Administracinė byla Nr. eA-1611-552/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00166-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų F. O., S. A., Y. O., M. O. ir H. O. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų F. O., S. A., Y. O., M. O. ir H. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai F. O., S. A. bei pareiškėjai Y. O., M. O. ir H. O., atstovaujami įstatyminių atstovų (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 23M94123 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. kovo 15 d. prieglobsčio prašymą iš naujo.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad paskutinį trečią 2023 m. kovo 15 d. prieglobsčio prašymą jie grindė tuo, jog atsirado nauji įrodymai, patvirtinantys pareiškėjų grėsmes kilmės valstybėje, t. y. garso įrašas, patvirtinantis, jog skambučio pareiškėjui F O. (toliau ir – Užsienietis) metu buvo grasinama (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos darbuotojo, jog jis (Užsienietis) yra minimas baudžiamojoje byloje, įrašytas į asmenų, kuriuos reikia sulaikyti kertant sieną, sąrašą. Be kita ko, Užsienietis pateikė atsakovui 2023 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) politinių įkaitų ir kalinių apsaugos civilinio komiteto raštą (toliau – ir Raštas).
3. Pareiškėjai nesutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad Raštas turi žemą įrodomąją galią, kadangi jame pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) opozicijos aktyvistų įkalinimą.
4. Pareiškėjai pabrėžė, kad nagrinėjant pirmąjį pareiškėjų prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas nustatė, jog „(duomenys neskelbtini) valdžia identifikavo užsienio mokyklose studijavusius asmenis, kaip galimai įtrauktus į ekstremistinę veiklą“. Be to, atsakovas nurodė, jog tikėtina, kad grįžus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjai galėtų būti apklausinėjami apie jų buvimo užsienyje aplinkybes, o šiuo atveju, labai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) saugumo pareigūnai sužinotų, jog pareiškėjai teikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje.
5. Atsakovas Sprendime pažymėjo, kad iš pateikto garso įrašo neįmanoma identifikuoti asmens, kalbėjusio su Užsieniečiu, todėl tai nėra patikimas įrodymas, tačiau pareiškėjų manymu, ši aplinkybė pareiškėjų pasakojimo patikimumo negali paneigti. Pareiškėjai pateikė visus turimus įrodymus, apklausų metu išreiškė vieningą ir nuoseklią poziciją dėl pareiškėjams kylančių grėsmių (duomenys neskelbtini), todėl visos atsakovui kilusios abejonės turėjo būti vertinamos jų naudai.
6. Pareiškėjų vertinimu, Migracijos departamentas nedėjo maksimalių pastangų išsiaiškinti jų nurodomų papildomų faktinių aplinkybių detalių, visus galimus netikslumus atsakovas paprasčiausiai vertino pareiškėjų nenaudai, taip pažeisdamas bendradarbiavimo su pareiškėjais pareigą prieglobsčio motyvų nustatymui.
7. Tai, kad atsakovas nerado jokios informacijos dėl pareiškėjų tarptautinės paieškos, nesuponuoja išvados, jog pareiškėjų tarptautinė paieška negalėtų būti paskelbta ateityje.
8. Sprendimo rezoliucinės dalies 3–5 punkte nurodyti sprendimai yra laikytini išvestiniais iš sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo. Atsižvelgiant į tai, teismui tenkinus pareiškėjų skundą ir panaikinus Sprendimą dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo, atitinkamai turi būti naikinamos ir kitos išvestinėmis laikytinos Sprendimo dalys.
9. Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjams priimtas dėl to, kad asmenys, pateikę paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad pareiškėjai gali atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.
11. Įvertinus tai, kad paskesnis pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį nėra grindžiamas naujais esminiais motyvais, o trečio prašymo suteikti prieglobstį pateikimas po to, kai dėl dviejų ankstesnių prašymų buvo priimti galutiniai (po teisminių instancijų peržiūros) sprendimai, vertintinas, kaip piktybiškas naudojimasis teise kreiptis dėl prieglobsčio siekiant sutrukdyti įsiteisėjusių sprendimų vykdymą.
12. Atsakovas pabrėžė, kad iš pareiškėjų apklausų transkripcijų bei esamo teisinio reguliavimo matyti, jog pareiškėjams buvo užduodami patikslinamieji klausimai, pareiškėjų apklausos buvo išsamios, detalios, todėl pareiškėjų argumentai apie bendradarbiavimo pareigos nevykdymą yra atmestini kaip nepagrįsti.
13. Atsižvelgiant į duomenų visumą, bei į tai, kad nėra jokių kitų patikimų įrodymų, kurie leistų manyti, kad pareiškėjais rimtai domisi teisėsaugos institucijos – vargiai tikėtina, kad tarptautinė paieška bus paskelbta ateityje prieglobsčio prašymų motyvais.
14. Nagrinėjamu atveju asmenų prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas. Policijos pareigūnams 2022 m. kovo 20 d., vykdant tarnybą Kalvarijos pasienio užkardoje, apie 12.45 val. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai buvo sustabdytas mikroautobusas vokiškais numeriais. Transporto priemonėje, be vairuotojo ir šalia jo sėdėjusio keleivio, buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai F. O., S. A., ir jų vaikai Y. O., M. O. ir H. O., kurie bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos, tikėtina, jog atsisakius suteikti asmenims prieglobstį, vengdami grąžinimo, jie gali pasislėpti. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju taikytina Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktinas laikotarpis savanoriškai išvykti.
15. Įvertinus aplinkybių visumą bei vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, numatytas 3 metų draudimo atvykti terminas nagrinėjamu atveju laikytinas proporcingu.
16. Įvertinus tai, kad užsieniečiai išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos, ir tai, kad užsieniečiai ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, F. O. ir S. A. duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.
II.
17. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:
18.1 Pareiškėjas F. O. pirminį prieglobsčio prašymą buvo pateikęs 2018 m. lapkričio 30 d., pareiškėja S. A. su vaikais prieglobsčio prašymą pateikė 2019 m. gegužės 6 d., atvykusi į Lietuvą.
18.2 Pirmame prašyme suteikti prieglobstį Užsienietis nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
18.3 Pareiškėja S. A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
18.4 Tyrimo metu nustatyta, kad Užsienietis mokėsi (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) valdžia identifikavo užsienio mokyklose studijavusius asmenis, kaip galimai įtrauktus į ekstremistinę veiklą, todėl grįžtantieji užsienyje studijavę asmenys galėjo būti apklausiami apie jų veiklą ir patirtį užsienyje, taip pat verbuojami bendradarbiavimui. Tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, kuri patvirtintų, kad dėl studijų užsienyje asmenims buvo / yra keliamos baudžiamosios bylos, kad jie dėl to buvo / yra paieškomi, sulaikomi, kankinami, įkalinami. Dėl to buvo laikoma tikėtina, kad grįžus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjai vėl galėtų būti apklausti apie jų gyvenimą užsienyje, tačiau nei pareiškėjų profilis, nei tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl Užsieniečio studijų užsienyje ar šiitų tikėjimo pareiškėjams F. O. ir S. A. kiltų reali rizika patirti veiksmus, kurie savo forma, pobūdžiu ir pasekmėmis atitiktų „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimą.
18.5 Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, Migracijos departamentas 2020 m. rugpjūčio 26 d. Nr._(15/6-12) 12PR-117 atsisakė suteikti prieglobsčio prašytojams prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
18.6 Nesutikdami su tokiu Migracijos departamento sprendimu, pareiškėjai jį skundė teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
18.7 Užsienietis 2021 m. balandžio 13 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jam ir jo šeimai dėl atsiradusių naujų aplinkybių. Migracijos departamentui pateikė duomenis, jog žmonės, su kuriais jis mokėsi ir gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo nuteisti ir pasodinti į kalėjimą.
18.8 2022 m. balandžio 11 d. apklausos metu (padarytas apklausos garso įrašas) pareiškėjai F. O. ir S. A. teigė, kad žmonės, kuriuos jie pažinojo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo suimti ir nuteisti. Užsienietis nurodė, kad kai 2008 pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), tuo metu (duomenys neskelbtini) universitete mokėsi apie 60–70 studentų iš (duomenys neskelbtini), iš kurių apie 10 šiuo metu yra įkalinti.
18.9 Pareiškėjas F. O. teigė, jog visų jų nepažinojo asmeniškai, tačiau su kai kuriais iš jų palaikė artimesnius santykius, būdamas (duomenys neskelbtini) bendravo, šeimomis lankė vieni kitus. Paprašytas įvardyti šiuos asmenis, teigė, jog su šiais asmenimis artimiau bendrauti pradėjo apie 2010 metus, iki 2015 metų jie visi grįžo į (duomenys neskelbtini), dėl ko jų ryšys su pareiškėjais nutrūko. Pareiškėjai teigė, jog (duomenys neskelbtini) saugumo darbuotojai Užsieniečiu domisi iki dabar – apie jį klausinėja (duomenys neskelbtini) likusių jo šeimos narių, klausė jo telefono numerio, porą kartų skambino pačiam Užsieniečiui, jam būnant Lietuvoje, paskutinį kartą šių metų pradžioje. Pokalbio metu domėjosi, ką jis veikia užsienyje, ar bijo grįžti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas F. O. nurodė, kad nebijo, tiesiog dirba Lietuvoje. Pokalbis nebuvo įrašytas.
18.10 Įvertinęs faktines aplinkybes, Migracijos departamentas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjams pabėgėlių statuso Lietuvos Respublikoje nesuteikė. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
18.11 Pareiškėjai 2023 m. kovo 15 d. pateikė trečiąjį prašymą suteikti prieglobstį. Šį prašymą pareiškėjai grindė tuo, jog atsirado nauji įrodymai, patvirtinantys pareiškėjų grėsmes kilmės valstybėje. Pareiškėjai pateikė Migracijos departamentui garso įrašą, pareiškėjų vertinimu, patvirtinantį, jog skambučio pareiškėjui F. O. metu jam buvo grasinama (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos darbuotojo, nurodant, jog jis yra minimas baudžiamojoje byloje, įrašytas į asmenų, kuriuos reikia sulaikyti kertant sieną, sąrašą. Užsienietis taip pat pateikė Migracijos departamentui 2023 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) politinių įkaitų ir kalinių apsaugos civilinio komiteto raštą.
19. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą 2023 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 23M94123 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini), uždrausti F. O. ir S. A. atvykti į Lietuvą 3 metus nuo išsiuntimo dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl F. O. ir S. A. draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos.
20. Teismas vertino, kad tiek pirmojo, tiek antrojo prašymo metu jau buvo vertinamos pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) saugumo darbuotojai Užsieniečiu domisi iki dabar – apie jį klausinėja (duomenys neskelbtini) likusių pareiškėjo F. O. šeimos narių, klausė jo telefono numerio, porą kartų skambino pačiam Užsieniečiui, jam būnant Lietuvoje, paskutinį kartą šių metų pradžioje. Teismo vertinimu, garso įraše (jo transkripcijoje) nėra pateikta jokios naujos informacijos, kuri nebuvo vertinama pirmojo ir antrojo pareiškėjų prašymo nagrinėjimo metu.
21. Įvertinęs Užsieniečio 2023 m. sausio 17 d. Rašte pateiktą informaciją, teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, jog Rašte pateikta bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) opozicijos aktyvistams gresiančius kankinimus ir įkalinimą, t. y bendro pobūdžio informaciją apie padėtį kilmės valstybėje, kuri iš esmės buvo vertinama antrojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Kaip teisingai skunde pabrėžė pareiškėjai, Migracijos departamentas jau ir pirminio prašymo nagrinėjimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valdžia identifikavo užsienio mokyklose studijavusius asmenis, kaip galimai įtrauktus į ekstremistinę veiklą. Taigi, ši aplinkybė jau buvo įvertinta, nagrinėjant pirmesnius pareiškėjų prašymus.
22. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai nenurodė naujų aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų kitaip vertinti aplinkybes, dėl kurių jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu dėl pirmojo pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį administracinėje byloje Nr. eI3-5035-463/2020 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartyje, išnagrinėjęs apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-1312-1188/2023, kurioje buvo sprendžiamas Migracijos departamento sprendimas atsisakyti suteikti prieglobstį pagal antrą pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
23. Pagal pareiškėjų paaiškinimus nenustatyta realios rizikos jiems patirti persekiojimą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismas tais pačiais pagrindais pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Nenustatyta, kad pareiškėjams kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas vertino, ar prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytojai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
24. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjų kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį. Jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją ir padarytas išvadas, į bylą nepateikta. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjų prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai sprendė dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams.
25. Sprendimu Migracijos departamentas taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini), uždrausti F. O. ir S. A. atvykti į Lietuvą 3 metus nuo išsiuntimo dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl F. O. ir S. A. draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių argumentų, kodėl šie sprendimai yra neteisėti ar Sprendime nustatyti uždraudimo terminai yra neproporcingi.
26. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad asmenys jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos, tikėtina, jog atsisakius suteikti asmenims prieglobstį, vengdami grąžinimo, jie gali pasislėpti. Todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytina Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktinas laikotarpis savanoriškai išvykti. Kadangi pareiškėjamsF. O., S. A. taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jų duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.
III.
27. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pareiškėjų skundas.
28. Pareiškėjai nurodo, kad Migracijos departamentui pateikė garso įrašą, kuriame girdėti, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnas nori pasikalbėti su pareiškėju, domisi, ką jis veikia užsienyje, ar planuoja grįžti į (duomenys neskelbtini) ir pan. Nei teismas, nei atsakovas tinkamai neišnagrinėjo šio įrodymo visos bylos kontekste – būtent, kad pareiškėjas studijavo užsienyje (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) (kurių (duomenys neskelbtini) valdžia nepripažįsta, persekioja), tokio profilio asmenys kaip pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra persekiojami – šis garso įrašas patvirtina, kad net praėjus daugeliui metų, pareiškėju (duomenys neskelbtini) valdžia domisi, jį persekioja, o grįžus į (duomenys neskelbtini) jis būtų nedelsiant apklaustas ir, tikėtina, būtų sulaikytas ir kankinamas. Antra, apeliantai į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) politinių įkaitų ir kalinių apsaugos civilinio komiteto raštą, kuriame nurodyta, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) pareiškėjui grėstų realus pavojus būti kankinamam ir įkalintam ilgus metus. Priešingai nei yra teigiama teismo sprendime, šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti įvertintos pirminių prieglobsčio prašymų nagrinėjimo metu, nes toks dokumentas tada nebuvo pateiktas. Būtent tai yra naujos aplinkybės, įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjams gresia persekiojimas kilmės valstybėje, tačiau teismas šį įrodymą atmetė formaliais pagrindais.
29. Migracijos departamentas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valdžia identifikavo užsienio mokyklose studijavusius asmenis, kaip galimai įtrauktus į ekstremistinę veiklą, be to, pagal kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) stiprėja religinis persekiojimas, yra labai stipriai pažeidžiama religijos laisvė, ji visais būdais yra ribojama. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas studijavo religiją (duomenys neskelbtini), kad yra (duomenys neskelbtini), abu pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valdžia ieško ir domisi apeliantu, tokie asmenys, kaip pareiškėjas, kilmės valstybėje yra laikomi ekstremistais, teroristais. Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad apeliantų atžvilgiu egzistuoja persekiojimo galimybė kilmės valstybėje. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjų skundas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
30. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo, t. y. neįpareigojo atsakovo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymo, Sprendimas ir šia apimtimi yra neteisėtas ir naikintas.
31. Migracijos departamento padaryti pažeidimai (neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir kt.) negali būti ištaisyti pareiškėjų skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjų prieglobsčio prašymą ir byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.
32. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
33. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjai nenurodė naujų esminių faktinių aplinkybių bei trečią prieglobsčio prašymą grindė tuo pačiu motyvu – Užsieniečiui gresiančiu persekiojimu dėl (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigia pareiškėjai apeliaciniame skunde, jų pateiktas garso įrašas buvo tinkamai įvertintas kilmės valstybės informacijos kontekste. Atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad Raštas patvirtina jų baimę patirti persekiojimą. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) politinių įkaitų ir kalinių apsaugos civilinio komiteto rašte pateikiama lakoniška bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) opozicijos aktyvistų įkalinimą. Rašte nėra pateikiami faktiniai duomenys ar įrodymai, kurie patvirtintų Užsieniečio, kaip opozicijos aktyvisto, veiklą. Nagrinėjant pirmus du prašymus suteikti prieglobstį, Užsienietis nenurodė, jog yra politiškai aktyvus ir atvirai oponuoja (duomenys neskelbtini) režimui. Tiek pirmo, tiek antro ir trečio prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjai nurodė, jog politinei partijai nepriklauso. Trečio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas taip pat nenurodė, jog yra „opozicijos aktyvistas“, tik teigė, kad jis 2008, 2010 m. viešai pasisakė apie situaciją šalyje. Anot Užsieniečio, pastaruoju metu, jis jokios kritikos neišsako, nes taip prašė jo tėvas. Įrodymų, patvirtinančių, kad Užsienietis 2008 m. ar 2010 m. kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžią, nepateikė, o tokios informacijos rasta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, F. O. teiginiai apie tariamai 2008 m. ir 2010 m. išsakytą kritiką nelaikytini atitinkančiais tikrovę. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) politinių įkaitų ir kalinių apsaugos civilinio komiteto rašte pateikiama bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) opozicijos aktyvistų įkalinimą, raštas įvertintas kaip turintis žemą įrodomąją galią.
34. Nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų šiuo metu ar ateityje persekioti pareiškėjus, siekti juos sulaikyti ar nustatyti jų buvimo vietą, taip pat nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėjai gali būti įtariami naryste ekstremistinėse / teroristinėse organizacijose. Atitinkamai, jų baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina „visiškai pagrįsta“.
35. Pareiškėjai nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
36. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėjus į kilmės šalį, uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvą 3 metus nuo išsiuntimo dienos bei į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, pripažinęs, jog atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų situaciją, įvertino visus tiek jų pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jo naikinti nei remiantis pareiškėjų nurodytais, nei kitais argumentais.
38. Pareiškėjai apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės įrodymų vertinimo aspektu, akcentuodamai, jog teismas tinkamai neįvertino pateikto pokalbio įrašo su jų kilmės šalies valdžios institucijų pareigūnu kitų bylos aplinkybių kontekste.
39. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
41. Ginčui yra aktualios tarpusavyje susijusios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
42. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, pats persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
43. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
44. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
45. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai savo prašymus suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės šalyje Užsienietis ir jo šeimos nariai yra ir bus persekiojami, nes Užsienietis yra studijavęs užsienyje, yra (duomenys neskelbtini), tokio profilio asmenys kilmės šalyje įtraukiami į ekstremistų ir teroristų sąrašus. Šios aplinkybės jau buvo patikrintos nagrinėjant pareiškėjų pirmąjį bei paskesnį prieglobsčio prašymus bei atliekant šių nagrinėjimų teisminę patikrą ir pripažinta, jog jos nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog pareiškėjams gręsia realus ir individualus persekiojimas. Pareiškėjų tiek pirmojo, tiek paskesnio prieglobsčio prašymų turinys bei juose nurodyti argumentai yra įvertinti įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5035-463/2020 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1312-1188/2023.
46. Pareiškėjai naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudariusi pagrindą kreiptis su trečiuoju prašymu suteikti prieglobstį, nurodo telefoninį pokalbį su, pareiškėjų teigimu, jų kilmės šalies pareigūnu ir (duomenys neskelbtini) politinių įkaitų ir kalinių apsaugos civilinio komiteto raštą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka tiek su Migracijos departamento, tiek su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Užsieniečio pateikto telefoninio pokalbio su kilmės valstybės pareigūnu vertinimo, todėl, papildomai jų nekartodama, tik atkreipia dėmesį, kad iš pokalbio turinio nešališkam pašaliniam stebėtojui negali susidaryti įspūdis, jog Užsieniečiui yra grąsinama ar kad jam gręsia baudžiamasis persekiojimas. (Duomenys neskelbtini) politinių įkaitų ir kalinių apsaugos civilinio komiteto raštas yra pakankamai bendro pobūdžio, vertintinas su kita bendra informacija apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje ir nesudarantis pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjams gręsia realus persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.
47. Nurodytų, taip pat Departamento Sprendime ir pirmosios instancijos teismo aptartų aplinkybių ir argumentų visuma suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo įvertintas visapusiškai ir tinkamai. Užsieniečio argumentai buvo vertinti sistemiškai, pagrįstai konstatuota, kad jo pasakojimas nėra patvirtintas patikimais įrodymais, jis nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistuojančią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam.
48. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamu atveju Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai tinkamai nepagrindė tarptautinės apsaugos poreikio bei jų deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjai neatitinka pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, įtvirtintų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje.
49. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Nenustatyta, kad pareiškėjams kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju Departamentas vertino, ir ar prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytojai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
50. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu kiti apeliacinio skundo argumentai atmestini.
51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjų nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjų nurodytų argumentų.
52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
PareiškėjųF. O., S. A., Y. O., M. O. ir H. O. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius