Baudžiamoji byla Nr. 1-326-548/2022                                        

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41370-2021-3   

1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.6.4.2;

 (S)

2.3.6.4.5; 2.3.6.4.6; 2.4.1.2; 2.4.1.3  

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,

sekretoriaujant Vilmai Janonienei,

dalyvaujant prokurorei T. L. vaizdo konferencijos būdu,

kaltinamajam A. J., 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :                        

Kaltinamasis A. J. 2021 m. lapkričio 27 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. 

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 27 d. vartojo alkoholinius gėrimus namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 17.00 val. buvo išgėręs tris butelius alaus ir tris ar keturis stikliukus degtinės. Po to jam priklausančiu automobiliu nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę ir nusipirkti cigarečių. Važiuodamas jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam nustatytas girtumas. Su alkotesterio rezultatais sutiko. Dėl padarytos nusikalstamo veikos nuoširdžiai gailis, paršo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kadangi kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo A. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. paaiškino, kad jis su broliu A. J. gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). 2021-11-27 jis ne namuose su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, brolio A. kartu nebuvo. Po pietų jis grįžo namo. Namuose tuo metu buvo tik brolis A.. Jie nusprendė nuvažiuoti iki šalia esančio sodo. Kadangi pats buvo neblaivus nepastebėjo, kad brolis A. yra neblaivus. Jis nevairuoja transporto priemonių. Jis su broliu A. sėdo į A. priklausantį automobilį "VW Passat", valstybinių numerių nepamena ir važiavo per (duomenys neskelbtini) link sodo. Automobilį vairavo brolis A., jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Abu buvo prisisegę saugos diržus, automobilio dokumentai kiek jam žinoma buvo tvarkingi. Kad jie važiuoja iki už 3 km esančio sodo niekas nežinojo, nes tuo metu namuose nieko nebuvo. Išvažiavus iš kiemo pavažiavus apie 300 metru (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu patikrino jų blaivumą, nustatė, kad abu yra neblaivūs. Jam alkotesteriu nustatė 2,44 promilių neblaivumą, kiek pamena broliui A. nustatė 2,36 promilių neblaivumą. Tik tada suprato, kad brolis neblaivus. Policijos pareigūnai jiems išaiškino, kad automobilis bus nutransportuotas į saugomą aikštelę, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad brolis A. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Kur, kada brolis A. ir su kuo vartojo alkoholinius gėrimus jis nežino. Įprastai A. alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, turi darbą, šeimą yra atsakingas. Brolis nesakė, kad jis yra vartojęs alkoholių gėrimų, jei jis būtų žinojęs, būtų neleidęs važiuoti broliui, pats kartu būtų nevažiavęs (b. l. 21-23).

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad 2021-11-27 apie 17.10 val. tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) pagal priemonių planą „Dėl vairuotojų ir kitų eismo dalyvių blaivumo kontrolės vykdymo“ Nr. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdytas patikrinimui. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas nurodė, kad su savimi neturi vairuotojo pažymėjimo, jį paliko namuose. Iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas, vairuotojo pasiteirauta ar jis vartojo alkoholį. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholio nevartojo. Patikrinus vairuotojo blaivumą bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 5000 ARLD-0065“, parodė, kad vairuotojo iškvėptame ore rasta alkoholio. Vairuotojo paprašyta prieiti prie tarnybinio automobilio. Nustatyta, kad automobilį vairavo A. J.. Pakartotinai pasiteiravus A. J., kada jis vartojo alkoholį, šis nurodė, kad prieš kelias valandas. Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 17.14 val. A. J. nustatytas 2.64 prom. girtumas. 17.35 val., pakartotinai patikrinus vairuotojo blaivumą jam nustatytas 2.36 prom. girtumas. A. J. sutiko, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, nurodė, kad dėl savo poelgio gailisi. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu, (duomenys neskelbtini). (b. l. 41-42).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) ir automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (8-19).

Iš neblaivumo nustatymo akto mattyti, kad alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-07-27 17.14 val. A. J. pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,64 prom. girtumas, 17.35 val. antruoju tikrinimu nustatytas 2,36 prom. girtumas (b. l. 27-29).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN) (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas A. J. (b. l. 32).

Iš VŠĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „VW Passat“, 1999 metų laidos, Dyzelio, vidutinė kaina Lietuvoje – 1306 eurų (be PVM) (b. l. 76).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo A. J. parodymais, liudytojo V. J. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – 2,36 promilių (b. l. 27-29). Tokiais veiksmais kaltinamasis A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo A. J. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas A. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. J. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir atiduoti pagal laidavimą J. J., paaiškindamas, kad jis po šios nusikalstamos veikos padarymo pakeitė požiūrį į įstatymų laikymąsi, labai išgyvena dėl įvykusio, pasižada nenusikalsti. Asmuo siekiantis būti laiduotoju J. J. jam daro gerą įtaką, praėjo saviugdos mokymus dėl alkoholio vartojimo ir socialinių įgūdžių gerinimo problematikos.

Asmuo siekiantis būti laiduotoju J. J. patvirtino, kad sutinka būti laiduotoja, mano, kad kaltinamajam daro teigiamą įtaką, nes gyvena viename name, jos paskatintas kaltinamasis užsikodavo ir nevartoja alkoholinių gėrimų, tapo atsakingesniu, sūnus jos labai klauso.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau pažymėtina, kad ši BK norma nėra imperatyvi ir nėra privalomai taikoma net ir tuo atveju, kai nustatomos šios sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad: net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės; šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą; kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-03-18 nutarimas Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina, kad pati kaltinamojo asmenybė, jo elgesys iki šio nusikaltimo padarymo, taip pat padarytos veikos pavojingumo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas būtų neadekvati ir nepakankama atsakomybė už padarytą nusikaltimą, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pritaikymas prieštarautų teisingumo principo, kurio siekiama skiriant bausmę, įgyvendinimui net jeigu ir būtų visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį. Kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,36 promilų girtumas, intensyvaus eismo metu, ir tokie jo veiksmai kėlė itin didelį pavojų eismo saugumui ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl teismas sprendžia, kad tokiomis aplinkybėmis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam netaikytinas, siekiant įgyvendinti teisingumo principą šioje byloje, kuris reikalauja, kad asmuo už padarytą nusikaltimą būtų teisingai nubaustas, o ne išvengtų bausmės vien dėl formalaus įstatymo pritaikymo.

Be to, teismas konstatuoja, kad nėra ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos - manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2017 m. lapkričio 29 d. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straip0snio 5 dalį 300 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių. Tai liudija, kad šioje byloje nagrinėjamas automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio nėra atsitiktinis, nes A. J. viešajame eisme jau yra dalyvavęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir keldamas pavojų eismo saugumui, bei savo paties sveikatai ir gyvybei. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjama A. J. nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nes jis yra linkęs piktybiškai pažeidinėti teisės normas, ignoruoti įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai reiškia, kad nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinos sąlygos negalimas ir kaltinamojo atleidimas nuo atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo, laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Nors asmuo siekiantis būti laiduotoju J. J. formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus būti tinkamu laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nenustačius visų būtinų sąlygų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymui, taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šioje byloje nėra pagrindo, todėl kaltinamajam skirtina viena iš sankcijoje numatytų bausmių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. J. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), teisiamas pirmą kartą (b. l. 58), praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 64-65), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 63), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 60). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Įvertinus visas šias aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28(1)1 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. J. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, ir nustatomas artimas minimaliam bausmės dydis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl A. J. nustatytinas mažesnis už vidutinį įstatyme nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. 2 (du) metai, šį terminą skaičiuojant nuo dokumento paėmimo dienos, tai yra nuo 2021 m. gruodžio 1 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“. 

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį, kaip jau minėta, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje padarymo, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-64-511/2019).

Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį, požymius. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, Nr. 2K-168-511/2020 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. J. vairavo jam nuosavybės teise (b. l. 32) priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Teismas pažymi, kad transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad A. J. vairuoto automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai) yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių paskirti transporto priemonės konfiskavimą būtų akivaizdžiai neproporcinga ir netikslinga, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. J. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2018 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Kaltinamajam A. J. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti. 

Kauno apylinkės prokuratūros 6 skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o po to – panaikintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: A. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, esantis baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui perduotinas institucijai vykdančiai transporto priemonės konfiskavimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad A. J. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

A. J. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios palikti nepakeistą, automobilio konfiskavimą pradėjus vykdyti - panaikinti.

Registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti institucijai, vykdysiančiai automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

VĮ „Regitra“ perduoti A. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) esantį baudžiamojoje byloje ir pranešti apie A. J. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                     Ričardas Juodis