarties nutraukimo, atmetamas kaip nepagrįstas, vadovaujantis pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ši norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 73 punktas). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius už daugiau, nei 180 dienų, aiškiai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Todėl už tai, kad atsakovė neįvykdė prievolės, t. y. negrąžino paskolos laiku, ieškovei iš jo priteisiami 285,89 Eur (3 176,54 Eur negrąžinto kredito likutis × 0,05 proc. delspinigiai / 100 × 180 dienų) delspinigiai už 180 dienų (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).
Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos ieškovei priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. 56 proc. ieškinio reikalavimų, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų – 280 Eur (150 Eur žyminis mokestis + 350 Eur teisinės pagalbos išlaidų) x 56 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285?286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Omega Invest OU (juridinio asmens kodas 10866568) 3 176,54 Eur (trijų tūkstančių šimto septyniasdešimt šešių eurų 54 ct) skolą, 311,62 Eur (trijų šimtų vienuolikos eurų 62 ct) mokėjimo palūkanas, 285,89 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 89 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 280,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų dalį.
Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Jurgita Sujetienė