Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-05-31][nuasmeninta nutartis byloje][2A-742-538-2016].docx
Bylos nr.: 2A-742-538/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 188710823 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civilinė byla Nr

Pranešėjas Almantas Padvelskis                                                 Civilinė byla Nr. 2A-742-538/2016

Teisėja Viktorija Čiapaitė                                                           (Proceso Nr. 2-06-3-10978-2015-4)

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                

2.6.5.2.1; 3.3.1.18

 

 

 

  

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2016 m. gegužės 27 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir pagal atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei G. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

 

n  u  s  t  a  t  ė:

 

 

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo sūnaus P. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną G. B., priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui 5580 Eur įsiskolinimą. Nurodė, kad augant vaikui didėja ir jo poreikiai, vaikas aktyviai sportuoja, užsiima karate sportu, kuriam reikalingos papildomos išlaidos. Taip pat prašė teismo atsižvelgti į tai, kad ieškovė siekia prisiteisti tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikius iki pilnametystės. Teigė, jog atsakovas ne tik gauna pajamas iš darbo užmokesčio, tačiau turi žemės ūkio paskirties žemės, iš kurios taip pat gali, o ir gauna pajamų, be to, vaiko padėtis negali būti prastesnė tik dėl to, kad jis negauna jo poreikius atitinkančio išlaikymo tėvams pradėjus gyventi skyriumi.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo teismo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kadangi šalims pradėjus gyventi skyriumi, jis neturi galimybės bendrauti su vaiku.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo A. Ž., nepilnamečio sūnaus P. V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2015-08-31 iki vaiko pilnametystės. Paskyrė ieškovę G. B. nepilnamečio sūnaus P. V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nustatė A. Ž. ir jo nepilnamečio sūnaus P. V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią:

a)              ieškovas gali bendrauti su sūnumi P. V. Ž. kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., paimant sūnų iš ugdymo vietos ir grąžinant į mamos gyvenamąją vietą, o taip pat kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir sekmadienį 19.00 val. pristatydamas sūnų į jo (mamos) gyvenamąją vietą. Šalys apie atvykimą perspėja viena kitą (ieškovas atsakovę) prieš tris paras iki nustatytos su vaiku bendravimo pradžios. Nesant ginčo, šalys vaiko paėmimo ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą tvarką suderina pačios.

b)              A. Ž. gali kiekvienais metais kartu su sūnumi švęsti sūnaus gimtadienį A. Ž. pasirinktoje vietoje Lietuvos Respublikoje, paimant sūnų sekančią dieną po jo gimtadienio nuo 10.00 val. iki 20.00 val. ne darbo dienomis ir nuo 17.00 vai. iki 20.00 val. darbo dienomis. Sūnų A. Ž. grąžina į jo motinos gyvenamąją vietą.

c)              A. Ž. gimtadienį vaikas švenčia su tėvu, A. Ž. pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iki 20 val. ne darbo dienomis ir nuo 17.00 vai. iki 20.00 val. darbo dienomis, mamos G. B. gimimo dieną vaikas švenčia su mama.

d)              Tėvo dieną vaikas švenčia su A. Ž., tėvui pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iki 20.00 val., motinos dieną vaikas švenčia su mama (ieškove).

e)              Naujuosius metus, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų pirmąją dieną vaikas švenčia su mama, antrąją šių švenčių dieną sūnus praleidžia su tėvu, kuris jį 10.00 val. pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžina atgal.

f)              A. Ž. bendrauja su sūnumi vaiko vasaros atostogų metu, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. A. Ž. turi teisę minėtomis dienomis paimti sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos ir praleisti savo atostogas (bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų) A. Ž. pasirinktoje vietoje Lietuvoje. Šiuo atveju tėvas gali paimti sūnų pirmą savo kasmetinių vasaros atostogų dieną nuo 9.00 vai. iki 12.00 vai. ir privalo pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val. A. Ž. apie savo kasmetinių vasaros atostogų grafiką ir laiką, kuriam ketina paimti sūnų pastarojo vasaros atostogų metu, turi informuoti G. B. (ieškovę) raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pirmos kasmetinių atostogų dienos. Apie konkrečią atostogų vietą (maršrutą) A. Ž. turi informuoti atsakovę (vaiko motiną) raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pirmos kasmetinių atostogų dienos.

g)              A. Ž. sūnaus ligos atveju, sūnui esant su tėvu, turi nedelsdamas informuoti sūnaus motiną ir esant galimybei pristatyti sūnų į jo motinos gyvenamąją vietą ar artimiausią medicinos įstaigą tolesnei priežiūrai.

h)              G. B. netrukdys A. Ž. bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype" su sūnumi ir, priešingai, sūnaus buvimo pas tėvą metu, vaiko tėvas netrukdys ieškovei (vaiko motinai) bendrauti telefonu ar kompiuterine programa „Skype“, jei sūnus pageidautų, sudaryti sąlygas jam pasimatyti su motina.

Priteisė iš atsakovo A. Ž. 77,11 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš atsakovo A. Ž. 168 Eur ieškovei G. B. jos patirtų atstovavimo išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės G. B. 942 Eur atsakovui A. Ž. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko poreikius atitiks 170 eurų dydžio išlaikymas. Teismas konstatavo, kad nuo 2012 metų atsakovas  teikia vaikui išlaikymą, todėl išlaikymo įsiskolinimo priteisti nėra pagrindo. Taip pat nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko interesus, todėl yra pagrindas ją nustatyti pagal atsakovo priešieškinyje nurodytas sąlygas.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-26 sprendimo dalis, kuriomis nutarta priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus P. Ž. išlaikymui po 170 eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš ieškovės atsakovui 942 Eur jo bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir priteisti iš atsakovo A. Ž. nepilnamečio sūnaus P. Ž. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, perskirstyti šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nepriteisiant jų iš ieškovės atsakovui A. Ž., taip pat priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė pareigos motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas sprendimą, pažeisdamas CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus tinkamus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes. Nepilnametis šalių sūnus P. yra vienuolikos metų paauglys, kurio būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena) jau yra kaip ir suaugusiojo, taigi turi būti sudarytos sąlygos ir jo gabumams lavinti ir jo saviraiškos, bendravimo poreikiams tenkinti. Vaikui taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas. Atsakovas dirba, be to, papildomai jo yra naudojamas/dirbamas 9 ha ploto žemės sklypas, kas akivaizdžiai leidžia užtikrinti gaunamas realiai didesnes pajamas, nei pateikti į bylą duomenys, kad atsakovas turi tik 500 eurų per mėnesį pajamas. Be šių pajamų, dar už žemę atsakovui mokamos išmokos, kurias be jokių argumentų pirmosios instancijos teismas nurodė reikalingomis žemės ūkiui vystyti. Ieškovė neturi nuosavo gyvenamojo būsto, jį nuomojasi ir šių išlaidų bei komunalinių paslaugų išlaidų dalis taip pat yra skiriama sūnaus išlaikymui. Teismas ir atsakovas šias aplinkybes pripažino, tačiau sprendime dėl išlaikymo dydžio šiuo atžvilgiu dėl lėšų dalies, skiriamų būtinybės vaikui kažkur gyventi, nepasisakė. Apeliantės nuomone, išnagrinėtoje byloje teismas nepakankamai atidžiai įvertino šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir kiekvienam iš tėvų tenkančią atsakomybės dalį, dėl ko iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui galėtų būti didesnis, nei nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Ieškovės nuomone, jai finansiškai neišgyvenant, vienai materialiai išlaikant sūnų. teismo sprendime dar nurodyta iš ieškovės priteistina atsakovo advokato atstovavimo 900 eurų suma prieštarauja proceso protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nėra tokie dideli, kad vaikui reikėtų tokio dydžio išlaikymo. Jo gaunamos pajamos nesudaro pagrindo mokėti tokio dydžio išlaikymą, kurio prašo ieškovė. Mano, kad advokatui sumokėta suma nėra pernelyg didelė.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies .

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ginčo nėra, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, turi nepilnametį sūnų P. V. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio tėvystę atsakovas yra pripažinęs. P. V. Ž. gyvena su mama (ieškove), lanko (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 489,24 Eur. Atsakovui A. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,86 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kito registruotino nekilnojamojo turto atsakovas nuosavybės teise neturi. Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė „T. A.“ ir savos gamybos priekaba. Atsakovas nuomojasi butą, už kurio nuomą sumoka per mėnesį 290 Eur. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. atsakovui yra išmokėjusi 2287,74 Eur paramos sumą, ši suma nėra tiesioginės pajamos, kadangi pagal agentūros mokėjimo sąlygas turi būti panaudojama turimos žemės įdirbimui. Ieškovė savo vardu registruotino nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės vardu VĮ „Regitra“ yra įregistruotas automobilis F. F.. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 722,59 Eur (2015 m. sausio – liepos mėn.). Nustatyta ir tai, kad ieškovė nuomojasi butą, už  kurio nuomą moka po 255 Eur per mėnesį. Šalys nebegyvena kartu nuo 2012 metų rudens ir nuo 2012 m. spalio 16 d. reguliariai kiekvieną mėnesį atsakovas teikė sūnui išlaikymą po 425,00 Lt, nuo 2013 m. vasario 18 d. po 500 Lt, o nuo 2015 m. sausio 14 d. po 145 Eur.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 170 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė su šia suma nesutinka, argumentuoja, kad nepilnametis šalių sūnus P. yra vienuolikos metų paauglys, kurio būtinieji poreikiai yra kaip suaugusiojo, taigi turi būti sudarytos sąlygos ir jo gabumams lavinti ir jo saviraiškos, bendravimo poreikiams tenkinti. Su šiais argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka.

1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos vaiko teisės yra vienodai svarbios ir turi būti įgyvendinamos kompleksiškai, nes tik vaiko teisių visumos užtikrinimas sudaro sąlygas vaikui vystytis, bręsti ir tapti savarankiška asmenybe. Visų pirma už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). . Taigi nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 350 Eur.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu pateikė vaiko išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį per mėnesį sūnaus išlaikymui vidutiniškai skiriama apie 530 Eur, šias išlaidas sudaro mokestis už (duomenys neskelbtini) su prailginta grupe, kurioje priklausomai nuo lankytų dienų skaičiaus, mokestis yra apie 116,76 Eur per mėnesį (2015 m. keturi mėnesiai – sausis, vasaris, kovas, gegužė); mokestis už karate treniruotes 23 Eur, rūbai, batai, higienos reikmenys 60 Eur, maistas 200 Eur, savaitgalio pramogos, dovana draugo gimtadieniui apie 70 Eur. Ieškovės atstovės paaiškinimais nustatyta, kad dalį kasmėnesinių ieškovės be būtinųjų vaiko poreikiams patiriamų išlaidų, sudaro išlaidos skirtos vaiko lankomai sporto šakai – (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas ir teigė, jog nurodyta vaiko poreikių suma per didelė, tačiau įstatymo nustatyta tvarka, šių poreikių būtinybės ir už juos mokėtinos sumos nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Taip pat nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 489,24 Eur. Atsakovui A. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,86 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kito registruotino nekilnojamojo turto atsakovas nuosavybės teise neturi. Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė „T. A.“ ir savos gamybos priekaba. Atsakovas nuomojasi butą, už kurio nuomą sumoka per mėnesį 290 Eur. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. atsakovui A. Ž. yra išmokėjusi 2287,74 Eur paramos sumą, ši suma nėra tiesioginės pajamos, kadangi pagal agentūros mokėjimo sąlygas turi būti panaudojama turimos žemės įdirbimui. Ieškovė G. B. savo vardu registruotino nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės vardu VĮ „Regitra“ yra įregistruotas automobilis F. F.. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 722,59 Eur (2015 m. sausio – liepos mėn.). Ieškovė nuomojasi butą, už  kurio nuomą moka po 255 Eur per mėnesį.

Įvertinęs šalių turtinę padėtį apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės geresnė  nei ieškovės, taigi jis turi pareigą skirti daugiau lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui nei ieškovė. Nors atsakovas nurodo, kad gauna mažiau pajamų nei ieškovė, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą-žemės sklypą, už kurį gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Kaip byloje nustatyta, ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi. Pažymėtina ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, taigi, jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas. Nors atsakovas ir nurodo, kad už buto nuomą moka 290 eurų per mėnesį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad su atsakovu gyvena ir jo sutuoktinė, taigi ji taip pat turi pareigą prisidėti savo lėšomis prie buto nuomos. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 200 eurų dydžio išlaikymas nepažeis atsakovo interesų, taip pat bus tinkamai įvertinta šalių nepilnamečio vaiko poreikių ir vaiko tėvų galimybių pusiausvyra (CPK 178, 185 straipsniai).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovo priteistas išlaikymas padidintinas nuo 170 eurų iki 200 eurų, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 600 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; atsakovas turėjo 900 eurų advokato išlaidų, bei 42 eurus žyminio mokesčio išlaidų. Įvertinus tai, kad pakeitus skundžiamą teismo sprendimą iš esmės patenkinta 33 procentai ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteista atstovavimo išlaidų suma padidintina nuo 168 eurų iki 198 eurų, iš atsakovo priteista valstybei žyminio mokesčio suma sumažintina nuo 77,11 eurų iki 36 eurų, nes žyminis mokestis proporcingai priteistinas nuo 108 eurų žyminio mokesčio sumos. Kadangi atsakovo priešieškinis tenkintas visiškai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 42 eurus žyminio mokesčio iš ieškovės, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai didelę atstovavimo išlaidų sumą atsakovui iš ieškovės, todėl šioje dalyje teismo sprendimas taip pat keistinas, sumažinant priteistą atstovavimo išlaidų sumą nuo 900 eurų iki 600 eurų ir iš ieškovės atsakovui priteisiant 642 eurus bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 300 eurų advokato išlaidų už atsiliepimo už apeliacinį skundą surašymą. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 200 eurų išlaidų už apeliacinio skundo surašymą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš dalies tenkinus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistina 36 eurai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n  u  t  a  r  i  a :

             

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti. Iš atsakovo A. Ž. priteistą išlaikymo sumą nepilnamečiam vaikui P. V. Ž. padidinti nuo 170 eurų iki 200 eurų.

Iš atsakovo A. Ž. priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovei G. B. padidinti nuo 168 eurų iki 198 eurų.

Iš ieškovės G. B. atsakovui A. Ž. priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti nuo 942 eurų iki 642 eurų.

Iš atsakovo A. Ž. priteistą valstybei žyminio mokesčio sumą sumažinti nuo 77,11 eurų iki 36 eurų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. Ž. iš ieškovės G. B. 200 eurų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Ž. 36 eurus žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Almantas Padvelskis

 

 

Kolegijos teisėjos                                          Erinija Kazlauskienė

 

                                                       

                                                                                                            Giedrė Seselskytė

                                                       


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
  • CK
  • 3K-3-495/2009
  • 3K-3-307/2006
  • 3K-3-189/2009
  • 3K-3-243/2010
  • 3K-3-419/2010
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas