Civilinė byla Nr. 2S-463-619/2013
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02347-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: 74.1.;121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. sausio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo skolos priteisimo, turto padalinimo ir atsakovo L. M. priešieškinį ieškovei I. M. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
pareikštu ieškiniu, 2012 m. birželio 8 prašymu ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Teismo 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. birželio 11 d. nutartimis ieškovės prašymai buvo atmestini.
2012 m. spalio 25 d. įvykusio teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku, gimusiu 2007 m., jau tris mėnesius gyvena sodo name atskirai nuo atsakovo dėl jo agresyvumo, ieškovė taip pat nurodė, kad artimiausiu metu (atšalus orams) ketina persikelti gyventi į butą pas savo tėvus. Atsakovas neneigė, kad tris mėnesius jis vienas gyvena bute (duomenys neskelbtini)– 16, kuriame iki šios bylos iškėlimo gyveno visa šeima – atsakovas, ieškovė ir jų nepilnametis sūnus. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis nemoka už butui teikiamas komunalines paslaugas, nes nėra savininkas ir visos sutartys dėl komunalinių paslaugų sudarytos su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą L. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), gyventi skyrium, t.y. išsikėlus iš pastato (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad byloje paaiškėjusios naujos aplinkybės – ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku negyvena šeimos gyvenamojoje patalpoje, kad iki tol buvusioje šeimos patalpoje ((duomenys neskelbtini)) atsakovas gyvena vienas, kuris sąmoningai nemoka (komunalinių) mokesčių už naudojimąsi butu, sudaro pagrindą konstatuoti ginčo šalių nepilnamečio vaiko teisių į būstą ir įprastą – saugią gyvenimo aplinką, pažeidimą. Teismas sprendė, kad tokio pažeidimo konstatavimui neturi įtakos ta aplinkybė, kad šalių nepilnametis vaikas iš šeimos gyvenamosios vietos išsikėlė kartu su motina jos iniciatyva, nes ieškovės išsikėlimas yra nulemtas konfliktinių santykių su atsakovu. Esant tokiai situacijai, kad ginčo šalys dėl tarpusavio konfliktiškų santykių nemato galimybių gyventi ir kai šalių nepilnametis (penkerių metų amžiaus) išsikelia kartu su motina iš sau įprastos gyvenamosios aplinkos, teismas sprendė, kad turi būti prioritetiškai ginamos būtent šio vaiko teisės ir teisėti interesai. Pažymėjo, kad teismas neturi duomenų, kad šalių nepilnametis vaikas galėtų ilgesnį laiką gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje vien tik su atsakovu (be motinos pagalbos), todėl teismas nesprendžia dėl vaiko interesų gynimo įpareigojant ieškovę gražinti vaiką gyventi šeimos bute kartu su atsakovu. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu abi šalys paaiškino, kad atsakovas praeityje jau buvo ne sykį išsikėlęs laikinai gyventi iš šeimos gyvenamųjų patalpų. Dėl to teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko interesais pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo įpareigojimą gyventi skyrium, - atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus neadekvačiai pažeisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu L. M. teismo prašo panaikini Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-21 nutartį. Nurodo, kad jokios grėsmės nei vaikui, nei ieškovei, atsakovo gyvenimas pastate adresu (duomenys neskelbtini)Vilnius nesukelia. Atsakovo teigimu, jis negirtauja, vaiko neskriaudžia. Vaikas ir ieškovė gali laisvai ir nevaržomai įsikelti pas jį ir gyventi kartu. Be to, pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo teismui ieškovė pastate (duomenys neskelbtini)Vilnius gyveno dar tris mėnesius, kol pati nieko neverčiama pasiėmusi vaiką išvažiavo iš namų palikdama atsakovą ir šeimą. Tokiu būdu ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir neleido nuolatos matytis su vaiku. Ieškovo teigimu, nors jis su ieškove konfliktuoja, tačiau tai nereiškia, kad turi būti pažeidžiama jo konstitucinė teisė į nuosavybę. Būstas priklauso jiems su ieškove bendrai, vietos ten yra pakankamai (97 kv. m.), būtų užtekę tik jį įpareigoti nesiartinti prie ieškovės. Apelianto teigimu, jis neturi jokio kito būsto nuosavybės teise ir jokios kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovė gyveno savo tėvų sodo name, kuris pritaikytas ir žiemą gyventi, o apeliantas, jo teigimu, lieka be gyvenamosios patalpos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė teismo prašo atmesti atsakovo L. M. 2012-11-12 atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-31 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3502-905/2012. Pažymi, kad atsakovas neneigia, kad ieškovei buvo prakirsta galva ir sumušta nugara, tačiau tai vadina atsitiktinumu, nes neva prieš pastumdamas ieškovę ją įspėjo. Atsakovas 2012-04-21 kilusio konflikto metu prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą. Pažymi, kad fizinis bei emocinis smurtas buvo panaudotas ir prieš mažametį vaiką. Po šių įvykių ieškovė 2012-04-23 kreipėsi į Vilniaus miesto 3 PK, kuriame 2012-06-10 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo smurtinių veiksmų, padarytų kūno sužalojimų bei turto naikinimo. Taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas 2012-08-16 nutarimu išnagrinėjo ieškovės 2012-08-06 pareiškimą reg. Nr. ROIK 0112000430676. Nutarime nustatyta, kad atsakovo veiksmuose buvo įžvelgta nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d. požymių, kadangi ieškovei nuvykus į savo butą (duomenys neskelbtini)– 16, Vilniuje, ji pamatė apgadintą kompiuterio stalą, stacionarų kompiuterį, monitorių, kolonėles ir muzikinį centrą. Nagrinėjamos bylos aspektu svarbu paminėti vaiko teisę būti apsaugotam nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Nagrinėjamu atveju smurtas šeimoje gali padaryti žalos tiek ieškovei, tiek jos mažamečiam sūnui, kuriam yra apsunkinama psichologinė atmosfera šeimoje, turinti neigiamos įtakos nepilnamečio raidai. Nurodo, kad šiuo metu atsakovas laiko vaikui daugiau nebeskiria, labai retai išreiškia norą pasimatyti su juo, vaiko būtinumas pas tėvą ilgiausiai užtrunka dvi valandas. Be to, atsakovas niekuomet nepasirūpina, kad atvažiavęs sūnus būtų pavalgydintas arba vaikui būna pateikiamas maistas, kurio jis pagal savo amžių ir pomėgį visiškai nevalgo, t.y. atsakovas nesugeba ir nesupranta kaip reikia rūpintis mažamečiu vaiku, ką patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžiant klausimą pirmosios instancijos teisme dėl ieškovo priverstinio iškeldinimo. Ieškovės teigimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso sutuoktiniams bendrai. Šis butas yra įsigytas už ieškovės asmenines lėšas, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, santuokos metu buvo išpirktas tik ūkinis pastatas ir pradėta buto rekonstrukcija apjungiant butą su ūkiniu pastatu. Atsižvelgiant į atsakovo smurto protrūkius bei neigiamą požiūrį į šeimą, ieškovė pagrįstai mano, kad dėl objektyvių priežasčių vaiko tėvas, motina ir jų nepilnametis sūnus negali gyventi kartu įprastoje šeimos gyvenamojoje patalpoje. Ieškovo teisės ir interesai nebus pažeisti, kadangi atsakovas visada gali gyventi pas tėvus, kurie kviečia jį kartu gyventi, trijų šimtų kvadratinių metrų ploto name, esantį adresu Paukščių tako g. 39 Vilniuje, kuriame ieškovas gyveno iki santuokos sudarymo. Pažymi, kad ir teismo posėdžio metu pats pripažino, kad prieš santuoką gyvenamoji vieta jam nebuvo problema.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ieškovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai
(CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CK 3.65 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstų aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaikų ar vieno iš sutuoktinio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, buvimas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku negyvena šeimos gyvenamojoje patalpoje, kad iki tol buvusioje šeimos patalpoje (duomenys neskelbtini) atsakovas gyvena vienas, kuris sąmoningai nemoka komunalinių mokesčių už naudojimąsi butu. Darė išvadą, kad kai ginčo šalys dėl tarpusavio konfliktiškų santykių nemato galimybių gyventi kartu ir kai šalių nepilnametis vaikas išsikelia kartu gyventi su mama iš sau įprastos gyvenamosios aplinkos, teismas sprendė, kad turi būti prioritetiškai ginamos būtent šio vaiko teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Kaip minėta, sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Taigi ši laikinoji apsaugos priemonė apima ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir vieno sutuoktinio interesų apsaugą, jei šis šeimoje patiria psichologinį ar fizinį smurtą. Nagrinėjamu atveju ieškovė I. M. nurodė, kad atsakovas kelia grėsmę ne tik jos, bet ir vaiko sveikatai, nes jos atžvilgiu naudojo fizinį bei psichologinį smurtą, yra smurtavęs ir prieš vaikus, taigi smurtas šeimoje gali padaryti žalos tiek ieškovei, tiek jos mažamečiam sūnui, kuriam yra pasunkinama psichologinė atmosfera šeimoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė keletą kartų kreipėsi į policijos institucijas dėl to, kad atsakovas namuose konfliktuoja bei kelia grėsmę jai ir nepilnamečiui sūnui (b.l. 32 – 35, 41 – 42, 89 – 90). Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2012-08-16 nutarime pažymėta, kad L. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas) požymių. Taip pat pažymėtina, kad iš 2012 m. spalio 25 d. protokolo matyti, kad atsakovas neneigia aplinkybės, kad ieškovei buvo sužeista nugara bei pakaušis, ko pasekmėje ji buvo išvežta į gydymo įstaigą (b.l. 86). Taigi šie įrodymai paneigia atsakovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kad jokios realios grėsmės nei vaikui, nei ieškovei jo gyvenimas pastate (duomenys neskelbtini), nesukelia. Atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad yra realus pagrindas teigti, kad šalių santykiams esant konfliktiškiems, taip pat kol sprendžiamas ginčas, nagrinėjamu atveju turi būti teiktinas prioritetas vaiko saugios socialinės aplinkos užtikrinimui. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra realus pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos.
Atsakovas atskirajame skunde taip pat įrodinėja, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus pažeidžiama jo konstitucinė teisė į nuosavybę – atsakovo teigimu, būstas priklauso jam su ieškove bendrai, jis neturi jokio kito nuosavybės teise priklausančio būsto, gyvenamosios patalpos. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad pritaikyta laikinąja apsaugos priemone nepaneigiama atsakovo teisė į buto nuosavybę, o tik atsakovas įpareigotinas gyventi skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad LR CK 3.65 str. 2 d. 1 p., įtvirtinantis prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sutuoktinio įpareigojimą gyventi skyrium, imperatyviai neapibrėžia sąlygų, kada ji galėtų būti taikoma, tačiau paprastai ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi atskirai nuo šeimos. Ieškovė kartu su atsiliepimu teismui pateikė įrodymus (ieškovės I. M. ir jos sutuoktinio motinos A. M. susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagą), kurie liudija, kad susiklosčius konfliktinėms aplinkybėms šeimoje atsakovas turėtų galimybę gyventi skyrium nuo šeimos, kadangi atsakovo motina A. M. sutiko, kad sūnus gyventų pas ją (b.l. 113 – 114). Ši aplinkybė leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas turi galimybę gyventi skyrium nuo šeimos ir kad laikinosios apsaugos priemonės (atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium) taikymas yra šioje byloje būtinas, nes tai yra vienintelė galimybė apsaugoti ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus interesus.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas šeimos bylose, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Andrutė Kalinauskienė